Pajūrio naujienos
Help
2018 Spalis
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną20°C debesuotumas 0 %
Naktį11°C debesuotumas 80 %
Apklausa

Ar sodininkų bendrijose reikėtų uždrausti komercinę veiklą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Alergija – liga, turinti daug veidų

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-05-04
Bendrosios praktikos gydytojas Algimantas Žeiba pastebi, kad alergijų kamuojamų pacientų – vis daugiau.

Kretingos šeimos medicinos centro gydytojas Algimantas Žeiba teigė, kad alergija gali pasireikšti labai įvairiomis formomis, tad ją atpažinti ir jos nesupainioti su kitomis ligomis reikia ne tik profesinių žinių bei nuojautos, bet ir paciento savikontrolės. „Būna ir taip, kad du maisto produktai, vartojami atskirai, alergijos nesukelia, tačiau valgomi kartu – iššaukia stiprią reakciją“, – apie tai, kad stebint, kas gali sukelti alergiją, smulkmenų nebūna, kalbėjo A. Žeiba.

Europos imunoterapijos deklaracijoje „Kova su alergija, o ne su simptomais“ nurodoma, kad alergija yra pandemijos masto visuomenės sveikatos problema ir, atsižvelgdama į epidemiologines tendencijas, Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija prognozuoja, jog greičiau negu po 15 metų vienokia ar kitokia alergijos forma sirgs daugiau negu pusė Europos gyventojų.

Kad alergiškų pacientų daugėja, savo praktikoje pastebi ir bendrosios praktikos gydytojai. „Dabar kiekvieną mėnesį bent vienam pacientui diagnozuoju alergiją arba skiriu vaistus, skirtus alergijos simptomams slopinti – prieš 12 metų, kai tik pradėjau dirbti, tokių atvejų buvo vos vienas kitas“, – sakė A. Žeiba.

Reakcija – nebūtinai iškart

A. Žeiba paaiškino, kad alergija yra perdėtas, nenormalus žmogaus gynybinės sistemos atsakas į įprastai nepavojingas medžiagas. „Alergizuoti gali bet kuris maisto produktas, bet yra žinoma keletas tokių, kurie „kalti“ dėl beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų, tai – pienas, kiaušiniai, žemės ir kiti riešutai, žuvis, jūrų gėrybės, sojos, kviečiai. Pastaruoju metu dėl didelio sintetinių medžiagų kiekio dažnėja alergijų citrusiniams vaisiams ir daržovėms“, – sakė A. Žeiba.

Pasak jo, alerginė reakcija gali pasireikšti nebūtinai tą pačią akimirką, kai į organizmą patenka alergenas – gali būti, kad ji pasirodys tik po dienos kitos, o gal net po keleto savaičių. Alergiją diagnozuoti dar sunkiau yra dėl to, kad jos simptomai gali priminti kitas ligas, pavyzdžiui, slogą.

„Tikrai būtų galima įtarti alergiją, jei kvėpavimo sistemos sutrikimai yra užsitęsę keletą mėnesių ir jiems atsirasti, atrodo, nebuvo priežasties, pavyzdžiui, aplink nebuvo viršutinių kvėpavimo takų ligomis sergančiųjų asmenų, kurie būtų galėję užkrėsti ir pan.“, – sakė A. Žeiba.

Prieš tyrimą siūloma atlikti stebėseną

Egzistuoja trys populiariausi būdai, išaiškinant, kuris alergenas galėjo sukelti perdėtą organizmo reakciją: odos dūrio testas (mažas kiekis alergeno dūrio metu patenka į odą), odos lopo testas (ant odos klijuojamos plokštelės su potencialiais alergenais) ir kraujo testas.

„Kraujo testas yra brangiausias, tačiau pats tiksliausias. Pirmiausiai daromas kraujo tyrimas, nustatant imunoglobulino E, kuris dalyvauja alerginėse reakcijose, kiekį. Jei jis yra padidėjęs, tuomet atliekamas tyrimas, ieškant konkretaus alergeno, – paaiškino A. Žeiba. – Žinoma, galima daryti tyrimus su visa palete alergenų, tačiau geriausia, kai alergenai pasirenkami tikslingai, kai prieš tai žmogus seka savo sveikatos būklę ir smulkiai žymisi, kokius maisto produktus vartojo, kokioje aplinkoje buvo, kokius skalbimo miltelius naudojo ir pan.“

Skinasi kelią nauja gydymo metodika

Diagnozavus alergiją kokiam nors maisto ar ne maisto produktui, aplinkos veiksniui, pacientas yra priverstas keisti savo gyvenimo būdą – vengti jam pavojingų situacijų, vartoti vaistus, slopinančius alergijos simptomus.

„Kartais vaikai alergijas „išauga“, kartais jos nebepasikartoja todėl, kad vengiama alergenų, nors, žinoma, yra ir tokių alergenų, nuo kurių sunku pabėgti, pavyzdžiui, jei turima alergija saulei ar šalčiui. Pavasarį intensyvesnės reakcijos tiems, kas turi alergijas žydintiems augalams – siekiant padėti tokiems žmonėms, yra parengti kalendoriai su jiems pavojingiausiais mėnesiais, lietuviai netgi sukūrė programėlę telefonui, įspėjančią apie vieno ar kito augalo žydėjimą, – kalbėjo A. Žeiba. – Vaistų nuo alergijos nėra, yra tik vaistai, kurie slopina nemalonius alergijos simptomus, tačiau Lietuvoje jau skinasi kelią ir gydymo metodas – alergenų imunoterapija, kurios metu reguliariai skiriami ir palaipsniui didinami specifinių alergenų kiekiai alergiškam pacientui tam, kad jo imuninė sistema pradėtų juos toleruoti. Gydymas ilgas, tačiau efektyvus.“

Gali išsivystyti į lėtinę ligą

Pasak A. Žeibos, nėra tikslaus atsakymo, kodėl ne tik vaikai, bet ir suaugusieji, iki tol toleravę kokį nors produktą, po kurio laiko tampa jam alergiški.

„Egzistuoja keletas hipotezių, kurių viena – perdėta higiena, dėl kurios organizmas audringai reaguoja į maisto produktus ar aplinką. Įtakos, matyt, turi ir išsivysčiusi pramonė, aplinkos užterštumas, maisto produktai, prisotinti cheminių priedų. Nereikia atmesti ir genetikos – organizmo prigimtinio polinkio jautriau reaguoti į vieną ar kitą dalyką“, – vardijo A. Žeiba.

Pasak jo, į alergines reakcijas nereiktų numoti ranka, net jei jos nėra labai varginančios – ilgainiui alergija gali išsivystyti į lėtinę ligą, pavyzdžiui, lėtinį dermatitą, bronchinę astmą ir kt. Ypač pavojinga alergijos sukelta būklė – anafilaksija, dėl kurios, skubiai nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas