|
|
|
Skundas apie „Bėgmą“ pasiekė ministeriją
„Iš nieko burbulą pučia. Vėtra nulaužė medį, o kai kam jau pasirodė, kad kertame mes“, – „Pajūrio naujienų“ paklaustas, ar tiesa, kad nelegaliai statosi statinius valstybinėje žemėje, atsakė Kretingos miesto Malūno g. įsikūrusios krovinių gabenimo paslaugas teikiančios bendrovės „Bėgma“ vadovas Rimantas Zobernis.
Skundas pasiekė ministeriją „Bėgmos“ vadovas prisipažino padaręs vieną vienintelį pažeidimą – palyginęs žemę ir ne vietoje susipylęs skaldą, kurią ketina naudoti jau turimų mašinų stovėjimo aikštelių dangai taisyti. Anot jo, kadangi sklypas nėra suformuotas, tai visa teritorija, kurioje įsikūrusi įmonė, – pastatas, garažas – yra valstybinėje žemėje. Dėl anksčiau įrengtos mašinų stovėjimo aikštelės dydžio su Savivaldybe iki šiol tebevyksta teisiniai ginčai, o artimiausias posėdis numatytas šį ketvirtadienį. Tačiau gyventojų skundą tyrusi tarybos Antikorupcijos komisija padarė savo išvadas: „Nuvažiavę į vietą pamatėme, kad žemė, ko gero, yra užgrobta, vis dėlto kažkokie veiksmai ten vyksta“, – sakė šios komisijos pirmininkas Vilius Adomaitis. Išvadas įvertinti pagal kompetenciją komisija nusiuntė Aplinkos ministerijai. Pasak V. Adomaičio, skundą parašiusių žmonių įsitikinimu, į valstybinę žemę „Bėgma“ kojos taip drąsiai nekeltų, jeigu neturėtų priedangos. Už valstybinės žemės naudojimą atsako Nacionalinė žemės tarnyba, o už nelegalias ar legalias statybas – Statybų skyrius. Pirmininko nuomone, šios institucijos apie nelegalius veiksmus galėjo ir nežinoti, kur kas labiau stebina, kad ši informacija nebuvo pasiekusi miesto šeimininko – seniūno. Keliui paupiu nepritarė Dėl jų kaimynystėje įsikūrusios „Bėgmos“ aplinkiniai Malūno, Vandens, Verpėjų, Sukėjų ir kitų gatvių gyventojai seniai griežia dantį, norėtų, kad transporto įmonė išsikraustytų ar bent jau nebeplėtotų verslo – esą sunkiasvorės mašinos kelia triukšmą, teršia orą. Iš pradžių įmonės savininkai konfliktą norėjo užgesinti su Savivaldybe pasirašę bendradarbiavimo sutartį ir investavę apie 200 tūkst. Eur į šios miesto dalies infrastruktūrą. Tačiau nei gyventojai, nei Savivaldybės politikai tam nepritarė bijodami, kad mainais bendrovė sieks praplėsti turimą teritoriją valstybinės žemės sąskaita. Tada įmonė ieškojo kitų išeičių, kaip jos sunkiasvorėms nebevažiuoti Malūno gatve. Suplanavo kelią į Klaipėdos gatvę palei Akmenos upės pakrantę ir tris daugiabučius, buvusius „Laisvės“ vilnos audinių fabriko bendrabučius. Bet ir vėl iškilo problema: tiesiant naują kelią pro daugiabučius, jų gyventojai netektų ir vaikų žaidimo aikštelių, ir daržų. Bendrovės „Bėgma“ siūlymui, numatančiam pravažiavimo galimybę per buvusio „Laisvės“ fabriko teritoriją, šių metų sausio 8 d. posėdyje vienbalsiai nepritarė Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio vadovaujama darbo grupė – Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja-vyriausioji architektė Reda Kasnauskė, Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algimantas Gedvilas, Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus specialistas Artūras Reinikis, Juridinio skyriaus vedėja Virginija Šoblinskienė. Apžiūrint objektą vietoje, buvo nustatyta, kad detaliajame plane suformuotas 6 m pločio servitutinis kelias, skirtas pravažiuoti per pramonės ir sandėliavimo teritorijos sklypą nuo transformatorinės iki Klaipėdos gatvės. Tuo keliu naudojasi teisę į servitutinį kelią turintys savininkai, važinėjantys lengvojo transporto priemonėmis ar krovininiais furgonais. „Bėgmos“ vilkikai sudarytų nuolatinį transporto priemonių judėjimą, dėl to būtų laužoma tokiam autotransporto srautui nepritaikyta asfaltuota servitutinio kelio danga, ir tai pablogintų toje vietoje turinčių teisę į šį kelią savininkų naudojimo sąlygas. Be to, servitutinio kelio plotis susiaurėtų iki 3 m. „Norėjome, kad gyventojams būtų geriau. Jei Savivaldybei pasiūlymas netinka, – vadinasi, netinka. Teks toliau važiuoti, kaip ir važiavome, – Malūno gatve“, – „Pajūrio naujienoms“ pridūrė R. Zobernis.
|
|
