|
|
|
JUK ŠVIESIAUSIAS RYTAS ŠVINTA!
Tu – Tėvynė, mano žemė. Tu – brangiausia man šalis. Debesėlį vėjas gena – Juodos naktys nebegrįš! Švino lietūs jau nulijo. Nuplasnojo vanagai. Lietuva gyvent pakilo – Šviesią ateitį matai.
Nors ant gaublio ji mažytė, Bet kaip plienas ji tvirta! Apšerkšnijęs sodas žydi – Plazda trispalvė šventa! Ošia Baltija didinga. Plaukia Nemunas ramus. Rytas, ilgesiu išpintas, Džiaugsmą neša į namus. Nors Vasaris ir ledinis, Vėjas švilpia ant kalvos, Nesušaldys jis krūtinės, Neišgąsdins Lietuvos! Net varpai pabudę gaudžia, Šauksmą laimina dangus! Lietuva į šventę šaukia Kaip ir motina vaikus. O kurie kalnely miega Po paminklais akmenų, Ant kapelio kloja žiedą, Šildo žvakę tarp delnų. Pro krauju sulietą šilką Laisvą Lietuvą matau, Nors tiek metų jungą vilko, Niekam jau nebevergaus! Ak, kaip gera! Ak, kaip linksma! Niekas džiaugsmo neatims! Juk šviesiausias rytas švinta, Ne tik sielai – ir akims!
Juozas MAKSVYTIS
|
|
