Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

Parąžės kaimas nori gyventi savaip

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
  • 2016-08-26

„Esame iš tų, kurie bėga nuo vartotojiškos kultūros, grandiozinių triukšmingų renginių bei pompastikos. Savo rate gyvename taip, kaip mums liepia širdis“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Parąžės sodininkų bendrijos „Medvalakis“ ir prieš dvejus metus čia įsikūrusios nedidelės tuo pačiu vardu pavadintos kaimo bendruomenės pirmininkė Jurgita Petkutė-Marcinkienė.

Vaikų žaidimo aikštelės atidarymo šventėje

Pradėjo nuo talkų

Anot Jurgitos, visos idėjos, svajonės ir problemos „išgryninamos“ aktyviausiems gyventojams susibėgus draugėn. O kur reikėtų susibėgti ir pasišnekėti, jei neturėtų nei jaukaus kampelio, nei suoliukų prisėsti?

Pagerinti infrastruktūrą norėjosi seniai. Pradėta buvo nuo vieningų talkų, nuo bendrijos aplinkos ir kelių tvarkymo. „Jau daugelis turbūt pamiršo ir tas apžėlusias pakeles. Būdavo, važiuoji, pavyzdžiui, Pušų gatvės žvyrkeliu, – žolė išstypusi iki pusantro metro, sakydavom, gėda draugus atsivežti“, – prisiminė pašnekovė.

Be to, 270 narių vienijanti sodininkų bendrija, šiemet, beje, švenčianti gyvavimo 25-mečio jubiliejų, ėmėsi projektų, pirmąjį parašė Kretingos rajono savivaldybei, gavo 1 tūkst. Eur apšvietimui įrengti. Tokia suma – tai tik katino ašaros, sodininkams teko keliskart tiek prisidėti patiems, užtat dabar 6 bendrijos gatvės nuo šio spalio žibėte žibės.

„Važiuoji pro didelę Vydmantų gyvenvietę – ten ne visur šviečia lempos, o mes galėsim elektrą įsijungti kada tik norėsim ir deginti, kiek norėsim“, – džiaugėsi pirmininkė.

Tačiau tuo pačiu ji jaučia ir nuoskaudą – esą nė viename Lietuvos kaime nėra taip, kad pats gyventojas turėtų susimokėti už viską – apšvietimo įrengimą, kelių žvyravimą, greideriavimą...

„Norėtųsi dabar kandidatuojančių į Seimą paklausti, ką jie mano apie tai? Negi sodininkų bendrijų ateitis šiuo atžvilgiu ir toliau bus tokia pat beviltiška?“ – svarstė pašnekovė.

Nemiegotos naktys davė vaisių

Pirmininkė teigė gyventojų neišskirianti – tiek sodininkų bendrijos, tiek bendruomenės nariai, kurių – per 40, yra vienodai svarbūs, ir viskas, kas daroma, – dėl visų.

Kartą per savaitę pavėsinėje mamos vaikams ketina skaityti vakaro pasakas.

Norint dalyvauti projektuose ir pritraukti finansinę paramą, bendruomenei būtina vykdyti veiklą, o norint vykdyti veiklą, būtina turėti savo žemės sklypą. Išeitis buvo rasta. Sodininkų bendrija išsipirko 7 arų valstybinės žemės plotą ir pagal panaudos sutartį jį bendruomenei keleriems metams išnuomojo.

Sausio 7 d. Lietuvos socialinių reikalų ir darbo ministerija paskelbė projekto „Bendruomeniškumui skatinti“ konkursą.

„Kai daugelis dar tebegyveno gražiausių švenčių rūpesčiais, mes dvi–tris savaites naktimis nemiegojome, kūrėme, prigalvojome tiek veiklų, kad keleriems metams užteks“, – pasakojo Jurgita. Anot pašnekovės, bendruomenėje yra labai daug aktyvių, idėjų turinčių žmonių.

„Pasakysiu tik tiek, kad, rašant projektą, talkino 12 šeimų, su kuriomis buvo pasirašytos savanorystės sutartys. Pavardėmis visų nevardinsiu bijodama ką nors praleisti, o jei pasakysiu vieną žodį „ačiū“ – visi tie, kurie daugiausia širdies įdėjo, supras, kad tai – padėka jiems“, – sakė J. Petkutė-Marcinkienė.

Projektas, galima sakyti, pasisekė dvigubai. Pirmiausia dėl to, kad buvo gautas beveik 7 tūkst. Eur finansavimas. Iš tų pinigų gyvenvietės centre atsirado ir nuo tada nuolat plevėsuoja Lietuvos istorinė vėliava su vyčiu, pastatyti 25 suoliukai ir pavėsinė, įrengta vaikų žaidimų aikštelė su čiuožyklomis, sūpynėmis ir laipynėmis.

Naujos idėjos bendruomenės nariams gimsta sėdint ir ant šių suoliukų.

„Dabar ir pati stebiuosi: iš kur pas mus tiek daug vaikų? Anądien žiūriu – tarsi kokie skruzdėliukai aikštelę aplipę“, – juokėsi Jurgita.

Anksčiau buvo vasarų, kai per atostogas mažamečiai, Jurgitos žodžiais, iš neturėjimo ką veikti, galvom ėjo, o dabar juos kaip magnetas traukia ne tik nauja spalvinga žaidimų aikštelė, bet ir nauja tradicija – kurią nors savaitės dieną pavėsinėje mamų skaitomos vakaro pasakėlės.

Atranda naujų talentų

„Projektas pasisekė dar ir dėl to, kad iš tikrųjų pasiteisino jo pavadinimas – mūsų renginiai išties skatina bendruomeniškumą. Jau ir vyresni vaikai priėję pasiteirauja, gal kuo nors suaugusiems galėtų talkinti. O mes patys štai „iškapstėm“, kokių talentingų žmonių mūsų sodininkų bendrijoje gyvena: paaiškėjo, kad yra ir ne vieną poezijos knygą išleidęs senjoras poetas, ir originalių atvirukų kūrėja, ir gardžių pyragų kepėja. Poetas Aloyzas Jonutis savo kūrybą kartą, tikiuosi, ne paskutinį, jau skaitė, o kitus talentus bendruomenė į renginius dar būtinai pasikvies“, – ateities planais pasidalijo pirmininkė.

J. Petkutė-Marcinkienė – profesionali liaudies muzikos atstovė, pati skambina kanklėmis ir Palangos Stasio Vainiūno meno mokykloje šios specialybės moko jaunąją kartą.

Liaudies tradicijas ir kultūrą puoselėjanti pedagogė jau sugebėjo tuo užburti ir savo kaimo bendruomenę. Čia – ir Joninės kitokios, anot pašnekovės, – tikros, baltiškos, ir Žolinė – su naktišokiais.

„Ar pajautėt, kokia stebuklingai rami buvo naktis šios Žolinės išvakarėse? Nė menkiausio vėjelio nebuvo, gražiai degė mūsų sukrautas laužas, o apie 20 žmonių susirinko pašokti liaudiškų šokių, kurių juos išmokiau“, – šypsojosi Jurgita.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas