|
|
|
Dirbdami jaučiasi svarbūs ir reikalingi
Sutvarkyti Padvarių socialinės globos namai šiandieną labiau primena sanatoriją ar poilsio namus, negu globos įstaigą. Prižiūrėti ir puoselėti aplinką darbuotojams kasdien padeda ir būrys globotinių, kurie šią įstaigą vadina savo tikraisiais namais ir juose jaučiasi esą šeimininkai.
Dabartinis rūpestis – sodo gėrybės Ūkio priežiūra bei darbo terapija Padvarių globos namuose besirūpinanti užimtumo specialistė Irena Vainorienė sakė, jog dirbti norinčių ir fiziškai pajėgių žmonių iš 230 gyventojų tėra nedaug – vos dešimt. Kiti iš anksto kviečiami, kad pagelbėtų per talkas – iš viso galinčių fiziškai dirbti susidaro apie pusšimtis. „Pagrindiniai mano talkininkai, kaip ir tikrieji šeimininkai, vos atsikėlę, išeina apžiūrėti aplinką, o po pusryčių imasi veiklos: šluoja, ravi lysves, prižiūri šiltnamį. Kelissyk per metus važiuojame tvarkyti kapų – prižiūrime apie 250 iš čia iškeliavusių gyventojų kapaviečių. Šiuo metu einame į sodą rinkti obuolių, pjaustome juos, verdame obuolienę, džioviname – turime 2 džiovykles. Mūsų sodas didelis, užima apie 2 ha. Netrukus pradės kristi lapai, teks juos grėbti. Pas mus nieko nėra kitaip – gyvename taip, kaip ir kiti žmonės savo namuose“, – užtikrino I. Vainorienė. Specialistė pasidžiaugė, jog savo pagalbininkais – Ričardu Dvornikovu, Remigijumi Černiausku, Petru Žąsyčiu, Robertu Šadausku, Romu Jonkumi, Tomu Ruibiu, Aleksu Šalniu, Antanu Šefleriu – gali pasikliauti bet kada. „Ričardas yra mano dešinioji ranka: savaitgaliais ar man susirgus, jis skambina, teiraujasi, ką su obuolius daryti, ar melisas nupjauti. O Remigijaus rūpestis yra šiltnamio priežiūra: jis žino, kada laistyti pomidorus, kada atverti ir uždaryti duris. Petras kone kas rytą su gremžtuku apeina šaligatvio trinkeles, neleisdamas plyšiuose kyšoti jokiai žolei“, – pagalbininkus už rūpestingumą gyrė I. Vainorienė.
Grožis įpareigoja jį saugoti Apsilankius Padvarių globos namuose trečiadienio rytą apie 10 val., talkininkai darbus jau buvo bebaigią ir, prisėdę kas ant suolų, sūpynių ar pavėsinėse, linksmai šnekučiavosi. Prie jų atskubėjęs Kęstutis Žilinskas pastebėjo, jog sutvarkyta graži aplinka įpareigoja ją saugoti: „Kai apsigyvenau čia prieš ketverius metus, kieme būdavo pilna nuorūkų. Dabar jų nepamatysi, nėra nė šiukšlių – nebent vėjas kokią atpučia“. Jam antrino prie šiltnamyje pasodintų savų pomidorų skubanti Lina Misienė: „Atvažiavę namiškiai taip pat labai džiaugiasi, kad pas mus švaru ir gražu. Kartais ir patys užsimano pasimankštinti treniruokliais“, – mostelėjusi ranka į kieme įrengtą sporto aikštyną, kalbėjo moteris. Globos namų gyventojai Airina Lukavičienė, Janina Bučel, Arvydas Guzauskas, Dalia Senavaitytė kasdien pagelbsti valgykloje: išdalina ir nurenka indus, nuvalo stalus, išplauna grindis. Kiti rūpinasi kambarinėmis gėlėmis, alpinariumais.
„Kai klojome trinkeles, užsibrėžėme tikslą kasmet aplinkui pasodinti bent po 10 medžių, kuriais patys rūpinamės – genime, rudenį daug lapų prikrenta. Savo bėdą išsakėme įstaigos direktorei, ir nupirko mums lapų pūtimo aparatą, o žiemai – sniego valymo mašiną. Ankstyvais žiemos rytais keli mūsų vyrai pirmieji išbėga į kiemą prakasti takus prie pagrindinių įėjimų: kad darbuotojams nereiktų klampoti per sniegą ir greitosios pagalbos automobilis galėtų privažiuoti. Po to aparatu nuvalome visą kiemą“, – pasakojo I. Vainorienė. Patiria komandinio darbo džiaugsmą Padvarių socialinės globos namų vadovė Rima Narmontienė pasidžiaugė, kad jų gyventojai yra labai tvarkingi: „Atlikę ūkio darbus ar po rankdarbių užsiėmimų, susitvarko savo darbo vietą. Žinoma, reikia atsižvelgti į jų sveikatą, dienos nuotaikas bei galimybes“, – sakė ji. Vadovė priminė, kad jų įstaigos kontingentas yra jauni žmonės su psichine negalia arba sunkiai sergantys senyvo amžiaus senjorai: „Daugumai sveikata išvis neleidžia dirbti. Džiaugiamės, jei žmogus gali nors nueiti į sodą, nusiskinti obuolių ar nugnybti kelias šakeles“. „Pabaigę darbus, pasėdime, išgeriame arbatos ir pasišnekame – žmonės labai atsiveria. Jaučiamės artimi lyg šeimoje. Ir, kai išeinu atostogų, labai pasiilgstame vieni kitų, – neįsivaizduoju, kaip būtų, jei reikėtų pakeisti darbą“, – atviravo I. Vainorienė, pagal specialybę – pedagogė, neseniai baigusi viešosios politikos ir administravimo magistro studijas.
Ji neslėpė, jog studijuojant įgytos žinios pravertė ir darbe: lygina, analizuoja, kaip kitų šalių kontekste neįgalūs žmonės integruojami į visuomenę, stebi, kaip ir kuo juos sudominti bei užimti, kad šie jaustųsi naudingi ir reikalingi. „Per darbo terapiją žmonės po insulto, turintys dimensiją ar sergantys Alzheimerio liga, prisimena prarastus įgūdžius. Žinoma, jiems nebeišeina taip, kaip norėtųsi, tačiau lavėja atmintis. Tiems, kurie gyveno kitokiomis sąlygomis, ugdosi nauji įgūdžiai – jie išmoksta naujų dalykų. Dirbdami kartu, patiria bendrystės ir komandinio darbo džiaugsmą, kuris jiems teikia didžiausią pasitenkinimą. Pabaigę darbus, žmonės pasijaučia svarbūs ir reikalingi savai bendruomenei“, – darbo terapijos svarbą pabrėžė I. Vainorienė. Nepakantūs pažeidėjams R. Narmontienė pastebėjo, kad į kitas šalies globos įstaigas per šventes išvykstantys jų gyventojai, sugrįžę namo, dažnai pasako „Mes gyvename visų gražiausiai“. „Kai vyko įstaigos patalpų remontas, teko susitalpinti ankštuose kambariuose. Bet niekas iš gyventojų nesiskundė dėl apsunkintų sąlygų, o kolektyvas dirbo kaip darni komanda“, – įstaigos žmonių kantrybe džiaugėsi R. Narmontienė. Ji papasakojo kelis atvejus, kai globotiniai parodė ypatingą atsakomybę už savo namus: „Garbaus amžiaus žolininkė Elena Tarasova mėgsta vaikščioti po pievas ir žoliauti. Kai grįžau po atostogų, ji man atvėrė širdį: įsivaizduojate, sakė, gražiajame parke prie Burkštino kažkokie nenaudėliai paliko stiklų krūvą. Ji įsidėmėjo pažeidėjus, grįžusi papasakojo kitiems gyventojams, ir šie būriu atėję pamokė, kad taip negalima elgtis. O kitąkart Elena pastebėjo nuo kalno nuridentą skulptūrą: jei būčiau pamačiusi, kas taip padarė, nors esu neįgali, būčiau tokiam tvojusi su lazda“. Globos namų darbuotojai gėlių klombomis buvo užstatę keliuką kitąpus tvenkinio, vedantį per jų teritoriją – globos namams priklauso 7,5 ha. „Atvykėlių kompanija vieną savaitgalį nustūmė vazonus ir įvažiavusi šėliojo mūsų teritorijos pavėsinėje. Gyventojaiišsyk reagavo – pranešė, kad pažeidė privatumą. Įstaigos teritorija dėl saugumo yra stebima 7 kameromis: gavę signalą, atsukome kameras, ir pareigūnai nustatė pažeidėjus“, – apie gyventojų pareigingumą pasakojo globos namų vadovė.
|
|
