Išskirtinis stilius – išskirtinės asmenybės, o ne mados ženklas

Veriantys praeivių žvilgsniai ir replikos – šių jaunų žmonių kasdienybė. Savo apranga ir elgesiu provokuojantys visuomenę liaudiškai vadinamieji „neformalai“ tvirtino, kad jie – ne mados aukos. Tiesiog jie kitaip mato pasaulį.

Ignas pasakojo, kad rastamanų judėjimas kilo iš Afrikos, Rastafari religijos išpažinėjų.

Rastamanų judėjimui pradžią davė nauja religija

Aštuoniolikmetis kretingiškis Ignas Šilianskis save vadina rastamanu. Prieš trejus metus pamėgęs rastamanų subkultūrą, apie ją informacijos ieško internete, spaudoje ar bendraudamas su bendraminčiais.

Ignas papasakojo, kad visi rastamanai klausosi regio muzikos, yra draugiški, linksmi ir tolerantiški kitiems. Svarbiausia, kad apranga būtų spalvinga ir patogi: marškinėliai, plačios kelnės. Dominuoja trys spalvos – raudona, reiškianti kraują, geltona – turtus ir žalia – žemę. Šios spalvos sudaro regio muzikos tėvynės – Etiopijos – vėliavą. Juodos aprangos detalės, pavyzdžiui, kanapės simbolis, simbolizuoja Afriką, iš kurios kilo rastamanų judėjimas.

XX a. ketvirtojo dešimtmečio pradžioje Jamaikoje kilusį rastamanų judėjimą suformavo religija. Jos išpažinėjai tiki, kad Jėzus Kristus ir kiti pirmieji krikščionys buvo juodaodžiai. Rastamanų mesijas - Ras Tafaris, kuris senuosius Jamaikos gyventojus ragino išpažinti naują tikėjimą ir išsilaisvinti iš vergijos.

Ignas neišpažįsta Rastafari religijos, bet apie ją gali papasakoti. Jis papasakojo, kad tikriems rastamanams marihuanos rūkymas yra tarsi meditacija, bendravimas su dievu. „Skaičiau, kad ir Jėzus gydydamas naudojo kanapių ekstraktą“, - sakė pašnekovas.

Jau mėnuo, kaip Igno galvą puošia į kasytes suvelti plaukai – „dredai“. Tai irgi vienas iš Rastafari išpažinėjų atributų.

Anot jo, tikras rastamanas nesiveria auskarų, nes tai laikoma savęs žalojimu. Nemaža dalis rastamanų yra vegetarai, alkoholinių gėrimų nevartoja, nebent saikingai.

Ignas sakė, kad Lietuvoje yra apie kelis šimtus rastamanų, o mūsų rajone – du: jis ir jo bičiulė Aurima.

Regio muzikos gerbėjai susitinka koncertuose. Garsiausias pasaulyje regio atlikėjas – Bobas Marley, kuris tapo tarptautiniu Rastafari pranašu.

Visuomenės provokacija

Šešiolikmetis Vilius Kripas metalistų judėjimu susidomėjo prieš porą metų. Jis, kaip ir dauguma metalistų, iš aplinkinių išsiskiria savo išvaizda: ilgi plaukai, odiniai, tamsūs drabužiai, kareiviški batai, agresyviai atrodančios metalinės detalės.

Metalistas Vilius teigė, kad jo subkultūros atstovai stengiasi provokuoti visuomenę ir laužyti nusistovėjusias normas.

„Svarbiausia – prieštarauti visuomenės normoms ir griauti stereotipus. Kitiems mūsų pasaulėžiūra atrodo kaip chaosas. Bet iš tiesų ir chaosas turi savas taisykles. Mes nesame anarchistai“, - sakė Vilius.

Pasak jo, nors metalistai atrodo agresyviai, dauguma jų yra išsilavinę, intelektualūs žmonės. Dažniausiai bendraminčiai diskutuoja apie muziką, religiją, rašytojus ir pan.

„Save gerbiantis metalistas vertina žinias ir nenori būti kvailas“, - sakė Vilius.

Šios subkultūros atstovai – metalo muzikos gerbėjai. Vilius važinėja į kituose miestuose vykstančius koncertus, festivalius ir ten susipažįsta su kitais metalistais. Viliaus teigimu, mūsų mieste yra apie dvidešimt metalistų.

Daugelis metalistų yra meniškos sielos žmonės. Metalo muzikos stiliaus dainas, tik kol kas be žodžių, gitara ir kompiuteriu kuria ir pats Vilius. Vaikinas moka groti ir kitais instrumentais: būgnais, bosine gitara, pianinu, fleita, kanklėmis.

Anot Marijos, pankai yra linksmi, draugiški bei šėlioti ir linksmintis mėgstantis jaunimas.

Patinka šokiruoti aplinkinius „Turbūt lengviausia panką atpažinti iš skiauterės. Dažniausiai pankų plaukai būna nudažyti įvairiomis spalvomis. Pati turėjau raudonus, juodus, rudus plaukus su geltonomis ir rožinėmis sruogelėmis.

Dar pankai apsirengę spalvotai arba rūbais iš languoto audinio, nešioja skareles, dėvi „kerzus“, daug aksesuarų, dalis jų – su kniedėmis, spygliais, dažnai prie kelnių prikabinta grandinė. Populiariausios spalvos: raudona, žalia ir mėlyna“, - vardino Marija.

Pankai mėgsta nešioti daug auskarų. Marija svajoja įsiverti auskarą į lūpą, tačiau tam prieštarauja mama. Šiuo metu mergina į ausis gali įsiverti keturis auskarus, tačiau seniau ji buvo prasidūrusi dešimt skylių.

Marija savo stilių kuria pati. Kartais pasigamina aksesuarų. Jos pankavimą palaiko ir mama – padeda įsigyti rūbų.

„Geriausia drabužių ieškoti dėvėtų rūbų parduotuvėse. Ten yra originalių drabužių, kuriuos galima dar pačiam pakeisti. Tada būsi tikras, kad gatvėje su tokiu pačiu rūbu kito žmogaus nepamatysi. Mes ir tarp draugų stengiamės visi atrodyti skirtingai, vienas kito nekopijuoti“, - pasakojo pašnekovė. Ji džiaugiasi prieš metus įsigytais kareiviškais batais – jie esą labai patogūs.

Marija mano, kad pankai yra kūrybingos asmenybės. Mėgstanti tapyti ir kurti rūbų modelius, kretingiškė kitais metais pradės mokytis interjero dizaino specialybės.

Ji, kaip ir dauguma pankų, klausosi roko, pankroko, ska stilių muzikos.

Marija daugiausia draugų pankų turi Palangoje. Ten yra susikūrusi ir draugų muzikinė grupė. Mergina sakė, kad Kretingoje pankų yra nedaug, todėl ji pasiklausyti koncertų vyksta į Klaipėdą, Palangą.

Rengiasi lyg eitų į laidotuves

Gotų atstovas 21-erių Andrius papasakojo, kad šios subkultūros atstovai skirstomi į daugelį rūšių. „Lietuvoje daugiausiai yra „vampire“ ir „romantic“, „neoromantic“ stilių atstovų“, - sakė pašnekovas.

Pasak Andriaus, gotai yra meniški žmonės, susiję su muzika, daile, lyrika. Kaip menas suprantama ir apranga.

Kretingoje apie gotų kultūrą daugiausia žino Andrius. Jis neigia daugelį žmonių sugalvotų mitų apie šią subkultūrą: gotai nebūtinai vaikšto vien juodai apsirengę ir tikrai nėra satanistai.

Pasak vaikino, gotai nebūtinai rengiasi tik juodai – tai priklauso nuo to, kokiai gotų rūšiai priklausoma. „Mūsų šalyje daugiausiai gotai rengiasi juodai, stengiasi priminti vampyrus. Dažnai nešiojami odiniai rūbai. Realiai gatvėje gotą atskirti sunku. Tačiau stereotipiškai jie nešioja ilgus paltus, turi ilgus juodus plaukus, o galvos šonai – išskusti. Panelės vilki ilgus juodus sijonus, korsetus, avi kareiviškais arba platforminiais batais. Gotišku makiažu stengiamasi išryškinti akis, o veidas kiek pabalinamas. Paprastai kalbant, jie atrodo tarsi eitų į laidotuves“, - sakė vaikinas ir pridūrė, kad ypač savo apranga išsiskirti bando jaunesni gotai, kurie ne visada ir supranta kokiai subkultūrai priklauso. Jis pats dažnai nešioja juodus rūbus, ilgus paltus. Tačiau vykdamas į koncertus stengiasi juodą spalvą derinti su balta.

Anot vaikino, vis daugiau gotų rengiasi spalvotais rūbais. Yra gotų atšaka, kurių apranga – tik balta.

„Gotai yra pankų atšaka. Tačiau mes elgiamės santūriau, mėgstame kalbėtis filosofinėmis, egzistencinėmis temomis, pavyzdžiui, apie mirtį, amžinybės dalykus“, - papasakojo vaikinas.

Iš pradžių pankavęs, Andrius gotų subkultūra susidomėjo būdamas 14-15 metų.

Andrius sakė, kad Kretingoje – jis vienintelis gotas. Nors yra jaunimo, kuris stengiasi gotiškai atrodyti, bet tai – daugiau mados, o ne filosofijos pasirinkimas.

Dėl savo išvaizdos Andriui teko patirti ir nemalonių dalykų: vien dėl to dalis darbdavių atsisakė jį įdarbinti. „Jei kas nors išniekina kapines, stereotipiškai manoma, kad tai – gotų darbas. Iš tikrųjų gotai ir kapinės – visiškai atskiri dalykai. Dažnai žmonės gotus painioja su satanistais - mus pamatę persižegnoja. Kretingoje buvo pasklidęs gandas, kad neva aš susikviečiu draugų ir mes kartu, pasigavę kokį vaiką, jį paaukojame savo apeigose“, - juokėsi Andrius.

Vaikinas neigia, kad gotams neva negalima šypsotis ir būti linksmiems. „Taip stengiasi elgtis tik pradedantieji gotai, kurie nesupranta, ką daro“, - sakė Andrius.

Gotai klausosi ir specifinės muzikos, sukuriančios paslaptingą, melancholišką nuotaiką. Andrius dalyvauja tradiciniuose gotų muzikos festivaliuose „Kunigunda Lunaria“, „Mėnuo Juodaragis“.

Perka rūbus didesnio dydžio negu reikėtų

Aštuoniolikmetis Audrius Subačius, 20 metų Gintaras Mikaločius ir septyniolikmetis Martynas Amdrulis gyvena repo ritmu. Kretingiškiai nesipuošia masyviais kaklo papuošalais, kaip tai įprasta Amerikoje.

Reperiai (iš kairės) Audrius, Martynas ir Gintaras susibūrė į muzikinę grupę „2 Mc‘S“. Kol kas savo sukurtas dainas jie platina internete, tačiau svajoja ir pasirodyti ant scenos didesnei publikai.

Trys draugai susibūrė į repo grupę „2 Mc‘S“. Gintaras kuria muziką kompiuteriu, o Audrius ir Martynas – repuoja.

Atliekant repo kūrinį svarbiau yra žodžių prasmė, o ne atlikimo meistriškumas, balso galimybės.

Žodžius dainoms kuria visi trys grupės nariai.

„Dauguma repo dainų būna apie smurtą, šaudymąsi, jose daug keiksmažodžių. Mūsų tekstai yra cenzūriniai, vartojame daug metaforų“, - pasakojo vaikinai. Martynas sakė, kad kurti dainas – tai galimybė pačiam apie save pasakyti, nes dažnai aplinkinių nuomonė apie jaunimą yra klaidinga. Dainomis vaikinai išsako tai, kas jų netenkina gyvenime, prieš ką norisi maištauti.

Savo dainas vaikinai platina internete. Publikai jie pasirodė šešis kartus ir džiaugiasi, kad atsirado jų muzikos gerbėjų. „2 Mc‘S“ grupės nariai svajoja pasirodyti Kretingoje vykstančiuose koncertuose.

Audriaus, Gintaro ir Martyno nuomone, mūsų rajone – jie vieninteliai tikri reperiai. „Kiti stengiasi taip atrodyti, bet iš tikrųjų klausosi rusiško popso“, - sakė jie.

Kretingiškiai pasiklausyti repo važinėja į koncertus kituose Lietuvos miestuose. Jie turi draugų reperių Palangoje ir Klaipėdoje. Galbūt ateityje, kartu su kitų miestų reperiais įrašys bendrą kūrinį.

Vaikinams yra tekę susidurti su klaidinga aplinkinių žmonių nuomone apie juos. „Jei stovi užsimovęs kapišoną, žmonės galvoja, kad mes narkomanai. Užsienietiškuose vaizdo klipuose dažnai reperiai atrodo agresyviai, šaudosi. Tas jų įvaizdis mums kenkia“, - sakė vaikinai.

• Rašyti komentarą (73)