Pajūrio naujienos
Help
2020 Birželis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 26 %
Naktį9°C debesuotumas 1 %
Apklausa

Ar pasiilgote gyvų renginių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1456) 2020-05-22

Merui Antanui Kalniui salantiškių vaikų tėvų vakar nepavyko įtikinti, kad jų vaikams ugdytis renovuotos gimnazijos pastate bus geriau.

„Koks jūsų tikslas sunaikinti lopšelį-darželį „Rasa“? „Atvirai pasakykit: kur dėsite atlaisvintą pastatą?“ „Akivaizdu, kad stumiamas „traukinys“, „Ko mus ir pasikvietėt, jei jau ar šiaip ar taip viskas nuspręsta, ko skaudinat širdis?“ „Nesekit pasakų prieš miegą“,– tokiais ir panašiais šūksniais salantiškiai palydėdavo vos ne kiekvieną rajono mero Antano Kalniaus bandymą įtikinti, kad mažiausieji miesto gyventojai komfortiškiau jausis jų ugdymo įstaigą perkėlus į šiuo metu baigiamą renovuoti Salantų gimnaziją.

Vienintelė išeitis pastatui išlaikyti

Pabaigti 13 metų besitęsiantį Salantų gimnazijos pastato rekonstrukcijos projektą, į kurį jau ir taip iki šiol investuota 4,1 mln. Eur, papildomų lėšų – 773 tūkst. Eur – rajono Savivaldybė gavo iš Vyriausybės. Anot A. Kalniaus, bus suremontuota gimnazijos valgykla, rekonstruotas mokyklos priestatas, kuriame šiuo metu mokosi pradinukai, taip pat vadinamasis antstatas, kuriame įsikurs Salantų meno mokykla.

Tačiau meras teigė susidūręs su dilema: mokykla kažkada buvo projektuota 800 mokinių, jų kasmet sumažėja beveik viena klase. Dar 2016-aisiais mokėsi per 400 vaikų, šiemet – truputį daugiau kaip 340, o ateinančiais mokslo metais, prognozuojama, liks 328 vaikai. Tolesnė ateitis esą irgi nieko gero nežada, mokinių ir toliau mažės. Todėl ir svarstoma galimybė vietoj pradinių klasių gimnazijos priestate įrengti naujas lopšelio-darželio grupes. Salantų lopšelį-darželį „Rasa“ šiuo metu lanko 108 vaikai, šis skaičius neturėtų kisti ir kitąmet, o jei liktų papildomų vietų, į šį lopšelį-darželį būtų galima priimti vaikų iš šalia esančių Skuodo rajono gyvenviečių.

Būtų galima nieko nekeisti, gimnazijos priestatą bei antstatą rekonstruoti pagal ankstesnius planus, tačiau tokiu atveju jau po kelerių metų erdvios, modernios klasės būtų pustuštės, o jų išlaikymas gultų ant visų rajono gyventojų pečių. Lopšelis-darželis „Rasa“ iš išorės kad ir „apvilktas nauju rūbu“, kapitalinio remonto verkiant reikia pastato viduje. To būtų išvengta pradinukų klases perkėlus į pagrindinį gimnazijos pastatą, o priestato pirmajame ir antrajame aukšte įrengus 5 šiuolaikiškas lopšelio-darželio grupes, sporto bei kitas reikalingas erdves. Naujos lopšelio-darželio erdvės turėtų atskirą įėjimą, taip pat būtų atskirtos nuo kitų gimnazijos patalpų.

„Artimiausius kelerius metus Salantų lopšelis-darželis veiktų abiejuose pastatuose – tiek senajame, tiek šalia esančios gimnazijos priestate, mat dabar visi mažieji naujose patalpose tikrai netilptų. Bet, žvelgdami jau į penkerių metų tendencijas, prognozuojame, kad po kelerių metų mažės ir lopšelį-darželį Salantuose lankančių vaikų skaičius. Tada, jau be papildomų investicijų, lopšelis-darželis galėtų visiškai persikelti į gimnazijos priestatą. „Priėmę, mano nuomone, tinkamus sprendimus šiandien, taupytumėme biudžeto lėšas jau netolimoje ateityje“, – įžvalgomis dalijosi meras.


Kęstutis PALČIAUSKAS:

– Karantinas buvo privertęs šiek tiek ramiau gyventi – mažiau kur nors iš namų beišvažiuodavom. Kadangi turime savo sodybą ir ūkį, dirbome, sukomės savo rate, bet į parduotuves vis tiek ėjom, kada reikėjo, tik, žinoma, atsargiau, su kaukėmis. Gal karantinas žmones bus išmokęs kaukes nešioti ir gripo sezonu?

Birutė JENCIENĖ:

– Esu mokytoja, kadangi pamokos mokiniams organizuojamos nuotoliniu būdu, mane karantinas pirmiausia išmokė perprasti daugelį naujų kompiuterinių programų, ir tuo džiaugiuosi. O šiaip labiau galėčiau išvardinti, dėl ko buvo liūdna: kad apmažėjo susitikimų, apsipirkimų, nesinorėjo taip ilgai sėdėti užsidarius namie.

Kęstutis ADOMAVIČIUS:

– Žmonės, kurie per karantiną negavo papildomų pajamų, manau, išmoko gyventi taupymo režimu, mažiau be tikslo vaikščioti po prekybos centrus, mažiau pirkti. Man pačiam to mokytis nereikėjo, nieko netrūko, kiek turėjom, tiek užteko, nes esam įpratę gyventi pagal išgales.

Silvija PADROŠTYTĖ-DRAKŠIENĖ:

– Labai domėjausi koronaviruso epidemijos atsiradimu iš astrologinės pusės. Mano nuomone, tai, kas vyko, Žemės gyventojus įspėja daugiau dėmesio atkreipti į ekologiją, ką daryti, kad planeta apsivalytų, būtų švaresnė, kad gyventojai mažiau vartotų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bei LCC Tarptautinio universiteto dėstytojas Ignas Kalpokas

Per koronaviruso krizę daugumos mūsų gyvenimui nemaža dalimi persikėlus į virtualią erdvę, padidėjo kibernetinių atakų grėsmė. Tam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bei LCC Tarptautinio universiteto dėstytojas Ignas Kalpokas.

Klesti sukčiavimas

Per koronaviruso pandemiją kibernetinės atakos neaplenkė netgi didelių kompanijų. „Telia“ net du kartus patyrė itin stiprias DDoS atakas, per kurias į serverius koordinuotai siunčiama tiek užklausų, kad įranga nebepajėgia jų apdoroti, ir paslauga arba sutrinka, arba visiškai išsijungia.

„Tokiai atakai įvykdyti reikia didelio kiekio užkrėstų kompiuterių ir kitų išmaniųjų įrenginių, sujungtų į vadinamąjį „zombių tinklą“, ir tokio tipo pažeidimų skaičius taip pat atrodo išaugęs“, – paaiškino I. Kalpokas.

Įmonės dėl pakitusios darbo specifikos taip pat susiduria su išaugusia duomenų praradimo ir neteisėto prisijungimo grėsme. Kaip vieną labiausiai išaugusių grėsmių I. Kalpokas įvardijo kibernetinį sukčiavimą: „Dažniausiai tai būna laiškai arba žinutės, viliojančios pervesti pinigų, atskleisti darbinius ar bankininkystės prisijungimo duomenis ir panašiai.“

Tokias atakas paskatino ir karantinas – visuomenė daug laiko praleidžia, naudodamasi kompiuteriais ir išmaniaisiais įrenginiais.

„Siekdami pramogų, daugiau vartotojų nuklysta į nesaugias interneto svetaines, ten ieškodami naujų bendravimo galimybių, informacijos ar, neslėpkime, piratinio turinio. Dar daugiau – karantinas daugeliui yra stresinė situacija, o stresas mus vargina, ir šis nuovargis prisideda prie kritinio mąstymo ir atsargumo silpimo. Dar daugiau – rūpestis dėl esamos situacijos gali būti išnaudojamas tiesiogiai, pavyzdžiui, prašant pervesti pinigų neva kovai su koronavirusu arba reikalaujant susimokėti už neva privalomą testavimą, skatinant parsisiųsti neva apie grėsmes įspėjančias programėles, kurios iš tikrųjų yra kenkėjiškos, ir panašiai“, – sakė I. Kalpokas.

Vienas didžiausių išbandymų yra darbas namuose. Nemažai darbuotojų dirba su įmonės duomenimis arba jungiasi prie jos vidinių sistemų iš namų tinklo, o tai yra potenciali grėsmė: pats tinklas gali būti lengvai pažeidžiamas, jei vartotojas, pavyzdžiui, nepakeičia sujungtų įrenginių gamyklinių slaptažodžių.

„Kadangi vartotojai dažniau nesaugiai elgiasi internete asmeniniais tikslais, o darbui ir pramogoms dirbdami iš namų naudoja tuos pačius kompiuterius, pažeidimo tikimybė išauga papildomai. Be to, nuotolinis darbas dėl tiesioginio žmogiškojo santykio trūkumo yra pažeidžiamesnis socialinės inžinerijos atakoms: nusikaltėliai gali mėginti išvilioti įmonės prisijungimo duomenis, elektroniniu paštu apsimesdami kolegomis, su kuriais kitu atveju būtų bendraujama akis į akį“, – tikino I. Kalpokas.


Įvykusiame diskusinio pobūdžio rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto posėdyje buvo aptarta idėja rajono neformaliojo švietimo įstaigoms – Kretingos sporto, Kretingos ir Salantų meno mokykloms – kompensuoti negautas pajamas, kurios susidarytų, jeigu rajono taryba nutartų mokinių tėvus per karantiną atleisti nuo mokesčio už vaikų ugdymą šiose mokyklose.

Rajono tarybos narė Švietimo komiteto pirmininkė Dalia Martišauskienė teigė, kad esama nuomonių, jog per karantiną neformaliojo švietimo įstaigoms dirbant nuotoliniu būdu vaikai negauna kokybiškų paslaugų, vadinasi, tėvai už jas mokėti neturėtų – šiai rajono tarybos nario Mariaus Meškausko idėjai vieni pritaria, kiti ne. „Todėl reikėtų išsamesnių diskusijų, kaip mums pasielgti. Turėkime mintyje, kad iš šio mokesčio mokyklos susimoka ūkio išlaidas, kurios rajono biudžete nenumatytos – iš biudžeto neformaliojo ugdymo įstaigos gauna tik mokos fondui. Ir, jeigu rajono taryba numatys negautas pajamas kompensuoti, turime žinoti, iš kokių resursų tai padarysime“, – diskusijai kvietė D. Martišauskienė.

Rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė informavo, kad per mėnesį Kretingos sporto mokykla netenka 1,4 tūkst. Eur, Kretingos meno mokykla – 5,5 tūkst. Eur, Salantų meno mokykla – 1 tūkst. Eur, iš viso – 7,9 tūkst. Eur.

„Mokinių tėvai išsakė aiškią nuomonę – kodėl jie turi mokėti už nekokybiškas paslaugas: sportuoti ar muzikuoti vaikai turi realiu laiku, – kalbėjo rajono meras Antanas Kalnius. – Iš tiesų, mokyklos netektų tam tikrų pajamų, bet jos nesuteikia ir paslaugų. Rajono tarybos komitetams bus pristatytas sprendimo projektas – nuo mokesčio tėvai būtų atleisti tik per karantiną, o savivalda turėtų dengti 17,2 tūkst. eurų.“

Beje, tėvams, kurie jau sumokėjo už karantino mėnesius, mokestis būtų užskaitytas naujais mokslo metais.

„P. n.“ informacija


Startavus šalies Profesinių mokyklų tinklo optimizavimo planui, kurį parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Kretingos rajono savivaldybės rajono tarybai teks galutinai nuspręsti, kokią ji norėtų matyti Kretingos technologijos ir verslo mokyklą (KTVM).

Pagal šį planą, KTVM patenka tarp 4 šalies mokyklų, kuriose siūloma organizuoti suaugusiųjų ir jaunimo mokymą. Mūsų, Kretingos atveju, į KTVM būtų įkeltas rajono Švietimo centro Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrius, kuris sudedamąja dalimi tapo prieš ketverius metus po vienu centro stogu sujungus rajono Pedagogų švietimo centrą, Pedagoginę psichologinę tarnybą bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklą.

Anot rajono Savivaldybės tarybos Švietimo komiteto pirmininkės Dalios Martišauskienės, įkėlus į KTVM Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių, spręstųsi ne tik KTVM ateitis, bet ir problema, dėl kurios Vyriausybės atstovas Kretingos savivaldybę yra perspėjęs ne kartą – toks junginys, koks yra mūsų rajono Švietimo centras, egzistuoti negali – mokymas bei pagalbos mokytojui ir mokiniui funkcijos turi būti atskirtos.

Prieš prasidedant diskusijoms, kurios nuotoliniu būdu vyko per rajono tarybos Švietimo komiteto posėdį, rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė informavo, kad, norint į KTVM įkelti Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo skyrių, jį visų pirma reikėtų rajono Švietimo centre likviduoti, kas tarp komiteto narių sukėlė tam tikrą maišatį: ar teisiškai galima pirma uždaryti, po to – perkelti? Antra, kaip bus perduotas skyriaus turtas, koks – atvirų jaunimo erdvių likimas, kokia tvarka bus pervesti mokytojai, kiek jų liks be darbo ir panašiai.


Sušvelninus karantino sąlygas, šią savaitę rajono darželius aktyviau pradėjo lankyti vaikai. Besirengdamos priimti vaikus ugdymo įstaigų bendruomenės nerimavo, tačiau veiklą atnaujinti pavyko sėkmingai. Rajono darželiai taip pat jau aiškinosi ir tėvų poreikį vaikus vesti į darželius vasarą.

Poreikis išaugo

Atvėrus rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas, šią savaitę vidutiniškai jas lanko apie 200 vaikų.

„Rengiantis darbui svarstėme, kaip viskas bus, tačiau pirmadienis išaušo visiškai ramiai – darbuotojai informuoti, visus keliamus reikalavimus pavyko įgyvendinti. Didelių srautų nėra, todėl darbuotojai spėja visus vaikus pasitikti, tėvų į ugdymo įstaiga neįleidžiame, sveikatos priežiūros specialistai pamatuoja temperatūrą“, – situaciją apibūdino „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė, vykdanti ir lopšelio-darželio „Eglutė“ direktorės funkcijas.

„Pasaką“ šiuo metu lanko 31 vaikas. Iš namų dirba 4 rizikos grupėje esantys pedagogai. „Jaučiame, kad po gegužės 25 d. poreikis vesti vaikus į darželius dar padidės, todėl dvi pedagogės kitą savaitę sugrįš į darbą“, – sakė J. Leščiauskienė.

„Eglutės“ darželyje yra 1 pedagogas, kuris patenka į rizikos grupę ir dirba iš namų. Sudarytos dvi grupės, darželį lanko 21 vaikas. „Šiuo metu dar yra derinamas ir nuotolinis, ir darbas grupėje su vaikais. Nes viena pedagogė su grupe gali dirbti vieną dieną, kaip yra rekomenduojama“, – tikino J. Leščiauskienė.

Mokyklą-darželį „Žibutė“ šiuo metu lanko 21 vaikas, kitą savaitę šis skaičius turėtų dar padidėti. Darželyje veikia 3 grupės, jose – po 7 vaikus. „Toks nedidelis vaikų skaičius grupėse padeda užtikrinti saugumą. Kiekvieną rytą tikriname vaikų ir darbuotojų temperatūrą, apžiūrime, ar nėra kokių ligų požymių. Tėvai į grupes neįleidžiami. Mokytojai ir darbuotojai, dirbantys su vienos grupės vaikais, per dieną nesikeičia. Grupėse ir lauke mokytojos dėvi apsaugos priemones – kaukes, skydelius veidui. Patalpos vėdinamos, valomos ir dezinfekuojamos pagal sveikatos apsaugos ministro parengtas rekomendacijas“, – darbo sąlygas „Žibutėje“ apibūdino įstaigos direktorė Snieguolė Bružė.

Kai kuriuos rajono darželius vaikai lankė ir per karantiną. Penki gydytojų vaikai lankė lopšelį-darželį „Žilvitis“. Sušvelninus karantino sąlygas, šioje ugdymo įstaigoje poreikis išaugo iki 35 vaikų, ir jis kasdien didėja. „Lankomumas būna įvairus, nes kai kurie tėvai dirba pamainomis, kiti – kas antrą dieną. Atidarėme 4 grupes, prioritetą teikiame dirbantiems tėvams, nes priimti visų vaikų kol kas neįmanoma. Tai darome palaipsniui, nes per karantiną reikia užtikrinti visas higienos normas. Nepasitenkinimo iš tėvų nesulaukėme – visi yra labai supratingi“, – tvirtino „Žilvitis“ direktorė Birutė Ėvaltienė, pridūrusi, kad tėvams visa informacija buvo pateikta elektroniniame dienyne.

Įstaigoms pavyko užtikrinti keliamus reikalavimus. „Visada turi praeiti šiek tiek laiko, kad visa bendruomenė priprastų prie pasikeitusios tvarkos. Džiaugiuosi ir tėvų sąmoningumu“, – atkreipė dėmesį B. Ėvaltienė.

„Žilvityje“ dirbančių žmonių amžiaus vidurkis yra 56 m., apie 42 proc. darbuotojų yra vyresnio amžiaus.

Atverti duris buvo pasirengę ir kiti rajono darželiai. „Visą karantino laikotarpį buvome pasirengę priimti vaikus, nes nežinojome, kada gali prireikti mūsų paslaugų, todėl nepatyrėme nieko netikėto. Pagrindinis dalykas – kiek ateis vaikų, kiek suformuosime grupių, kokį poreikį galime patenkinti“, – apie pasirengimą darbui kalbėjo Salantų lopšelio-darželio „Rasa“ laikinai direktorės pareigas einanti Daiva Pučkorienė.

Šioje ugdymo įstaigoje 4 darbuotojai serga lėtinėmis ligomis ir yra rizikos grupėje – jie dirba nuotoliniu būdu. Sušvelninus karantino sąlygas, sudarytos 3 grupės. „Buvo užsirašę 25 vaikai, tačiau į darželį atėjo 16, šis skaičius šiek tiek kinta“, – įvardijo D. Pučkorienė.


Kretingos rajono policijos pareigūnai baigė tirti ir Klaipėdos apylinkės prokuratūrai kaltinamajam aktui surašyti perdavė didelės apimties bylą, kurią sudaro dešimt dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų.

Nustatyta, kad Marijampolės pataisos namuose bausmę jau atliekantis, 1989 m. gimęs asmuo, nukopijuodavo nekilnojamojo turto nuomos ir pardavimo portaluose esančius skelbimus ir nuotraukas, po to sukurdavo naują, apgaulingą skelbimą apie tariamai Klaipėdoje ir Vilniuje nuomojamus butus. Jais susidomėję būsto ieškantys asmenys sukčiui pervesdavo sutartas rezervacijos sumas. Apgaulė išaiškėdavo, kai, susitarus susitikti apžiūrėti buto, susisiekti su „nuomotoju“ nebepavykdavo.

Išviliotos sumos svyruodavo nuo 200 iki 640 eurų, iš viso apgaulės būdu pasisavinta buvo 3 tūkst. 400 eurų.

Aferas vyriškis vykdė nuo 2019 m. birželio mėnesio iki šių metų balandžio. Po keturis tokio pobūdžio ikiteisminius tyrimus pradėta Vilniuje ir Klaipėdoje, po vieną – Šiauliuose ir Kretingoje.

Įtariamasis pareigūnams gerai pažįstamas – ne kartą teistas už vagystes, plėšimą, nesunkų kūno sužalojimą ir kitus nusikaltimus. Tyrėjams jis prisipažino sukčiavęs, teigė, kad veikė vienas.

Pagal Klaipėdos AVPK informaciją


Lietuvos futbolo federacija (LFF) pranešė, kad dalyvavimą I lygos pirmenybėse patvirtino 14 komandų, tarp jų – ir Kretingos „Minija“, treniruojama Valdo Trakio.

Kartu su Kretingos „Minija“ lygoje lieka 12 praėjusio sezono dalyvių – Telšių „Džiugas”, „Vilniaus Vytis“, DFK „Dainava“, Kėdainių „Nevėžis“, FA „Šiauliai“, Kauno „Hegelmann Litauen“, FK „Jonava“, Vilniaus BFA (pernai dalyvavusi FK „Vilnius“ pavadinimu), Mažeikių „Atmosfera“ ir dublerinės Vilniaus „Žalgirio“ bei Vilniaus „Riterių“ komandos. Lygos naujokai – II lygos Pietų zonoje pernai žaidusios „Kauno Žalgirio B“ ir „Panevėžio B“ komandos.

Pirmenybes numatoma sužaisti pusantro rato sistema: I ratą po kartą tarpusavyje, o toliau atskirai rungtyniautų I–VIII ir IX–XIV vietas užimančios ekipos.

Varžybas planuojama pradėti birželio 5–6 dienomis. Tikslus tvarkaraštis bus patvirtintas artimiausiu metu. I turo rungtynių poros: Kėdainių „Nevėžis“ – Vilniaus „Žalgiris B“; Telšių „Džiugas“ – „Panevėžys B“; FA „Šiauliai“ – Vilniaus „Riteriai B“; „Vilniaus Vytis“ – „Kauno Žalgiris B“; Kauno „Hegelmann Litauen“ – Vilniaus „BFA“; Alytaus „Dainava“ – Mažeikių „Atmosfera“; Kretingos „Minija“ – FK „Jonava“.

Kol nebus dar labiau sušvelnintos karantino sąlygos, sezonas bus pradėtas be žiūrovų. Ne išimtis – ir Kretingos miesto stadionas.

„P. n.“ informacija


Virtualiose treniruotėse vienu metu sportuoja per 500 vaikų, jose dalyvauja ir kai kurių vaikų tėvai.

„Karatė yra gyvenimo būdas, filosofija, kuri neturi sienų, jungia ištisus žemynus, vienija ir įkvepia kovoti savo kovą net tada, kai karantinas neleidžia susitikti kovos draugams“, – įkurtą judėjimą „Karatė be sienų“ pristatė karatė kiokušin mokyklos „Shodan“ vadovas treneris Lukas Kubilius, akcentuodamas, kad šis projektas susijęs su unikaliomis treniruotėmis, per kurias kretingiškiai karatekos virtualiai (online) sportuoja su geriausiais karatė kiokušin kovotojais ir instruktoriais iš viso pasaulio.

Virtualios treniruotės tapo įprastu reiškiniu – jas viena stipriausių karatė kiokušin mokyklų Lietuvoje pradėjo vos kelios savaitės nuo karantino paskelbimo. Mokyklos treneriai džiaugėsi, kad nuo pirmųjų virtualių treniruočių jose noriai dalyvauja per 0,5 tūkst. jaunųjų karatekų, o užsiėmimai vyksta reguliariai, tikslingai paskirsčius vaikus į dvi grupes – pradedančiųjų ir pažengusiųjų.

Treneriai, pastebėję, kad nuotolinė sistema veikia gerai, nusprendė ieškoti naujų būdų, kaip dar labiau sustiprinti vaikų motyvaciją ir juos įkvėpti. „Siekdami išvengti rutinos, pamanėme, kodėl gi neišnaudojus tokios galimybės, kaip Pasaulio karatė organizacija, kuri vienija per 100 šalių ir visi šiuo metu praktikuoja nuotolinį judėjimą”, – L. Kubilius sakė sulaukęs didelio auklėtinių palaikymo ir draugiškos pasaulio sportininkų iniciatyvos.

Šiuo metu kiekvienos savaitės labiausiai laukiama užsiėmimų dalis – svečio treniruotė, transliuojama iš įvairiausių pasaulio valstybių. Užsiėmimai taip pat skirstomi į pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupes. Jau balandžio pabaigoje pirmasis žiniomis ir naujomis technikomis dalinosi didžiulę patirtį sukaupęs 6 Dan juodo diržo meistras, Belgijos karatė federacijos vadovas Koen Spitaels, vėliau sekė charizmatiškasis 6 Dan meistras iš Ispanijos Jesus Talan, daugkartinis Ispanijos ir tarptautinių varžybų nugalėtojas, išugdęs ne vieną čempioną. Projekte dalyvauja ir Brazilijos karatė federacijos vadovas, 5 Dan meistras Denivaldo Carvalho, sukaupęs 45-erių metų patirtį karatė kelyje. Paskutinė treniruotė vyko su svečiu iš tolimosios Australijos – Daniel Trifu, 5 Dan meistru, turinčiu net 700 studentų savo karatė mokykloje Sidnėjuje. Vaikų laukia susitikimas su vienu stipriausių kovotojų iš Mauricijaus, egzotiškosios Afrikos, 5 Dan meistru Jeewa Aslum. Mokykla siekia šia gražia idėja apjuosti visus žemynus, tad įkvepiančių pamokų su svečiais planuose dar ne viena.

Kretingos „Shodan“ mokyklos auklėtinių laukia reikšmingi renginiai: gegužės 30–31 d. planuojamos nuotolinės Lietuvos moksleivių kata (kovos su šešėliu) varžybos „Juodo diržo kelias“. Lietuvos karatė kiokušin federacijos pastangomis mūsų šalies sportininkai greičiausiai savo jėgas išbandys birželio 13 d. įvyksiančiose virtualiose Europos kata varžybose, o birželio 27–28 d. laukia diržų kvalifikacijos kėlimo egzaminas. Treneriai tikisi, kad nuo birželio vaikai pamažu pasirengimą varžyboms galės tęsti realiai, savose grupėse, ir atsipūsti, papramogauti kasmet rengiamoje vasaros stovykloje.

„P. n.“ informacija


Kretingos ligoninė šių metų pabaigoje jau gali turėti naują rentgeno aparatą, kurio įsigijimui apie 200 tūkst. eurų tikisi gauti iš Sveikatos apsaugos ministerijos.

Naujo rentgeno aparato pirkimui šį antradienį pritarė Kretingos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komitetas. (Savivaldybė yra ligoninės steigėja). Komiteto pirmininkas Juozas Mažeika akcentavo, kad buvo sutarta pirkti modernesnį aparatą, tam pridedant dar 120 tūkst. eurų, numatytus 2020 metų Savivaldybės biudžete Kretingos ligoninei įrangai pirkti. Tam pritarė Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė. „Rentgeną verta įsigyti geresnį. Šis aparatas yra vienas visam rajonui, visi pirminiai sveikatos priežiūros centrai siunčia pacientus į ligoninę rentgeno tyrimams atlikti“, – teigė ji. Už 120 tūkst. eurų ligoninė buvo numačiusi pirkti smulkesnę medicininę įrangą – laparoskopą chirurgams ir histeroskopą ginekologams. „Šių aparatų teks palaukti“, – tarė I. Volskienė.

J. Mažeikos svarstymu, naujasis rentgeno aparatas gali kainuoti 250–280 tūkst. eurų. Galutinė pirkinio kaina paaiškės atlikus viešąjį pirkimą.


Stiprią negalią turinti 64-erių kretingiškė B. A. jau savaitę karščiuoja, bet atsisakė vykti į ligoninę, todėl Socialinių paslaugų centras laikinai pristabdė jai teikiamas globos ir slaugos paslaugas. Moteris dėl to jaučiasi įskaudinta ir mano, kad paslaugos buvo nutrauktos neteisėtai.

Įsitikinusi, kad „korona“ neserga

B. A. redakcijai pasakojo jau daugel metų dėl stiprėjančių lėtinių ligų nebesikelianti iš patalo. Net 3 socialinių darbuotojų padėjėjos pakaitomis ateidavo pas ją į namus, padėdavo susitvarkyti, slaugydavo ją. „Praėjusį ketvirtadienį pakilo temperatūra per 37 laipsnius. Man iškvietė „greitąją“, bet aš nenorėjau važiuoti į ligoninę. Kodėl turėčiau, juk ne „korona“ užklupo, tuo esu 100 proc. įsitikinusi: nei man oro trūksta, nei čiaudėju ar kosėju. Labiausiai pikta, kad nebeateina socialinės darbuotojos į namus, turiu samdyti privačias globėjas“, – redakcijai guodėsi neįgali moteris.

Ji sakė, kad privačiai samdytos moterys ir anksčiau ateidavo pagelbėti savaitgaliais, o dabar dirba kone visą dieną – nuo 8 iki 16 val., ir tai jai kainuoja nepigiai. „Ir artimieji galvoja, kad centras jokiu būdu negalėjo palikti manęs be priežiūros“, – įsitikinusi B. A. Moters žodžiais, ir atvykęs apžiūrėti jos šeimos gydytojas Algimantas Žeiba pasakęs, kad „koronos“ nesą, jos plaučiai švarūs. Trečiadienį atvykusios slaugytojos paėmė kraujo tyrimą, pagal kurį ir bus nustatyta, užsikrėtusi ji ar – ne.

Per jėgą tirti nevežė

Kretingos socialinių paslaugų centro vadovė Danutė Skruibienė sakė gerai žinanti šią situaciją: „Kai praėjusį ketvirtadienį moteriai pakilo temperatūra iki 37,6 laipsnio, iškvietėme šeimos gydytoją

A. Žeibą. Jis išrašė siuntimą į ligoninę, nes įtarė plaučių uždegimą. Tada susisiekėme su B. A. sūnumi, gyvenančiu tame pačiame nuosavame name, ir pranešėme, kad jis turėtų išsikviesti greitąją medicinos pagalbą ir vežti motiną į ligoninę. Pažadėjo. Tačiau penktadienio rytą mūsų darbuotojos pranešė, kad ligonė neišgabenta. Tuomet turėjome imtis veiksmų – moteris yra padidintos rizikos grupėje, patys iškvietėme „greitąją“.

Atvykus greitosios medicinos pagalbos medikams, moteris atsisakė vykti į ligoninę, todėl D. Skruibienė liepusi sustabdyti jai teikiamas paslaugas tol, kol bus atliktas testas dėl koronaviruso.

„Privalome saugoti ne tik savo darbuotojus, bet ir kitus žmones, nes mūsų darbuotojos aptarnauja ne po vieną asmenį. Paslaugos B. A. sustabdytos tik laikinai, kol užsitikrinsime, kad nėra pavojaus pernešti virusą“, – tikino centro vadovė.

Ji sakė mananti, kad šiuo atveju atsakomybę turėtų priimti ir kartu gyvenantis sūnus: „Jeigu B. A. neturėtų artimo globėjo, patys būtume organizavę, kaip ją, gulinčią, išgabenti į ligoninę. Tačiau tokių veiksmų nesiėmėme, – per jėgą gi nevešime tirti.“


Magistralinis kelias tebėra apmokestintas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Kretingiškis Rimantas Beržonskis norėtų žinoti, ar išsisprendė problema dėl sunkiasvorio transporto apmokestinimo, važiuojant keliu Palanga – Šiauliai, Kretingos miesto ribose. „Girdėjau, kad Kretingos rajono savivaldybė derino šią problemą su Susisiekimo ministerija, kažin, ar pavyko sutarti?“ – teiravosi skaitytojas.

„Tarkim, man tereikia važinėti vien po Kretingos miestą – Žemaitės alėja ir nuo sankryžos iki Kretingsodžio, nekertant užmiesčio ribos. Važiuojant nuo vienos degalinės iki kitos – vos 2 km, o reikalauja mokėti kelių mokestį“, – kalbėjo R. Beržonskis.

Kretingos policijos komisariato vadovas Arūnas Pužauskas sakė, kad Kretingos mieste sunkiasvoriam transportui išvis yra uždrausta važiuoti per miestą, nes taip gadinama kelio danga.

„Tačiau suprantu ir tuos vairuotojus, kurie važinėja mikroautobusais ar kitokiomis sunkiasvorėmis transporto priemonėmis verslo reikalais, vežioja prekes po miestą. Kretingiškiai verslininkai, įmonių ar bendrovių atstovai neturi galimybės apvažiuoti miesto – nėra jokio aplinkkelio, kad patektų į Žemaitės alėją, kuri yra respublikinės reikšmės kelio dalis“, – sakė A. Pužauskas.

Jo žodžiais, eismo kontrolę vykdo Kelių policijos tarnybos Klaipėdos padalinio pareigūnai, kurie be išimties fiksuoja nusižengimus, tarp visų pažeidėjų nubaudžia ir kretingiškius. Magistraliniuose keliuose sunkiasvorio transporto vairuotojams yra privaloma įsigyti vadinamąsias vinjetes – kelių draudimo mokesčio liudijimus.

„Kažkada teisės aktuose buvo išlyga, kad magistraliniuose keliuose, miesto ribose, neapmokestinus galima buvo važiuoti nuo degalinės iki degalinės, tačiau ši išlyga buvo panaikinta. Šių metų pradžioje išvien su Kretingos rajono savivaldybe kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, kad padarytų išimtį ir leistų kretingiškiams važiuoti be šio mokesčio. Tačiau ministerijos atsakymo nežinau“, – sakė A. Pužauskas.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Saugaus eismo komisijos pirmininkas Povilas Černeckis patikino, kad Savivaldybė yra gavusi žodinių ir raštiškų Kretingos įmonių ar pavienių verslininkų prašymų dėl kelių mokesčio miesto ribose anuliavimo.

„Parengėme prašymą, o pagal jį teikėme ir projektą Susisiekimo ministerijai, kad Kretingos rajono verslo įmonėms važiuojant keliu Palanga–Šiauliai, miesto ribose, nereikėtų mokėti kelių mokesčio, tačiau į mūsų prašymą nereagavo. Tuomet teikėme prašymą per Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad nesulaukėme reakcijos į mūsų prašymą. Mūsų žiniomis, kol kas pataisa nepriimta, nes teisės aktuose jos nėra“, – kalbėjo P. Černeckis, patikinęs, jei bus palankių naujienų, būtinai informuosiąs Kretingos verslininkus.


Leokadija Kaukėnienė: „Esu pilna džiaugsmo“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Mūsų žmonės
Leokadija Kaukėnienė – lyg gyvasis tautos kančių metraštis, savo 90-ąjį gimtadienį šiandien pasitinka kupina gyvenimo džiaugsmo.

Šiandien kretingiškė tautodailininkė, tremtinė, tautinio atminimo ir katalikiškų tradicijų puoselėtoja Leokadija Kaukėnienė švenčia savo 90-mečio jubiliejų. Neįtikėtinai gyvybinga moteris tikino šiandieną esanti kupina džiaugsmo: „Dabar pats geriausias metas iš viso mano nugyvento gyvenimo. Veiklų – per akis, žiūrėk, ir dienos maža.“

Pandemija – ne „koronė“

Moteris skaito knygas, laikraščius, žurnalus, sprendžia kryžiažodžius. „Žmonės aplink bėdoja – „koronė“. Ot tai koronė: seniau žmonės vargų ištikti, atskirti nuo artimų taip sakydavo. O dabar technologijos leidžia bendrauti su visu pasauliu. Per Velykas virtualiai iš Nidos, kur gyvena vienturtė duktė Janina, susisiekėme su visa jos šeima, likusia Anglijoj, Briusely, Vilniuj“, – kalbėjo planšete išmokusi naudotis L. Kaukėnienė.

Per populiariuosius internetinius kanalus ji sakė kasdien skaitanti naujienas, dalyvaujanti virtualiose mišių transliacijose.

„Daug meldžiuosi už visus, ir už kunigus – už juos taip pat reikia daug melstis. Kasdien padėkoju Dievui už dieną, o Mergelės Marijos prašau, kad palydėtų saulėlydžio kelyje į amžinybę. Ir tai nėra liūdna gaida, o gyvenimo tikrovė – juk visi turėsime išeiti. Pagalvoju, kad toks ilgas ir turiningas gyvenimas man buvo duotas lyg atsvara ištvertoms kančioms“, – aiškiai mintis dėliojo garbaus amžiaus ir gilios patirties moteris, dukart išgyvenusi tremtį, našlaitės dalią, įveikusi onkologinę ligą.


Darbėniškių Chaimų šeima, dar nežinanti savo ateities: priekyje (iš kairės) Chaja, Yehoshua, Cipora ir Estera, už jų  – Rocha ir Reubenas. Darbėnai 1932 m.

Nuotr. iš Chaimų šeimos archyvo

Darbėniškių seserų Chajos ir Esteros Chaimaičių nuo nacių genocido išgelbėjimo istorija – neeilinis paprastų Žemaitijos žmonių didvyriškumo ir pasiaukojimo kitam pavyzdys. 1965 m. gruodžio 21 d. Vilniuje leistame laikraštyje „Vakarinės naujienos“ ir 1966 m. birželio 4 d. Skuodo rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ aprašyta istorija ilgainiui buvo užmiršta, amžinybėn iškeliavo ir šios neeilinės istorijos herojai, kurių rezistencinė veikla žiauriais nacių okupacijos metais iki šiol deramai neįvertinta. Iki karo Darbėnuose, Palangos gatvės 15 name, gyvenusi Chaimų šeima, kaip ir visos kitos, svajojo apie savo ir vaikų geresnį gyvenimą, kuriant ir savo gimtosios šalies – Lietuvos – šviesesnę ateitį. Ši šeima, kaip ir daugelis apie 600 Darbėnuose iki karo gyvenusių žydų, vertėsi prekyba, turėjo savo parduotuvę. Šios šeimos palikuonių išsaugotoje 1932 m. darytoje nuotraukoje įsiamžinę tėvai – Yehoshua ir Cipora bei jų vaikai: vyresnieji Rocha ir Reubenas bei jaunesniosios panašaus amžiaus seserys – kiek vyresnė Chaja ir jaunesnė Estera. 1936 m. nuo plaučių uždegimo mirė šeimos galva, kai 1941 m. jų laukė nauji žiaurūs likimo išbandymai. 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus SSSR–Vokietijos karui, Kretingos apskrityje prie pat sienos su nacistine Vokietija gyvenę žydai turėjo nedaug galimybių pakeisti jiems skirtą tragišką lemtį, nes visa apskritis buvo nacių užimta jau pirmą karo dieną. Netrukus prasidėjo ir teroras prieš žydus. Naciai, įsakę žydams prie rūbų prisisiūti geltonus lopus, juos vertė viešai dirbti įvairius darbus – šluoti gatves, valyti viešus tualetus, dirbančius stengėsi pažeminti, juos mušė lazdomis ir šautuvų buožėmis. Birželio 27 d. naciams padegus vieno žydų Raizmano namą ir gaisrui išplitus, jie buvo apkaltinti miestelio padegimu ir suvaryti į turgaus aikštę. Čia nacių karininkai išvedę iš minios Mordechajų Blochą jį sušaudė, o rabinas Iseras Vaisbordas buvo užmuštas lazdomis ir šautuvų buožėmis.


Rusijos imperijos kavalerijos pulkininko, grafo Juozapo Tiškevičiaus (1835–1891) portretas. Dail. Hansas Knechtas. 1892 m. Kretingos muziejus vaizduojamosios dailės rinkinys.

Ryškiausius pėdsakus Kretingos istorijoje paliko du didikai – karvedys Jonas Karolis Chodkevičius ir grafas Juozapas Tiškevičius. Pirmasis XVII a. pr. įkūrė pranciškonų vienuolyną, bažnyčią ir miestą. Antrasis XIX a. antroje pusėje išgarsino Kretingą vienu didžiausių Europoje privačiu Žiemos sodu, mišriu parku, pirmąja Lietuvoje elektrine ir telefono linija.

1863 m. sukilimo pradžioje atsistatydinęs iš Vilniaus generalgubernatoriaus adjutanto pareigų ir porą metų Paryžiuje praleidęs savanoriškoje emigracijoje, į Lentvarį sugrįžęs grafas Juozapas Tiškevičius toliau tęsė karinę tarnybą Vilniaus 1-ajame Sumų pulke. Po sukilimo krašte tvyrojo rusų valdžios nepasitikėjimas lenkų ir lietuvių aristokratais, prasidėjo valdinių, savivaldos ir švietimo įstaigų rusifikacija, lenkų ir lietuvių kalbų suvaržymas. Gyvenimas Lentvaryje taip pat ėmė erzinti Tiškevičių šeimos narius, nes jiems nuolat tekdavo priimti, užimti ir vaišinti netikėtai užgriuvusius svečius, sumaniusius aplankyti grafus, kol sulauks į stotį atvykstant laukiamo traukinio. Visa tai paskatino grafą ieškotis ramesnės vietos, į kurią galėtų perkelti šeimos rezidenciją.

Jam į akis krito šalia paveldėtosios Palangos esantis Kretingos dvaras, kurį grafas nuomojosi iš dvarininkų Zubovų. Daugiau kaip per 10 metų į išsinuomotos valdos infrastruktūros palaikymą jis investavo didžiulius pinigus, o, sutarčiai pasibaigus, savininkas Gavrilas Zubovas neturėjo lėšų nuomininko išlaidoms padengti. Už savininko skolas valstybė dvarą nusavino ir 1874 m. pardavė Peterburgo varžytinėse. Jį įsigijo Juozapas Tiškevičius, tačiau G. Zubovui buvo palikta galimybė per metus skolą grąžinti ir susigrąžinti valdą. Jam to nepadarius, 1875 m. J. Tiškevičius tapo pilnateisiu dvaro savininku.

Tiesa, tuo metu atsirado legenda, kad Kretingą pulkininkas Gavrilas Zubovas pralošė kortomis. Gali būti, kad jis bandė nevykusiai atsilošti praskolintus pinigus. Tačiau greičiausiai ši legenda gimė todėl, kad aristokratui tuo metu garbingiau buvo savo turtus pralošti kortomis negu prarasti varžytinėse.

Į naująją valdą Juozapas Tiškevičius netrukus perkėlė šeimos rezidenciją, kurią galutinai įsirengė 1878–1880 metais. Pirmiausia buvo pertvarkytas parkas ir vaismedžių sodas, pavadintas Vasaros sodu. Jame atsirado rožynas, gėlynai, daug naujų medžių ir krūmų, puikavosi antikinės statulos ir stirnų skulptūros. Sodininko žirklėmis karpomų alėjų sankirtoje iškilo rotonda, kurioje vasaromis grodavo orkestras. Senojoje parko dalyje buvo įrengti 3 kaskadiniai tvenkiniai, o priešais rūmus – krioklys. Prie antrojo tvenkinio iškilo vila svečiams apsistoti.


Du Klaipėdos kelių policijos pareigūnai gegužės 17 d. apie 18.15 val. baigę tarnybą Palangoje, A13 keliu važiuodami Klaipėdos link, prie degalinės „Jozita“ pastebėjo įtartinai manevruojančią „Audi“. Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, iškart informavo policijos budėtoją ir sekė įtarimų sukėlusį automobilį. Vydmantuose jam pasukus į šalutinį kelią, ne tarnyboje buvę kelių policijos pareigūnai „Audi“ sustabdė.

Vairuotojas neneigė vartojęs alkoholio, bandė priešintis ir bėgti. Atvykęs ekipažas „Audi“ vairuotojui nustatė 1,96 prom. neblaivumą.

„P. n.“ informacija


Jubiliatės širdis ten, kur jos vaikai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žmonės
„Myliu gyvenimą, džiaugiuosi kiekviena nauja diena“, – jubiliejaus išvakarėse atviravo Regina Kungienė.

Geriausių draugių ir sūnaus Kretingos parapijos klebono Astijaus apsuptyje Vydmantuose gyvenanti Regina Kungienė vakar paminėjo savo 80-ies metų jubiliejų.

Gimę tą pačią dieną

„Neatsimenu, kada tiek skaudėjo širdį – ne dėl tų prabėgusių metų, o kad šįkart šalia nebus Soteros, Egidijaus, Salvijaus. Tai – mano vaikai, kurie su šeimomis gyvena toli – kas Floridoje, kas Londone, kas Niujorke. Tik Astijus, kaip aš sakau, greitoji mano pagalba, – čia pat, Kretingoje“, – jubiliejaus išvakarėse atviravo Regina.

Su po pasaulį išsibarsčiusiais mylimiausiais žmonėmis pastaruoju metu ji bendrauja tik naudodamasi planšete. „Žinau paslaptį, kad dukra Sotera Astijui buvo davusi nurodymą atvežti ir padovanoti man 80 rožių. Sakiau, ar pasiutot, vaikai, kam to reikia?“ – mojo ranka pašnekovė. Ji įsitikinusi, kad, pasibaigus karantino suvaržymams, galbūt vasarą, visi artimieji gimtinėje susitiks ir kaip anksčiau apsikabins, susės prie plataus vaišių stalo.

„Trūks tik Liudo. Visada man jo trūko...“ – prieš maždaug 30 metų Kretingos kapinėse atgulusį savo žmogų prisiminė Regina. Įsivaizdavo, kaip jis dabar džiaugtųsi savo 7-iais anūkais, o tais, kurie jau yra šiek tiek ūgtelėję, didžiuotųsi – kad per šventes pasipuošia tautiškais rūbais, kad gražiai kalba lietuviškai, kad yra religingi ir nuo mažumės myli Dievą.

Regina su būsimuoju vyru susipažino besimokydami Kretingoje, vakarinėje mokykloje. Nuo Salantų kilęs Liudas Kungys čia mokytis pradėjo grįžęs po armijos. Anot pašnekovės, tarp 13-os merginų buvo vienintelis vyrukas – vyresnio amžiaus, nuoširdus, draugiškas, santūrus, protingas.

„Vieną dieną po pamokų pakvietė pasivaikščioti. Netoli mano tėvų namų Lapyno rajone daug kartų pirmyn atgal kursavom palei geležinkelį“, – juokėsi Regina ir pridūrė, jog tuomet nė negalvojusi, kad likimas suvedė visam laikui.

Dar draugystės pradžioje Regina Liudo paprašė parodyti pasą ir abu negalėjo patikėti juodu ant balto pamatę, kad yra gimę tą pačią dieną – gegužės 21-ąją! Tik išrinktasis 10-čia metų vyresnis, taigi šiemet jam jau būtų sukakę 90.

„Pinigų dovanoms anuomet neturėjome, gimtadienio proga Liudas man vis parnešdavo puokštę baltgalvių, o aš kartą jam padovanojau tikriausiai nebrangų, bet dailų kaklaraištį, pirktą vienoje Klaipėdos parduotuvių“, – prisiminė pašnekovė.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas