Nespėja gaminti medinių šaukštų

Kretingiškis, 84-uosius metus skaičiuojantis Kazys Stonkus savo dirbtuvėse parodė medinius šaukštus, šakutes, samčius ir sakė darantis viską, ką galima padaryti iš medžio. „O į turgų nuvažiuoju kas antrą šeštadienį, nes nespėju visko prigaminti tiek, kiek prašo žmonės“, - sakė medžio meistras K. Stonkus.

Tokį medinį samtį Kazys Stonkus daro apie tris dienas. Samčius ir šaukštus itin mėgsta pirkti net iš užsienio atvykę turistai.

Gaminti bičių korių rėmus, grėblius, dalgių kotus, kėdes, dubenis, šaukštus K. Stonkus išmoko iš savo tėvo, taip pat Kazio.

„Sulaukęs 8-erių jau dirbdavau kartu su tėvu, padėdavau jam. Taip ir išmokau. Ir mano sūnūs moka su medžiu dirbti. Tik laiko tam neturi. Kai aš buvau jaunas, net ir grįžęs iš darbo statybose, eidavau į dirbtuves, prie medžio“, - pasakojo meistras.

18-metis K. Stonkus buvo ištremtas: 10 metų praleido Vorkutos anglių kasyklose, vienerius metus – tremtyje Krasnojarske.

„Tremtyje buvo šiek tiek lengviau, negu kitiems, nes turėjau amatą. Dirbau statybose. Ko reikėdavo, iš medžio pasigamindavau. Net įrankius šiokius tokius patys pasidarydavome“, - prisiminė K. Stonkus.

Pagrindiniai jo darbo įrankiai – įvairaus dydžio kaltai, elektrinis pjūklas. „Kaltus pasirenku pagal medžio dirbinio dydį. Su „zeimeriu“ dirbu lauke, kai gaminu stambesnius daiktus“, - kalbėjo meistras.

Populiariausi Kretingos turguje medžio dirbiniai – šaukštai, įrenginiai sūriams spausti.

„Kai šienapjūtė, geriausiai iš manęs perka dalgių kotus, moterims gi reikalingi šaukštai, dubenys. Į turgų išsirengiu ne kiekvieną savaitę – nespėju prigaminti. Kad išdrožčiau paprastą valgomąjį šaukštą, man reikia vienos dienos, suvenyriniam samčiui – trijų“, - sakė K. Stonkus.

Į Kretingą pirkti K. Stonkaus dirbinių atvyksta ir poilsiautojai iš Palangos, tarp kurių esti ir užsieniečių. „Ne vienas užsienietis yra iš manęs pirkęs šaukštus ar kitus dirbinius, kaip suvenyrus. Net nežinau, iš kokių šalių jie būna atvykę. Susišnekam, rašydami kainas ant popieriaus skiaučių“, - pasakojo meistras.

Pasak jo, iš svetur atvažiavę žmonės dėl kainos nesidera ir perka už tiek, kiek jis paprašo. K.Stonkaus gaminti šaukštai gali kainuoti nuo lito iki dešimties, didėlesnis suvenyrinis samtis – 50 litų.

„Užsieniečiams kaina nesvarbi, o kretingiškiai mėgsta pasiderėti. Kartais pirkėjai pajuokauja, kad jei nenusiderės – susirgs“, - juokėsi K. Stonkus.

Dirbinių kainas lemia ir oras. „Kai lyja, kainos krenta, o kai saulė šviečia – užkeliu kokį lituką“, - sakė K. Stonkus.

Jis dažniausiai dirbinius daro iš beržo, kurio kubinis metras rąstų gali kainuoti iki 400 litų.

„Būna, kad darbas ir nenusiseka – suskyla drožiamas šaukštas ar dubuo. Esu ne kartą susižeidęs. Tačiau man patinka prekiauti turguje: sutinku pažįstamų, pasišnekame. Prekiauti išsiruošiu ketvirtą ryto – kad užsiimčiau vietą. Prašvitus ir prasideda pirkimas“, - pasakojo K. Stonkus.

K. Stonkus – ne vienintelis, kuris Kretingoje prekiauja medžio dirbiniais. Tačiau, pasak jo, tarp meistrų nebūna pykčių ir konkurencijos. „Pirkėjų užtenka visiems. Man darbas su medžiu – malonus senatvės užsiėmimas. Dirbu tik kai šilta, nes žiemą nekūrenu savo dirbtuvės. Galėčiau ir nedirbti, bet kai nedirbu su medžiu, diena atrodo per ilga“, - tikino K. Stonkus.

• Rašyti komentarą (7)