Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Praėjusią savaitę užfiksuotas didžiausias gaisras atviroje teritorijoje mūsų rajone šiais metais – Žalgirio seniūnijoje Kluonalių k. balandžio 13-osios vėlų vakarą išdegė 7 ha senos žolės. Gaisrai atvirose teritorijose yra ypač pavojingi, todėl ugniagesiai pasidalijo patarimais, kaip elgtis, kad būtų išvengta jų grėsmės.

Degančią pievą Kluonalių kaime gesino 4 ugniagesių ekipažai – iš Plikių, Darbėnų bei du – iš Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Pranešimas apie gaisrą gautas 21.31 val., o jis likviduotas 24.26 val., tačiau paskutinė autocisterna vietą paliko 1.20 val.

Pasak Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiosios specialistės Sandros Vasiliauskaitės, gaisrai atvirose teritorijose yra ypač pavojingi – jie siaubia ne tik pernykštę žolę, bet nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, beveik kasmet degančiose pievose žūsta ir žmonės. S. Vasiliauskaitė paaiškino, kad aitrūs dūmai apsvaigina, žmogus praranda sąmonę ir nukritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, mirtinai apdega. Deginant žolę, pernai šalyje žuvo vienas gyventojas, dar vienas apdegė.

S. Vasiliauskaitė pasidalino gaisrų statistikos duomenimis, jog per pirmuosius tris metų mėnesius šalyje vidutiniškai kyla 3 tūkst. 100 gaisrų, iš jų daugiau kaip 1 tūkst. 200 – atvirosiose teritorijose. Šiemet per ketvirtį ir įpusėjus balandžiui kilo 3 tūkst. 938 gaisrai, iš jų atvirosiose teritorijose – 1 tūkst. 268, išdeginę per 1 tūkst. 413,58 ha.

• Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami, kol liepsna išplis į didesnius plotus.

• Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.

• Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

• Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

• Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

Pasak S. Vasiliauskaitės, žmonės dažnai klausia, kokiu atstumu galima kūrenti laužus, deginti augalinės kilmės atliekas. „Visų geriausia augalinės kilmės šiukšles kompostuoti arba krauti į specialius konteinerius ir išvežti. O jei norima deginti, tai laužas turėtų būti kuriamas ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastato ir ne mažiau kaip 100 metrų nuo miško, miškingos vietos ar durpyno. Prieš kuriant laužus, būtina atsižvelgti į oro sąlygas, kad nebūtų pernelyg vėjuota ar karšta diena. Taip pat gyventojas negali palikti degančio laužo be priežiūros ir turi apgalvoti veiksmus, kaip gesintų ugnį, jei netikėtai ji pradėtų plisti. Patariama šalia turėti vandens, gesintuvą ar kastuvą, kad būtų galima apkasti žemėmis, jog gaisras neišplistų. Griežtai draudžiama deginti nenupjautą žolę ar ražienas. Matant, kad ugnies nepavyks užgesinti, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112“, – teigė S. Vasiliauskaitė.

Miškuose, pušynuose gausu sausos žolės, spyglių, dervingų medžių šakelių, sausų samanų, kurios užsiliepsnoja ir dega labai greitai, todėl, S. Vasiliauskaitė akcentavo, nuorūką, degtuką ar kitą liepsnos šaltinį būtina užgesinti greitai, o laužus ir šašlykines kūrenti galima tik specialiai įrengtose poilsiaviečių laužavietėse arba tam tikslui tinkamose aikštelėse, apsuptose iš visų pusių ne siauresne kaip 0,5 metro mineralizuota zona. Tai – iki nedegančio grunto pašalintos miško paklotės juosta. Arti laužavietės neturi būti sausos žolės, medžių, durpingo grunto ar kitokių degių medžiagų.

S. Vasiliauskaitė priminė, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti. Jiems gali būti skiriama nuo 30 iki 170 eurų, taip pat sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Savo ruožtu pareigūnai, siekdami sumažinti gaisrų atvirose teritorijose, vykdo akciją prieš žolės deginimą. Akcijos metu bus vykdomi operatyviniai reidai, nustatytiems gaisrinės saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidėjams bus taikomos griežčiausios administracinio poveikio priemonės. Reidai vyks net tik darbo metu, bet ir savaitgaliais, vakarais.

„Nepaisant griežtumo, įstatymų tikslas geranoriškas – mažinti nelaimių skaičių. Sąžiningai laikydamiesi gaisrinio saugumo taisyklių, ne tik išvengsime pelnytų baudų, bet svarbiausia – daug saugiau gyvensime“, – teigė S. Vasiliauskaitė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas