Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

KURIU LIETUVAI

  • Smiltys
  • 2018-03-09

Redakcija, šiemet paskelbusi kūrybinį eilėraščių, esė, fotografijos, piešinių konkursą „Kuriu Lietuvai“, jau sulaukė pirmųjų žodinės kūrybos darbų. Juos spausdiname ir laukiame naujų darbų atsiunčiant el. paštu foto.pajurionaujienos@gmail.com

Budėti, kad neatimtų

Nauju šimtmečiu per laiko arką skrenda,

nesustoja laukų vieversiai –

nuraminta atmintis nesiekia pamiršti

širdimi išgyventų skausmų ir kančių,

bet kalba „be pykčio” – lietuvių tauta –

subrendus savo valstybei!

Ne apgulties režimu jau gyvena šalis:

ji – globaliam pasauly, o joje – pasaulis.

Naują jūrinę dimensiją veria laivyba,

žemės trauką aviatorių projektai įveikia,

bet kaip nugalėti laikinumo baimę,

tą jausmą žmogaus mažoje šalyje?

Nors žemės lopinėlis mūs mažas:

eitum ir pamestum pėdas,

kur gyvi upeliai griovom tolyn

per akmenėlius skambiai alma,

kur miškai ir girios aidai nusineša saulę;

visą laiką mes turim budėti, kad neatimtų

iškovotos laisvės džiaugsmų:

ar šiaurės pašvaistė apakintų dangų,

ar liūtys taškentų per žydėjimą gailių, aitrių,

ar kažkas nuo sekėjų

užuolankom sumėtytų pėdas pajūrio smilčių!

Aldona ANUŽIENĖ

---

Ji laisvei juk gimė!

Kaip laukėm šio ryto!

Įgriso naktis.

Grandinės nukrito –

Suspurdo širdis!

Su saule nubudo

Gimtinė brangi.

Upeliai sujudo –

Ledai pralaužti.

Žibuoklės žiedelis

Man šnibžda „Klausyk...

Sunkus laisvės kelias –

Ištverkite tik!..“

Stiprėja Tėvynė.

Šviesėja dangus.

Ji laisvei juk gimė!..

Jos takas platus!

Nors kėlės iš kapo –

Juodžiausio, gilaus,

Pasaulis ją mato...

Šviesa ji dangaus.

Net trispalvė plazda

Virš bokšto aukštai.

Į gimtąjį kraštą

Sugrįžta vaikai.

Gaivina vėjelis –

Toks šiltas, ramus,

Sugrįžus iš kelio

Į savo namus.

Kaip laukėm šio ryto!

Atlaikėm audras!

Net saulė nušvito

Pro aukso žaras!

Kai kilom iš skausmo,

Kapojo žaibai.

Sugrįžus į džiaugsmą,

Pakvipo žiedai.

Juozas MAKSVYTIS

---

Vasario šešioliktosios rytą

Kiek eita, klupta, keltasi

Prie mūsų slenksčių Lietuvos.

Ir kiek aukų prie kojų jos sudėta,

Kurių nežino nieks ir nieks nesuskaičiuos.

Kiek upėmis nubėgo brolių kraujo

Į mūsų jūros Baltijos bangas,

Kiek seserų ir motinų supilta ašarų

Į mūsų ežerų žydras akis.

Tačiau skausmai nei praradimai

Neįbaugino mūs tautos –

Ji kaip pavasario švelni žibutė

Vėl skleidė žiedus po šaltos žiemos.

Suskambo žodis LIETUVA

Trispalvėj mūsų įrašytas.

Čia vėl pražydai tu laisva

Vasario šešioliktosios rytą.

Tad ir žydėk, brangi tėvyne,

Numetus jungą nelemtos vergijos.

Šviesk kaip saulė danguje,

Savo vaikų išpuošta, išdabinta.

Adomas STONCELIS

---

Teskamba amžiais vardas Lietuvos

Kaip paukštis feniksas iš pelenų pakilus,

Tarei – štai aš, esu ir vėl gyva!

Apiplėšta, paniekinta, pražilus –

Aš – Jūsų Motina, aš – Jūsų Lietuva!

Nubraukus nuoskaudos lašus nuo veido,

Prašau tik vieno – meilės ir taikos.

Seniai nedorėliams kaltes atleidus,

Globosiu, saugosiu Jus visados.

Ir saugos Jus piliakalniai didingi,

Legendų apie praeitį pilni.

Tik būkime tvirti ir rūpestingi,

Nes, Laisve, Tu brangiausia mums esi!

Tėvynė mūsų švenčia 100-tą metų,

Tesaugo Viešpats brangią žemę Jos!

Tesaugo nuo karų, audrų verpetų,

Teskamba amžiais vardas Lietuvos!

Nijolė RIMKIENĖ


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas