Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Palanga, XIX a. pab. visame pasaulyje išgarsinta gausaus būrio grafų Tiškevičių draugų ir artimųjų, studentų ir inteligentijos, nuo seno apipinta legendomis.

„Tiškevičių rūmų pastatas iš pietvakarių pusės, apie 1905 m. Fotografavo Paulina Mongirdaitė. Tado Grinevičiaus kolekcija.“

Grafas Juozapas Tiškevičius, o vėliau jo sūnus Feliksas Palangoje ne tik įkūrė savo šeimos vasaros dvarą, bet ir patį miestelį pavertė moderniu kurortu: įveisė parką, pastatė kelias vilas, pirmąjį viešbutį–kurhauzą (vok. poilsio namai kurorte), vasaros teatrą. Atsirado specializuotų gydyklų, pajūrio kavinė, miesto parke vyko koncertai. Palangą ėmė lankyti turtingi įvairių Rusijos gubernijų ir Lenkijos poilsiautojai.

XIX a. antroje pusėje Palangą paveldėjęs grafas Juozapas Tiškevičius su šeima čia gyvendavo vasaromis, būtent čia jam kilo mintys apie viešbutį svečiams, parką. Kuriame pastate tuomet gyveno grafai Tiškevičiai?

1824 m. liepos 13 d. grafas Mykolas Tiškevičius (1761–1839) įsigijo Palangos valdą su Darbėnų, Grūšlaukės ir Palangos dvarais. Palangoje jam priklausė keli sklypai, tačiau grafas čia negyveno.

Mykolo Tiškevičiaus anūkas Juozapas Tiškevičius (1835–1891), XIX a. antroje pusėje paveldėjęs Palangos dvarą, miestelyje, kairiajame Rąžės upelio krante, abipus pagrindinės gatvės, įsigijo keletą sklypų. Vytauto (buv. Mėmelio) gatvės ir Rąžės upelio sankirtos pietrytinėje dalyje stovėjusiame mediniame gyvenamajame name (vėliau vadinamame rūmais) grafas įkūrė savo vasaros rezidenciją: Tiškevičių šeima žiemą gyveno Kretingos dvaro rūmuose, o vasarai, nuo birželio pradžios, persikeldavo į Palangą.

Tiškevičių rūmų pastatas Palangoje buvo medinis, pusantro aukšto, 10x15 m ploto (neskaičiuojant virtuvės), dvišlaičiu stogu, vakarų pusėje nedidelė įstiklinta veranda – centrinis išėjimas į Mėmelio gatvę, prie rytinio fasado pristatyta išsikišusi virtuvė, šiauriniame gale – atvira veranda. Prieangis ir namo frontonas dekoruoti kiaurapjūviu ornamentu. Ties laiptais į pagrindinį pastato parterį ant tvorelių mūrinių stulpų stovėjo dvi išraiškingos iki mūsų dienų neišlikusios vazos, puoštos ožiaragiais bei graikų ir romėnų kovų scenomis, – jose vasaromis augdavo palmės.

Su Tiškevičių šeimos atvykimu prasidėdavo vasaros sezonas. Nors Palangos rūmuose visko buvo pakankamai, tačiau kiekvienas šeimos narys galėjo iš Kretingos vežtis norimus daiktus ir baldus. Vežimų virtinė pajudėdavo į Palangą ir vakare visi jau galėjo įsikurti savo kambariuose. Tai nebuvo labai malonu, nes dažnai lempos dar nebūdavo išpakuotos, kambariai dvelkė suslėgtu oru, nes per žiemą nebuvo vėdinama, spintose bei stalčiuose trenkė pelėsiu ir pelėmis... Vandentiekio nebuvo: vasarą maudymuisi pakako jūros, o prireikus šilto vandens, jo galima buvo rasti pastate, skirtame svečiams. Kitus reikalus atlikdavo krūmuose stovinčiose būdelėse.

Juozapas Tiškevičius labai rūpinosi gausių giminaičių ir viešnagėn pakviestų draugų poreikiais, šiam tikslui Palangoje skyrė didžiausią, kokį turėjo, pastatą – senajame Tiškevičių vasarnamyje įsikūrė viešbutis.

Apie 1875–1877 metus priešais rūmus, kitoje gatvės pusėje, nugriautos ūkininko Vainoro sodybos vietoje, J. Tiškevičius pastatė naują, mūrinį, erdvų pastatą su virtuve svečiams priimti. 1878 m. Palangoje buvo didžiulis svečių antplūdis ir Tiškevičiai šį pastatą paskyrė besikuriančio kurorto reikmėms – įrengė restoraną „Casino“, tapusį dabartinio kurhauzo pradžia. 1908 m. pirmojo viešbučio vietoje, į pietus nuo naujo kurhauzo, kur yra dabartinis skulptūrų parkas, pastatyta didelė, dviejų aukštų vila „Zbišek“. Henriko Senkevičiaus romano „Kryžiuočiai“ herojų vardais pavadintos vilos „Zbišek“ ir „Danusia“ buvo stilistiškai giminingos Palangos viloms „Romeo“ ir „Džiuljeta“. Vila „Chilon“ perstatyta iš šio viešbučio virtuvės. Prie rūmų pastato buvusios arklidės peraugo į vilą „Basia“. Tais pačiais 1908 metais greta kurhauzo buvo išgręžtas pirmas artezinis šulinys, prie kurio buvo prijungti keturi objektai: rūmai, kurhauzas bei vilos „Basia“ ir „Zbišek“.

Laikraštyje „???????i? ???????“ skaitome, kad 1890 m. Palangoje buvo kurhauzas su bufetu ir restoranu, o netoliese – grafo namas, kuriame kasmet jis su šeima vasarojo. 1894 m. spaudoje buvo rašoma, kad Palanga yra nedidelis miestelis, besitęsiantis du varstus (varstas – istor. rusų ilgio matas, lygus 1,067 km.). Miestelio pakraščiuose stovi valstiečių namukai, centre – sinagoga, aplinkui kurią – žydų namai su krautuvėlėmis, toliau – tik viena pagrindinė gatvė, pasibaigianti parku, čia stovi kurhauzas, gyvenamieji namai ir grafo Tiškevičiaus rūmelis.

Juozapas Tiškevičius mirė Kretingoje 1891 m. gegužės 27 d., pašarvotas buvo Palangos rūmuose. Paskutinėn kelionėn į Kretingą vežtas ant katafalko, kurį traukė keturi juodai apdengti arkliai, iš šonų žygiavo keturi juodai apsirengę vyrai nešini fakelais. Grafą lydėjo mylimiausias žirgas, šeimos nariai bei artimieji. Aprengtas paradine pulkininko uniforma, J. Tiškevičius gulėjo įstiklintame karste, ant kurio buvo padėta uniforminė kepurė ir kardas. Kretingoje karstas pastatytas senųjų parapijos kapinių Šv. Jurgio koplyčioje, o 1893 m. perkeltas į Tiškevičių šeimos koplyčios-mauzoliejaus rūsį. Stebėtina, kad iš šio, taip įspūdingai aprašyto įvykio, mūsų laikų nepasiekė nė viena nuotrauka. Palangą paveldėjo jauniausias sūnus Feliksas Tiškevičius (1870–1933), kuris 1893 m. vedė Antaniną Loncką (1870–1952). Iš pradžių jaunieji Tiškevičiai gyveno mediniame rūmų pastate, kairiajame Rąžės upelio krante, prie kelio į Klaipėdą. Gimus pirmiesiems vaikams, Feliksas ir Antanina Tiškevičiai nutarė nuošaliau nuo kurorto, netoli Birutės kalno pasistatyti naujus rūmus (arch. Francas Švechtenas), kurių statybų pirmasis etapas pasibaigė 1897 m.

XX a. pr. vasarvietės ir miestelio pietinės dalies plane pavaizduota Tiškevičių parko teritorija su keliais laisvai joje stovinčiais pastatais. Šiame plane, Rąžės vingyje, priešais Kurhauzą esantis sklypas įvardytas „Nr. 191 Paštas ir telegrafas“, vadinasi jauniesiems Tiškevičiams persikėlus gyventi į naujus rūmus, senųjų rūmų pastatas tikriausiai buvo išnuomotas ryšių tarnyboms.

Kažkuriuo metu pastatas perėjo grafaitės Marijos Tiškevičiūtės nuosavybėn, nes 1935 m. vasario mėn. spauda rašė, kad gausiai į kurortą atvykstančių svečių patogumui, Palangos miesto savivaldybė ir Kurorto inspekcija perkeltos į grafaitės Tiškevičiūtės namą priešais Kurhauzą. Čia apsigyveno ir naujai atvykęs burmistras Vladas Kraujelis. Viceburmistru tuo metu buvo išrinktas ilgametis grafo Tiškevičiaus dvarų prievaizdas Antanas Vizbaras.

A. Vizbaro duktė Aldona Vizbaraitė smulkiai nupasakojo pastato išdėstymą, kadangi šeima laikinai jame gyveno: šiaurinėje pastato pusėje buvo Marijos Tiškevičiūtės butas, pietinėje pusėje patalpas nuomojosi Vizbarų šeima bei Palangos miesto savivaldybė ir Kurorto inspekcija. Aplinkui namą augo Tiškevičių pradėtas formuoti sodelis: labai gražiai, tankiai suformuoti alyvų krūmai – riba nuo kaimynų daržo, taip pat tankiai augo pušys. Pastato rūsyje laikė didžiulius ledo luitus, apibertus pjuvenomis. Vasarą ledą smulkino ir prekybininkai jį naudojo ledų vežimėliuose.

Palangos Tiškevičių rūmų pastatų išdėstymas žvelgiant iš lėktuvo, 1922 m.

1938 m. pavasarį, didžiajame Palangos gaisre sudegus mokyklai, Palangos pradžios mokyklos IV ir VI skyriai laikinai įkurdinti savivaldybės namuose, t. y. buvusiame Tiškevičių rūmų pastate.

1940 m. namas vis dar priklausė grafaitei Marijai Tiškevičiūtei, kuri 1941 m. birželio 14 d. buvo enkavedistų suimta ir ištremta į Krasnojarsko krašto Nižnij Ingašo rajono Belniakų lagerį, tuomet pastatas perėjo savivaldybės nuosavybėn.

1941 m. vasarą viloje „Zbišek“ buvo pionierių stovykla. Į ją atsitiktinai pataikė vokiečių sviedinys. Besitraukiančius stovyklautojus suėmė naciai, vadovus atskyrė nuo vaikų ir įkalino daboklėje-rūsyje buvusiame grafų Tiškevičių rūmų pastate.

Pokario metais senajame Tiškevičių rūmų pastate (Vytauto g. 91) įsikūrė Palangos miesto bei valsčiaus vykdomieji komitetai, buvo deputatų rinkimų į SSRS Aukščiausiąją tarybą Palangos miesto apylinkė bei agitacinis punktas. Nuo 1945 m. Palangos miesto vykdomajame komitete dirbo Pranas Kusas, kuris su šeima gyveno šio pastato antrame aukšte. Klebonas Jonas Ilskis prisiminimų knygoje „Mano gyvenimo takelis“ apie tuos laikus rašė, kad tuomet Lietuva išgyveno sunkius laikus: apylinkėse buvo susišaudoma, naktimis užpuolimai kartais persikeldavo ir į miestą, degdavo arba buvo apšaudomi tarnautojų namai, rinkimų išvakarėse buvo padegti net Palangos grafo Tiškevičiaus rūmai, kur buvo įrengta balsavimo vieta.

Seni palangiškiai pasakoja, kad pirmasis grafų Tiškevičių rūmų pastatas sudegė, nes kažkas įmetė granatą. Tačiau palangiškis, buvęs Kardo rinktinės Narimanto būrio partizanų ryšininkas, Stasys Jasas – Narūnas (1927–2017) atskleidė tikrąją buvusio rūmų pastato išnykimo istoriją: 1945 m. rugsėjį S. Jasas įsidarbino Palangos miesto vykdomajame komitete. 1947 m. pradžioje partizanai nutarė likviduoti agitacinį punktą ir čia saugomus rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją tarybą sąrašus. Rinkimų išvakarėse, 1947 m. naktį iš sausio 30 į 31 d. S. Jasas išeidamas neužrakino pastato durų. Ketvirtą valandą ryto septyni Kardo rinktinės nariai slėpėsi aplinkui vykdomojo komiteto pastatą. Keli jų atsidarė neužrakintas duris, laiptus apipylė degiu skysčiu ir padegė šiaurinę pastato dalį, kurioje buvo vykdomasis komitetas. Sudegė visas namas, tačiau pietinėje pusėje, antrajame aukšte gyvenusi Kusų šeima spėjo išsigelbėti. Po gaisro, nenorint viešinti jo tikrosios priežasties, buvo paskelbta, jog Palangos miesto ir valsčiaus vykdomųjų komitetų pastatas užsidegė dėl antrame aukšte gyvenusių moterų kaltės.

1949 m. S. Jasas, jau tarnaudamas sovietų kariuomenėje, suimtas kaip buvęs partizanų ryšininkas, apkaltintas antisovietine agitacija. Vienas „nusikalstamos“ veiklos epizodų byloje – Palangos miesto vykdomojo komiteto pastato sunaikinimas bei dviejų rašomųjų mašinėlių vagystė iš valsčiaus vykdomojo komiteto.

1957 m. liepos 11 d. Palangos miesto vykdomasis komitetas nutarė, kad buvęs grafų Tiškevičių ūkinis pastatas, esantis Vytauto g. 69, nusidėvėjęs daugiau kaip 90 proc., trukdo vasaros kino teatro statyboms, kurios vyko ant sudegusio rūmų pastato pamatų, tad jį reikia nugriauti. 1959 m. liepos 2 d. Palangos miesto vykdomasis komitetas nusprendė naują Palangos plačiaekranį 400 vietų kino teatrą pavadinti „Nagliu“.

2014 metų spaudoje radau sakinį, kad „kino teatras „Naglis“ – unikalus visame Lietuvos kontekste: tai vienintelis išlikęs valstybei priklausantis kino teatras, vis dar gyvuojantis nuo 1959-ųjų“. Tačiau labiausiai šis pastatas unikalus visų pamirštu faktu – jis pastatytas Palangos, kaip kurorto širdyje – t. y. grafų Tiškevičių pirmųjų rūmų vietoje – kurorto istorijos lopšyje.

Pastaraisiais metais aktualus klausimas – „Naglio“ kino teatro rekonstrukcija. Rengiantiems rekonstrukcijos planus verta pagalvoti apie buvusio grafų Tiškevičių rūmų pastato įprasminimą. Tai galėtų būti neįprastas sprendimas – kino teatras, priderintas prie kurhauzo ir bulvaro, pasakojantis kurorto gimimo istoriją. Tokiu būdu pagerbtume grafų Tiškevičių indėlį į kurorto ištakas, sukurtume dar vieną turizmo traukos objektą, o Palanga turėtų vientisą kurorto užgimimo kompleksą.

Nuoširdžiai dėkoju MD Vladui Kusui, kad nurodė šią aktualią temą, pateikė įdomius faktus ir medžiagą bei konsultavo rengiant šį straipsnį.

Jolanta KLIETKUTĖ

Kretingos muziejus


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas