|
|
|
Siaubūnu pavirtęs šuo sudraskė kalytę
Vydmantiškė Saulės tako gyventoja Janina Mockaitienė ir šiandien dar negali atsitokėti nuo kraupaus vaizdo: į jos kiemą atbėgęs, anot moters, bemaž baltosios meškos didumo svetimas šuo mirtinai sudraskė 5-erių prie būdos pririštą kalytę Milę. Turi augintinį – turi rūpestį „Nežinojau, kaip šią liūdną žinią pranešti anūkėms. Kalytė, kurią pirkome Rietavo turguje, buvo jų numylėtinė“, – atviravo pašnekovė. Iš pradžių smulkaus sudėjimo Milė gyveno troboje ir palaikė draugiją visiems šeimos nariams, tačiau vienai mergaičių pasireiškus alergijai, buvo nutarta guolį perkelti į rūsį, po to, pastačius būdą, gyvūną apgyvendinti kieme. Jame yra įrengti ir du voljerai vilkšuniams Bukiui bei Akelai. Šie keturkojai prižiūrimi itin griežtai. Iš pradžių voljero teritoriją šeimininkai aptvėrė vieno sluoksnio tvora, po to nusprendė, kad dėl saugumo reikėtų padvigubinti, tad taip ir padarė. Tiesa, kartą, bevalant voljerą, vienas vilkšunių ištrūko ir nešė kudašių, kur akys mato. „Puoliau vytis iš paskos, kad tik piktu charakteriu išsiskiriantis gyvūnas blogo kam nepridarytų, ypač bijojau, kad pakeliui nepasitaikytų koks vaikas“, – prisiminė Janina. Anot jos, kaime be šunų šiais laikais – ne gyvenimas, nes geresnių sargų nerasi. Jei kas svetimas nakčia užsuktų, griausmingas augintinių lojimas šeimininkus bemat pažadintų. Tačiau savo gyvūnais žmonės privalo rūpintis ir paisyti jų laikymo taisyklių. Janinos teigimu, naujai išrinktos kaimo bendruomenės tarybos bei naujojo pirmininko iniciatyva Vydmantų gyvenvietė keičiasi į gera. „Pažiūrėkit, kaip Kalėdoms apšviesta suspindo pagrindinė gatvė, kiek daug džiaugsmo suteikė eglutės įžiebimo šventė. Tačiau ir mes, visi gyventojai, vieni dėl kitų taip pat turim pasistengti – juk kiekvienam pikta matyti nepririštus, viešais keliais ar pakiemiais šmirinėjančius arba iš pasalų praeivius puolančius keturkojus“, – kalbėjo pašnekovė.
Palaidų šunų problema šiame kaime – įsisenėjusi. Kartą vienas sukandžiojo berniuką taip, kad žaizdas jam teko gydytis ligoninėje. Buvo atvejis, kai kaimynams išpjovė žąsis, o pačiai Janinai – visus broilerius, kiek tik turėjo. Pareigūnai tada rašė protokolus, teisybės ieškodami, žmonės tąsėsi po Savivaldybę, bylinėjosi. Kai istorija pasikartojo, šuns šeimininkas bandė įtikinti, kad paukščių netekusių gyventojų kiemuose galbūt siautėjo lapė.
„Nuarą“ iškvietė pati
Dešimteriopai už save mažesnę kalytę baltas dičkis pražudė po to, kai antradienio rytą Janinos dukra Rita, į mokyklą išvežusi savo mergaites, trumpam paliko atvirus kiemo vartus.
Grįžusi namo, moteris dar spėjo pamatyti ir net nufotografuoti iš kiemo sprunkantį baltos spalvos „veršį“ kruvinu šonu. Iš dukters išgirdusi, kas nutiko, Janina pati sėdo į automobilį ir gyvenvietės keliais važinėjo tol, kol skriaudiką išvydo lakstantį pievoje ir iškvietė „Nuarą“.
Su šiais Klaipėdoje esančiais Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namais Kretingos rajono savivaldybė kasmet sudaro sutartį, pagal kurią iš biudžeto įsipareigoja sumokėti už 7 paslaugas: beglobių šunų gaudymą, karantinavimą, sterilizavimą, eutanaziją, gaišenų surinkimą, nuvežimą į utilizavimo vietą ir utilizavimą. Tokios sutarties vertė yra 24 tūkst. Eur, tačiau tai nereiškia, kad visi šie pinigai ir panaudojami. Pasak Savivaldybės atstovės Gintarės Benaitytės, sumokama tik už konkrečiai atliktus darbus. Šiais metais „Nuaro“ paslaugoms buvo planuota išleisti 17,2 tūkst. Eur, bet į šią sumą įėjo dar ir varninių bei kitų paukščių populiacijos mažinimas. Iki šios dienos panaudota 11,5 tūkst. Eur.
Nors įkainiai – dideli, pasak Savivaldybės atstovės, pigesnio pasirinkimo nėra, kadangi tokias paslaugas Lietuvoje teikia tik dvi įmonės, viena jų ir yra „Nuaras“.
„Savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui dalies paslaugų kainas kitiems metams pavyko nusiderėti, todėl tikimasi, kad šiai valstybės deleguotai funkcijai įgyvendinti kitais metais pakaks 18 tūkst. Eur“, – sakė G. Benaitytė.
Gali kreiptis į teismą
J. Mockaitienė džiaugėsi, kad šios tarnybos atstovai atlėkė taip greit, tarsi „greitoji pagalba“.
„Mūsų tokia pareiga“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė įstaigos administratorė Gintarė Liutkevičienė.
Anot jos, į Vydmantus „Nuaro“ darbuotojams pagal Kretingos seniūno Antano Gedmino arba pačių gyventojų iškvietimus dėl valkataujančių šunų yra tekę vykti ne kartą ir ne du, tačiau kruvinų atvejų, kaip šis, – nepasitaikė, esą dėl agresyvių šunų kur kas labiau kenčia Klaipėdos miesto ir rajono gyventojai.
„Blogiausia, kad, kol mūsų tarnybos darbuotojai nurodytą vietą pasiekia, šuns pėdos būna ataušusios. Šiuokart pasisekė, padėjo pati vydmantiškė“ , – sakė G. Liutkevičienė.
Dešimteriopai už save mažesnį prie būdos pririštą bejėgį šunį sudraskęs dičkis nebuvo nei valkataujantis, nei neprižiūrimas – iš sodybos kiemo, kuriame laikomas, prasibrovė išlaužęs tvorą.
„Tai – Azijos aviganis. Šių veislių šunims agresija nebūdinga, įprastai jie yra taikūs, draugiški. Kita vertus, šunų elgseną sunku nuspėti, priklauso ir nuo to, kaip jie išdresuoti. Gali būti, kad, didžiajam bėgant pro šalį, mažasis, gindamas teritoriją, lojo, o gal aviganis tiesiog palaikė jį savo grobiu ir dėl to puolė“, – svarstė administratorė.
Panašios nuomonės yra ir Kretingos maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis gydytojas-inspektorius Saulius Alonderis – prie būdos pririštai kalytei susiklostė nepalankios aplinkybės: išsprukęs iš uždaros sodybos, aviganis tikriausiai norėjo praplėsti savo teritoriją ir agresyviai pašalino kliūtį.
Kalytę pražudęs šuo globos namuose Klaipėdoje neužsibuvo. Paaiškėjo, kad jis – ir paskiepytas, ir mikroschema paženklintas. Kadangi šeimininkas – Vokietijoje, tad tą patį vakarą gyvūną atsiėmė oficialiai įgaliotas keturkojį prižiūrėti paliktas asmuo.
Dėl mirtinai sudraskyto šuns J. Mockaitienės šeima civilinio proceso tvarka gali kreiptis į teismą.
|
|
