|
|
|
Svetimos žemės gviešęsis vyras išgirdo teismo nuosprendį
Mažeikių rajono gyventojui 58 metų Vytautui Mockui nepavyko teismo įtikinti, kad jis svetimos žemės savininku patapo pats to nesuprasdamas, dokumentuose nesusigaudydamas ir tik aklai pasitikėdamas menkai pažįstamu tarpininku. Nors realaus laisvės atėmimo V. Mockui pavyko išvengti, tačiau teismo nuosprendžiu iš jo bus konfiskuota 135,5 tūkst. Eur – tai ir yra suma, kuria kaltinamasis praturtėjo, pardavęs išvadą į jam neteisėtai atkurtą 151,86 ha ploto žemę, buvusią Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Mišučių dvare. V. Mockus pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų – kad laikė, panaudojo ir realizavo tikrus suklastotus dokumentus ir vieną netikrą dokumentą, taip pat, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Už abi šias nusikalstamas veikas Kretingos rajono apylinkės teismas paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Šį laiką V.Mockus bus įpareigotas be kontroliuojančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamojo rajono. Jam paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941,50 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šį Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį dar galima skųsti. Patapo tariamu anūku Anksčiau neteistas V. Mockus kaltinamųjų suole atsidūrė po to, kai jam buvo neteisėtai atkurta nuosavybė į žemę Kretingos r., Mišučių kaime. Ši iki nacionalizacijos priklausė Vytautui Mongirdui, kuris iš tiesų net neturėjo palikuonių. Tačiau 2010 metais dokumentai nuosavybės teisei į žemę atkurti buvo taip sutvarkyti, kad V. Mockus tapo tariamu V. Mongirdo anūku ir jam vietoj grąžintinos žemės Kretingos rajone buvo suteikti lygiaverčiai 4 miškų ūkio paskirties žemės sklypai Ignalinos r., o už juos būsimas pirkėjas jau buvo sumokėjęs. Sklypai netgi buvo neteisėtai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre V. Mockaus vardu – tokiu būdu buvo neteisėtai užvaldyti 200,8084 ha valstybinės žemės, kurios vertė – 253 tūkst. 473 Eur. V. Mockus visą ikiteisminio tyrimo laiką savo kaltę neigė, jo parodymai buvo prieštaringi, ne į visus klausimus sugebėta atsakyti ir per apklausą teisme. Pasisakydamas tik po to, kai jau buvo apklausti visi liudininkai, V. Mockus tikino, kad ieškoti žemės pradėjo po tėvo mirties, prisiminęs šio pasakojimus apie kažkada neva turėtą ir valstybės negrąžintą dvarą. Tad radęs segtuvą su dokumentais ir jų atidžiai nenagrinėjęs, juos įdavęs vadybininkui, kurio kontaktus susiradęs pagal skelbimą laikraštyje. Kaltę vertė paslaptingam vadybininkui Tad tik šis vadybininkas, V. Mockaus įsitikinimu, ir galėtų paaiškinti, kaip buvo surinkti pluoštas suklastotų dokumentų: jo paties gimimo liudijimas, motinos gimimo ir mirties liudijimai, kuriuose pakeistas motinos tėvo tikrasis vardas į „Vytauto“, o mergautinė pavardė – į „Mongirdaitę“. Tokia mergautinė pavardė atsidūrė ir pagamintame netikrame dokumente – pažymoje apie V. Mockaus tėvų santuokos akto įrašo įrašymą. Tačiau teisme paprašytas konkrečiai įvardinti, kas tas asmuo, kuris esą rūpinosi jo dokumentais ir nuosavybės teisės į žemę atkūrimu, V. Mockus nesugebėjo nurodyti jokių jo duomenų – pasakė tik, kad vardu Antanas, tačiau čia pat suabejojo, ar tikrai tokiu. Tas pats Antanas, teisme paaiškino V. Mockus, esą pasiėmė ir į jo sąskaitą pervestus pinigus už parduotas išvadas į neteisėtai grąžintą žemę – apie 450 tūkst. Lt. Tad patikėjęs tuščiais pažadais, kad jam už žemę bus atlyginta vėliau, V. Mockus teigė taip ir likęs be nieko. Vis dėlto toks miglotas pasakojimas apie kažkokį vadybininką Antaną neįtikino Kretingos rajono apylinkės teismo. „Tai, kad kaltinamasis neigia supratęs, kokius dokumentus jis perdavė nepažįstamam asmeniui, tikslu atkurti iki nacionalizacijos nuosavybės teise giminaičių valdytą žemę, nežinojo turinio, nežinojo galimų giminaičių tikslių vardų ir pavardžių, tačiau visiškai pasitikėjo nepažįstamu ir pirmą kartą matomu asmeniu, kurio vardo bei asmeninių anketinių, kitų duomenų nežino ir niekada nežinojo, o tik aklai vykdė jo nurodymus, teismas vertina kritiškai kaip pasirinktą gynybos taktiką ir tokiu būdu siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės“, – nuosprendyje išdėstė Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, iš byloje surinktų įrodymų visumos padariusi išvadą, kad kaltinamasis neabejotinai suprato savo veiksmų neteisėtumą. Nelaisvės išvengė
„2015 metais įsigaliojo Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pataisa, kuri leido paskirtos bausmės vykdymą atidėti nuo vienerių iki trejų metų, jeigu asmuo buvo nubaustas ne didesne nei ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Net tuo atveju, jeigu padarytas nusikaltimas – sunkus, – priminė S. Galminas. – O nuo šių metų spalio 6 dienos įsigaliojo nauja ir griežtesnė Baudžiamojo Kodekso redakcija, numatanti, kad bausmės atidėjimas nebegali būti taikomas žmonėms, padariusiems sunkius nusikaltimus. V. Mockus pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena ir yra priskiriama prie sunkių nusikaltimų, taigi pagal šiuo metu galiojantį įstatymą jam būtų skirtas realus laisvės atėmimas. Kadangi įstatymas, lengvinantis kaltinamojo padėtį, turi grįžtamąją galią, V. Mockui ir buvo pritaikytas švelnesnis įstatymas. Tai savo nuosprendyje, skirdamas bausmę, nurodo ir teismas.“
|
|
