Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Paskutiniame teismo posėdyje parodymus davė 53 metų kretingiškė Javita Anužytė, kuri dirbo žemėtvarkininke ir kuri kaltinama kartu su dviem bendrininkais sukūrusi ir panaudojusi schemą, kaip neteisėtai užgrobti Eberhardtui Rutzenui iki nacionalizacijos priklausiusią 80 ha žemę Kretingos rajone, Mažučių kaime. Moteris teigė, kad ji nuolatos Rutzeno byla nedisponavo ir su ja atliko tik tokius veiksmus, kuriuos nurodydavo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas Dalius Vitkus.

J. Anužytė teisme parodymus davė paskutinioji, kiti du kaltinamieji – 35 metų Klaipėdos rajono gyventojas Rolandas Šveikauskas bei 38 metų alytiškis Raimondas Jančiauskas – savo paaiškinimus jau pateikė anksčiau, po liudininkų apklausų. Paskutinysis teismo posėdis prasidėjo Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjui Valdui Alškai perskaičius nutartį, kuria jis atmetė R. Jančiausko prašymą dėl teisėjo nušalinimo, nes šis esąs nepagrįstas.

„Motyvas – Dalius Vitkus nėra kaltinamasis, jam nėra pareikšti įtarimai, tad ir santykiai su juo yra neaktualus dalykas“, – paaiškino V. Alška, teismo dalyvių paprašytas argumentuoti savo sprendimą. R. Jančiauskas ankstesniame teismo posėdyje pateikė prašymą nušalinti teisėją V. Alšką, nes teigė sužinojęs, jog jis dalyvavo Daliaus Vitkaus 50 metų jubiliejaus privačiame pobūvyje, kuris 2015 metais gegužės mėnesį įvyko Vydmantuose esančioje kavinėje „Delfai“.

Neigė kaltinimus

Byloje likus apklausti tik J. Anužytę, ši savo parodymus buvo pasirašiusi iš anksto ir teismo posėdžio metu juos perskaitė.

„Kas jums parengė šitą paaiškinimą, kurį pateikėte teismui?“, – J. Anužytei pabaigus skaityti savo liudijimą, paklausė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Stonienė, kurios pastebėjimu, dalis aplinkybių teisme buvo pateiktos kitaip, negu jas J. Anužytė buvo nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu.

Savo kalboje, kurią teigė parengusi pati, J. Anužytė papasakojo, kad nuo 1995 metų ji dirbo žemėtvarkininke Kretingos rajono Darbėnų agrarinės reformos tarnybos pareigose, tačiau ilgainiui jos pareigos ir darbo vieta keitėsi, prisiminė, kokiu laiku ji iš viso nedirbo, nes buvo gimdymo ir vaiko priežiūros atostogose.

Visos šios datos yra labai svarbios byloje, nes J. Anužytė kaltinama suklastojusi dokumentus, atgalinėmis datomis registravusi prašymus, kitus dokumentus, pažymas, dėl ko 2010 metų rugpjūčio mėnesį ir buvo priimta neteisėta išvada ir įsakymas atkurti nuosavybės teises į žemę asmeniui, su E. Rutzenu neturėjusiam jokio giminystės ryšio.

J. Anužytė neigė kaltinimus, kad ji galėjo įkalbėti savo kolegę atgalinėmis datomis užregistruoti prašymus bei kad įrašus klastojo pati. „Atgalinėmis datomis nieko nedariau ir net negalėjau daryti, nei suklastoti visą Rutzeno nuosavybės bylą,“ – teigė J. Anužytė, nurodžiusi laikotarpius, kai ji esą prie dokumentų net negalėjusi turėti priėjimo, ir išsakiusi nuomonę, kad kas ir kokiu metu padarė įrašus, galėtų atsakyti tik specialistai ekspertai.

Tačiau dėl to, ar 2003 metų prašyme atkurti nuosavybės teises į žemę, yra jos ranka daryti įrašai, J. Anužytė konkrečiai neatsakė. „Turiu pasakyti, kad mano rašysena per laikotarpį pasikeitė“, – kad negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar raštas yra jos, sakė J. Anužytė.

Bylą gavo iš vedėjo

J. Anužytė pasakojo, kad į skyrių Kretingoje atėjusi dirbti 2007 metų rudenį, skyriaus vedėjo D. Vitkaus kvietimu. J. Anužytei buvo priskirtos Kretingos ir Salantų miestų teritorijos, tad rengdavo dokumentus, reikalingus nuosavybės teisėms atkurti bei kitais klausimais, susijusiais su žemėtvarka. Darbėnų kadastro vietovė, tvirtino J. Anužytė, jai jokiu vedėjo įsakymu nebuvo priskirta.

„Su Rutzeno motinine byla pradėjau dirbti tik pagal žodinį Vitkaus nurodymą. Tą bylą gavau tiesiogiai iš Daliaus Vitkaus 2009 metų spalio mėnesį galimai 1 dieną, – sakė J. Anužytė. – Gavus iš vedėjo motininę bylą, kiekvienas klausimas buvo aptariamas su vedėju Daliumi Vitkumi ir būtent vedėjo sprendimai, kurie man abejonių nekėlė, mano buvo techniškai paruošiami. Šiuos sprendimus pasirašydavo pats vedėjas.“

J. Anužytė teigė, kad kartu su vedėju peržiūrėjo Rutzeno nuosavybės atkūrimo byloje esančius dokumentus, tarp kurių buvo ir krikšto pažyma, kuri, nesant gimimo liudijimo, tuo metu tiko. Su visais byloje esančiais dokumentais buvo supažindinta ir komisija, sprendusi dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo būdo parinkimo.

„Rutzeno nuosavybės byla nuolatos pas mane nebuvo, ją gaudavau iš vedėjo ar archyvarės pasirašytinai, kai reikėdavo atlikti kokį vedėjo paskirtą darbą. Šiai motininei bylai aš jokių dokumentų pati neužklausdavau ir nesakiau kitiems jų užsakyti“, – teigė J. Anužytė.

Ji sakė negalinti paaiškinti, kaip motininėje byloje vėliau atsirado naujų dokumentų, kurių 2009 metais dar nebuvo. Apie pastebėtus naujus dokumentus J. Anužytė teigė informavusi vedėją. „Stebėjausi, iš kur atsirado papildomų dokumentų, jei jų ir taip užteko nuosavybės teisei atkurti. Bet pamaniau, kad nebus ir jie pro šalį, tad ir perkėliau duomenis į bylą“, – sakė J. Anužytė.

Tikrino dukart

Pasak J. Anužytės, 2010 metų rugpjūčio 17 dienos išvadą dėl žemės, miško vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimo bylą bei motininė Rutzeno byla buvo tikrinamos NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio valstybės tarnautojų – šie pažeidimų nenustatė.

Taip pat, pagal galiojusią tvarką, NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės skyriui reikėdavo pateikti ir iš visų kitų teritorijų žemėtvarkos skyrių gautas išvadas, jei jose nurodomas pageidaujamas atkurti žemės plotas viršija 10 ha arba 15 tūkst. Lt vertę. Kadangi išvadą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į Rutzenui priklausiusią žemę buvo persiųsta į Ignalinos žemėtvarkos skyrių, šis kreipėsi dėl išvados teisėtumo patikrinimo. Nors tąkart, pasak J. Anužytės, bylą tikrinusiems specialistams kilo abejonių dėl krikšto sakramento pažymos, nes ši esą neįrodo gimimo fakto, tačiau ir antrą kartą atlikus patikrinimą NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės skyriaus Tauragės poskyris neigiamos išvados nepateikė.

J. Anužytė pasakojo, kad pažyma dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Rutzenui priklausiusią žemę buvo panaikinta gavus NŽT direktoriaus pavedimą skyriaus vedėjui 2013 metais vasarį. „Įsakymo projektus ruošiau aš, taip pat rengiau raštus piliečiams informuoti dėl minėtų dokumentų panaikinimo“, – teigė J. Anužytė.

Byloje – palaidi dokumentai

Kalbėdama apie tai, iš kur galėjo atsirasti dokumentų motininėje Rutzeno byloje, J. Anužytė pasakojo, kad paskutinį kartą – 2012 metais – rengiant bylą perdavimui NŽT specialistui, kuris jos paprašė patikrinimui, teko sudėti pabirus dokumentus pagal eilę, sunumeruoti, padaryti apyrašą. Tokių palaidų bylų, anot J. Anužytės, dar ir šiandien esama NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriuje.

Kaltinamoji ne kartą prisiminė ir tai, kad vykstant žemėtvarkos institucijų reorganizacijai, bylos iš seniūnijų buvo vežamos į skyrių Kretingoje – persikraustant dokumentai tiesiog gulėdavo koridoriaus gale. Užsiminė J. Anužytė ir apie tai, kad vienu metu skyriaus archyvare dirbo Roma Vitkienė, vedėjo Daliaus Vitkaus žmona.

„Negaliu pripažinti, kad padariau nusikaltimus, kuriais esu kaltinama, kaltinamuosius Rolandą Šveikauską ir Raimondą Jančiauską pirmą kartą pamačiau teisme. Pareiškėjos nepažįstu ir neprisimenu, jokios veikos nepadariau ir niekam nepadėjau, informacijos apie Rutzeno žemę niekam nesuteikiau, nieko neorganizavau ir neturėjau tikslo, ką nors apgauti, siekti turtinės naudos sau, įkalbinėti bendradarbę atlikti neteisėtus veiksmus, priimti dokumentus ir juos registruoti atgaline data, – kalbėjo J. Anužytė. – Skyriaus vedėjo pavedimus vykdžiau, tačiau man kilusius neaiškumus stengiausi išsiaiškinti ir su vedėju, ir su teisininke, nes dirbant su miestų teritorijomis parengtas pažymas bei motinines bylas veždavo į Klaipėdos apskritį tikrinti iš karto, o rajonų teritorijoje pažymas ir teisinę dalį tikrindavo skyriaus teisininkė, o jai nesant – skyriaus vedėjas. Negaliu vertinti nei skyriaus vedėjo, nei teisininkės, nei NŽT prie žemės ūkio ministerijos Kontrolės skyriaus Tauragės poskyrio specialistų darbo pagal pareigybes ir atsakomybes, bet nė vienam jų įtakos nedariau, neverčiau atlikti neteisėtų veiksmų ar priimti neteisingus sprendimus.“

Dar kartą Daliaus Vitkaus neapklaus

Išklausius J. Anužytės parodymus, jos gynėjas Aleksandras Jokūbauskas paprašė prie bylos pridėti padėkas, kurias J. Anužytė gavo už gerą darbą ir ją charakterizuoja kaip pavyzdingą darbuotoją.

Taip pat A. Jokūbauskas pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą, nes anot jo, po J. Anužytės parodymų iškilo dar daug neatsakytų klausimų. Gynėjas buvo įsitikinęs, kad būtina atlikti rašysenos ekspertizę bei dar kartą apklausti D. Vitkų. Tačiau su tuo nesutiko prokurorė D. Stonienė: „ Vitkus buvo apklaustas teisme ir jam galėjo užduoti klausimus ir kaltinamieji, ir advokatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad tyrimas negali būti begalinis, nes visas aplinkybes galėtume aiškintis iki smulkmenų. Tiek ikiteisminio tiek teisminio tyrimo metu išsiaiškinamos esminės aplinkybės, leidžiančios priimti sprendimą.“

Prokurorės poziciją palaikė ir teismas, paskelbęs, kad įrodymų tyrimas baigtas. Tad kitame teismo posėdyje beliks išklausyti baigiamąsias kalbas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas