Muša grūdų priėmimo rekordus

Antradienį įmonė „Kretingos grūdai“ saugoti iš ūkininkų priėmė 3 tūkst. 298 tonas naujo derliaus grūdų, o įskaitant dar atvežtus geležinkeliu – beveik 6 tūkst. tonų, kai pernai įmonės paros grūdų priėmimo rekordas neviršijo 2,5 tūkst. tonų.

Steponas Baltuonis pasidžiaugė, kad naujojo derliaus grūdų priėmimas įmonėje vyksta gana sklandžiai.

Supylė daugiau negu pernai

Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įmonės saugyklose naujojo derliaus grūdų supilta apie 22 tūkst. tonų daugiau, iš viso – 61 tūkst. tonų (vakar dienos duomenimis). Ūkininkai grūdus iš laukų šiemet vežti pradėjo rugpjūčio pirmomis dienomis. Akcinės bendrovės „Kretingos grūdai“ vykdančiojo direktoriaus Stepono Baltuonio pastebėjimu, javapjūtės pradžia buvo vangi. „Po lietų laukė, kol javai laukuose pradžius. Be to, prognozavo gerus orus, nes grūdų džiovinimas ūkininkui daugiau ar mažiau kerta per kišenę“, – teigė S. Baltuonis.

Grūdų džiovinimas „Kretingos grūduose“ nepigus: 1 tonos grūdų 1 proc. drėgnumo sumažinimas kainuoja 3,1 euro, o jeigu drėgnumas siekia 2–3 proc., tenka pakloti ir visą dešimtinę. „Džiovyklas turintys ūkininkai išsidžiovina ir pigiau, kadangi naudoja įvairų kurą, kai mes – tik dujas. Todėl šiemet ir pastatėme naują, modernią ir ekonomišką vokiečių firmos džiovyklą „Buhler“, kuri leidžia sutaupyti apie 30 proc. kuro“, – sakė S. Baltuonis.

„Kretingos grūdai“ su naująja dabar turi 3 grūdų džiovyklas, tačiau saulei ritinėjantis javų laukuose džiovyklų beveik neprireikia. „Antradienį buvom užkūrę, o šiandieną nėra ko džiovinti“, – teigė direktorius.

Įmonės 4 saugyklose sutelpa apie 100 tūkst. tonų grūdų. Pernai jų priėmė 103 tūkst. tonų, rugsėjo pradžioje visos saugyklos buvo pilnos. „Šiemet irgi bus, talpų dar ir pritrūksime. Skambino latviai, prašė, kad ir jų grūdus priimtume“, – kalbėjo S. Baltuonis.

Iš įmonės saugyklų grūdai geležinkeliu gabenami į laivus Klaipėdos uoste. S. Baltuonis sakė, jog pagal susitarimus grūdus iš saugyklų krauti ir vežti į laivus pradės rugsėjo mėnesį. „Apie 60 tūkst. tonų talpinantis laivas bus šiomis dienomis, priims grūdus iš kitų Lietuvos įmonių. Mums gali tekti jį papildyti. Taip dažnai būna, nes esame arti uosto ir kai kažkiek laivui grūdų dar trūksta, mes greičiausiai juos pristatome“, – kalbėjo S. Baltuonis.

Iš hektaro – ir per dešimt tonų

„Kretingos grūduose“ sutikti ūkininkai šiuometiniu grūdų derliumi nesiskundė. Anot jų, tik žieminių kokybė maždaug viena klase yra žemesnė, nes šie javai negavo užtektinai saulės. Užtat vasariniai javai – 1–2 klasės. Grūdų supirkimo kainos panašios kaip pernai.

Trečiadienio ryte, ką tik pradėjus dirbti laboratorijai, „Kretingos grūdų“ teritorijoje grūdovežių buvo vienas – kitas. Pagal Tiekėjų gatve nusidriekusią eilę, vakarop čia jų turėjo būti sausakimša.

Grūdus iš ūkininkų superka ir „Kretingos grūduose“ sandėliuoja įmonės „Agrochema“, „Agrorodeo“, „Agrosfera“, „Agrospelta“, „Baltic Agro“, BSLT, „Kauno Linasagro“, „Scandagra“. „Jų vadybininkai čia nardo tarp ūkininkų kone ištisą parą, viens per kitą siūlydami geresnę grūdų kainą, kitas sąlygas“, – sakė S. Baltuonis. Daliai grūdų derliaus ūkininkai su grūdų supirkėjais yra pasirašę grūdų pardavimo sutartis, tačiau, kaip pastebėjo S. Baltuonis, sutartys būna lanksčios ir pasikeitus grūdų kainai rinkoje, leidžia abiem pusėms dėl supirkimo kainos persiderėti. Supirkėjai ūkininkus „prisiriša“ ne vien grūdų kaina, bet ir pagal aptartas sąlygas jų įmonių tiekiamomis trąšomis, žemės ūkio technika.

Apie javų derlingumą ūkininkai nutyli. Tam yra įvairių priežasčių: pavydus kaimynas gali suskaičiuoti, kiek uždirbai, varžytum save parduodamas viršplaninį derlių. Ūkininkų neįvardindamas „Agrochemos“ vadybininkas Juozas Abelkis tvirtino, jog šiuometinis javų derlius lenkia pernykštį. Jo teigimu, Kretingos rajono ūkininkai miežių iš hektaro prikūlė ir po 5–6 tonas, žirnių – 4–6, žieminių kviečių – 8–9, o vienas ūkininkas – net 13 tonų. J. Abelkis paprašytas prisiminė sovietmečio kolūkių laukų derlingumą – tuomet geras derlius buvo 2–3 tonos grūdų iš hektaro. Kas lėmė tokį derlingumo šuolį per dvi dešimtis su trupučiu metų? „Technologijos, veislės, trąšos, – teigė J. Abelkis, šmaikščiai pridurdamas, – ir tai, kad partsekretoriai nebevadovauja žemdirbiui“.

Tiek J. Abelkio, tiek S. Baltuonio pastebėjimu, javapjūtė jau įpusėjo.

Eilę trumpina rūšiuodami grūdus

Trečiadienio rytą Tiekėjų gatvėje grūdų iš laukų atvežusio transporto eilė nuo „Kretingos grūdų“ buvo nusidriekusi beveik iki sankirtos su Geležinkelio gatve. „Prieš naktį eilė sutrumpėja. Tam, kad transportas su grūdais kuo mažiau griozdintų Tiekėjų gatvę, kuo daugiau jo stengiamės įsileisti į įmonės teritoriją. Čia kartais sunkvežimių, traktorių su grūdų priekabomis būna visas pusšimtis, nes mūsų laboratorija dirba sparčiau už grūdus „ryjantį“ elevatorių“. Teritorijoje transportą rūšiuojame pagal atvežtų grūdų rūšis ir taip spartiname jų išpylimą. Bendroje eilėje už įmonės ribų to niekaip nepadarytume, nes ūkininkai viens kito neužleistų“, – pasakojo S. Baltuonis. Direktorius pripažino, jog tokia tvarka patinka anaiptol ne visiems. „Kaip būsi patenkintas, kai vėliau miežius atvežęs išsipila pirmas, o tu, tarkim, su žirniais, turi dar luktelėti“, – sakė jis, pažymėjęs, jog yra ir supratingų. Paskutinės grūdus atvežusios mašinos iš įmonės išvažiuoja apie 1 val. nakties, būna, kad ir vėliau.

Rugpjūčio mėnesio vidutinės 1 tonos grūdų supirkimo kainos eurais (su PVM):

kviečių Ekstra klasės – 166, kviečių I klasės – 156, II klasės – 152, III klasės – 146, IV klasės – 135, I–II klasės miežių – 128, kvietrugių – 118, I ir II klasės rugių – 108, avižų – 90, žirnių – 195, I klasės pupų – 170, II klasės – 150, rapsų – 355.

• Rašyti komentarą (7)