Pajūrio naujienos
Help
2020 Balandis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe3101724
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną12°C debesuotumas 73 %
Naktį4°C debesuotumas 26 %
Apklausa

Ar saviizoliacijos dėl koronaviruso vietose reikėtų nuolatinės apsaugos?

Taip
Ne
Neturiu nuomonė
Komentarų topas

(1441) 2020-03-24

Dvaro parke šalinami audros padariniai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Stipriam vėjui išklibinus papuvusias šakas, trečiojo tvenkinio šiauriniame krante nuvirto šimtametis ąžuolas.

Praūžusi per dešimtmetį stipriausia vėtra Laura pridarė žalos ir Kretingos muziejaus dvaro parkui: šlapioje pakrantėje prie antrojo tvenkinio išversti 27 nežinia, dėl ko džiūti pradėję, uosiai, 3 seni gluosniai, trečiojo tvenkinio pietų pusėje – senas klevas, o po audros praėjus porai dienų, savaitgalį, šiauriniame šio tvenkinio krante griuvo ir šimtametis ąžuolas.

Padarys tiltelį

Tą naktį, kai siautėjo vėjas, Vilniaus gatvėje gyvenantis muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas Kostas Razgaitis stichiją teigė stebėjęs per savo namų langą. „Nuspėjau, kad grius arba prie sankryžos ties Marijono Daujoto progimnazija draskoma eglė, arba maumedis, tik svarsčiau, kuriam lemta pirmiau. Gaila, kad per kamieną nulūžo graži, iš pažiūros visiškai sveika eglė“, – įspūdžiu dalijosi jis. Keisčiausia, kad senų, avarinės būklės, anot pašnekovo, kai kurių tik ant žievės besilaikančių liepų audra pagailėjo – alėja išliko beveik visa, kokia buvo, nuverstas tik vienintelis medis.

K. Razgaičio žodžiais, prieš dvejus ar trejus metus muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė buvo atkreipusi dėmesį, kad ąžuolas prie trečiojo tvenkinio atrodo įtartinai, nelabai tvirtas. Tačiau medžius tuomet vertinusi aplinkosaugos specialistų komisija prognozavo, jog tas medis galįs gyventi dar mažiausiai 50 metų“, – prisiminė muziejaus Ūkio skyriaus vedėjas. Tiesa, ąžuolas nugriuvo jau praėjus porai dienų po audros – pasimatė gerokai papuvusios šaknys, o kamienas tebėra visiškai sveikas.

„Iš jo nutarėme padaryti tiltelį – bus ir mums patiems prisiminimas, o ir dvaro parko lankytojams šiokia tokia atrakcija“, – sakė K. Razgaitis.


Stiprūs kartu

  • Aktualijos
„Atostogų parko“ dovaną – 10 tūkst. antbačių – Klaipėdos savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjui Lukui Jonušui (dešinėje) perdavė Ričardas Jovaiša.

Koronavirusą įveiksime tik susitelkę – tą akcentuoja mokslininkai, politikai, išmintingi žmonės.

Kretingos rajono savivaldybė buria savanorių komandą koronaviruso rajone prevencijai, pagalbai karantine esantiems ir savimi pasirūpinti nepajėgiems žmonėms teikti. Šalyje grupė įmonių inicijavo ir vykdo projektą „Stiprūs kartu“, kurį įgyvendina su Valstybės ekstremalių situacijų valdymo centru, COVID-19 informavimo grupe, projektą remia Prezidentas Gitanas Nausėda. Nemokamas šio projekto pagalbos telefono numeris 1827.

Šį pirmadienį į Kretingos rajono savivaldybės šaukimą savanorystei buvo atsiliepę 30 įvairaus amžiaus, į sveikatos rizikos grupes nepatekančių žmonių.

Keturios savanorės merginos siuva apsaugines kaukes. Per keletą dienų jos pasiuvo 200 kaukių, kurios atiduotos Kretingos ligoninei. Audinį kaukėms – 200 metrų – nupirko Savivaldybė. „Keletas savanorių renka, maketuoja gyventojams reikalingą informaciją. Turime komandą pasiruošusių pristatyti maistą į namus, kol kas tokio poreikio dar nėra“, – teigė mero patarėjas Albertas Barauskas.

Pagalbos sulaukta iš verslo. MB „Spalvika“ rajono medicinos įstaigoms padovanojo apsauginių kostiumų, akinių, vienkartinių pirštinių. Vienkartinių pirštinių ir veido kaukių davė UAB „Balticmax auto“. Vienas gyventojas, nenorėjęs skelbti savo pavardės, atvežė 20 litrų dezinfekcinio skysčio. 25 apsauginis kombinezonus ir 2 tūkst. vienkartinių pirštinių Savivaldybė neatlygintinai gavo iš ūkinių prekių parduotuvės „Midgardas“. Parduotuvė „Pelenė“ padovanojo 2,3 tūkst. vienkartinių pirštinių.

Odontologijos klinika „Gidentus“ Klaipėdos miesto ligoninėms, kuriose dabar gydomi ir kretingiškiai, padovanojo veido apsauginių kaukių, kepuraičių, dezinfekcinio skysčio. Klaipėdos miesto Savivaldybei – ligoninėms „Atostogų parkas“ padovanojo 10 tūkst. antbačių gydytojams, pacientams. „Padėkime vieni kitiems, ypač gydytojams“, – ragino bendrovės „Atostogų parkas“ vadovas Ričardas Jovaiša. Dėl koronaviruso užsikrėtusio ir „Atostogų parke“ apsilankiusio iš užsienio grįžusio jaunuolio buvo izoliuota 18 „Atostogų parko“ darbuotojų. R. Jovaiša pasidžiaugė, kad per 2 savaites nė vienas jų nesusirgo. „Atostogų parke“ buvo išdezinfekuoti visi baseinai, kitos erdvės, kur pabuvojo, galėjo pabuvoti virusu užsikrėtęs jaunuolis.

„P. n.“ informacija


Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje Kretingsodyje saviizoliuotis galėtų 120 žmonių.

Daugėja iš užsienio šalių grįžtančių Kretingos rajono gyventojų, dėl koronaviruso grėsmės jie visi privalo izoliuotis 14 dienų. Savivaldybės valdžia yra įpareigota grįžtančius savo gyventojus pasitikti oro uostuose, keleivinių keltų terminale Klaipėdoje ir savo transportu parvežti į izoliacijos vietas. Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius teigė, kad grįžusieji yra vežami tam specialiai paruoštu Kretingos autobusų parko (kai žmonių daugiau ir reikia autobuso) arba „Kretingos komunalininko“ (1–2 žmonėms parvežti) transportu.

Savivaldybė grįžtančiųjų iš užsienio saviizoliacijai yra pritaikiusi buvusių senelių globos namų pastatą Nasrėnuose. Ten šio pirmadienio 13.30 val. duomenimis, jau buvo įkurdinti 6 asmenys, neturintis galimybės saviizoliuotis patys. Nasrėnuose yra 14 vietų: 8 vienviečiai ir 2 dviviečiai kambariai. Užpildžius pastatą Nasrėnuose, saviizoliacijai bus naudojamas Kretingos technologijos ir verslo mokyklos bendrabutis. Meras pripažino, kad čia sąlygos yra prastesnės negu Nasrėnuose – gyventojams teks naudotis bendra virtuve, sanitariniais mazgais. Technologijos ir verslo mokyklos bendrabutyje yra apie 120 vietų. Prireikus daugiau vietų saviizoliacijai, numatoma panaudoti viešbutį Vytauto gatvėje Kretingoje – Savivaldybės vadovai jau aptarė tokią galimybę su šio viešbučio savininkais.

Savivaldybė rūpinasi ir saviizoliacijos vietų apsauga, pastatą Nasrėnuose saugo Savivaldybės pasamdytos vienos įmonės apsaugininkai.

„P. n.“ informacija


Praėjusį savaitgalį pasklido žinia, kad į Klaipėdos universitetinė ligoninę išvežtas jau trečias koronavirusu užsikrėtęs mūsų rajono gyventojas. Iki redakcijos ši žinia ataidėjo iš Darbėnų, kad sergantysis yra miestelio gyventojas, neseniai grįžęs pas tėvus iš užsienio. Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys pirmadienį patikino nieko apie tai nežinantis.

„Pagal gandus, gal koks penktas tyrimams išvežtas. Jokios tą patvirtinančios ar paneigiančios oficialios informacijos neturime“, – tvirtino seniūnas. A. Poškio įsitikinimu, apie koronavirusu susirgusius seniūnijos žmones bent seniūnas žinoti turėtų.

„Susirgusiojo nei vardo, bei pavardės, nei konkrečios gyvenamosios vietos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras Savivaldybei nepraneša, tik, kad jis yra iš mūsų rajono“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės meras Antanas Kalnius, patvirtinęs, kad pagal pirmadienį 12 val. turėtą informaciją koronavirusu sirgo 3 Kretingos rajono savivaldybės gyventojai, jie visi gydomi Klaipėdoje.

„Darau tik prielaidą, kad informacija apie susirgusiuosius yra ribojama tam, kad susirgusių, jų artimųjų vaizdžiai tariant, nelinčiuotų, ypač socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo meras.

A. Kalnius akcentavo, kad kovoje su koronavirusu svarbiausia yra kiekvieno žmogaus atsakomybė laikantis karantino reikalavimų, saviizoliacijos, kai ji yra reikalinga. „Dezinfekavome daugiabučio, kuriame gyveno susirgęs vaikinas, laiptinę. Tačiau dezinfekcijos efektas yra momentinis, užkratą naujai galima užnešti. Todėl efektyviausia šioje kovoje yra kuo mažiau judėti, atsisakyti visų įmanomų kontaktų“, – teigė rajono vadovas.

Savivaldybės administracija nupirko 15 kompiuterių, kad daugiau darbuotojų galėtų dirbti nuotoliniu būdu. „Savivaldybėje įprastinėse darbo vietose šią savaitę liks gal 10–15 darbuotojų“, – tvirtino meras.

Nuotoliniu būdu nuo šios savaitės pradžios dirba vicemeras Dangiras Samalius, Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis. „Vyksta Vilniaus gatvės Kretingoje renovacijos darbai, netrukus turėtų prasidėti Savanorių gatvės ties miesto stadionu ruožo remonto užbaigimo darbai. Yra reikalų su rangovais, todėl jei mudu su administracijos direktore susirgtume, mus čia vietoje pakeistų D. Samalius ir P. Černeckis“, – aiškino A. Kalnius.

„P. n.“ informacija


Iki kovo 27 d., kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir mūsų rajone buvo pakoreguoti bendrieji ugdymo planai – paankstintos ir pratęstos mokinių pavasario atostogos. Per jas pedagogai turi įveikti naują iššūkį – pasirengti mokymui nuotoliniu būdu. Jis bus pradėtas vykdyti nuo kitos savaitės.

Vykdys nuo pirmadienio

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi rekomendacijas, kaip dirbti nuotoliniu būdu su mokiniais. Jose nurodyta, ką mokykla ir iki kada turi padaryti, kad tinkamai pasirengtų naujo būdo – nuotolinio darbo išbandymui. „Mokykloms tai tikrai yra didelis iššūkis, nes jos dar tokiomis sąlygomis nedirbo“, – tikino Kretingos rajono Švietimo skyriaus vedėja Asta Burbienė.

Per tą laiką ugdymo įstaigos aiškinasi, kiek mokinių turi nuotoliniam mokymui reikalingas priemones – kompiuterius, interneto ryšį, išmaniuosius telefonus. „Pirmiausia mokyklos turi surinkti informaciją, kokios yra galimybės pradėti vykdyti nuotolinį mokymą“, – įvardijo A. Burbienė.

Taip pat turi būti paskirtas informacinių technologijų administratorius, kuris konsultuos mokinius, pedagogus, kai iškils problemų. Mokytojai turi parengti medžiagą ir ją įkelti į elektroninę erdvę. „Mokyklos turi apsispręsti, kokiose platformose, su kokia medžiaga dirbs“, – šiuo metu ugdymo įstaigose vykstančias permainas akcentavo Švietimo skyriaus vedėja.

Ugdymo įstaigos, anot A. Burbienės, yra aprūpintos mokymo priemonėmis, kompiuteriais, virtualiąja mokomąja medžiaga, turi programas, kurios yra naudojamos ugdymo procese. „Vadovų komandoms rekomenduojame koncentruotis į tai, ką jų mokytojai jau yra įvaldę ar naudoja, kad galėtume sklandžiai užtikrinti nuotolinį mokymą“, – tvirtino A. Burbienė.

Nuotolinį mokymą mūsų rajone jau anksčiau vykdė Kretingos rajono švietimo centras. „Švietimo centro paprašėme, kad mokykloms pagal galimybes teiktų informaciją, dalintųsi patirtimi, tačiau jis neturi tokių pajėgumų. Vis dėlto džiaugiuosi, kad tokiu laikotarpiu žmonės vieni su kitais dalijasi įvairia metodine medžiaga, tam tikros kompanijos rengia nemokamus nuotolinius seminarus mokytojams, kaip dirbti nuotoliniu būdu“, – sakė A. Burbienė.

Su nauju iššūkiu susidūrę pedagogai rengėsi nuotoliniam mokymui ir jau pirmadienį pradės jį vykdyti. „Vieni mokomąją medžiagą kelia į mokomąsias platformas, kiti – įrašo pamokas, naudoja tam tikras vaizdo priemones, – kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja, paaiškinusi, kad pedagogai tam rengiasi, dirbdami namuose. – Visiems mokytojams, kurie turi galimybę, rekomendavome dirbti nuotoliniu būdu.“


Iš policijos suvestinių

  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

TOPOLIŲ aklg. kovo 19 d. 1996, 1997 ir 1999 m. gimę vaikinai išvartė šiukšlių konteinerius, išrovė ir apgadino suoliuką. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

PALANGA

GANYKLŲ g. kovo 21 d. apie 18 val. automobilis „Mercedez Benz“ įvažiavo į namo sieną. 1993 m. gimusiam jo vairuotojui nustatytas 2,09 prom. girtumas.

PLYTŲ g. kovo 22 d. apie 15.16 val. namo kieme, sulaikomas neblaivus girtumą atsisakęs pasitikrinti 1994 m. gimęs vyras ranka sudavė Lietuvos policijos mokyklos pareigūnui. Pareigūnas, suteikus medicininę pagalbą, tęsė tarnybą. Įtariamasis uždarytas į areštinę.

Pagal Klaipėdos AVPK informaciją


Praėjusiais metais gamtininkas Sigitas Kalnius įrengė keletą dirbtinių lizdų plėšriesiems paukščiams, o šiemet, sakė, stebėsiąs, kokie paukščiai juos užėmė.

Natūralios gamtos sodybą Šlaveitų kaime kuriantis Sigitas Kalnius prisipažino šiemet pasigedęs žiemos, mat šis metų laikas ypač parankus dirbtiniams lizdams medžiuose įrengti.

„Šiemet buvo šlapia, sunku prieiti prie medžių, kuriuose būtų tikslinga iškelti dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams. Juos, kaip ir visą mūsų gamtą, reikia tik saugoti, ir visiškai nesvarbu, jeigu jau bebaigiąs išnykti vištvanagis ar suopis kokią vištą iš kiemo nuneša“, – įsitikinęs savanoris gamtininkas, kuris, rengdamas dirbtinius lizdus plėšriesiems paukščiams ar darydamas ir keldamas inkilus, remiasi tokiais gamtininkais autoritetais, kaip Bronius Šablevičius, Selemonas Paltanavičius, Eugenijus Drobelis, nepasenusios ir vertingos – Tado Ivanausko idėjos, patirtis.

Mūsų kraštuose pasirodantys plėšrieji paukščiai mėgsta senus miškus, kurie – tylūs, ramūs, todėl tinka poruotis, perėti. S. Kalnius paaiškino, kad dažniausiai mūsų miškuose yra sutinkamas suopis, o štai pamatyti jūrinį erelį, vištvanagį, juodąjį gandrą – jau retenybė. „Mačiau – prie Tūbausių tvenkinio gyvena jūrinis erelis, norėtųsi jų ir daugiau dirbtiniais lizdais privilioti, taip pat būtų smagu, kad apsigyventų vapsvaėdis, mažasis erelis, kiti paukščiai“, – neslėpė Sigitas, kuris praėjusią žiemą senuose medžiuose įrengė keletą dirbtinių lizdų.

Jie daromi iš to, kas medyje – po ranka: gamtininkas apipjausto šakas, kad paukščiui būtų patogu pasiekti lizdą, jas sutvirtina viela – statinys turįs būti ilgaamžis, ne vienadienis. Paranku, kai aplink šimtametį medį esama erdvės – tokias vietas ypač mėgsta juodieji gandrai. „Deja, mūsų miškai retėja, traukiasi, vadinasi, mažėja ir senų, plėšriesiems paukščiams gyventi tinkamų medžių. Kartais matyti, kad toks medis yra, bet šakos – tankios, sunku prieiti ir paukščiui, ir žmogui“, – savo pastebėjimus išsakė S. Kalnius.

Plėšrieji paukščiai, nesant pakankamai stambių medžių, tinkamų dideliems lizdams krauti, noriai užima dirbtinius lizdus, kuriuos taip pat būtina išsaugoti – pamačius tokį, reikėtų stabdyti kirtimus, kad nebūtų sunaikinta paukščiui tinkanti aplinka, lizdavietė – plėšrieji paukščiai yra labai jautrūs aplinkos pasikeitimui, triukšmui.

Tačiau plėšriųjų paukščių mąžta ne tik dėl retėjančių miškų ir intensyvaus ūkininkavimo juose – paukščiams kenkia žemės ūkyje naudojami chemikalai, kurie, patekę, tarkim, į jūrinio erelio organizmą, tampa jų nevaisingumo ar žūties priežastimi. Žūva paukščiai ir dėl brakonierių, kiaušinių kolekcionierių.

Suintensyvėję miškų kirtimai – tiek dėl brandesnių medžių ir medynų – jie reikalingi normaliai miškų ekosistemai funkcionuoti – naikinimo, tiek dėl miškuose dirbančios technikos keliamo triukšmo pavojus kuriamas ir kitai paukščių grupei – pelėdoms, kurioms kurtis S. Kalnius taip pat yra iškėlęs inkilų.

„Mano gamtosauginės iniciatyvos būtent ir prasidėjo nuo inkilų pelėdoms, kurių mūsų šalyje yra 13 rūšių, bet dažniausiai aplink savo sodybą matau ir girdžiu naminę pelėdą“, – sakė Sigitas.

Jis prisipažino visada laukiantis kovo, kada prasideda pelėdų tuoktuvių metas, o kilusi mėnulio pilnatis tarsi užburia jas: pelėdos ūbauja, poruojasi, skleidžiamais garsais žymisi savo teritorijas.

„Surasti vietą inkilui nėra paprasta, o ir įkėlus jį nėra garantijos, kad pelėda jame apsigyvens. Esu inkilų iškėlęs labai gerose vietose, o pelėdos – neatskrenda, kai kitur metų metais peri. Yra buvę, kad pelėdos vienais metais peri drevėtame medyje, nors šalia – inkilas, o kitąmet persikelia į jį“, – paukščių elgseną apibūdino gamtininkas, pavieniuose medžiuose įkeldamas specialias dėžes ir pelėsakaliams, kurių, pastebėjo, daugėja.

Šiuo metu gamtininkas rūpinasi mediena naujiems inkilams meistrauti ir gamtosaugininkams pateikė užklausą, ar savo sodyboje galėtų įrengti voljerą sužeistoms, pasimetusioms ar nelaisvėje išperėtoms pelėdoms globoti.

---

„Aš džiaugiuosi, kad pasaulyje yra pelėdos. Tegu jos vietoj žmonių beprotiškai, kraupiai ūkauja. Šie garsai nuostabiai tinka pelkėms ir miško sutemoms, kur neprasiskverbia dienos šviesa; jie byloja apie neaprėpiamą, nelytėtą Gamtą, kurios žmonės dar nepažino.“ /Henris Deividas Toro „Voldenas, arba gyvenimas miške“/


Architektų Margaritos ir Stasio Juškų vizualizacija: po poros metų Šventosios žvejai turėtų džiaugtis nauja infrastruktūra.

Priedangos, slipas su gerve laiveliams iškelti, angaras, 67 metrų krantinė, žuvų turgelis ir promenados – tokį Šventosios uostą turėtume išvysti po poros metų. Į šį projektą, apimsiantį ne tik žvejų uostelį, bet ir privažiavimo prie jo kelius ir kitą būtiną infrastruktūrą, numatyta investuoti apie 2,5 mln. eurų, – darbai turėtų prasidėti jau šiais metais.

Pradžią davė Šventosios ŽRVVG

„Pirmieji žingsniai link Šventosios uosto atkūrimo buvo žengti 2017-aisiais, kai buvo įkurtas naujas Lietuvos žuvininkystės regionų vietos veiklos grupių tinklas (LŽRVVGT), vienijantis 14 organizacijų, – apie pradžią prakalbo Šventosios žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei (ŽRVVG) atstovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos narys Vaidas Šimaitis, tais pačiais 2017 metais tapęs LŽRVVGT valdybos pirmininku. – Tada, susipažinę su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planais, pamatėme, jog ketinama skirti 1 mln. 700 tūkst. eurų žvejams infrastruktūrai gerinti – būtent nuo to prasidėjo mūsų kelias“.

Pasak V. Šimaičio, 2017 m. buvo dėliojami planai, kaip šias lėšas panaudoti būtent Šventosios uoste, parengti projektiniai pasiūlymai būtiniausiems žvejų uostelio atstatymo darbams. 2018 m. pradžioje vizija, pageidavimai bei projektiniai pasiūlymai buvo pristatyti ŽŪM. Po susitikimų su ministru, viceministrais bei Žuvininkystės departamento vadovais ir specialistais Šventosios ŽRVVG buvo duota laiko išspręsti klausimą, kas taps uosto valdytojais.

„Kalbėjomės su Palangos miesto meru Šarūnu Vaitkumi, savivaldybės administracijos direktore Akvile Kilijoniene, savivaldybės tarybos nariais ir kitais atsakingais specialistais ir tarėmės dėl didžiulio žingsnio ir labai atsakingo sprendimo: perimti Šventosios jūrų uostą į Palangos savivaldybės rankas“, – prisiminė V. Šimaitis.

Įkūrė uosto direkciją, gavo lėšų

„Tai buvo didžiulis iššūkis ir didžiulė atsakomybė. Tad galiu tik pasidžiaugti visų, palaikiusių mūsų pasiūlymus, ryžtu, ir tuo, kad šiai dienai jau turime 2018 m. lapkritį įkurtą savivaldybės įmonę Šventosios jūrų uosto direkciją, o 2019 m. spalio pabaigoje Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antro etapo darbų finansavimo.

Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų,“ – sakė V. Šimaitis, pridūręs, jog be šių ES lėšų finansavimą skirs ir Susisiekimo ministerija bei Savivaldybė.

Lėšų skirs ir Šventosios ŽRVVG: ji yra gavusi apie 0,5 mln. eurų, kurie skiriami iki 2023 m. numatomiems įgyvendinti projektams, susijusiems su žvejų uostelio atkūrimu. Dalis šių lėšų bus panaudojama pagal jungtinės veiklos sutartį, dalis bus skirta vadinamajam žvejų turgeliui įrengti, kuriame turėtų atsirasti ir parduotuvė, ir žuvies rūkyklos, kuriose žuvis būtų rūkoma pagal senuosius, kulinariniam paveldui priskiriamus receptus.


Treniruotes veda internetu

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
„Sportuojantiems žmonėms svarbu ne tik trenerio patarimai, bet ir buvimo kartu jausmas“, – įsitikinęs „Starto“ sporto klubo įkūrėjas Tomas Andriukaitis, dėl karantino kretingiškiams treniruotes pradėjęs rengti nuotoliniu būdu.

Dėl karantino Lietuvoje uždraudus sporto klubų veiklą, išeitį rado 7-erius metus Kretingoje veikiančio sporto klubo „Startas“ įkūrėjas ir vadovas Tomas Andriukaitis: treniruotes jis nutarė vesti nuotoliniu būdu.

Buvimo kartu jausmas – svarbu

„Anksčiau apie tai vis pagalvodavau, o dabar esu priverstas“, – juokavo pašnekovas.

Apie šį sumanymą pasiskelbęs socialiniuose tinkluose, nemažą patirtį turintis treneris teigė jau pirmomis dienomis sulaukęs 100, o gal ir dar daugiau norinčiųjų atsiliepimų. Užsiėmimai prasidės šią savaitę.

Anot T. Andriukaičio, pasportavus žmogui išsiskiria laimės hormonas endorfinas, pakyla ūpas gyventi, stiprėja savivertė – visa tai labai gerai, bet nemažiau svarbu yra ir buvimo kartu jausmas, tos pačios valandos, kada prasidės treniruotė, laukimas, moralinis vieni kitų palaikymas.

„Aš turiu sporto klubą ir išskirtines sąlygas sportuoti savo salėje, tačiau net ir treneriui praverčia treneris, iš šalies matantis ir kritiškai vertinantis“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo T. Andriukaitis.

Jo žodžiais, treneris būna tarsi vedlys, pavargusius pristabdantis arba neleidžiantis pratimus daryti bet kaip, klaidingai, sprendžiantis, ar mažinti, ar didinti krūvį, o gal apskritai pasiūlantis šią treniruotę praleisti.

Namuose netaisyklingai atliekami pratimai gali būti ne tik neefektyvūs, bet pakenkti raumenims, sąnariams, kaulų sistemai. Beje, vieni žmonės į sporto klubus ir ateina pajutę tokius negalavimus, norėdami pasveikti, atsikratyti dažniausiai dėl sėdimo darbo atsiradusių nugaros skausmų, o kiti siekia numesti svorio, pasidailinti figūrą.

Keičia likimus

„Galima sakyti, kad mes keičiam žmonių likimus: juk pasikeičia išvaizda – pasikeičia ir žmogaus vidinė būsena, jis tampa daug labiau pasitikintis savimi sprendžiant kad ir verslo ar kitus darbo reikalus, yra geresnės nuotaikos, žvalesnis, laimingesnis, tuo pačiu geresnis aplinkiniams“, – įsitikinęs treneris.

Pavyzdžiui, lankantieji fitneso treniruotės, siekia atitikti varžybų dalyviams keliamus griežtus kriterijus, sunkioji atletika taip pat reikalauja paisyti tam tikrų taisyklių, o didžioji „Starto“ sporto klubo lankytojų dalis, čia dirbančių trenerių padedami, rūpinasi savo kūno fiziniu parengimu, siekia būti gražesni ir sveikesni.

Paklaustas, ką patartų niekada nesportavusiems kretingiškiams, T. Andriukaitis nedvejodamas rekomendavo pradėti sportuoti. Jis pats sportu susidomėjo būdamas 13-os. Dabar treneriui – 40 metų, ir patirtis – didelė.

„Nuolat domiuosi naujovėmis, daug skaitau specialiosios literatūros, kai tik yra galimybė, žinių semiuosi įvairiuose kursuose“, – sakė T. Andriukaitis.


Kunigas Antanas Petronaitis, 1932 m.

Pastarosiomis dienomis įdomios pasirodė man į rankas pakliuvusios kunigo Antano Petronaičio dienoraščio nuotrupos, kuriose paprastai ir kasdieniškai nupasakoti įvykiai, Kretingoje įvykę prieš 74 metus – 1946 m. sausio–kovo mėnesiais.

Dienoraštyje aprašyta, kaip kovo 19 d. buvo suimtas Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas Jurgis Ožeraitis. Simboliška, kad šiais metais, būtent kovo 19 d., Kretingos katalikų bažnyčioje buvo švenčiamos šv. Mišios už vasarį amžinybėn iškeliavusį Jurgio Ožeraičio anūką Liną Stankevičių...

Gyvenimas lėmė lagerius

Antanas Petronaitis (1905–1989) gimė Antano († 1951) ir Viktorijos Miltakytės (1871–1948) Petronaičių šeimoje Ankštakių (Senkų) kaime Kretingos rajone. 1932 m. gegužės 21 d. įšventintas į kunigus, dirbo vikaru Žeimiuose, 1944 m. perkeltas į Telšių vyskupiją ir paskirtas Tūbausių klebonu bei Padvarių vienuolių seserų pranciškonių kapelionu. 1949 m. areštuotas ir rugsėjo 24 d. ypatingojo pasitarimo nuteistas 10 metų nelaisvės Karagandos srityje, Steplage, po to – Pesčianlage. 1956 m. balandžio 2 dieną paleistas. Grįžęs iki gyvenimo pabaigos buvo Kretingos altarista. Laidotuvių dieną į Kretingos senąsias kapines, A. Petronaitį lydėjo vyskupas Antanas Vaičius, 21 kunigas ir gausi tikinčiųjų minia.

Kunigo A. Petronaičio sesuo Felicija Petronaitytė (1912–1996) 1938 m. ištekėjo už Jurgio Ožeraičio (1911–1947) – kario savanorio, ginkluoto pasipriešinimo dalyvio, LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės įkūrėjo, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus. Jurgis Ožeraitis 1938 m. baigė Karo mokyklą Kaune, tarnavo leitenantu artilerijos daliniuose. Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui, pasitraukė iš armijos. 1941 m. rudenį su šeima persikėlė gyventi į Kretingą, į žmonos Felicijos tėvų ūkį Ankštakiuose. 1941–1944 m. dirbo Kretingos draudimo inspekcijos buhalteriu. 1943 m. gegužės mėn. paskirtas Lietuvos Laisvės Armijos (LLA) Šiaulių apygardos Kretingos rinktinės štabo viršininku. 1944 m. gestapo išretinta rinktinė atkurta, liepos mėn. J. Ožeraitis paskiriamas štabo ryšininku. Po Antrojo pasaulinio karo gyveno legaliai, dalyvavo pogrindinėje LLA veikloje. Nuo 1945 m. paskirtas Kretingos Kardo rinktinės vadu. Įsakymus pasirašinėjo Mažeikos ir Ūso slapyvardžiais. Enkavedistams organizaciją susekus ir 1945 m. vasario 16 d. atvykus į Ankštakius jį areštuoti, iššoko pro antro aukšto langą ir pabėgo. Nuo to laiko abu su žmona perėjo į nelegalią veiklą, slapstėsi atokesniuose kaimuose. Tuomet Kardo rinktinės vadas vadovavo LLA daliniams iš pogrindžio. 1946 m. sausio 21 d. naktį saugumiečiai, suimdami žmoną Feliciją, ją pašovė arti širdies. 1946 m. kovo 19 d. Jurgis Ožeraitis, slapta atėjęs į uošvių sodybą aplankyti savo trijų dukterų, pateko į enkavedistų ir stribų surengtą pasalą, buvo suimtas. Išvežtas į NKVD Kretingos poskyrio būstinę, vėliau – į Klaipėdos kalėjimą, žiauriai kankintas. Karo tribunolas Klaipėdoje 1946 m. rugsėjo 18 d. jam skyrė 10 metų lagerio ir 5 metus tremties. Išvežtas į lagerį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Vanino įlankoje mirė iš bado. 2001 m. spalio 8 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, 2002 m. kovo 14 d. suteiktas majoro laipsnis, 2002 m. gegužės 10 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (po mirties). Žmona Felicija Ožeraitienė teista kartu su vyru, ištremta į Kazachstaną.


Rajono Savivaldybė informavo: pastebėjus, kad Kretingos rajone esančiose žaidimo aikštelėse būriuojasi, žaidžia vaikai, nuo kovo 20 d. uždaromos vaikų žaidimo aikštelės Kretingos rajone. Sprendimas priimtas siekiant apsaugoti mūsų mažiausius ir stabdyti viruso plitimą.

Mokslininkų nustatyta, kad sąmyšį pasaulyje sėjantis koronavirusas ore gali išsilaikyti kelias valandas, o ant kai kurių paviršių išgyventi ir iki trijų dienų. Todėl patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų apie 2 metrų atstumą, pavyzdžiui, nuosavas kiemas, sodas, miškas, parkas ir pan.

Sprendimą, kad parkuose ir kitose viešose erdvėse žmonės turėtų vaikščioti, būriuotis mažomis – ne didesnėmis negu penkių žmonių – grupelėmis, o vaikų žaidimų aikštelėse – žaisti tik vienos šeimos vaikai, inicijavo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Jo teigimu, situacija, kurią tenka matyti miestų parkuose, žaidimų aikštelėse, kelia rimtą susirūpinimą. Tai rodo, kad kitos išeities, kaip labai tiksliai ir aiškiai apibrėžti, kaip žmonės turėtų elgtis, nėra.

„Net ir paskelbus karantiną vyresnio amžiaus žmonės negirdi mūsų prašymų likti namuose ir taip apsaugoti save, užuot rinkusis laisvalaikį leisti žaidžiant šaškėmis ar šachmatais būreliais parkuose, o šeimos su vaikais ir toliau aktyviai bendrauja vaikų žaidimo aikštelėse, matome tik vieną išeitį – riboti. Antraip nėra jokių galimybių išvengti viruso plitimo ir pačių blogiausių scenarijų. Tą sakau labai atsakingai ir prašau visų supratingumo – pradedant rizikos grupėje esančiais vyresnio amžiaus žmonėmis ir baigiant pačiais mažiausiais“, – sakė ministras A. Veryga.

Be to, parkuose ir kitose atvirose viešose erdvėse besilankantieji yra įpareigoti laikytis saugaus – 2 metrų – atstumo, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis tinkamos asmens higienos.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat ragina vyresnio amžiaus žmones dabar apskritai vengti bet kokio išėjimo iš namų, jei nėra būtinybės. Taip pat paprašyti artimųjų pagalbos, jei reikia maisto ar vaistų.


Karantino laikotarpiu akcinė bendrovė Lietuvos paštas ir toliau teikia ir teiks visas būtinąsias paslaugas, įskaitant pensijų ir kitų socialinių išmokų pristatymo gyventojams į jų gyvenamąsias patalpas paslaugas.

Lietuvos paštas informavo, kad priėmė sprendimą išmokų gavėjų neaptarnauti jų gyvenamųjų patalpų viduje. Siekiant apsaugoti bendrovės darbuotojų bei klientų sveikatą, išmokų gavėjams išmokos bus išmokamos prie gavėjo buto durų laiptinėje arba prie namo durų lauke, neįeinant į išmokos gavėjo gyvenamąsias patalpas. Šios priemonės yra būtinos koronavirusinės infekcijos plitimui stabdyti.

Pagal Lietuvos pašto informaciją


Kaip elgtis parduotuvėje

  • Svarbi informacija

Per karantiną lankantis maisto prekių parduotuvėje rekomenduojama:

* laikytis bent 1 m atstumo tarp kitų pirkėjų ir parduotuvės darbuotojų;

* kuo mažiau bendrauti su kitais asmenimis;

* naudotis savitarnos kasomis ir bankinėmis kortelėmis. Jeigu atsiskaitote grynaisiais pinigais, juos dėkite ant tam skirtos lėkštutės, o ne kasos darbuotojui į rankas;

* mūvėti vienkartines pirštines, dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais – jų yra padėta parduotuvėse.

Prekybos centruose, siekiant sumažinti kontaktą, sveriamų produktų skyriuose jie supakuoti padedami ant prekystalio, o ne paduodami į rankas.


Šeimos gydytojo siuntimas vykti į mobilius punktus, kuriuose pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo koronaviruso (COVID-19), nereikalingas. Pacientai, 14 dienų laikotarpiu keliavę užsienyje ar turėję sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu ligos atveju, jeigu jiems pakilo temperatūra, atsirado kosulys ar dusulys, turi skambinti į karštąją koronaviruso liniją telefonu 1808, o ne šeimos gydytojui. Ar pacientas turi būti tiriamas, nuspręs karštosios linijos konsultantas.

Arčiausiai Kretingos rajono mobilus punktas yra Klaipėdoje, iš viso Lietuvoje mobilūs punktai yra įrengti dešimtyje savivaldybių. Į visoje šalyje veikiančius punktus žmonės gali atvykti automobiliu, o atlikus tyrimą – važiuoti namo ir būtent namie, o ne ligoninėje laukti rezultatų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentavo, kad žmonėms būtina griežtai laikytis visų nurodymų, kuriuos pateiks mobilių punktų konsultantai. Jokiu būdu negalima vykti į punktus nusprendus savarankiškai – prieš tai būtina skambinti 1808. Jei žmogus į mobilų punktą galės atvykti pats, su juo susisieks mobilaus punkto koordinatorius ir nurodys laiką ir adresą, kada jam tai padaryti.

Atvykus į mobilų punktą, žmonėms nebus leidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, kol nebus nurodyta kitaip, instruktuojama, kaip bus vykdoma tepinėlio paėmimo procedūra. Kartu su savimi žmogus turi turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobilaus telefono numeriu, kurį, atvykus į mobilų punktą, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys.

Langą žmogus turės pradaryti tada, kai mobilios komandos narys to paprašys, tad čia dirbančiųjų specialistų nurodymus būtina atidžiai sekti.

Atlikus tyrimą, žmogus turės važiuoti į namus, izoliuotis ir laukti tyrimo rezultato. Nustačius poreikį pacientą hospitalizuoti, kviečiama GMP ir pacientas transportuojamas į ligoninę.

Tiems žmonėms, kurie negalės į mobilius punktus atvykti patys, savivaldybės įpareigotos užtikrinti pacientų transportavimo paslaugas – į mobilų punktą negalima vykti taksi automobiliu ar viešuoju transportu.

---


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas