Žingsnis po žingsnio mažins biudžetinių įstaigų

Kretingos rajono savivaldybėje įvyko išplėstinis Nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdis, kurį inicijavo Klaipėdos NVO informacijos ir paramos centras.

„Valdiškų“ mokyklų nebesteigs

Pasak šio centro atstovo Ričardo Diržio, NVO pradėjo veikti savivaldybėse nuo maždaug 2014-ųjų, tačiau, ką jos veikia, nelabai aišku.

Su Centro direktoriumi Martinu Žaltausku, kuris yra ir nacionalinės NVO tarybos pirmininkas, R. Diržys atvyko pasišnekėti apie tai, kad šalies savivaldybės pagal 2012 m. Seimo patvirtintą Lietuvos pažangos strategiją iki 2020 m. įpareigotos bent 15 proc. savo teikiamų viešųjų paslaugų palaipsniui perduoti NVO sektoriui. NVO ir biudžetinės įstaigos turėtų konkurencinėmis sąlygomis dirbti švietimo, kultūros, sporto bei socialinėje srityse.

Rajono Savivaldybėje nevyriausybinių organizacijų (NVO) tarybos posėdį inicijavo NVO informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas (dešinėje) ir šios institucijos atstovas Ričardas Diržys.

„Jei aš vienas teikiu paslaugą, negi galvoju, kad dirbu blogai? O kai yra konkurencija, turiu su kuo palyginti“, – kalbėjo R. Diržys. Jis pateikė ir pavyzdį: daugelyje savivaldybių nustatyta, kad mokiniai turi lankyti mokyklas pagal savo gyvenamąją vietą. Nors ta mokykla galbūt ir neteikia kokybiško ugdymo, bet visvien ji pilna mokinių, nes vaikams nėra kito pasirinkimo.

Pasak R. Diržio, ateityje švietimo, kultūros, sporto ir socialinių paslaugų teikimą reikės „išbiudžetinti“. Jau dabar savivaldybės nebegali steigti nei mokyklų, nei vaikų darželių, nei kitų biudžetinių įstaigų, jeigu tose srityse yra kiti paslaugų teikėjai. Tačiau funkcijos vis tiek turi būti užtikrintos. Todėl iš valstybės gautą finansinį krepšelį savivaldybės privalo perduoti įstaigai, kuri jomis rūpinasi – tuomet pinigai eitų paskui paslaugą, bet ne paskui toje vietoje įdarbintą žmogų.

Pasak M. Žaltausko, žodis „valdiškas“ atėjęs iš tarybinių laikų – iki 1990-ųjų ir parduotuvės buvo valdiškos. Šiandien tokių Lietuvoje nebėra, ir niekas jų nepasigenda, perka ten, kur nori. Siekiama, kad būtų galima rinktis kultūros, sporto ir kitų viešųjų paslaugų teikėjus.

Savivaldybės iš NVO švietimo, kultūros, sporto ir socialines paslaugas galėtų pirkti atrankos konkurso būdu – kas daugiau paslaugų suteiks už mažesnę kainą, – arba ir pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 24 straipsnį, numatantį rezervuotas sutartis 3 metus.

Rajono dydis – ne rodiklis

Kretingos rajono tarybos narė Jūratė Laučiūtė suabejojo atrankos-konkurso pranašumu.

„Kas teiks paslaugų daugiau ir pigiau, turime patirtį su maitinimo ugdymo įstaigose organizavimu. Laimėtoją dabar keiksnoja visoje respublikoje“, – sakė ji.

Tarybos narė prisiminė metą, kai stigo vietų vaikų darželiuose. Savivaldybė ragino steigti privačius darželius, tačiau iniciatyvių žmonių neatsirado – esą gal tai tinka didesnėms savivaldybėms. Mūsų rajonas mažas, sunku perlipti per nustatytus ploto bei higienos reikalavimus. Tačiau R. Diržys prieštaravo – esą privatūs darželiai įsteigti ir Elektrėnuose, ir Palangos mieste. J. Laučiūtė teigė, jog dar labai svarbu rajono ar miesto gyventojų sudėtis, socialinė padėtis. Anot jos, buvo atsiradę norinčių Laukžemėje įsteigti senelių namus, Savivaldybė tam pritarė, tačiau, negavus planuotų europinių lėšų, privatininkai iniciatyvos atsisakė.

Rajono vicemerė Danutė Skruibienė užsiminė, kad vykdant valstybės politiką, Savivaldybė bendradarbiauja su NVO. Šį birželį administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko įsakymu buvo patvirtintas atrinktas partneris – viešoji įstaiga Šv. Antano dienos centras, su kuriuo Savivaldybės administracija sieks įgyvendinti projektą „Kompleksinių paslaugų Kretingos rajono šeimoms teikimas“. Tikslas – sudaryti sąlygas rajono šeimoms gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas kuo arčiau gyvenamosios vietos ir siekiant įgalinti šeimą įveikti iškilusius sunkumus ir krizes. „Tai pirmas toks bandymas“, – akcentavo D. Skruibienė.

Bendrame šalies savivaldybių kontekste atstovai kretingiškius neblogai įvertino dėl to, kad jau dabar apie 1,36 proc. paslaugų čia teikia viešasis sektorius. Manoma, kad rodiklio vidurkį pakelia ir VšĮ „Pranciškonų gimnazija“.

Kompetenciją turės įrodyti

NVO informacijos ir paramos centro atstovai kalbėjo ir apie populiarėjančią savanorystę, padedančią įstaigoms sutaupyti lėšų. Anot R. Diržio, viena savanoriavimo valanda įvertinta 5,49 Eur. Pavyzdžiui, visi Vilniaus teatrai atsisakė rūbininkų. Žiūrovų paltus kabina įvairaus amžiaus savanoriai. „Nauda tiek teatrams, kuriems nebereikia išlaikyti etatų, tiek savanoriams, ne tik išjudėjusiems iš namų, bet ir galintiems veltui pasižiūrėti spektaklį“, – sakė R. Diržys. Jo nuomone, savanoriai galėtų teikti ir kai kurias socialines paslaugas. Gerai užsirekomendavusi yra „Maltos ordino“ pagalbos organizacija – nariai, aplankę stokojantį, vienišą ar sergantį žmogų, jo namuose pabūna, pabendrauja ne 15 minučių, o galbūt 2 valandas.

Tačiau Kretingos Socialinės globos ir rūpybos skyriaus vedėja Danutės Blagnienė akcentavo, kad socialinės paslaugos yra licencijuotos, reikalavimus turi atitikti tiek socialiniai darbuotojai, tiek padėjėjai. „Kaip tas paslaugas teiks nepasiruošę savanoriai? Kretingoje veikia Dienos centras žmonėms, turintiems proto negalę, nuo vaikystės sunkiai sergantiems – ne kiekvienas gali su jais dirbti, ne kiekvieną jie priima“, – sakė vedėja.

Į šią pastabą R. Diržys atsakė klausimu: „Manot, jei biudžetininkas, tai – kompetentingas, jei nevyriausybinės organizacijos atstovas, tai jau – ne?“. Esą specialistų gali būti ir tarp savanorių. Nevyriausybininkai, norėdami išlikti, taip pat turėsią įrodyti darbo kokybę. Bet savivaldybės negalės užsiimti „galvų kapojimu“, pirmiau turės pasirūpinti paslaugų teikėju, išmokti naujų administravimo įgūdžių – prižiūrėti procesą, aiškintis.

• Rašyti komentarą (8)