Nuo ko mirštame daugiausiai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras parengė Aplinkos ir sveikatos rodiklių ataskaitą, kuri iliustruoja mūsų šalies gyventojų situaciją pagal daugybę rodiklių, susijusių su sveikata, mirtingumu, aplinkos tarša, aplinkos įtaka sveikatai ir pan. Iš šios ataskaitos parinkta keletas rodiklių, kurie atskleidžia, nuo ko mūsų šalyje miršta daugiausiai žmonių.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro parengtoje lentelėje nurodomas tikimybinis rodiklis, parodantis, kiek vidutiniškai metų gyvens kiekvienas gimęs arba sulaukęs tam tikro amžiaus žmogus, jeigu visą būsimą tiriamos kartos gyvenimą mirtingumo lygis kiekvienoje gyventojų amžiaus grupėje liks nepakit

Bendras gyventojų mirtingumas nuo kvėpavimo sistemos ligų 2015 m. buvo 1 tūkst. 358, arba 46,7 – 100 tūkst. gyventojų. Tais metais Lietuvoje gyveno 2 mln. 904,9 tūkst. gyventojų. Nurodyto tiriamojo laikotarpio pradžioje 1996-aisiais, kai šalyje gyveno 3 mln. 601,6 tūkst. gyventojų, bendras mirtingumas buvo 1 tūkst. 693, arba 47/100 tūkst. gyv. Didžiausias – 1 tūkst. 952 – bendras mirtingumas buvo 2007 m., arba 60,4/100 tūkst. gyv., kai šalyje tais metais dar buvo 3 mln. 231,2 tūkst. gyventojų. Mažiausias – 1 tūkst. 180 – bendras mirtingumas nustatytas 2014 m., kai 100 tūkst. gyventojų teko 40,2 mirčių, o šalyje dar gyveno 2 mln. 932,3 tūkst. žmonių.

Iškalbingi skaičiai mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų.

Tiriamojo laikotarpio pradžioje – 1996 m. – bendras mirtingumas buvo 23 tūkst. 483, arba 652 mirtys 100 tūkst. gyventojų. Mažiausiai – 20 tūkst. 931 – žmonių, arba 598/100 tūkst. gyv., nuo šios priežasties mirė 2000 m., kai šalyje gyveno 3 mln. 499,5 tūkst. gyventojų. Daugiausiai – 24 tūkst. 322 – žmonių mirė 2006 m. (3 mln. 269,9 tūkst. gyventojų), arba 100 tūkst. gyventojų teko 744 mirtys. 2015 m. mirė 23 tūkst. 587 žmonės, arba 100 tūkst. gyventojų teko 812 mirčių. 2012 m. 100 tūkst. gyventojų teko 776 mirtys, 2013 m. – 790.

Mirtingumo kreivė nuo piktybinių navikų kasmet kyla: jeigu 2000 m. bendras mirtingumas sudarė 7 tūkst. 723 atvejus, arba 100 tūkst. gyventojų teko 221 mirtis, tai 2015 m. nuo piktybinių navikų mirė 8 tūkst. 348 žmonės, 100 tūkst. gyventojų teko 287 mirtys, ir tai yra didžiausias skaičius per pastaruosius 15 metų.

Kiek lietuviai – 15-os metų ir vyresni – surūko per metus?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro duomenimis, daugiausiai – 1 tūkst. 669 – cigarečių lietuviai legaliai surūkė 2000 m., mažiausiai – 930 – 2010-aisiais, pernai surūkytos 1 tūkst. 288 cigaretės.

Bendras mirtingumas nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų pernai sudarė 1 tūkst. 640 atvejų, 2014 m. – 1 tūkst. 586, 2013 m. – 1 tūkst. 563. Daugiausiai – 1 tūkst. 713 atvejų – suskaičiuota 2006 m.

Gryno, 100 proc., alkoholio šalies gyventojai nuo 15 metų ir vyresni suvartojo: 2000 m. – 9,7 litro, 2015 m. – 14 litrų. Palyginti: 2011 ir 2012 m. – 14,7 litro, 2013 m. – 14,5 litro, 2014 m. – 14,2 litro.

Bendras mirtingumas dėl alkoholio vartojimo – nuo alkoholinės kardiomiopatijos, alkoholinės kepenų ligos, atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu bei jo poveikio ir kt. priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, – pernai sudarė 962 atvejus, arba 31,06 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Palyginti: 2005 m. bendras mirčių skaičius buvo 893, arba 25,52 mirčių 100 tūkst. gyventojų, 2012 m. jų užregistruota daugiausiai – 1 tūkst. 741, arba 53,88 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Parengė Audronė PUIŠIENĖ

• Rašyti komentarą (2)