Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Rūpintis sveikata – ne tik laiku išgerti vaistus

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2017-10-06

Paminint Pasaulinę širdies dieną, Kretingos visuomenės sveikatos biuras surengė akciją ir rajono gyventojus pakvietė pasimatuoti arterinį kraujo spaudimą, išsimatuoti kūno sudėtį, konsultavo fizinio aktyvumo klausimais.

„Tokią pat akciją būtinai surengsime ir kitąmet. Tik labai norėtųsi, kad mūsų rajono žmonės būtų dėmesingesni savo sveikatai, būtų pasirengę keisti savo įpročius tam, kad kuo ilgiau išliktų sveiki. Juolab kad širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kuriuos galime kontroliuoti savo gyvensena, yra: tai ir fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, valia atsisakyti žalingų įpročių“, – teigė Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė.

Anot jos, širdies ir kraujagyslių ligos yra bendrinis terminas, vartojamas įvardyti ligas, kurios turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Dažnai jos turi tas pačias priežastis, joms taikomi tie patys gydymo būdai.

Statistiniais duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos, įskaitant insultus, pasaulyje kasmet nusineša 17,3 mln. gyvybių, ir šis skaičius vis auga – skaičiuojama, kad 2030 m. jis gali pasiekti 23 mln. mirčių per metus. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos seniai pasiekė epidemijos lygį. Kas antrą mirtį Lietuvoje sukelia kraujotakos sistemos ligos, tai kasmet sudaro apie 55 proc. visų mirčių, kai pasaulio vidurkis – apie 29 proc. Lietuvos rodikliai tarp senųjų Europos Sąjungos šalių yra blogesni daugiau negu du kartus.

„Apskritai žmogus į savo sveikatą turėtų žiūrėti kaip į visumą, ir rūpintis sveikata – tai ne tik laiku išgerti vaistus. Būtina judėti – judėjimas teigiamai susijęs su širdies ir kraujotakos ligomis, būtina susitvarkyti mitybą – vengti riebaus, per daug kaloringo maisto, racioną papildyti vaisiais ir daržovėmis, valgyti mažiau saldumynų ir jokiais būdais neužkandžiauti bandelėmis ir sausainiais, kuriuose yra hidrintų riebalų, arba kitaip tariant margarino, perteklius ir kurie ypač kemša kraujagysles“, – perspėjo K. Skominienė.

Ar darbas darže, sode taip pat yra fizinis aktyvumas? Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistės pastebėjimu, bet kokia aktyvi veikla, taigi ir darbas sode, darže, kieme traktuojamas kaip judėjimas, arba fizinis aktyvumas. „Tačiau kai norima, jog būtų apkrautos ir išsijudintų visos raumenų grupės, reikėtų daryti mankštą“, – teigė ji.

K. Skominienė atkreipė dėmesį į tai, jog vis dėlto gyvenimo būdas labiausiai lemia, susirgsime širdies ir kraujagyslių ligomis ar ne, ar būsime sveiki, ar pasveiksime susirgę: „Yra ištirta, jog gyvenimo būdas mūsų sveikatą lemia 50 proc., paveldimumas – 20 proc., aplinka, kurioje gyvename, – 20 proc., medicina – 10 proc.“

Be to, kad žmonės per mažai juda, turi žalingų įpročių, nepaiso sveikos mitybos, opi problema – jog dažnas susirgęs nesugeba atpažinti pirmųjų besivystančio insulto, miokardo infarkto požymių, supainioja juos su kitomis ligomis: bronchų, skrandžio, stuburo ir pan.

Specialistai rekomenduoja atkreipti dėmesį į tokius apie širdies infarktą perspėjančius požymius: nemalonus jutimas krūtinėje (diskomfortas): spaudimas ar skausmas krūtinės viduryje už krūtinkaulio ar tarp krūtų; diskomfortas ir/ar skausmas, plintantis į kitas viršutinės kūno dalies sritis: vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį, skrandžio sritį; oro trūkumas kartu su nemaloniu jutimu krūtinėje; šiuos požymius gali lydėti silpnumas, jėgų netekimas, šaltas prakaitas, nerimas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas, galvos svaigimas, sąmonės praradimas.

Perspėjantys insulto požymiai: staigus rankos, kojos, vienos veido pusės nusilpimas; staigus suvokimo, kalbos sutrikimas; staigus regėjimo sutrikimas viena ar abiem akimis; staigus koordinacijos, pusiausvyros, eisenos sutrikimas; staigus stiprus galvos skausmas be aiškios priežasties.

„Atsiradus infarkto ar insulto požymiams, svarbu kuo greitesnė medicininė pagalbas, nes atvėrus užsikimšusią kraujagyslę ir atstačius kraujotaką medikai gali išgelbėti ne tik širdies raumenį ar galvos smegenis, bet ir gyvybę“, – kodėl svarbu nedelsti, atskleidė K. Skominienė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas