Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

„Meta“ žemaitėška soskombiejė ė Tuolminkeimiė

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Būkem žemaitē
  • 2014-09-09

Kretinguos Sėmuona Daukonta pagrėndėnės muokyklas vaka kartu su sava muokytuojoms mūsa tautuos dainiou Krėstėjuonuo Duonelaitiuo paskyrė pruojektą „Žalioujontys Oužoula žuode“, katron somanė lėitoviu kalbuos muokytuojė Danutė Dunauskaitė. Vėse karto bova novažiavėn ė Tuolminkeimi, kor K. Duonelaitis ė kūrė.

Muokytuojė Sigita Dirmeitienė, į žemaitiu kalba ėšvertosi Krėstėjuona Duonelaitė „Metu“ ėštraukas, sakies, ka rašytuos ana pasėruodės kap dėdėle šėlts žmuogus: „Ons – savs, nes pri tuo patėis luovi bovės ė sausa douna iedės“.

Pu Tuolminkeimė bažnyčias stuogas K. Duonelaitė „Meta“ soskombiejė lėitovėška, onglėška, vuokėška, rosėška ė svarbiause – žemaitėška. Vo „Metus“ į žemaitiu kalba ėšvertė tuos patiuos muokyklas lėitoviu kalbuos muokytuojė, žemaitiu būrieli vaduovė Sigita Dirmeitienė.

„Nu kap mes Žemaitėjuo be sava tarmies galem gėvente, kap mes Duonelaitė žemaitėška lėksem nepaskaitėn“, - dyvuojuos muokytuojė, katra dėdėle rūpestinga rinka žuodius tam vertėmou.

Ėš pradžiuos muokytuojė ėšvertė tėktas 6 eilutes. Pu tuo – jau iemies ė daugiau. „Dėdėle rinkau žuodius, ka anėi derietom, ka Duonelaitė mintis neprapoltom. Patėka tas darbs. Tėktas vėinuo vėituo neišdrįsau žuodė „mėrti“ parašytė „žemyn spruoga“, - prėsėpažėna S.Dirmeitienė.

Daba, ka jau ėštraukas ėš „Metu“ noskombiejė ne vėinam vaku pasiruodymė – so tou pruojektu vėsė važiava ė į Seima, ė į Prezidėntūra, – S.Dirmeitienė „Metus“ vert ė tuoliau, bet, kap pati sakies, ton dara tėk pati savėi, ka tor laika ė ūpa. „Gal daugiau nikam ė nabruodysiu – jok būs ė kėtuokiu darbu. Bet kun versiu – da nė nažinau. Nuorietiuo išbandytė Vytautą Mačernį – gal ėr išdrįsio, bet dažna pagalvuoju – o kap žemaitėška aple meilė reks kalbietė“, - rokava muokytuojė.

Ka anuos paklausėm, diekuo vėsė mislėj – ka jau žemaitėška, ta jau botėna turies būtė joukinga, ana ė saka: „Nu kad tėi žemaite jego kon ė saka, ta anims vėina žuodė neužtenk. Veiziek, kap žemaite rokoujes: „Bovau būdynie, ka kriuokiau, ka kriuokiau, vėsus veizuolus ėškriuokiau, staugiau kap vėlks avėitynė, o ka pasibaigė – diejau kap Jorkaus šou nomėi“. Nu a negraže? Ė kas da tep papasakuotu – jok pasakyto vėinu-dvim žuodes, ka žmuogus nomėrė, ė vėskas. Aba da klausykis – žemaitis nesaka, ka gausi į galva – ons saka: „Ka duosiu į galva, ė dontys ėšbyries“, - žemaitiu kalbuos ėpatomus nurokava S.Dirmeitienė.

Ana yr ėsėtėkėnusi: je gyvensem be sava tarmies, ta ė Lietuvuos nalėks – tep anou ė sonaikinsem. Diel tuo rek ė patyms rokouties, ė vakus muokintė, nes tarmie – pagrindu pagrinds, pradžia ė pabaiga.

Patė muokytuojė žemaitiu tarmie sopa nu pat vaikyste: žemaitėška ruokavuos anuos baba, tieva, vyra tieva ė ana pati nu vaikyste vėin tėktas žemaitėška ė pliorpė. Tėk, atsėmen, ėš gėmtuosės Kartenuos į Kretinga ka atvažioudava, bandydava literatūrėška kalbietėis. „Atenu į poto ateljė ė sakau – noriu potigrapijės su šešėliais. Jok bova mada jaunuoms paneliems važioutė puotkintėis – tada ė kasas svėistu tepdavuom, ka potigrapijuo blėzgietom“, - ėš savės pasėjoukė S.Dirmeitienė, prėsėmėnusi, ka jau universitete žemaitėška ruokavos drase ė da didžiavuos, ka gal tep šnekietė.

Muokytuojė dėdėle džiaugas, ka kas nuorėntas anuos darbos mata, ėvertėn: „Mon nieka daug nerek, bet ka pasaka „esi vykusi ė kap tava vaka graže prabėlėn“, – tep šėrdi pagluosta, tep ont anuos gera palėikt, ka ė tuoliau nuores dėrbtė ė žemaitiu kalba turavuotė“.

*

IŠ S.DIRMEITIENĖS ŽUODYNA:

Turavuotė – prižiūrėti, puoselėti Klepterynė (kėti žemaite da saka laistytynė, kunkulynė) - sriuba su leistinukais Trepės – laiptai (muokytuojė mana, ka kėlen nu žuodė trepsietė).

*

Krėstėjuona Duonelaitė

“Meta” žemaitėška

Jau saulelė apėntas paredama žadėna svieta

Ė žėimuos šaltuos dėdėlius darbus griaudama joukies.

Šaltė išmėsla so ledas ožtroka

Ė putodams snėigs vėsor i nieka pavėrta.

Tujau laukus uora drungnė gaivindamė gluostė

Ė žuolelės vėsuokės iš nomėrusiuju šaukė.

Krūmale so šėlas vėsas atsėboda keltėis,

Vo laukūs kalna so kluones pametė kailėnius.

Vėse, kas rodėns bjaurybie nomėrė kriuokdams,

Vėse, kas ežere gyvendamė peržėimavuojė

A po sava keralio per žėima mėiguojė,

Vėse tuokes būres išlinda vasaras sveikintė.

Žiorkės so šeškas ėš šalta pašalė traukies.

Varnas ė varna so šarkuom ė pelieduom,

Pelės so vakas ė korme šėloma kuolėjė.

Moselės ė vabala, knioise so būrio blosu

Momis zlastytė apėnt būres vėsor suejė.

-------------------

Onta žėimuos zapta apėntas zlastydamuos paren

Ė šiaurys pasėšiaušės apėnt mūsa atlek gozdyntė.

Veiziek, kap ont ežerū apėntas longa pasėdėrbėn

Lyge tep pat, kap onta stėkliuorios ided stėkla.

Tep pat ė truobas žovu, kor varlės vasara švėntėna,

Diel zlastės žėimuos kap so šarvas apsėdėngė.

Ė tomsie goltė kuožna gyvoli vara.

Onta laukus žėimys tep jau nugozdėna bardams,

Ka ė pelkės, ė klompynės praded rauktėis,

Ė tešlyna anū teškietė ė šliorptė apsėstuo.

Kelalis, ka anou miegėn tronkytė šuokiniedamė tekėne,

Kap kuoks būgnos itėmpts diel pašala bėld,

Tep, ka garsos anuo tuolėj kramie atsėlėip

Vo šėta daba apėntas sviets sveikintė žėima praded.

Vertėms – Sigitas DIRMEITIENĖS

Bročkaus išbaidīms

„Meta“ žemaitėška soskombiejė ė Tuolminkeimiė Senē senē, gal priš kuoki šimta metu, Kumpėku kaimė gīvena tuoks ūkėnīnks Struopos. Ons toriejė daug žemės, vo vėins pats nespiejė vėsū darbū apdėrbtė, dėltuo somdė žmuonis.

Vėina vielīva rodėns vākara tuoks Bročkos Pietris atējė pas Struopo lėnū brauktė. Tėi lėnā bōva pėrtie, vo prėpėrtiė – arklē.

Struopos toriejė dvė dokteris: Vuonė ė Magdėlēna. Tuos mērgas somėslėjė Bročko išbaidītė. Bročkos atējė i pėrti, pasėkabėna palobie lėktārna ė pradiejė lėnus brauktė, vo tuos mērgas pro oždorāli nubiega į pėrtėis kėta gāla, pasėlėpa ont ārdu. Vo biegdamas da prisėrīnka ė arkliašūdiu. Tumet anuos po bėški pradiejė i arklius mietītė tus arkliašūdius. Tėi mizēriejės pradiejė baidītėis, vėins i kėta veizas ė prunkšt prrrrr, prrrrrrrrr, prrrrrrr. Bročkos sāka:

No kas jums īr, tėr tėr, arklelē.

Vo mērgas da daugiau mieta. Tas žmuogus nemāta tomsie tū mergū, vo arklē jau rėstiuom aplinkou ė da daugiau prunkšt prrrr, prrrr, prrr, prrrr. Bročkos apėntās sāka:

Vo jērgau, arklelē, a jus biesa matuot, kuo jūs baiduoties?

Mērgas dā daugiau pradiejė mietīte tus arkliašūdius. Arklē gatavā patrāka. Bročkos jau nejoukās ėsėgōnda, vo tuos mērgas joukās natvēr.

Je, Bročkus tik nusėkabėna lėktārna, arklelēms tėk tėr tėr tėr, vo pats spūdė spūdė i truoba. Mērgas strėmgalvēs nušuoka nu ārdu ė rėstiuom viel pro oždoralė posė, sobiega i ožpečėnė, sosieda pri mūrali ė sied, kāp nieka nežėnontės.

Parēn ė Bročkos, vo tātulis ė klaus anuo:

Nē, Pietri, jog žadieje lig rīta mēta tus lėnus brauktė, vo kas dabā nutėka, mosint išbaidė kas?

Nē nē, kas monėm išbaidīs, aš nieka nabėjau, - sovapiejė.

Vo tatā kāp bōva senās laikās, ka žmuonis vėinė kėtus baidīdava, vo paskou rokoudava, ka īr baidīkliu.

Erika JONUŠAITĖ

Pėlekalnis

Pāsaka aple vuora ė mosė bluogiokė

Kėta kārta gīvena mosė bluogiokė ė vuors. Vėina grāži rītmeti vuors pradiejė nērtė sāva tīnkla. Atsėkielė anuo sosiedė mosė. Ana somėslėjė paerzintė vuora ė soardītė anuo tīnkla. Atliekė ė sāka:

Svēks, vuorė. A galio pakuolītė tāva tīnkla?

Kuolīk drosē!

Tāva tīnklos dėdlē bjauros, - sošōka mosė ė noskrēda atsėnēštė lāpū. Atsinešė lāpū ė sōmetė i vuortinkli. Vuors dėdlē sopīka. Kėta dėina viel tas pats. Ė dar kėta dėina. Vuors somėslėjė ėšaiškintė, dėlkuo ana tēp dāra. Mosė paaiškėna, dėlkuo:

Vuore, aš eso bluogiokė, dėltuo tēp dėrbau ė dėrbsio.

Nu tuo lāika vuors paskelbė mosē kāra. Nēr tinklus ė gauda bluogiokės mosės.

Rasa ALONDERYTĖ

Pėlekalnis

*

Miniedama Tarmiu metus Kretinguos Muotiejaus Valončiaus bėbliuoteka surėngė jaunūju skaitytuoju tarmėškas kūrybas kuonkursa „Ėr ėšplauks žuodiu opele...“. Kuonkursa darba sogulė į knygele, katruo sava kūryba pateikė skaitytuoje – 8-10 metu ė 11-14 metu. Vaka rašė tep, tuokė tarme, kap anėi šnek, kap anėi bendraun.

Puora kūrinieliu ė doudam paskaitytė visims žemaitems.

Poslapi sorėktavuojė „Pajūrio naujienos"


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas