Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1445) 2020-04-07

Statybos nestoja

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Indemos“ statybininkai kala pamatų polius „Ąžuoliuko“ priestatui.

Kretingos rajono savivaldybės inicijuotuose statybų objektuose darbai vyksta ir per karantiną: Kretingoje prie lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ bendrovė „Indema“ pradėjo statyti priestatą, įmonė „Alkuras“ miesto stadione rengiamoje futbolo treniruočių aikštėje taiso anksčiau padarytą broką, bendrovė „Inkomsta“ stadioną aptvėrė nauja tvora ir baigia renovuoti Bevardės ir Savanorių gatvių ruožus palei stadioną.

Įkurtuvių laukia ir tėvai

Uždaroji akcinė bendrovė „Indema“ montuoja Kretingos lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ priestato Miško gatvėje pamatų polius. Dviejų aukštų apie 300 kv. m ploto priestatas jungiamuoju koridoriumi bus susietas su dabartinio pastato pietiniu korpusu. Priestate bus įrengtos šiuolaikiškos patalpos dviem vaikų grupėms: 15 vietų lopšelinukams (2–3 metų amžiaus) ir 20 vietų darželinukams (3–6 metų amžiaus).

„Ąžuoliukas“ įsikūręs Kretingos miesto daugiabučių namų rajone. Įstaigą šiandieną lanko 225 vaikai. „Vietų poreikis nuolatos yra didesnis už mūsų turimas galimybes. Pamatę, kad prasidėjo priestato statybos darbai, tėvai nekantrauja, kada bus tos įkurtuvės, tikisi, kad jau ateinantį rugsėjį jų atžaloms „Ąžuoliuke“ atsiras vietos“, – kalbėjo lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė. Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojo Povilo Černeckio teigimu, „Indema“ įsipareigojo projekte numatytus 398 tūkst. 574 eurų vertės rangos darbus atlikti per 12 mėnesių nuo jų pradžios. Darbus pradėjo 2019 m. gruodžio 23 d., todėl darbai turėtų būti užbaigti iki 2020 m. gruodžio 22 d. Bendra viso šio objekto kaina – beveik 464 tūkst. eurų, iš kurių per 340 tūkst. eurų yra ES, per 30 tūkst. eurų – valstybės ir beveik 75 tūkst. eurų Savivaldybės biudžetų lėšos. Be to, valstybė šiam projektui įgyvendinti dar yra skyrusi per 18 tūkst. eurų dotaciją.

Beveik 24 tūkst. kainuoja „Ąžuoliuko“ priestato statybos inžinerinės paslaugos (projekto parengimas, jo ekspertizė, vykdymo bei techninė priežiūra). Priestatą suprojektavo bendrovės „Klaipėdos projektas“ specialistai, techninę statybos darbų priežiūrą vykdo bendrovė „Sweco Lietuva“. Baldams ir įrangai pirkti yra suplanuota per 40 tūkst. eurų.

„Padėsime ir aplinką sutvarkyti, kad tik greičiau pastatytų“, – sakė Z. Domarkienė, akcentavusi, kad įkurtuvių naujame priestate laukia ir „Ąžuoliuko“ kolektyvas.


Kretingos rajono savivaldybės duomenimis, Kretingos rajone oficialiai patvirtinta 12 koronaviruso atvejų.

Savaitgalį rajono meras Antanas Kalnius socialiniuose tinkluose pasidalino žinia, kad pastarosiomis dienomis COVID-19 nustatytas vienos keturių asmenų kretingiškių šeimos nariams. „Oficialiai koronavirusas patvirtintas trims šeimos nariams, o oficialaus patvirtinimo dėl ketvirtojo nario nesulaukiame, nors jis jau yra hospitalizuotas“, – „Facebook‘o“ paskyroje informacija dalinosi A. Kalnius.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Klaipėdos departamento Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė patvirtino, kad centras yra gavęs trijų asmenų pranešimus apie nustatytą (įtariamą) susirgimą – COVID-19 ligos – koronaviruso infekcijos – atvejį. Pagal tyrimo duomenis, asmenys į užsienį nebuvo išvykę, šeima gyvena kartu.

Siekdamas suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, NVSC vykdo visų COVID-19 atvejų epidemiologinį tyrimą – apklausia asmenis, aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes, sąlytį turėjusius asmenis bei kitą epidemiologiškai svarbią informaciją. Šio tyrimo rezultatai, taip pat informacija apie COVID-19 užsikrėtusių asmenų lankytas vietas yra skelbiama internete, sąrašas nuolat papildomas – jame iki vakar dienos buvo paskelbta per 300 pozicijų dėl patvirtintos koronaviruso infekcijos. Teikdamas informaciją apie nustatytus atvejus, NVSC neskelbia tokios ir tiek informacijos, kad būtų galima nustatyti asmens tapatybę.

Vakar dienos 10.55 val. duomenimis, šalyje patvirtinti 843 koronaviruso ligos atvejai, užvakar nustatyti 32, pasveiko 8 žmonės, užregistruota 14 mirčių.

„P. n.“ informacija


Fabijonas Šulcas XX a. 8-as deš. Kretinga

Nuo seniausių laikų žmonės juos ištikusių nelaimių – ligų, sausros, karo ir masinių epidemijų metu – bažnyčiose ir savo namuose melsdamiesi prie Apvaizdos ir šventųjų paveikslų, prašydavo Dievo gailestingumo ir užuovėjos, saugant jų ir artimųjų gyvybes nuo bado ir pražūties.

Per paskutinįjį Lietuvą nusiaubusį Antrąjį pasaulinį karą 1941–1945 metais toks buvo Gailestingojo Jėzaus paveikslas. 1934 m. dailininko Eugenijaus Kazimirovskio (1873–1939), pagal šv. Faustinos Kovalskos (1905–1938) regėjimus, Vilniuje aliejiniais dažais ant drobės nutapytas paveikslas vaizduoja Jėzų visu ūgiu, ilgu baltu, sujuostu per liemenį rūbu, basą. Jis tamsiai mėlyname fone eina lyg iš tamsos – kairė koja šiek tiek priekyje. Dešiniuoju delnu, iškeltu ligi peties, jis laimina, o kairiąja ranka ties širdimi praveria rūbų klostę, iš už kurios sklinda į apačią platėjantis raudonos ir balkšvos spalvos spindulių pluoštas. Kaip savo darbe „Apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą raudonosios ir rudosios okupacijų kryžkelėje“ rašė dr. Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, šio paveikslo populiarumas pirmiausia išplitęs Vilniaus krašte. Platinant leidinukus, maldynėlius, fotografijas-paveikslėlius, kurių vien Vilniaus fotografo Michailo Novickio per karą buvo išleista apie 100 tūkstančių, vėliau pasklido po visą Lietuvą, pasiekdamas ir Žemaitiją. To meto žmonėms griūvantis įprastas gyvenimas, nerimas dėl ateities, ką ir mes išgyvename dabartiniu metu, žlugdė jų dvasią ir kvietė ieškoti užuovėjos. Sklindant žiniai apie Gailestingojo Jėzaus paveikslą, vis daugiau žmonių savo išsigelbėjimo viltį ėmė sieti su pažadu, kad Išganytojas apsaugos tuos namus, kuriuose bus šis paveikslas ir ta siela, kuri jį garbins, nepražus karo verpetuose. Net buvo tikima, kad namų, kuriuose buvo šio paveikslo mažutė kopija – paveikslėlis, paprastai laikytas tarp maldynėlio puslapių, nepalies karo fronto bombos ar sviediniai.


Ir karantino metu Kretingos muziejus lankytojus kviečia laiką leisti turiningai – atsidarius muziejaus Facebook‘o paskyrą internete, kasdien susipažinti su kokia nors įdomia istorine sritimi, virtualiai pamatyti edukacijas, eksponatus ir ekspozicijas.

Tikimasi, kad trumpi vaizdo filmai, supažindinantys su seniausiais lietuvių liaudies amatais – audimu, vilnos vėlimu, taip pat – edukacinės pamokos, kaip patiems pasigaminti saldainių, istoriniai straipsniai apie Kretingos gatves bei Dvaro parko medžius-galiūnus, kuriuos, neabejojama, karantinui pasibaigus norėsis pamatyti „gyvai“, dėmesio sulauks ir už rajono ribų.

„Toks yra mūsų tikslas – kuo daugiau ir kuo plačiau populiarinti Kretingos muziejų“, – teigė direktorė Vida Kanapkienė.

Turbūt nedaugelis šiandien galėtų pasakyti, ką reiškia retai vartojamas žodis karavykas. O, pasirodo, tai – kryžius su dviem kryžmomis, kadaise žmones saugojęs nuo maro. Vieną įdomesnių istorinių publikacijų apie tai irgi bus galima paskaityti muziejaus Facebook‘o paskyroje.

Lankytojų dar laukia ir Gamtos skyriaus vedėjos Jurgitos Tertelienės parengta interaktyvi edukacija apie nepaprastą gėlę kinrožę, o edukatorė Vida Viskontienė pademonstruos, kaip Velykoms išsikepti tradicinę „Velykų bobą“, Žemaitijoje „Velykų babka“ vadinamą, ant mūsų prosenelių šventinio stalo garbingą vietą užimdavusią.

Virtualių renginių muziejus dovanoja ir mažiesiems savo lankytojams – iki karantino Algimanto Verbuto skaitomų pasakų jie klausydavosi susirinkę Žiemos sode, o dieną prieš Velykų sekmadienį latvių rašytojos Annos Saksės pasaką apie gėlę Pienę galės pasiklausyti neišėję iš namų.

„Iššūkis mums yra išsaugoti ypatingos priežiūros reikalaujančią mūsų oranžerijos augalų ekspoziciją. Jei išsaugosim, didžiuosiuosi darbuotojomis, kurios ir šiuo sudėtingu metu kasdien ateina ir nuoširdžiai rūpinasi – laisto, tręšia, genėja, augalus daugina“, – kalbėjo direktorė.

Kitas didelis iššūkis muziejui – kaip reikės išsilaikyti. Pasak V. Kanapkienės, dalį veiklos ši Savivaldybei priklausanti įstaiga vykdo iš specialiųjų programų lėšų. Balandį, gegužę iš šių lėšų išlaikomoms pareigybėms dar užteks, bet ką daryti toliau?


Trečioji karantino savaitė baigėsi sugriežtinta atsakomybe už jo sąlygų nepaisymą ir saviizoliacijos pažeidimus. Nuo balandžio 3 d. policijos pareigūnai gali skirti baudas šiuos pažeidimus padariusiems asmenims. Įsigaliojus pakeitimams padidėjo ir baudos.

Padidėjo baudos

Įsigalioję Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimai policijos pareigūnams leidžia nedelsiant traukti atsakomybėn karantino nesilaikančius asmenis ir skirti jiems nuobaudas.

Nuo šiol už karantino taisyklių pažeidimus fiziniams asmenims gresia bauda nuo 500 iki 1,5 tūkst. Eur, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. Eur. Jeigu fizinis asmuo nėra nė karto baustas, jam skiriama pusė minimalios baudos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyrius per karantino laikotarpį iš viso gavo 7 pranešimus dėl karantino sąlygų ir saviizoliacijos nesilaikymo pažeidimų mūsų rajone. Kol kas baudų už tokius pažeidimus rajone nėra skirta.

„Manome, kad žmonės labiau laikosi karantino sąlygų. Įmonių vadovai domisi dėl rekomendacijų darbui organizuoti, gyventojai – dėl rekomendacijų patalpoms, laiptinėms dezinfekuoti, siekiant apsaugoti nuo infekcijos aplinkinius, save, šeimos narius. Viešose vietose, prekybos centruose žmonės stengiasi išlaikyti saugų atstumą, nešioja asmeninės apsaugos priemones“, – tikino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vedėja Dalia Jociuvienė.

Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnams taip pat dar neteko patraukti administracinėn atsakomybėn asmenų, nesilaikančių karantino sąlygų ar saviizoliacijos. „Kol kas mūsų rajone žmonės yra sąmoningi – nesibūriuoja, stengiasi laikytis saugaus atstumo“, – situaciją rajone apibendrino Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas.


Nors Kretingos muziejaus Žiemos sode visu grožiu žiedais apsipylę augalai – raudonus, geltonus žiedus išskleidė kinrožės, ornažinius „snapus“ ištiesė strelicijos, svyra vijoklinių smitijanų kekės, galvas kelia kalankės, – tačiau šiuo grožiu lankytojai, deja, dabar pasidžiaugti negali. Šis įstabus grožis – vien pačių darbuotojų privilegija.

Augalais besirūpinančios Eleonoros Ranciuvienės, Kretingos muziejaus vyriausiosios specialistės augalų priežiūrai, teigimu, darbai Žiemos sode nenutrūko ir per karantiną.

„Augalas – gyvas organizmas, jo nepaliksi ilgam be priežiūros. O ir šiaip ne vien laistymas rūpi, – pavasarį prasideda pagrindiniai darbai: pakeisti žemę, ją išpurenti, persodinti ir dauginti augalus. Kasdien triūsiame, kaip įprastai, trise. Vėliau trumpinsime darbo laiką, keisdamos viena kitą. Tačiau augalų be priežiūros nepaliksime, kad, praėjus sunkmečiui, svečiai galėtų atvykę pasidžiaugti po žiemos suvešėjusiu sodu“, – kalbėjo E. Ranciuvienė.

Kone 700 kv. m ploto Žiemos sode šiuo metu auga apie 5 tūkst. vienetų daugiau kaip 170 rūšių augalų. Gausiausią kolekciją sudaro būtent svyrantys augalai, taip pat – sukulentai, epifitai, dracenos, šilkmedžių šeimos atstovai. „Dabar tenka nuvalyti augalus: plovėme visą kaktusyną, vandens srove čiurškėme didįjį fikusą“, – apie neįprastus darbus Žiemos sode pasakojo E. Ranciuvienė.

Visą žiemą didžiulę kekę bananų nokino ir dabar, mėgaudamasis saule, tebenokina bananmedis. „Peržiem kekė tarsi užsikonservavo, vis kabo, vaisiai dar žali. Tikimės, kad sunokusiais bananais galėsime nustebinti pirmuosius lankytojus, kurie įžengs, vėl stojus įprastam gyvenimui“, – viltingai kalbėjo specialistė.

Ją papildė Informacijos-edukacijos skyriaus kultūrinės veiklos vadybininkė Roma Luotienė: „Prieš dvi savaites dar išsiuntėme Kretingos turizmo informacijos centrui ir Turizmo departamentui pranešimą, kad savo lankytojams Melagių dienai parengėme staigmeną – neva Žiemos sode po praėjusią žiemą surengto eksperimento citrinmedžiai ir avokadai sunokino neįprastą derlių, kuriuo tądien vaišinsime savo lankytojus. Buvome sumanę pripirkti pintinę šių vaisių ir jų prikabinti ant medžių, kad atrodytų tikroviškai. Deja, šiuos sumanymus teks pasilaikyti kitiems metams.“

---

Kretingoje Žiemos sodą įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius, 1875 m. nusipirkęs rūmus ir priestate įrengęs oranžeriją. Žiemos sodo sienos buvo išpuoštos koralais, atvežtais iš Viduržemio jūros pakrančių, uolomis žemyn krito krioklys, kurio vandenys bėgo upeliais į nedidelius tvenkinius. Juose veisėsi dekoratyvinės žuvys. Žiemos sode puikiai prigijo tuo metu Europoje itin reti tropiniai bei subtropiniai augalai: apelsinmedžiai, citrinmedžiai, kaktusai, bananai, laurai, – per visą sodą vešėjo didžioji araukarija.

Po nepriklausomybės Žiemos sodą vėl imta gaivinti, – didžiausias rūpestis teko muziejininkams, kurie įsikūrė buvusiame Kretingos dvare.


Darbėnų gyvenvietės atnaujinimo darbai nebuvo sustoję nė dienai.

Nors nuo kovo 16-osios Lietuvoje paskelbus karantiną Kretingos rajono seniūnijų durys užrakintos, darbas tiek pačiose įstaigose, tiek miesteliuose bei jų apylinkėse nesustojo: tarnautojai dirba nuotoliniu būdu, o prireikus atvyksta ir į seniūnijas, būtiniausi darbai lauke taip pat vyksta, nors ir lėtesniais tempais.

Darbai nestringa

„Karantino metu mūsų seniūnijos durys užrakintos, tačiau yra paskelbta informacija, kokiu telefonu ir kokiu elektroninio pašto adresu atitinkamais klausimais gyventojai gali kreiptis į mūsų darbuotojus. Žmonės ir skambina, ir rašo, o, esant reikalui, mes atvykstam į seniūniją ir išduodame reikalingus dokumentus ar pažymas, tarkim, tokias, kurias reikia pateikti notarams, advokatams“, – paklaustas, kaip sekasi organizuoti darbą karantino metu sakė Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.

Pasak seniūno, žmonės supratingi, ir priekaištų seniūnijos darbuotojams neturi. Gyventojai į tarnautojus dažniausiai kreipiasi tokiais klausimais, kurių nėra kaip atidėti, pavyzdžiui, dėl pažymų, reikalingų laidotuvėms. Prašoma išduoti leidimus kirsti medžius, kai kuriems žemės darbams. Šiuo metu itin aktyviai domimasi, kada ir kaip bus dalijama labdara maisto produktais labiausiai nepasiturintiems asmenims, kreipiamasi ir dėl socialinių pašalpų skyrimo.

„Pastarosiomis savaitėmis ypač išaugo besikreipiančiųjų dėl gyvenamosios vietos deklaravimo: žmonės grįžta iš Norvegijos, Vokietijos, kitų šalių. Ne visi moka deklaraciją pateikti elektroniniu būdu, tad tenka pagelbėti“, – kalbėjo A. Poškys.

Seniūnas akcentavo, kad, nors darbų lauke tempai kiek sulėtėjo, jie vis tiek dirbami: genimi medžiai, šienaujamos pakelės, baigiami šalinti praėjusios audros padariniai.

„Mums svarbiausia, kad visu tempu vyksta projekto „Darbėnų gyvenvietės kompleksinis atnaujinimas“ įgyvendinimas. Jau aiškėja turgavietės aikštelės kontūrai, dedami šaligatvio bortai Palangos gatvėje. Darbai nė dienai nebuvo sustoję“, – pasidžiaugė A. Poškys.

Užplūdo norintys „deklaruotis“

Imbarės seniūnijos specialistė Rima Vaičiulienė sakė, kad jų seniūnijoje pasikeisdami kasdien budi bent po vieną darbuotoją, interesantai į patalpas neįleidžiami.

„Daugiausiai sulaukiame pageidaujančių „deklaruotis“ – iš užsienio grįžę žmonės nori deklaruoti gyvenamąją vietą. Taip pat išaugo besikreipiančių dėl socialinių išmokų bei pašalpų skaičius, sudarinėjame sąrašus tų, kas nori paramos maisto produktais“, – vardijo R. Vaičiulienė, pridūrusi, kad tęsiami būtiniausi ūkio darbai: lopomos gatvių duobės, tvarkoma aplinka.

Kasdien bent po vieną darbuotoją būna ir Kartenos seniūnijoje. Kaip ir kitose rajono seniūnijose, dažniausiai į tarnautojus gyventojai kreipiasi dėl gyvenamosios vietos deklaravimo, dėl leidimų laidoti mirusįjį išdavimo. Atsirado ir specifinių interesantų: gyventojai skambina pranešti, kad pastebi nesilaikančių karantino metu privalomų draudimų.

„Besikreipiančių į specialistus gerokai sumažėjo, didžiąją dalį klausimų stengiamės spręsti nuotoliniu būdu. Lauke darbų apimtys smarkiai sumažėjo – tikrai nemanome, kad šiuo metu būtiniausia kiekvieną lapelį sušluoti ar nulaužtą šakelę surinkti. Tačiau prieš Šv. Velykas susitvarkysime iš pagrindų“, – sakė Kartenos seniūnė Arūnė Putvinienė.


„Tongxi Monkey Kings (MK)“ komandos trenerių kolektyvas, Gintaras Krapikas – antras iš dešinės.

Dvejus metus Kinijoje, Nankino mieste, gyvenantis ir šio miesto „Tongxi Monkey Kings“ krepšinio profesionalų komandą treniruojantis kraštietis 58-erių Gintaras Krapikas telefonu „Pajūrio naujienoms“ papasakojo apie šiandienos situaciją tolimoje Azijos šalyje. Lygindamas su padėtimi Europoje, treneris sakė, kad šiuo metu jam saugiau yra likti Kinijoje, negu grįžti į Vokietiją, kur įsikūrusi jo šeima.

Nankine – 9 milijonai gyventojų

Kretingoje gimęs ir augęs, ilgametis krepšinio profesionalas, o vėliau – treneris ir strategas G. Krapikas ne iš multimedijų, o savo akimis matė ir patyrė, kaip keitėsi situacija Kinijoje nuo pandemijos pradžios šį sausį ligi jos suvaldymo kovą ir dabar, vykstant laipsniškam, bet labai atsargiam, grįžimui į normalų gyvenimą.

„Pirmieji koronaviruso pandemijos požymiai pasirodė jau praėjusį gruodį, bet visu smarkumu virusas išlindo sausį. Sausio 21-ąją mūsų komanda buvo paleista namo švęsti rytietiškų Naujųjų metų, o po 5 dienų turėjome visi susirinkti į treniruotes Nankino sporto arenoje rengtis Kinijos aukščiausios lygos krepšinio čempionatui – CBA. Komanda išsivažinėjo po visą šalį. Per tas dienas staiga kilo pandemijos banga, ir buvo liepta visiems likti namuose“, – pasakojo pirmus metus „Tongxi Monkey Kings“ komandos vyriausiuoju treneriu buvęs, o antrus – treneriu-konsultantu dirbantis G. Krapikas.

Jis sakė, tenykščių žmonių vertinimais, gyvenąs „nedideliame“ – 9 mln. gyventojų turinčiame – Nankino mieste, maždaug už 500 km nuo viruso židinio – Uhano miesto. Klubo vadovybė jam išnuomojo būstą privačiame name prestižiniame Nankino rajone.

Šis rajonas atitvertas, į jį veda trys įėjimai: 2 iš jų buvo išsyk užblokuoti. Patenkant per trečiąjį, nuolat tikrinama temperatūra, privaloma dezinfekuoti rankas, ant batų užsimauti specialius antbačius. Įeiti gali tik šio rajono gyventojai, o jeigu – svečias, šis turi nurodyti savo tapatybę, pas ką konkrečiai eina, kad prireikus galima būtų atsekti jo kontaktus.


Būkem žemaitē

  • Būkem žemaitē
Žyda paaugle Miegovuos gatvie priešas sinaguoga (dešinie) ėr betmidraša (kairie). XX a. pr. atvėroks. Kretinguos muziejos.

Žemaite šmokoli muokies ėš žydu

Šius metus Seims yr paskelbės Vilniaus Gauona ėr Lietuvuos žydu istuorėjės metas. Vyriausybė patvėrtėna plana – būs daug vėsuokiū miniejėmu, konferėncėju tėik mūsa šalie, tėik ožsienie. Kretinguos moziejaus ėstuorėks Julius Kanarsks ėr ėš Salontū kėlės, nu vaikystės sava gimta krašta kraštuotyra besiduomintis, Vėlniou gyvenontis Paulios Vaniuchins papaskuojė apie žemaitiu ėr žydu gyvenėma Kretinguo, kas anus siejė, kou vėini ėš kėtū muokies.

Krautovies pėrka ėr grafa

Kap sakė J. Kanarsks, Kretinguos miests nu anuo ikūrėma XVII omžiou bova daugiatautė gyvenvėitė. Didžiausė tautėnė bėndruomėnė XIX a. pab.–XX a. per. sodarė žyda. Anū dvasėniu, kultūrėniu ėr administracėniu cėntru tapa Miegovuos gatvė, katruo stuoviejė sinaguoga (malduos noma), betmidrašus (malduos noma-muokykla), cheders (relėgėnė pradėnė muokykla), mikva (ritualėnė pėrtis), gyvena ta bėndruomene vaduovavės rabins.

So vėitas gyventuojes žemaites žydus rėša bėznis. Žydu pėrkle ėš žemdirbiū žemaitiu sopėrkiniejė ožauginta žemės ūki pruodukcėjė, katrou realizoudava daugiausia Vuokietėjės miestūs. O ėš užsieni žyda parveždava ėr vėitas gyventuojams pardoudava padargos, nomū buitėis reikmenis, trikuotaža, papoušalos ėr kėtas prekės, netgi kontrabandėnės.

Iki Pėrmouji pasaulėni kara žydu bėndruomenė valdė vėsus Kretinguos prekybas taškos, teikė maitėnėma ėr nakvynės paslaugas. Turgavėitie stuoviejė žydu kiuoska, o aplinkou aikštė bovosiūs nomūs veikė krautovės. Žyda tėn dėrba patis, diel prekės kainas so anas bova galėma derietėis. Krautovininka pasitikiedava sava pirkiejes, dažna prekės doudava i skuola (ont barga).

Vėins stombiausiu XIX a. II posės ir XX a. pradiuos prekybininku bova Bers Kacenelenbogens, katras verties avalynės, vyna, degtėnės, audiniū, kolonialiniu ėr manufaktūras prekiu prekyba. Pas anū pėrkdava netgi Kretinguos grafa Tiškeviče.

Žyda tapa pėrmasias Kretinguos gydytuojes ėr juridiniu paslaugu teikiejes. XX a. pėrmuo posie kretingėške labiause pasėtėkiejė gydytuoju Duovydu Karlinskiu, o advokata paslaugū ejė pas Chaima Šmuškuovičiu.


2020 m. balandžio 6 d. 12.00 val. duomenys:

*Oficialiai patvirtintų koronaviruso atvejų rajone – 12.

*Pasveikusių asmenų rajone skaičius – 1.

*Saviizoliacijoje Savivaldybės paskirtuose patalpose esančių žmonių skaičius – 16: 4 jų – Nasrėnuose, 12 – viešbutyje „Ecohotel“ Kretingoje.

*Paruoštų spec. transporto priemonių skaičius žmonių pervežimui į saviizoliacijos vietas – 3 (SĮ „Kretingos komunalininkas”, UAB Kretingos autobusų parkas).

*Iš valstybės rezervų gauta – 2 tūkst. respiratorių, 200 apsauginių akinių, 1 tūkst. 620 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 komplektų apsaugos priemonių, 60 l spirito (priemonės perduotos Kretingos ligoninei ir Kretingos PSPC su GMP), 108 respiratoriai, 15 apsauginių akinių, 105 vienkartiniai chalatai (priemonės perduotos Karščiavimo klinikai), 900 l dezinfekavimo skysčio.

*Per pastarąsias savaites Savivaldybės rezervas papildytas: per 2 t dezinfekavimo skysčio, 2 tūkst. respiratorių, 9 tūkst. vnt. pirštinių, 950 kombinezonų, beveik 300 apsauginių akinių, 250 vnt. antbačių, 200 kepuraičių, 3,5 tūkst. kaukių. Užsakyta: 5 tūkst. 200 respiratorių.

*Kretingos ligoninei nupirkti du nauji plaučių ventiliavimo aparatai.

Rajono medicinos įstaigoms iš Savivaldybės rezervo paskirstyta priemonių:

*Kretingos ligoninei – 100 kombinezonų, 50 apsauginių akinių, 500 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 l dezinfekavimo skysčio, 40 respiratorių;

*Kretingos PSPC su GMP – 230 kombinezonų, 50 apsauginių akinių, 700 vnt. vienkartinių pirštinių, 20 l dezinfekavimo skysčio, 40 respiratorių;

*Salantų PSPC – 15 kombinezonų, 15 apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*Kartenos PSPC – 10 kombinezonų, 10 apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio, 100 vnt. antbačių, 50 vienkartinių kepurių;

*Kretingos psichikos sveikatos centrui – 5 kombinezonai, 300 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 apsauginių akinių, 20 kaukių, 10 respiratorių, 30 l dezinfekavimo skysčio;

*UAB Kretingos šeimos medicinos centras – 10 kombinezonų, 10 apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių nesterilių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*UAB Kretingos šeimos klinika – 10 kombinezonų, 10 apsauginių akinių, 200 vnt. vienkartinių pirštinių, 10 l dezinfekavimo skysčio;

*Klinikai „Ave Medica“ – 5 kombinezonai, 5 apsauginiai akiniai, 100 vnt. vienkartinių pirštinių, 5 l dezinfekavimo skysčio.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas