Verda aistros dėl dalyvavimo Vasario 16-osios eisenoje (98 komentarai)

Turetu susiorganizuoti savo svente. Seni komunisteliai ir fizrukai viska, moka viska zino, priima bilekokius sprendimus nesitardami su zmonemis ir jaunimu, tad tegu patys ir svencia . Jaunimas suras galimybiu atsvesti taip, kaip jiems reikia.

šaunuoliai jaunuoliai, kad nepabūgsta išsakyti savo nuomonės, tik, deja, jos niekas nesiklauso...praeis paradas ir tiek

Baikime tas nostalgiškas nuotaikas. Įdėjas turėtų siūlyti jaunimas, gimęs atgimimo laikotarpiu, jie labiau supranta šiandieną, ir tikiu, kad jaunimas yra sąmoningas ir sugebės kaip sukviesti ir pagerbti tuos, kurie tikrai nusipelnę. Būkime vieningi, nes mūsų tiek nedaug, bet širdyse liepsnoja ta trijų spalvų liepsnelė. Šiltų, linksmų, nepakartojamų švenčių, nes kitą šimtmetį švęs tik mūsų vaikaičiai.

Švęskite ,nes tai šimtmečio šventė! Švęskite,nes tokios gali ir nebūti dar po šimto metų. Kam nepatinka eisena,tegu neina,bet pabandykit surasti siūlomose priemonėse nors vieną jums priimtiną niuansą,kad tai ir jums taptų šventiška akimirka

Bet juk yra kultūros skyrius. Ar ne jų tiesioginis darbas rengti šventes. Kad pas mus visi dirbtų būtent savo darbą, rezultatai matytųsi. Nemanau, kad suvaryti vaikai eisenai, pasijus pilietiškesni

O aš tai maniau, kad Kretingoje tokių veikėjų kaip ta ponia "Strimėlė vištos galva" pas mus nėra, o pasirodo - miesto mokyklose jų pilna, tai ponios ir panelės nieko nelaukit, neikit į tą mitingą, varykit greičiau į žuvies fabrikus, ten jūsų vieta, o jei su kalba prastai ir ten nesugebėsit įsidarbinti, tai ir Kretingoje žuvies perdirbimo įmonėje dar laisvų vietų yra. O aš savo vaikus leisiu tik į Pranciškonų gimnaziją, matyt tik ten dar yra normalių mokytojų.

Eisiu būtinai ir būsiu labai laiminga. Visi niuzgliai sėdėkite kamabariuose ir žiūrėkite į TV ar kompo ekraną

Snd su veliavom ryt i lektuvus ir Atia !! Klounada stebuklu salelej :))

Normalioj laisvoj salije niekam nekyla klausimas kaip svesti nepriklausomybes diena.Amerikoje svenciama su fejerverkais ir patrankomis nes jie zino kad svencia savo salies nepriklausomybes diena.Gal laikas butu apsispresti kuri diena brangesne,-Gruodzio 11. Vasario 16. Ar kovo 11. Gal pirma padarykim kad zmones pasijustu laimingi ir pasijaustu laisvi.Kazkas skundziasi kad negavo lesu koncertui surengti simtmeciui pazymeti....Leiskit paklausti kur jus buvot tuos 99 metelius ir nesutaupet? Nors dar ir dabar turit laiko is Kretingos gelynu pridaryti sausu puoksciu ir jas pardavus kazka dar sugalvot.

kas neisit į paradą atvarykit pas mus į Rūdaičius.Apibėgsim apie ežeriuką ir taip atšvesim Vasario-16,jau 31-ą kartą.Pradžia 11 val.

Važiuosim į 15 stintų šventę Palangoje

Demokratinėje visuomenėje yra normalu reikšti savo nuomonę nieko neįžeidinėjant (primenu kai kuriems susireikšminusiems komentatoriams). Džiugu, kad pagaliau mokiniai subrendo ir išdrįso pareikšti savo pilietinę nuostatą - tokio formato šventė jiems nepatinka. Kokios šventės jie norėtų, pasirodo, niekas nepasivargino jų paklausti. Tai ko dabar pykti? Nors iš komentarų matosi, jog abejojančių tokios šventės nauda yra ir vyresnių žmonių. Gal tikrai kažkas "namų darbų" nepadarė miestui ruošiantis minėti šimtmetį? Tuo labiau, kad ši šventė neatėjo netikėtai ir nelauktai. O šiaip tai labai gaila, kad Kretingos bendruomenė supriešinta prieš tokią svarbią Lietuvai dieną.

Yra ir turiningesnių užsiėmimų nei kažkoks pseudo ėjimas gatvėmis o paskui verkšlenimų prie paminklo ir godojimų su davatkomis bažnyčioje,-- tikri patriotai yra tie--kurie tikrai naudingais savo darbais, ydėjomis ir inovacijomis kuria kelia savo šalies gyventojų gerovę, o bačkinių tuščios kalbos taip ir lieka tuščiomis kadencijų kadencijomis.

Niekas nekviečia ir nesiūlo dalyvauti,o sukviečia mokyklų vadovus ir įsako(žinoma žodžiu),kad miesto mokyklų mokiniai ir mokytojai privalo dalyvauti. Direktoriai nuleidę galvas išeina ir ,,savo valdose vykdo įsakymą''.Dažniausiai be diskutavimo.

ch chi , nu cirkai ,,,protas sako ,, juk matosi , visem po visam ,, bet vel , nei duonytes nei mesytes tik trispalves veliavytes ,,, turi plevesuot , bet kokia kaina ,, pakazukiskai ,, , tik uz pinigus atlyginima ,, varu suvarant ,, ar neatrodo ponai kadtokie cirkai labai neskaniai netik pasaipa bekelia bet iris to nei kruopeles nelikusio patriotiskumo tik apgailetinu sou bekvepia ,,

Tos eitynės man primena sovietinius lapkričio 7 ir gegužės 1 paradus. Brrr... Ir tada nuo jų bloga buvo, ir dabar. Kaip liaudis sako - tas pats šūdas, tik kitoj saujoj.

Ora et labora. Geriausiai nusisekęs benediktinų moto, tinkantis ir šios dienos sąmonės architektūrai. Daug isteriško riksmo, pažįstančių raides, mokančių rašyti, tik stokojančių talento įžodinti mintį teksto drobėje. Pagarbus kalbėjimasis ir konstruktyvi diskusija užleidžia vietą gatvės žargonui. Jei pavartytume žodyną ar pilietiškumo vadovėlį tikrai surastume reikšmę, aiškinančią, kad „patriotas – tai žmogus, atsidavęs savo tautai, tėvynei, pasiryžęs savo interesus paaukoti jos labui“. Vengiame tarti šį žodį, ieškome atitikmenų, dažniau vartojame „pilietiškas“, „visuomeniškas“. Lyg bandydami pabėgti nuo tikrosios prasmės, ar bijodami savęs, kad nesame verti tuo žodžiu save identifikuoti. Vasario 16-osios signatarai kilsteltų antakius, skaitydami šios dienos Kretingos rajono aktualijas, jog riejamasi dėl formos, kaip paminėti Valstybės gimimo sukaktį. Sausio 13-osios didvyriai retoriškai klaustų, ar dėl tokios tautos mes guldėme galvas, kad jie negebėtų laisvės branginti. Kad dovanai gavę šių dienų moksleiviai negebėtų už ją padėkoti, susikibdami rankomis ir nueidami kelis šimtus metrų, skambant Tautiškos giesmes fragmentams. Ar Baltijos kelias buvo itin žaismingas, kai žmonės kibosi ranka rankon ir dainavo, kaip pasakytų šiuolaikinis jaunimas nuvalkiotas dainas. Genialumas kartais slypi paprastume, kaip esmė, susidedanti iš detalių. Vienybė retai pasirenka ekscentriškas formas, retai išrėkia savo tapatybę. Ji tiesiog yra. Jaučiant draugo petį, susikimbant už rankų, palinkint ramybės bažnyčioje, šyptelint artimui. Vienybė yra ta jėga, kuri generuoja visus procesus: socialinius, ekonominius, technologinius. Ne susiskaldymas, ne draskymas vienas kito, ne užgauliojimas, ne patyčios, o gebėjimas būti tolerancijos žmogumi.
Savivaldybė nėra magijos teatras, kuris geba susintetinti įvairius žanrus ir nustebinti išrankiausią žiūrovą. Kultūros centras ne pati išradingiausia institucija, apdovanota kūrybiniais impulsais. Galimai dėl to pasirinkta laiko patikrinta forma. Forma, kuri gyvuoja visose tautose, visuose miestuose, per įvairiausias šventes. Galima susideginti dėl ideologinės diskusijos Rotušės aikštėje, kaip geriau, kas geriau, tik ar verta, kai kritikuojantys nepasiūlo alternatyvios idėjos. Tos, kuri būtų išradinga, nauja, patraukli, kerinti, užburianti. Kritikuojant visada svarbu matyti kitą vaizdą. Kitaip tai bus tik neigimas, paremtas tuštybe.
Konstruktyvi kritika, pagrįsta argumentais, faktais, alternatyvomis yra progreso ir pažangos elementai. Tik profesionalūs kritikai, atsikėlę ir nusiprausę veidelius, pirmiausia prieš veidrodį pakritikuoja save, ir tik tada atsigręžia į kitus. „Profesionalieji“ šitos erdvės kritikai, ar mokate mintinai Tautiškos giesmės žodžius ir jų mokote savo vaikus? Ar savo šeimose vietoje patriotinių filmų, laidų žiūrite X‘faktorių ir nelabai įsivaizduojate, kas buvo Justinas Staugaitis ar dr. Jonas Basanavičius? O gal aktualiau papasakoti, kokie buvo spaliukų mitingai ir, kad prie ruso buvo geriau. Jūsų vaikai, kurie kviečiami dalyvauti eitynėse – to nežino ir net neįsivaizduoja (nebent edukacinė Jūsų šeimų programa – su nostalgija prisiminti sovietų režimo laikus). Jūs gi teigiate, kad šeimose ugdomi patriotiškumo daigai, tradicijos. Mokyklose kalbama, kad patyčioms ne, bet ar ne patys tyčiojamės vieni iš kitų, vadindami tai „sava nuomone“ ir naudodamiesi konstitucine teise į laisvą mintį.
Mūsų tauta kūrėsi dainuojant liūdnas dainas, raudas, griežiant armonikai, prisimenant Sibiro tremtį ir lagerius. Mes negimėme dangų nušviečiant fejerverkams, mes statėme smūtkelius sodybose ir sienas puošėme tautiniais raštais austais rankšluosčiais. Ar visa tai šiandien, minint 100-metį, reikia nubraukti ir švęsti moderniojo triukšmo šviesoje, ar pataikaujant vartotojiškai kultūrai ir principui „duonos ir žaidimų“ reikia perrašyti istoriją, kurioje būta liūdesio, egzistencinės kančios ir visus vienijusios vienybės. Mūsų laisvės kaina tokia. Įvertinkime tai, ką gavome dovanų, kurių neprašėme, kurių galbūt nesame verti. Nustokime burnoti, nes vienas kitam nesame pačios didžiausios šiukšlių dėžės, į kurias galima sumesti netinkamas rūšiuoti šiukšles. Susėskime, kol dar turime laiko su savo vaikais, ir parašykime po laišką Lietuvai. Atneškime Vasario 16-ąją į aikštę, sudėkime J. K. Chodkevičiui prie kojų kaip savo asmeninę ar savo šeimos padėką, kaip lūkesčių giją šaliai, kurios dalimi jaučiamės esą. Gal ne iki galo laimingi, gal pikti, gal liūdni, bet laisvi. Būkime vienas kitam ir vienas dėl kito. Ora et labora.

Nu bravo, Sholastika!

Pardon, Scholastika!

Prie Meguvos irenkime raudu siena?