|
|
|
Dienos centras verčia Advento kalendorių
Šiomis dienomis 24 Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinio lankytojais išvien su 14 darbuotojų intensyviai rengiasi artėjančioms Kalėdoms: siuva kalėdines kojines, iš kankorėžių jau pasigamino eglutę, nusipynė vainiką ir atidarė pirmąsias Advento kalendoriaus dėžutes. Ruošia dovanas artimiesiems Džiaugsmingą laukimą simbolizuojantis Advento kalendorius – tai ant didelio kalendoriaus lapo 28 skirtingo dydžio ir įvairia kalėdine atributika dekoruotos dėžutės, kuriose paslėpti maži siurprizai. „Besibaigiant dienai, sueiname visi ir sprendžiame, kas tądien geru darbu, poelgiu ar nuoširdžiu žodžiu labiausiai nusipelnė atidaryti dėžutę, – tam ir priklauso joje slypintis siurprizas“, – kalbėjo laikinai vyriausiąją socialinę darbuotoją pavaduojanti Airida Stonkienė. Advento kalendorius kabo bibliotekoje, kuriai knygų dovanoja patys salantiškiai. Itin gausią kolekciją padovanojo anapilin iškeliavusios gydytojos Nijolės Elijošaitienės artimieji. Siuvimo ir rankdarbių bei keramikos kabinetuose – taip pat pakilus karštymetis. Pietų į valgyklą šeimininkių net kelissyk buvo kviečiami akių nuo siuvinių neatplėšiantys Aušra, Kazys, Algis ir Alma, giliai įsijautę jie dekoravo kalėdines kojines. Savo sukurtomis dovanomis jie sakė apdovanosią savo artimuosius bei svečius per Kalėdų eglutės šventę. Į kryželiu siuvinėjamą žirgą Vytautas iš Grūšlaukės tarsi perkėlė savo minčių ir fantazijos pasaulį. A. Stonkienė pabrėžė, jog vaikinas labai kruopščiai siuvinėja ir dienų dienas leidžia prie rankdarbių. Pats internete susiranda paveikslų pavyzdžių ir jų parsisiunčia. Daugelis išsiuvinėtų Vytauto paveikslų įrėminti ir išvien su kitų dienos centro neįgaliųjų darbais eksponuojami Salantų miesto bibliotekoje, yra pabuvoję ir kitose parodose.
Kūryba gydo ir neša pelną Keramikos paslapčių centro lankytojus moko socialinė darbuotoja Rima Vengalienė. Vadovės sudominti, žmonės minko molį, lipdo ir dekoruoja iš savo fantazijos klodų, – taip gimsta dekoratyviniai vazonai kalėdinėms puansetijoms, įvairios puodynės, skulptūrėlės. Šių darbų salantiškiai už simbolinį užmokestį gali įsigyti ir dovanoti ne tik artėjančioms šventėms, bet ir kitokiomis progomis. Originalių rankų darbo gaminių įkainiai, anot R. Vengalienės, yra patvirtinti Savivaldybės tarybos, o lankytojų uždirbtos lėšos skirtos jų pačių reikmėms, šįkart – paskalsinti artėjančių švenčių stalą. „Nesurastumėt dviejų vienodų vazonų ar puodynių, – kilnodama dirbinius užtikrino R. Vengalienė. – Ant kiekvieno nurodyta kaina, kuri yra perpus mažesnė, negu serijinių vazonų prekybos centruose“. Salantų padalinio lankytojai savo gaminius taip pat realizuoja mugėse per įvairiais šventes – Šv. Antano atlaidus, Moliūgo ir Rudens derliaus šventę Kretingoje, Sekmines Salantuose. „Mūsiškiai žino, kad jų rankdarbiai žmonėms patinka, ir labai tuo džiaugiasi. Kiekvienas čia turi savo mėgstamiausią darbo barą: vieniems patinka lipdyti, glazūruoti labiausiai mėgsta Ignas. Svajūnas ir Antanas per penkerius metus turbūt nepraleido nė vienos užsiėmimų dienos, – kūryba juos užvaldo, čia jie pamiršta savo rūpesčius, atsipalaiduoja“, – terapinį užsiėmimų poveikį pabrėžė R. Vengalienė. Į keramikos užsiėmimus Kalėdų laukimo metu pamėgo užsukti ir Salantų ligoninės pacientai. Trumpa gyvenimo stotelė Dienos veiklos centro Salantų padalinys veikia 5 metus. Šio krašto neįgaliems žmonėms, turintiems fizinę, proto ar psichinę negalias, priminė A. Stonkienė, čia teikiamos dvejopos paslaugos: dienos užimtumo bei trumpalaikės globos, kuri trunka ligi pusmečio. Dienos tarnybą šiuo metu lanko 10 neįgalių asmenų, o globojami yra 7 asmenys, – pastarieji čia dažniausiai laukia, kada atsilaisvins vieta Padvarių socialinės globos namuose. „Trumpalaikės globos paslaugas gaunantiems žmonėms esame tarsi trumpa jų gyvenimo stotelė. Jų nebėra kam prižiūrėti, – artimieji išmirę, geriantys ar išsivažinėję. Šių žmonių amžius – nuo 19 metų, dviem dabar gyvenančioms moterims – apie 80, tačiau yra gyvenęs ir 90-metį perkopęs žmogus. Socialinių darbuotojų padėjėjai tokiems žmonėms padeda ir nusiprausti, valgį paduoti, rūbus išskalbti. O sveikesni patys noriai dalyvauja veikloje, su jais sykį per savaitę einame į valgyklą ir ruošiame lengvą patiekalą – kepame pyragą, gaminame mišrainę. Jie patys serviruoja stalus ir noriai vaišina bendro likimo draugus“, – apie centro gyventojų kasdienybę pasakojo A. Stonkienė. Kadangi Salantų padalinys įsikūręs prie pat šio miesto ligoninės, prireikus neįgaliesiems čia suteikiama pirmoji pagalba, o, esant rimtesniems atvejams, jie vežami pas specialistus.
Centrą rėmė JAV turistai Į dienos tarnybą neįgalieji atvežami ne vien iš Salantų apylinkių, bet ir iš Grūšlaukės, Kartenos, Dauginčių: 8 val. ryto į jų namus atvyksta centro autobusas, o 16 val. iš centro pajuda atgal. „Žinome, kad aplink Salantus gyvena ir daugiau neįgalių žmonių, kurie galėtų lankyti mūsų įstaigą: čia jie realizuotų save, bendrautų, o ir jų artimiesiems būtų atokvėpis. Juolab, kad galima pasirinkti, kiek dienų per savaitę šeimos nori patikėti mums savo artimą žmogų. Tačiau nemažai tų šeimų išgyvena iš neįgaliojo pašalpos, apie jo gerovę nė negalvodami“, – neslėpė A. Stonkienė. Juolab, kad kuriant centrą, buvo suskaičiuota, jog kasdien dienos tarnybą galėtų lankyti apie 20 žmonių, tačiau šiandieną tėra perpus mažiau. A. Stonkienė pasidžiaugė, kad trejus metus JAV kelionių agentūra „Overseas Adventures Travel“ vykdė socialinį projektą: Salantų dienos centre lankydavosi užatlantės ekskursantai ir dalį lėšų nuo kiekvienos organizuotos kelionės skyrė Salantų dienos centro buičiai pagerinti. Iš tų lėšų buvo pakeisti įstaigos langai, įrengti dušai, nupirkta medžio dirbtuvių įranga, sutvarkyta aplinka. „Dar turime svajonę įsirengti sporto aikštyną. Anksčiau naudodavomės Salantų internato krepšinio aikštele, tačiau šį privatizavus, ten lankytis nebegalime“, – paklausta apie tai, kokios dovanos norėtų iš Kalėdų senelio, atviravo A. Stonkienė.
|
|
