|
|
|
Valstybės atkūrimo šimtmetį paženklins nauja skulptūra
Akmens ir medžio skulptorių turtingi Salantai jau gvildena idėjas, kaip pažymėti artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Šia proga Salantuose turėtų iškilti viena skulptūra arba jų ansamblis – ir tai nebūtų visiškai nauja tradicija šiame krašte, nes vietiniai menininkai jį savo darbais gražina kasmet. Kaip būtų galima įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį tautodailininkai, kultūros darbuotojai, visuomenininkai diskutavo kasmetinėje kūrėjų šventėje „Žodžiu, garsu, spalva, forma“. Salantų kultūros centro renginių organizatorė Sandra Čepulytė teigė, kad surengti diskusijų vakarą paragino patys menininkai, norėję susiburti ir aptarti, kokia būtų miesto erdvių gražinimo vizija. „Planuojame įamžinti valstybės atkūrimo šimtmetį – pastatyti paminklą mieste. Juolab kad Salantuose jau turime paminklą Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Dabar gi artėja ne mažiau reikšminga proga, tad norisi ją pažymėti. Matysime, kiek ir kokių idėjų pateiks patys meistrai – gal atsirastų viena skulptūra, gal jų kompozicija. Jei pasiūlymų bus daugiau, sudarysime komisiją jiems įvertinti“, – pasakojo S. Čepulytė. Miestą papuošė „Gaidžio“ skulptūra Ne taip seniai Salantų miestą papuošė Juozo Karčiauskio skulptūra, vaizduojanti Salantų simbolį – gaidį, ir ji sudaro tarsi duetą su to paties meistro sukurta skulptūra „Meška“, miesto centre apgyvendinta prieš porą metų. Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas teigė, kad abi skulptūros – „Meška“ ir „Gaidys“ yra J. Karčiauskio dovana miestui. „Juozas Karčiauskis yra mėgėjas skulptorius ir jis buvo prasitaręs, kad vieną skulptūrą padovanos miestui. Taip miesto centre atsirado „Meška“. Po kiek laiko jis sumanė padovanoti dar vieną skulptūrą, kuriai akmenį buvo apsižiūrėjęs privačiame sklype – kartu nuvažiavome tartis su šeimininku, ir šis sutiko riedulį dovanoti. Tuomet ir pasakiau Juozui, kad jei jau yra „Meškos“ skulptūra – o šis gyvūnas yra Žemaitijos simbolis, tai gal dabar tegu bus gaidys – Salantų simbolis,“ – kaip gimė idėja, papasakojo K. Galdikas. Tačiau dabar aplankius „Gaidžio“ skulptūrą matyti, kad yra buvęs nuskeltas ir vėl priklijuotas paukščio snapas. „Tai jaunimas „pasismagino“. Dar vyksta tyrimas, bet praktiškai jau išaiškinti tie, kas tą snapą buvo nulaužę – patys jie paskui ir priklijavo, tik reiktų tą paklijavimą dar pataisyti“, – teigė K. Galdikas. Vystys skulptūrų parko idėją Vis dėlto, pasak seniūno K. Galdiko, žmonių, besidžiaugiančių skulptūromis, yra daugiau – jie vertina tai, kad atlikus viešųjų erdvių rekonstrukciją, išgražinus parką, dabar vis daugiau atsiranda mažosios architektūros puošmenų. „Turime idėją vystyti skulptūrų parką – panašiai, kaip yra Klaipėdoje. Mūsų krašte yra akmentašių, paminklų meistrų – jų gal 15 suskaičiavome, tad ir kvietėme juos prisidėti prie skulptūrų parko idėjos. Savo minčių teigė turį ir medžio meistrai. Kažką padarysime, – vylėsi K. Galdikas. – Jau dabar parke yra skulptūrų. Atsiranda, kad vienas kitas ir pakritikuoja, kad gal jos nėra labai aukšto meninio lygio, bet žmonės šias skulptūras mėgsta, prie jų sustoja, fotografuojasi – jos traukia žvilgsnį. Be to, kokių nors fundamentalių skulptūrų parke ir neįsivaizduoju – ten labiausiai tiktų kokie nors gyvūnai, būtybės iš mitologijos ar pasakų personažai.“ Mažosios architektūros puošmenos Salantuose randasi jėgas sutelkus trims organizacijoms – Salantų seniūnijai, Salantų kultūros centrui bei Salantų bendruomenei. Tačiau seniūno teigimu, labai laukiama pačių menininkų iniciatyvos savo skulptūrą padovanoti miestui. „O mes prisidėtume prie jos pastatymo“, – teigė K.Galdikas, pasidžiaugęs, kad tokia tradicija Salantuose jau ir dabar yra gyva, pavyzdžiui, prie sankryžos, kur susikerta Salantai-Plateliai ir Skuodas-Plungė keliai, Kazimieras Daukša pastatė kryžių, Vytautas Čepulis, Stanislovas Bružas, Viktoras Budrys prisidėjo prie paminklo, skirto Lietuvos vardo tūkstantmečiui, Juozo Žilinskio bei Juozo Karčiauskio iniciatyva skulptūrų atsirado Salantų parke ir kt.
|
|
