|
|
|
Iškėlė idėją mokymus vesti ir tėvams
Po 2 metų veiklą atnaujino Kretingos rajono savivaldybės narkotikų kontrolės komisija – pirmajame posėdyje ji aptarė situaciją mūsų rajone ir pasidalino idėjomis, kokių konkrečių priemonių būtų galima imtis, atbaidant jaunus žmones nuo narkotinių medžiagų. Priėję išvados, kad prevencinių programų švietimo įstaigose vykdoma apsčiai, Komisijos narių žvilgsnis nukrypo į tėvus – pasiūlyta jiems vesti mokymus, kaip atpažinti, ar atžala vartoja narkotikus, ir kaip tinkamai reaguoti, jei taip jau nutiko. Kontrolė prasideda namuose – juk tėvai mato, koks vaikas sugrįžta iš pasibuvimų su draugais ir gali pirmieji pastebėti, jei šis pradėjo svaigintis. Remdamiesi tokiu argumentu, Narkotikų kontrolės komisijos nariai iškėlė idėją organizuoti mokymus tėvams, tačiau kaip konkrečiai tai vyktų, dar svarstoma. Dažniausiai nusikalsta apsvaigę asmenys Narkotikų kontrolės komisija vėl suburta Kretingos rajono tarybos sprendimu. Į Komisiją 3 metų kadencijai paskirta 10 specialistų, dirbančių švietimo, kultūros, sveikatos, socialinių reikalų bei teisėsaugos srityse, pirmininkės pareigos patikėtos Savivaldybės mero pavaduotojai Danutei Skruibienei, jos pavaduotoja tapo Vanda Verbutienė, kuri yra Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja. Į pirmąjį posėdį, į kurį susirinko naujieji komisijos nariai, buvo pakviesta ir Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos specialistė Živilė Budginienė, kuri pateikė duomenis, jog 2016 metais jos atstovaujamoje tarnyboje Kretingos rajone buvo registruoti 2 asmenys, kurie padarė nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, o 2017 metais tokių buvo 11. „Apskritai neretai nusikalsta asmenys, kurie yra apsvaigę – nebūtinai nuo narkotinių medžiagų, bet ir nuo alkoholio“, – pastebėjimą išsakė Ž. Budginienė. Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Jūratė Kazlauskienė pateikė informaciją, kad 2017 metais buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai, susiję su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Dar 10 asmenų buvo nubausti administracine tvarka už „žolės“ rūkymą. Pasidalino patirtimi Pristatydama programą „Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos“, pagal kurią dirbti yra apmokyti dirbti probacijos tarnybos specialistai, Ž. Budginienė teigė, kad ji būtų efektyviausia tiems paaugliams, kurie jau gundosi išbandyti narkotikus, tačiau kol kas dar nėra į tai įklimpę, dar nėra padarę nusikalstamų veikų ir dėl jų būtų susidūrę su teisėsauga. Pasak Ž. Budginienės, programą sudaro 15 užsiėmimų, kuriuose numatytas ir pačių paauglių aktyvus dalyvavimas – pavyzdžiui, jie atlieka apklausas, pagal specialius klausimynus apklausdami tam tikros srities specialistus, ir taip iš pirmų lūpų išgirsta, kokią realiai žalą daro rūkymas, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas. Be to, į programą įtraukiama ir dalyvio šeima, bendruomenė. „Programoje pateikiama ir teisinių žinių, informacijos, kaip įgyti atsparumą – išmokti pasakyti „ne“ paaugliui yra labai svarbu“, – sakė Ž. Budginienė, kuri mano, kad dirbti pagal šią programą tikslingiausia būtų išmokyti mokyklų socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus, psichologus. Prevencinės programose – „geriečiai“ vaikai Kretingos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Tranizienė teigė, kad reiktų detaliau panagrinėti programą „Jaunimas ir psichoaktyvios medžiagos“ ir palyginti, ar ji nėra panaši į tas prevencines programas, kurias mokyklos jau vykdo. „Tų programų mokyklose yra daug ir nesinori, kad būtų sviestas sviestuotas. Pavyzdžiui, programa „Sniego gniūžtė“ Kretingoje yra tokia populiari, kad mūsų rajonas pirmauja Lietuvoje, o X-XII klasių mokiniai tampa šios programos mokytojais ir patys savo patirtį perduoda jaunesniems mokiniams“, – kalbėjo D. Tranizienė, priminusi, kad nuo šių mokslo metų prevencinės programos švietimo įstaigos yra privalomos ir šiuo metu kaip tik Švietimo skyrius vykdo stebėseną, kaip tos programos vykdomos mūsų rajone. Tačiau kiti Komisijos nariai atkreipė dėmesį į tai, kad neretai tose prevencinėse programose, pavyzdžiui, „Sniego gniūžtėje“, dalyvauja „geriečiai“ vaikai, o tie, kurie būtų linkę į psichotropines medžiagas, taip ir lieka užribyje, nes jie patys nenori niekur įsitraukti. Siūlo testuoti mokyklas Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Jūratė Kazlauskienė pateikė pasiūlymą Kretingos rajono mokyklose atlikti testus, kurie aptinka narkotinių medžiagų pėdsakus ant aplinkoje esančių paviršių. „Tuomet būtų galima prevencinį darbą nukreipti tikslingiau – ten, kur grėsmių yra daugiausiai, ir prevencinėmis programomis neperkraunant tų mokyklų, kurioms ši problema ne tokia aktuali. Reikia jausti subtilią ribą, kad prevencinės programos nesuveiktų atvirkščiai – tarsi narkotinių medžiagų reklama, pakišusi mintį jas išbandyti“, – atkreipė dėmesį J. Kazlauskienė. Savivaldybės Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja V. Verbutienė teigė, kad norint atlikti testus nuo paviršių būtų būtinas mokyklos bendruomenės sutikimas, nes Lietuvoje būta atvejų, kai mokyklos tokių testavimų atsisakė, nes baiminosi, kad radus narkotinių medžiagų pėdsakų, kurias į mokyklą gali atnešti ir visai pašalinis asmuo, nukentės įstaigos įvaizdis. Tėvams trūksta žinių D. Tranizienės pastebėjimu, pedagogai turi žinių, kaip atpažinti mokinius, kurie galimai vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, tačiau šių įgūdžių trūksta tėvams. Tam pritarė ir J. Kazlauskienė, kurios teigimu, tėvai, aptikę vaiką turint ar pavartojus narkotinių medžiagų, taip sutrinka, kad nežino, ką daryti. „Kreipiasi į policiją, bet iš esmės ne mes tokiais atvejais suteikiame pagalbą – mes galėtume tik nubausti“, – sakė J. Kazlauskienė, įsitikinusi, kad visų pirma vaiko kontrolė prasideda namuose. Kretingos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras Sergėjus Michalcovas teigė, kad būna vos vienas kitas atvejis, kai tėvai, įtardami vaiką vartojant narkotikus, kreipiasi į medikus. „Ne visada įmanoma nustatyti, ar tikrai asmuo vartojo narkotikus, nes tai priklauso nuo to, kiek laiko jau yra praėję“, – sakė S. Michalcovas, kuris neatmetė ir tokio varianto, kad tėvai dėl savo vaiko, įtariamo vartojant narkotikus, gali kreiptis ir į kitas gydymo įstaigas, gal net kitame mieste. Komisijos nariams sutarus, kad būtų tikslinga vesti mokymus tėvams, iškelta idėja juos rengti ne mokyklose, o neutraliose erdvėse – bibliotekose, seniūnijų patalpose, kas būtų arčiau namų. Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus vedėja Vaidota Vaišienė pasiūlė temas apie tai, kaip apsaugoti vaiką nuo narkotinių medžiagų, įtraukti į projektą „Kompleksinė pagalba šeimai“, kuris neseniai prasidėjo. Šiai idėjai pritarė ir kiti komisijos nariai. Palikti be pagalbos Dar sudėtingesnė situacija, jei vaikas neturi rūpestingų ir atsakingų tėvų. Socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai tarnybos vyriausioji socialinė darbuotoja Diana Špučienė papasakojo, kiek rūpesčio turėjo darbuotojai ieškodami pagalbos berniukui, kuris buvo įnikęs svaigintis benzino garais. „Ieškojome pagalbos per visą Lietuvą – neįmanoma jos gauti,– sakė D. Špučienė, nurodžiusi, kad priklausomybės ligų centrai priima tik tuos asmenis, kurie patys nori gydytis ir kurie neturi intelekto sutrikimų. – Kaip gali pats asmuo norėti gydytis, jei trūksta intelekto tam suvokti?“ „Priverstinių svertų nėra, – problemą patvirtino ir gydytojas psichiatras Sergėjus Michalcovas. – Jei sveiki žmonės iš priklausomybių labai sunkiai išsikapsto, tai turintiesiems psichikos sutrikimų praktiškai šansų nėra.“ Be to, pasak D. Špučienės, netgi prašant nepilnametį priimti į reabilitacijos centrus, iškyla atsakomybės už jį klausimas – kas atsakys, jei paauglys pabėgs, jeigu jam nutiks nelaimingas atsitikimas ir pan. „Mes galvojome: kad tik jis nenumirtų“, – apie beviltišką situaciją, į kurią buvo patekę įstaigos darbuotojai, pasakojo D. Špučienė. Šios istorijos išklausiusi Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė išsakė nuomonę, kad tokia situacija, kai įstaigos darbuotojai vieni lieka vargti su priklausomu paaugliu, nėra normali, ir pasiūlė Komisijos vardu kreiptis į LR Sveikatos apsaugos ministeriją bei Seimo narius. --- Prieš 4 metus į Kretingos psichikos sveikatos centrą dėl narkotikų vartojimo kreipėsi 4 asmenys. Per 2017 metus buvo 1 atvejis, kai namiškiai į šią įstaigą kreipėsi, norėdami įsitikinti, ar jų šeimos narys vartoja narkotines medžiagas. Manoma, kad ši oficiali statistika neatspindi realios situacijos, nes žmonės, kurie patys vartoja narkotines medžiagas ar įtaria tai darant savo artimuosius, gali kreiptis į gydymo įstaigas kituose miestuose, taip norėdami išsaugoti savo privatumą.
|
|
