Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Akmenyje kaląs krašto istoriją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
  • 2017-10-27
Jau septintus metus Juozas Žilinskis savo sodyboje, palei kelią į Salantus, kala akmens ir metalo kompoziciją, kurioje sujungia dviejų lietuvių tautos didžiavyrių – M. K. Čiurlionio ir Jono Biliūno – kūrybos simbolius.

Garsių krašto ir visos Lietuvos žmonių kapavietes atkuriantis bei istorinius įvykius akmeniu įamžinantis 57-erių salantiškis akmenkalys Juozas Žilinskis sakė, jog lietuviškas riedulys jam – įstabiausias gamtos kūrinys, per tūkstantmečius žemės, vėjo ir lietaus nugludintas, turtingas formų, spalvų ir raštų, todėl labiausiai tinkantis jo sumanymams įgyvendinti.

Pamokos – iš giminės vyrų

J. Žilinskis – įžymios salantiškių akmenkalių Orvidų giminės atžala, šiuo amatu užsiimantis kone tris dešimtmečius. Jo protėvių šaknys – Gargždelės kaime, Viliaus Orvido – jo motinos Laimutės Kazimieros brolio – dešimtmečiais kurtoje ir į savitą filosofinį rūbą įvilktoje sodyboje.

„Ten gyveno ir akmenį kalė mano bočius Kazimieras, pas kurį vasaras leisdavau ir iš laukų parridentą akmenį pažinau. Padėdavau jam gręžioti skyles, – už kiekvieną gaudavau po 20 kapeikų. Pasijausdavau turtingas: čiulpiami ledinukai-žuvytės tada tekainavo 4 kapeikas, o aš išsyk net penkias galėdavau nusipirkti“, – apie akmenkalystės pradžiamokslį kalbėjo meistras.

Prisiminė jis ir pirmąsias senelio Kazimiero pirktas šlifavimo stakles, – jų etiketę ir šiandieną dirbtuvėse saugo pačioje garbingiausioje vietoje, – ji sumontuota ant sieninės marmuro plokštės su fosilijomis – įvairių gyvių liekanomis. Ši plokštė, meistro žodžiais, buvo atgabenta iš Sacharos dykumos – akmuo aptiktas prieš milijonus metų smėliu užpustytų upių vagoje. „Nušlifavus ji tapo nuostabiu priešistorinius laikus menančiu paveikslu“, – meistras neslėpė, jog panašius sukūręs ir „Klaipėdos“ viešbučio interjerui papuošti.

„Mano senelis Kazimieras yra daug nuveikęs ir Klaipėdos kraštui – jis statė tiltą per Danę Klaipėdoje ir geležinkelio tiltą Bajoruose“, – tvirtino pašnekovas.

Netrukus iš J. Žilinskio dirbtuvių iškeliaus atkurtas paminklas Salantų bažnyčios statytojui Pranciškui Motiejui Urbanavičiui (kairėje) bei Plungės geležinkelio tiesėjams.

Prosenelis statė bažnyčią

Jo dirbtuvėse kabo ir kitas giminės pasididžiavimas – J. Žilinskio prosenelio, Kazimiero tėvo Jono Orvido, atvykusio į šį kraštą iš Šiaulių ir čia įtvirtinusio akmenkalystės amatą, kurį perėmė giminės vyrų kartos, pasirašyta sutartis dėl Salantų bažnyčios statybos.

„Prosenelį iš Šiaulių atsiviliojo tuometinis Salantų klebonas Pranciškus Motiejus Urbanavičius. Jiedu 1906 m. pasirašė sutartį, kad Jonas Orvidas paklos mūrinius bažnyčios pamatus. Šios sutarties originalą išpirkau iš privačių kolekcionierių“, – kalbėjo J. Žilinskis, didžiuodamasis ne vien tuo, kad jo giminaitis statė bažnyčią, bet ir tuo, kad į Salantus sugrįžo tai įrodantis autentiškas dokumentas.

Meistras šiandieną ir pats prisideda prie Salantų šventovės statytojo P. M. Urbanavičiaus atminimo įamžinimo: atkurtos Lietuvos 100-mečiui Kretingos rajono savivaldybės iniciatyva atnaujinant jo kapavietę, o J. Žilinskiui patikėta atkurti akmeninį paminklą.

Ant lauko akmens luito akmenkalys taip pat rodė iškaltą užrašą, kuriuo netrukus įamžins kitą Salantų krašto šviesuolį – Lietuvos kariuomenės generolą Praną Tamošauską. Šis akmuo bus pastatytas netoli jo gimtosios sodybos, Imbarėje.

Akmuo gyvena vizijose

Dar kitą akmenį J. Žilinskio rankos netrukus pavers paminkliniu stulpu, kuris bus pastatytas Plungėje. Ant jo iškaltas užrašas žemaitiškai skelbia, jog paminklas skirtas tiems žmonėms, kurie kone prieš 100 metų išrūpino nutiesti geležinkelį iš vokiečiams priklausiusio Klaipėdos krašto per Plungę. Šio paminklo ir jo idėjos autorius – Plungės visuomenės veikėjas Eugenijus Bunka.

„Širdis atsigauna, kai galiu įamžinti Lietuvos kraštui nusipelniusius žmones, kai kalu istorinius tekstus, – rodydamas sename paminkliniame akmenyje iškaltus Baltimorės vienuolyne surastus ir šimtmečiais nesenstančius nežinomo vienuolio žodžius, – kalbėjo salantiškis. – Šį paminklą kapinėse kažkada pastatė mano senelis, giminaičiai manęs prašė jį išmesti ir padaryti kitą. Parsivežiau namo, atnaujinau ir iškaliau prasmingus žodžius.“

Akmenkalys neslėpė, jog jo darbų geografija šiandieną labai plati – nuo Vilniaus Rasų ir Karveliškių ligi Salantų kapinių; jis pertvarko kapavietes, renovuoja ar stato naujus paminklus. „Kartais tenka pasiginčyti ir su vilniečiais architektais, o vienas garbus žmogus jiems yra pasakęs – mokykitės iš šito žemaičio, jo gyslose – protėvių būdas, akmuo gyvena jo vizijose“, – neslėpė meistras.

Lietuvos lauko akmenyje salantiškis akmenkalys ragina išvysti natūralų gamtos grožį.

Akmuo ir metalas – lyg brolis ir sesė

J. Žilinskis, paklaustas, kokios šiandienos antkapinių paminklų tendencijos, pastebėjo, jog vis dažniau kapavietės uždengiamos akmens plokštėmis – tai populiaru tarp emigrantų. „Nėra kažkokių ypatingų kapinių madų – kiekvienas užsako paminklą pagal savo supratimą ir išgales“, – patikino jis.

Tačiau meistrui pats gražiausias esąs lauko akmuo, ledynų prieš tūkstantmečius atridentas į mūsų kraštą. „Lietuviškas akmuo yra unikalus. Tik reikia pamatyti tą grožį, nes supjaustyti, sugadinti akmenį galima labai greit. O įstabiausia dermė yra akmuo su kalvystės darbais, jie – lyg brolis ir sesė“, – tvirtino meistras.

Ir, norėdamas tuo dar labiau įtikinti, suskubo aprodyti ne vien lauko dirbtuves su daugybe skirtingų antkapinių paminklų, bet ir savo sodybą puošiančias kompozicijas. Viena iš jų – ypatinga: akmenkalys sakė sujungęs dvejopus simbolius, įamžinančius M. K. Čiurlionio vizijas bei Jono Biliūno apdainuotąjį laimės žiburį. „Pamatęs Karelijoj akmenį, supratau, kad jis geriausiai simbolizuotų kalną ir rieduliais virstančius jo viršūnės nepasiekusius J. Biliūno kūrinio herojus. O angelas su skrendančiom gervėm – tai virš Lietuvos sklendžianti Čiurlionio dvasia“, – jau septynerius metus priešokiais kuriamą kompoziciją apibūdino J. Žilinskis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas