Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Grybauti – į savo kiemą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
  • 2018-05-01
Anot Nijolės Maršalkienės, sodybose grybus reikia sėti po tais medžiais, po kuriais miške jie buvo rasti.

Kaip jų pasisėti

Vertingų valgomųjų grybų galima patiems pasisėti sodybose bei nuosavuose kiemuose, kuriuose auga miško medžiai. Pasak N. Maršalkienės, pasitaiko, kad atsitiktinai po jais išmetęs grybų liekanas, po kurio laiko žmogus apsidairęs nustemba: iš kur čia atsirado grybų?! Tačiau kartą tai patyrę sodybų šeimininkai senus, sukirmijusius grybus, jų liekanas išmeta arba po medžiais užkasa sąmoningai.

Yra ir kitas būdas patiems pasisėti grybų – į indą įpilti, geriausia, lietaus vandens, sudėti smulkiai supjaustytus grybus, išmaišyti ir palaistyti medį šiek tiek atokiau nuo kamieno. Kai kurie sodybų šeimininkai į sporų tirpalą dar įsigudrino įberti cukraus arba įdėti mielių. Prieš laistant medžius, šiek tiek palaiko.

Pasak N. Maršalkienės, paruošta grybiena jau prekiaujama ir internetinėse parduotuvėse.

Grybus patariama sėti po sodyboje augančiais tokios pat rūšies medžiais, po kuriais jie ir buvo rasti. Kepurėtojo derliaus paprastai sulaukiama antraisiais ar trečiaisiais metais.

Pagal savo mitybą nei augalais, nei gyvūnais vadinami grybai skirstomi į tris grupes: parazitinius, mintančius gyvais kitų organizmų audiniais, saprofitinius, skaidančius nebegyvas organines medžiagas – šiaudus ar lapus, bei mikorizinius, sudarančius abipusiai naudingą simbiozę su augalais.

Baravykai – vietoj mėsos

Žemėje daugiausia saprofitinių grybų. Tarp tokių – pievagrybiai, šlamučiai, žvynabudės, kelmučiai, ugniabudės, kreivabudės. Trys pastarieji, anot lektorės, nėra „nekalti“, nes senose sodybose minta dar gyvais medžių audiniais.

Mikorizinių valgomųjų grybų aptinkama ilgametėse natūraliose pievose, kurių dirvožemyje daug fosforo. Tokiose pievose auga apie 40 šių grybų rūšių. Po juodalksniais, ąžuolais, drebulėmis, pušimis, eglėmis, beržais – ir prestižiškiausiais vadinami baravykai, raudonikiai, kazlėkai, rudmėsės, lepšiai, voveraitės. Teigiama, kad, pavyzdžiui, baravykai savo maistingumu prilygsta jautienai ir nenusileidžia žuviai, nes taip pat turi daug mikroelementų ir vitaminų. O štai voveraitės – ne tik maistingos, mėgstamos dėl malonaus skonio ir aromato, bet yra vienintelės, turinčios antihermetinių savybių – nekirmija.

Saprofitinių rūšių grybų – rudųjų pievagrybių, ugniabudžių, kreivabudžių, iš Rytų Azijos kilusių „šitake“ ir „maitake“ – galima užsiauginti daržuose, garažuose, rūsiuose, balkonuose ar nešaltuose tamsesniuose kambariuose. „Šitake“ ir „maitake“ laikomi ne tiek vertingais, kiek turinčiais gydomųjų savybių. Teigiama, kad šie grybai gali sumažinti spindulinės ir chemoterapijos pašalinį poveikį, sušvelninti virusinių ligų simptomus.

Lietuvos grybai turi daugiau negu 1 tūkst. pavadinimų, iš kurių tik 5 proc. – svetimžodžiai. Skambiausi, tačiau primiršti – „žydukai“, „meškučiai“, „cigonėliai“, „vokietukai“, „zuikiagrybiai“. Pasak N. Maršalkienės, XVII–VXIII a. ir dalis mokesčių Lietuvoje buvo mokama grybais.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas