Pajūrio naujienos
Help
2020 Sausis
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną3°C debesuotumas 6 %
Naktį3°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar jums aišku, kaip sudaroma eilė gatvėms tvarkyti?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1410) 2019-11-29

Kretingos rajono mokyklose – dvi valandos streiko

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Akcijoje dalyvaujantys Marijono Daujoto progimnazijos pedagogai nori tik vieno: sąžiningai dirbti savo darbą ir už tai gauti pakankamą atlygį. LŠMPS Kretingos rajono susivienijimo pirmininkės Eugenijos Daniuk (kairėje) teigimu, šiuolaikinę jaunąją kartą ugdantis mokytojas turi turėti platų akiratį.

Šalies mokyklos, tarp jų ir Kretingos, kuriose veikia Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS), vakar surengė žadėtą dvi valandas trukusį įspėjamąjį streiką.

Pritaria ne visi

Apie tai, kad toks streikas bus, prabilta dar spalį, kai 2020 m. valstybės biudžeto projekte pedagogų atstovai pamatė, jog Vyriausybė nepaiso kolektyvinėje sutartyje numatytų įsipareigojimų – vietoje susitartų daugiau kaip 117 mln. eurų pedagogų reikmėms ketina skirti dvigubai mažesnę sumą – 55 mln. eurų.

Tačiau, kaip ir žemdirbiais, praėjusį antradienį traktoriais užplūdusiais rajonų centrų gatves, taip ir pamokų nevedančiais pedagogais ne visa visuomenė patenkinta.

„Gerai, kad mano vaikai lanko Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklą ir darželį – ten niekas nestreikuoja, ugdymo procesas vyksta kaip vykęs. Streike dalyvaujantys mokytojai pyksta dėl mažų atlyginimų. Aš dirbu socialinėje srityje, kur atlyginimai yra dar mažesni. Ir mes laukiam, viliamės, kad padidins, bet visuomenės gyvenimo streikais netrikdom,“ – teigė „Pajūrio naujienų“ pakalbinta kretingiškė Ieva. Jos šeimoje yra mokytojų, kurie tokiai protesto formai taip pat nepritaria.

Vienoje Kretingos įstaigų finansininke dirbanti Jovita, nenorėjusi viešinti pavardės, taip pat neslėpė susierzinimo: „Argi mokytojų atlyginimai patys mažiausi? Nežinau tiksliai, kiek jie gauna oficialiai, tačiau nesunku suvokti, kiek pinigų dar „užsikala“ papildomai. Prieš dukrai baigiant gimnaziją, samdžiau korepetitorę – nei šeštadieniais, nei sekmadieniais laisvos vietos nebuvo, eilinėmis savaitės dienomis, kad būtų saugiau nueiti ir grįžti, pati lydėdavau devintą valandą vakaro“, – rūpesčiais, kuriuos teko išgyventi, pasidalijo ji.

Marijono Daujoto progimnazijos profesinės sąjungos pirmininkės Elvyros Jurkienės teigimu, tėvams išlaidauti, korepetitorius samdyti bent šioje ugdymo įstaigoje besimokantiems mokiniams nėra reikalo, jeigu tik jie suinteresuoti mokytis. O tam sudarytos visos sąlygos: V–VIII klasių mokinių ir po pamokų kasdien nuo 14 iki 15.30 val. laukia konsultuojantys lietuvių kalbos ir matematikos mokytojai.


Ričardas LIAUDENECKAS:

– Iš vienos pusės, gal įprastą gyvenimą ir sutrukdo, bet iš kitos pusės – labai gerai, ką kita daryti, jei valdžia paprastų žmonių negirdi? Streikuoti, manau, – tikrai nėra pramoga, bet kažkaip atkreipti dėmesį reikia. Išrenkam Seimo narius, užuot dirbę dėl rinkėjų, pykstasi tarpusavyje, bent jau per televiziją nesirodytų.

Donatas RUGINIS:

– Žinoma, padeda, nes priverčia valdžią mąstyti, o liaudis pasirodo, kad stuburą turi ir taip lengvai nesitaiksto, matydama, kad valdžia gerovę nori kurti vien tik sau ir savo vaikams, giminėms. Kai traktoriai arba „furos“ tvindė miestų gatves, nepatogumų vairuotojams buvo, bet, jei esam pilietiški, turim solidarizuotis, nepykti.

Irina STANIUVIENĖ:

– Lietuvoje ši protesto akcija dar tebėra naujovė, todėl sunku atsakyti, ar padeda valdyti valstybę, ar ne. Manau, kad kol kas jokios įtakos neturi. Bet gerai, kai žmonės ir pas mus pradeda nebetylėti, nebesitaikstyti su neteisybėm, kovoti. O tie streikai juk – taikūs, riaušių nebūna, tikėkimės, ir nebus.

Aurė KANTAKEVIČIENĖ:

– Mano nuomone, visi tie streikai eina ir praeina, jei valdžia ir suklūsta, atkreipia dėmesį, tai tik tam kartui: ką nors pažada, o paskui daro, kaip jai reikia. Gal ateityje bus kitaip? Nežinau, ar tokia protesto forma padeda valdyti valstybę, ar tik laikinai gyvenimą sujaukia, bet streikuotojus palaikau.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Nusprendė, kaip gyventojai dalins 1 proc. biudžeto

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Kretingos rajono savivaldybės taryba šį ketvirtadienį vienbalsiai patvirtino tvarką, pagal kurią pirmąkart Savivaldybės istorijoje dėl Savivaldybės metinio biudžeto 1 proc. (160 tūkst. eurų) lėšų panaudojimo spręs gyventojai, o ne Savivaldybės tarybos politikai. Taip politikai davė startą šiam vadinamajam dalyvaujamajam Savivaldybės biudžetui.

Dalyvaujamojo biudžeto lėšų naudojimo tvarkos aprašo projektą parengė Savivaldybės tarybos naujokė Vaida Jakumienė, į Savivaldybės tarybą atėjusi su visuomeniniu rinkimų komitetu „Kretingos kraštas“. Dalyvaujamojo biudžeto idėją iškėlė „Kretingos kraštas“, ją įrašė į savo savivaldos rinkimų programą. Šalyje toks visuomenės iniciatyvų skatinimo būdas nebėra naujas – Alytaus miesto savivaldybė dalyvaujamąjį biudžetą vykdo 3 metus. V. Jakumienė kolegas patikino, kad išanalizavo alytiškių patirtį, tarėsi netgi su panašią patirtį turinčių Lenkijos, Latvijos savivaldybių atstovais. Pagal dalyvaujamojo biudžeto lėšų naudojimo tvarkos aprašą, projektai bus skirti gyvenamajai aplinkai, viešajai infrastruktūrai gerinti ir kurti. Tarybos narė Jolita Vaickienė siūlė neapsiriboti vien lauko viešųjų erdvių tvarkymo, įrengimo projektų finansavimu. Dalyvaujamojo biudžeto pinigais leisti finansuoti bendruomenėms svarbių vidaus patalpų remonto, įrengimo projektus. Tačiau kiti kolegos, meras Antanas Kalnius tam nepritarė motyvuodami, kad vidaus patalpų gerinimo projektai gali slopinti gyventojų iniciatyvą, kadangi jų teikimu būtų suinteresuoti ir įvairių įstaigų kolektyvai, jau turintys projektų rengimo patirtį. „Turim skatinti ne įstaigų, organizacijų, o gyventojų iniciatyvą spręsti dėl biudžeto lėšų naudojimo“, – tarė meras. „Šiandieną žengiame pirmą žingsnį, ne tokį platų gal kaip norėtųsi, o tobulinti, pildyti tvarką visada galėsime“, – J. Vaickienei atsakė V. Jakumienė.


Traktorių kolona Kretingoje nešė žinią

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Nuo starto vietos ties keliu Kretinga–Kūlupėnai technika pajudėjo pirmyn Vilniaus gatve ir pasuko Žemaitės alėja.

Rengdamiesi protesto prieš valdžios institucijų vykdomą žemės ūkio politiką žygiui, kelio Kūlupėnai–Kretinga pakraščiu antradienio rytą žemdirbiai išrikiavo savo traktorius ir laukė 11-os valandos, kada bus duotas startas pajudėti pirmyn Kretingos gatvėmis.

Nori būti išgirsti

„Traktorių, kaip ir planavom, – pusšimtis, gal šiek tiek net daugiau“, – apžvelgęs technikos paradą, pastebėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos Kretingos skyriaus pirmininkas Antanas Stonkus. Anot jo, nors laiko nė vienam ne per daugiausia, šioje taikioje akcijoje dalyvaujantys žemdirbiai parodė vienybę ir sąmoningumą. Pirmininkas pasidžiaugė ir saugų eismą užtikrinti padėjusių Kretingos policijos komisariato pareigūnų geranoriškumu, taip pat tuo, kad į akcijos starto vietą atvyko, su žemdirbiais pasikalbėjo ir net į atskirą susitikimą pasikviesti pažadėjo Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.

„Atsigirstame, kad tiek dėl atlyginimų kovojantys mokytojai, tiek ūkininkai tokiais protestais garbės nedaro, paralyžiuoja valstybės gyvenimą, kenkia ekonomiškai. O kaip kitaip atkreipti valdžios dėmesį, jeigu valdžia mūsų negirdi? Mes nenorim, kad kuro kainas, mokesčius pakeltų“ – „Pajūrio naujienoms“ sakė Kartenos seniūnijoje 600 ha žemės plote su dviem sūnumis ūkininkaujantis Gintaras Žiobakas. Tiems, kurie mano, jog ūkininkai ir taip gerai gyvena, karteniškis teigė turintis atsaką: „Tegul patys ateina, padirba, pamatys, kokia tai kaina – 10 metų vasarą nebuvo kada į Palangą nuvažiuoti.“


Vikingų laivą panardins į Akmeną

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žemė ir ūkis
Vytautas Ruzgaila vikingų laivo pirmgaliui išdrožė žirgo galvą, o šonais ir skydu apgaubs greta namų esančią salelę.

Ant Akmenos kranto, viename buvusių dvaro pastatų – kumetyne, gyvenantis laisvasis menininkas Vytautas Ruzgaila sumanė kūrybingai išnaudoti greta jo sodybos esančią salelę – ši taps jo konstruojamo vikingų laivo dalimi. Laivo priekigalis su žirgo galva jau išdrožtas. Pavasariop liks išraižyti bortus ir jais apglėbti salelę, o viršų uždengti vikingų skydu.

Domėjosi vikingų istorija

Vyras laivą stato pagal savo sukurtus eskizus: studijavo istorinę literatūrą, ieškojo pavyzdžių internete, kaip atrodė autentiški vikingų laivai. Jo modelis kiek kitoks: laivas būsiąs pusiau paskendęs – priekis išniręs iš vandens apie 3 m, o galas paniręs į vandenį. Laivo plotis tarp salelės krantų – maždaug 4 m.

V. Ruzgaila savojo laivo puošybai pasirinko žirgo motyvą, – jo žodžiais, senovėje kiekviena gentis turėjo savo simbolius, kuriuos vaizduodavo ir ant laivų kaip laimės ir sėkmės talismanus. Be žirgo, tai galėjo būti drakono, žalčio, kitų mitologinių būtybių galvos. Jam, sakė, mielesnis savojo krašto apdainuotas žirgas bėružis.

„Mūsų protėviai buvo kuršiai, bet, kas žino, gal jie buvo sumišę su vikingais. Žmonės kurdavosi prie vandens telkinių: įveikę jūrą, vikingai, ieškodami laisvų žemių įsikurti, galėjo pasistūmėti gilyn. Dėl žemės ir vandens vykdavo nuolatinė kova. Vanduo – tai gyvenimas, gyvybė. Taip vikingai galėjo pasiekti ir mūsų Kretingą, juolab kad Akmenos-Danės upe iš jūros ir Kuršmarių į Mėmelį atplaukdavo laivais – čia vyko intensyvi prekyba. Akmena anuomet buvo platesnė, o Kretinga – didelis kaimas kitąpus upės, – dabartinį miestą tik prieš 400 m. įkūrė didikai Chodkevičiai“, – apie tai, kodėl upėje sumanė pastatyti vikingų laivą, pasakojo kretingiškis.


Apdovanojimo ceremonijai pasibaigus (iš kairės) Antanas Stonkus, rajono Žemės ūkio skyriaus specialistė Ingrida Augutienė, Kristina ir Viktoras Kavaliauskai, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė, žemės ūkio ministras Andrius Palionis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Vigilija Turauskienė, rajono Žemės ūkio skyriaus specialistė Aurelija Jurgutienė, Violeta ir Juozas Kukliai.

Kauno Girstučio Kultūros ir sporto centre įvykusiuose „Metų ūkio-2019“ apdovanojimuose paskelbta 116 nugalėtojų iš 39 savivaldybių: 39 – pirmos vietos, 39 – antros ir 38 – trečios vietos laureatai, tarp kurių – trys Kretingos rajone ūkininkaujančios šeimos.

Vieni augina grūdus ir uogas, kiti suka medų

Pirmosios vietos laimėtojams skirtą padėką ir prizą, kaip buvo įvardinta, simbolizuojantį „ūkininko darbą, kai sugebama dirbti visa apimančiame chaoso fone“, pasiimti buvo pakviesta ir Šukės ūkininkė Vigilija Turauskienė.

„Tas prizas labiau turėtų priklausyti mano vyrui Artūrui, jis šiuo metu išvykęs į užsienį“, – „Pajūrio naujienų“ pakalbinta, šypsojosi Vigilija. Jos žodžiais, Artūras laukuose darbymečiu pluša daugiausiai. Iš viso 380-yje hektarų žemės V. ir A. Turauskiai augina grūdus, rapsus, kmynus, pupas, žirnius. „Mano pareiga – sutvarkyti buhalterinius dokumentus, jeigu ko reikia, automobiliu nuvežti arba parvežti“, – sakė pašnekovė.

Vydmantiškiai bitininkai Violeta ir Juozas Kukliai šiame konkurse pelnė antrąją vietą. Paklausti, kas šiemet jų bitininkystės ūkyje naujo, pasidžiaugė prisukę rekordinius kiekius medaus. Violeta su Juozu iš viso laiko 220 bičių šeimų. „Bitininkystė mums yra ir darbas, ir poilsis vienu metu“, – atviravo J. Kuklys.

Ketverius metus Šukėje 1,5 ha ploto užimantį uogyną puoselėjantys Viktoras ir Kristina Kavaliauskai – taip pat tarp apdovanotųjų, užėmė trečiąją vietą. Iš Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto rankų gavęs suvenyrą, Viktoras pažadėjo namuose jį laikyti garbingoje vietoje. „Kaip bebūtų, tai juk – pirmas apdovanojimas už mūsų veiklą“, – džiaugėsi Viktoras. Jis – profesionalus saksofonistas, žmona – matematikos mokytoja.

„Kai apsisprendėme gyventi kaime, iškart ėmėm galvoti, kuo galėtume verstis. Uošvis Stasys Lomsargis patarė: auginkit maistą, neapsiriksit, valgyti žmonės visada norės“, – atviravo V. Kavaliauskas. Šventėje dalyvavusi šią jauną šeimą puikiai pažįstanti, rengti projektus padedanti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kretingos biuro vedėja Gražina Poškienė patikino, jog rajone žinomas ūkininkas S. Lomsargis įdavęs tik „meškerę“ savo vaikams, o „žvejoja“ jie savarankiškai. „Vien braškių ir aviečių auginimu Kristina su Viktoru neapsiribos, jau rimtai mąsto apie galimybę uogas perdirbti“, – sakė G. Poškienė.


Lopšelio-darželio „Pasaka“ 55-asis gimtadienis buvo paminėtas visos bendruomenės.

Lopšeliui-darželiui „Pasaka“ šiemet – 55-eri. Ugdymo įstaigos bendruomenė nutarė gimtadienį paminėti kartu prisimenant darželio istoriją, smagias akimirkas, išklausant ilgiausiai dirbančių mokytojų, buvusių mokinių pastebėjimus.

Sugrįžta buvę auklėtiniai

Šiandien lopšelyje-darželyje „Pasaka“ dirba 29 darbuotojai, iš jų – 12 pedagogų. Vykdomas ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Dabar ugdomi 115 vaikų.

Darželio istorija mena dar 1964 m., kuomet jis buvo įkurtas. Ugdymo įstaigos bendruomenei šiltų žodžių negailėjo ir buvusios direktorės Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė Dalia Martišauskienė bei lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Zita Domarkienė. „Jos vis paklausia, kaip mums sekasi šiandien“, – kalbėjo lopšelio-darželio „Pasaka“ direktorė Judita Leščiauskienė.

Gimtadienį buvo nuspręsta švęsti bendruomenėje. „Pirmiausia norėjosi, kad šventę pajustų visi dirbantys darbuotojai ir „Pasaką“ lankantys vaikai. Taip pat norėjosi, kad šventę stebėti galėtų ir tėvai, todėl ją transliavome tiesiogiai“, – tikino J. Leščiauskienė. Per šventę bendruomenė peržvelgė istoriją, pasidžiaugė buvusių vadovų nuveiktais darbais, taip pat visas šiais metais organizuotas veiklas ugdymo įstaiga skyrė 55-mečiui. Ilgus metus „Pasakoje“ dirbančios pedagogės prisiminė smagius nutikimus. „Daug yra visko nutikę, tačiau prisimenu pačią pirmą dieną darželyje, kuomet tiek nerimavau, kad visą naktį sunkiai miegojau, bet galų galę pramiegojau ir pavėlavau į darbą“, – kalbėjo 38-erius darbo metus darželiui dovanojusi Romualda Idzelienė.


Spalį E. Antulis (dešinėje) debiutavo tarptautiniame teatrų festivalyje „Sirenos“.

Kretingiškis 24-erių Eimantas Antulis šiuo metu Vilniaus dizaino kolegijoje (VDK) studijuoja vaidybą. Didžiąją paauglystės dalį praleidęs teatro studijos „Atžalynas“ scenoje ir užkulisiuose, vaikinas tikino, kad ši veikla suformavo jo asmenybę ir vertybes. Šiandien Eimantas pradeda profesionalaus aktoriaus karjerą, tačiau ne kartą svarstė, ar ją pasirinkti.

Susižavėjo jau vaikystėje

Pašnekovas prisiminė, kad save nuo pat mažens įsivaizdavo scenoje. „Mokykloje per dailės pamokas, kai reikėdavo piešti savo svajonę, vaizduodavau save ant scenos, tik dar nebuvau tikras, kad būsiu aktorius. Jau tada norėjau, kad žmonės stebėtų mane“, – tikino E. Antulis.

Vaikino mama – režisierė Auksė Antulienė, tačiau ji nespaudė vaikino dalyvauti teatro studijos veikloje. Meilė teatrui atėjo ilgainiui. Kelionės į įvairius festivalius kartu su jaunimo grupėmis E. Antuliui buvo smagios. „Daug dalykų būdamas vaikas nesuprasdavau, tačiau ta teatrinė aplinka mane žavėjo“, – teigė jaunuolis.

„Atžalyne“ vaikinas praleido 8 metus, atliko apie dešimt skirtingų vaidmenų. Stebėdamas vyresniųjų atžalyniečių darbą, E. Antulis siekė į juos lygiuotis. „Pamatęs vieną spektaklį, susižavėjau vyresniųjų atžalyniečių darbu – pamačiau, kaip laisvai jie jaučiasi scenoje. Po šio spektaklio supratau, kad lankydamas „Atžalyną“ galiu ne tik turiningai praleisti laiką su savo draugais, bet ir būdamas scenoje perduoti žiūrovui svarbią žinutę, kalbėti apie rimtas temas suprantamai skirtingo amžiaus žmonėms“, – apie pradžią kalbėjo jis.

Kalbėjo svarbiomis temomis

E. Antulio teigimu, kiekvienas atliktas vaidmuo jam suteikė ką nors naujo. Vienas labiausiai įsiminusių vaidmenų – spektaklyje apie negimusius vaikus „Labas, rytojau!“ Šiame kūrinyje nevengiama kalbėti apie svarbias ir jautrias temas – abortus, persileidimus, žmonių troškimą turėti vaikų. Pašnekovas vaidino vyrą šeimoje, kuri troško turėti atžalų, tačiau nėštumo metu jo mylimoji vaiko netenka.

Anot atžalyniečio, spektaklis paskatino atskleisti kitas savo savybes – jautrumą, nuoširdumą ir empatiją. „Atliekant šį vaidmenį man buvo šešiolika metų. Spektaklis paveikė mane patį, pasikeitė ir mano vertybės. Tai buvo vienas vaidmenų, kuriam reikėjo skirti daugiau laiko“, – atviravo E. Antulis.

Teatro studija jaunuoliui turėjo daug įtakos formuojantis jo asmenybei. „Atžalynas“ mane suformavo tokį, koks aš esu šiandien. Jis mano gyvenime atsirado pačiu laiku, kai to labiausiai reikėjo – paauglystės metais buvo daug patirčių, per kurias galėjau pakrypti į blogąją pusę. Šiandien galiu pasakyti – jei ne „Atžalynas“, galbūt dabar būčiau pavyzdys to, į kurį nereikėtų lygiuotis“, – su šypsena kalbėjo E. Antulis.

Aktorystės gebėjimai ilgainiui „išaugo“ teatro studijos ribas – pašnekovas besimokydamas Pranciškonų gimnazijoje kartu su kitu atžalyniečiu Vitalijumi Gyliu ėmė vesti įvairius renginius.

Šiai veiklai reikėjo ir tam tikrų aktorinių sugebėjimų, buvo panaudojamos ne tik viešojo kalbėjimo žinios.

Šiandien šią veiklą jaunuolis mažiau plėtoja, tačiau pasiūlymų vesti renginius ar šventes neatsisako.

„Esu netipinis vedėjas – nemėgstu tradicinių užstalės renginių, kuriuose skatinama žmones tik išgerti ir pašokti. Norisi padovanoti šventę ir įspūdį, kad žmonės vėliau patys tą šventę prisimintų“, – įvardijo jaunuolis.


Devintokai nestokojo energijos net po sportinių užduočių lauke.

Pranciškonų gimnazijoje įvykusios pirmokų gimnazistų krikštynos sužadino visą gimnazijos bendruomenę. Krikštynų maratonas tęsėsi visą savaitę, kurią vainikavo vakaro renginys „Hogvartso ekspresas“. Kiekvienai klasei buvo paskirta šalis, į kurią ji turėjo nuvykti „Hogvartso ekspresu“ ir ten surasti artefaktą, susijusį su Hario Poterio filmu.

Keitė aprangas

Viena renginio organizatorių Pranciškonų gimnazijos dešimtokė Aridana Butkutė prisiminė, kad pirmąją krikštynų dieną devintokai turėjo apsirengti juokinga apranga ir visą dieną išbūti su užrašu ant veido FUX.

Kitomis dienomis moksleiviai į mokyklą atvyko su pižamomis, chalatais, nešiojo akinius, skirtingus batus. Taip pat mokiniai į mokyklą vieną dieną atvyko vilkėdami sportine apranga ir lauke atliko įvairias užduotis. Krikštynų savaitę užbaigė grandiozinis renginys – „Hogvartso ekspresas“.

Per krikštynas klasės buvo paskirstytos į koledžus. Jie keliavo į skirtingas šalis: Indiją, Rusiją, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas. Kiekvienam koledžui paskirtoje šalyje reikėjo surasti po artefaktą(daiktą), susijusį su Hario Poterio filmu.

Kaip jie tai padarė, reikėjo atspindėti jų pačių sukurtame filmuke, kurį jie turėjo pristatyti publikai bei komisijai. Komisiją sudarė keli gimnazijos mokytojai. Kiekvienas mokytojas įkūnijo personažą iš Hario Poterio filmo. Vienos klasės koledžas, keliavęs į tolimąją Aziją – Indiją, privalėjo atrasti išminties akmenį. Koledžas, vykęs į Rusiją, privalėjo rasti neregimąjį apsiaustą. Vykusieji į Prancūziją ieškojo meilės eliksyro. O keliavusieji į Ameriką, kūrė planus, kaip surasti burtų lazdelę.

Po sukurtų vaizdo įrašų peržiūros klasės vaidinimo forma pristatė surastą artefaktą. Į renginį mokiniai turėjo ateiti apsirengę juodai ir pasipuošę tam tikros spalvos aksesuarais, nes kiekvienam koledžui buvo skirta atitinkama spalva.

Per renginį mokiniai rodė įvairius pasirodymus, vyko magijos šou. Keturios klasės gamino skirtingus meilės eliksyrus, kurių skonį taip pat vertino komisiją. Vakaro pabaigoje į šventę atvyko pats Haris Poteris, kurio tikslas buvo, kad pirmokai gimnazistai priimtų priesaiką.


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas šį pavasarį tapo Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos būrio vado pavaduotoju.

Lapkričio 23-ąją minėjome Lietuvos kariuomenės dieną. Kretingos jaunimas turi galimybę susipažinti su kario veikla – mieste aktyviai veikia Lietuvos jaunųjų šaulių sąjunga (LŠS). Jaunųjų šaulių sąjungos veikloje dalyvauja ir Pranciškonų gimnazijos abiturientas Martynas Bružas, kuris šį pavasarį tapo būrio vado pavaduotoju.

Ugdo vertybes

Jaunųjų šaulių veikla Martynas susidomėjo dar devintoje klasėje, kai mokyklos bendruomenė suorganizavo kelionę į Gaižiūnų poligoną Rukloje. Tuo metu ten vyko atvirų durų dienos. Ekskursijos dalyviai mokėsi, kaip reikia rikiuotis, norintieji galėjo išbandyti šratinį šautuvą. Taip pat M. Bružą dalyvauti jaunųjų šaulių sąjungos veikloje paskatino ir jo pusseserė Roberta Rekašiūtė, tuo metu buvusi Vakarų (Jūros) šaulių 3-osios rinktinės 305-osios kuopos jaunųjų šaulių vado pavaduotoja. Taip Martynas tapo jaunuoju šauliu.

Anot Martyno, ši veikla skatina patriotiškumą, moko pagarbos tėvynei, suteikia žinių apie kariuomenę, taip pat ragina mąstyti apie ateitį ir ją kurti. „Sakoma, geriausi kariai – buvę jaunieji šauliai“, – mąstė pašnekovas, teigdamas, kad daug jaunųjų šaulių pasirenka karininko profesiją.

Pagrindinės Šaulių sąjungos vertybės – šviestis ir šviesti kitus, rodyti pavyzdį Lietuvos piliečiams, ypač jaunimui. „Taip veikia ir Kretingos jaunimas. Iškilus pavojui, svarbu prisidėti prie Lietuvos teritorijos ir jos vientisumo gynimo. Taip pat būti vieningiems, gerbti kiekvieną žmogų, Tėvynę“, – tikino abiturientas.

Jaunųjų šalių sąjunga keičia ir požiūrį. Anksčiau Martynas emigraciją vertino kur kas nuosaikiau, net pats planavo išvykti, nes gyvenimas Lietuvoje ekonominiu, politiniu, kultūriniu atžvilgiu atrodė sudėtingas.

Tapus LŠS nariu, jo nuomonė pasikeitė: „Čia gimiau, čia ir gyvensiu. Reikia džiaugtis tuo, ką turiu“. Išvykę dažnai neranda laimės, tačiau, jaunuolio manymu, net emigravę žmonės nenori visiškai išsižadėti tautos. „Tėvynės ilgesį jaučia kiekvienas žmogus, visi nori ar kada nors norės grįžti“, – pasvarstė jaunuolis.

Sies ateitį su kariuomene

M. Bružas mano, kad ir toliau veiks dėl Kretingos jaunųjų šaulių sąjungos, nes jo pagalbos prireiks siekiant sustiprinti Kretingos jaunųjų šaulių organizaciją. „Dabartinis vadas į atsargą išėjęs kapitonas Jonas Meldaikis pristatė viziją, kaip sąjunga turėtų veikti: jis pasvarstė Kretingoje suaktyvinti jaunųjų šaulių kuopą ir šaulių veikloje realiai dalyvaujančių jaunuolių skaičių padidinti iki šimto“, – tikino abiturientas, žadėdamas padėti šiuos planus įgyvendinti.

„Jaunuoju šauliu tapti gali kiekvienas – reikia nueiti į šaulių susirinkimą, leidžiama kurį laiką palankyti užsiėmimus, įsitikinti, ar ši veikla patinka. Taip pat reikia duoti pasižadėjimą – dažniausiai pasižadama per valstybines šventes prie Nepriklausomybės paminklo Kretingoje. Atvyksta vyresnysis šaulys, kuris skaito pasižadėjimą, visi jaunieji šauliai žodžius pakartoja. Tada iš rikiuotės pakviečiamas vienas šaulys pabučiuoti vėliavos, taip parodoma pagarba Tėvynei“, – patirtimi dalijosi M. Bružas.

Martynas ketina nesustoti ties Šaulių sąjunga – nori sieti ateitį su Lietuvos kariuomene.

„Daugelis privalomosios karinės tarnybos vengia, nes iki šiol vyrauja nuomonė, kad kariuomenėje gali patirti daug sunkumų, diskriminacijos, smurto, tačiau visa tai – praeitis. Šiandien vadai pakantūs, – tikino pašnekovas, svarstydamas, kad privaloma tarnyba naudinga ir valstybei, ir žmogui. – Ji jaunuolius išugdo tikrais vyrais – jie tampa mandagūs, patriotiški. Atlikti privalomą karo tarnybą jaunuolius turėtų skatinti artimieji, jaunimas turėtų sužinoti, kas iš tiesų yra kariuomenė ir nesibaiminti priimti iššūkių.“

Abituriento nuomone, žmogus dažniausiai gimsta patriotas, bet didelę įtaką jam daro ir aplinka, visuomenė, šeima. „Tėvai padeda pamatą, svarbu, kad jie vaikams rodytų teigiamą pavyzdį“, – akcentavo Martynas, paminėdamas, kad jo tėvas – ugniagesys.

„Svarbu išsaugoti lietuvišką tapatumą, Tėvynę, nes turime ją tik vieną, todėl privalome ginti ir saugoti. Turime gyventi tomis vertybėmis, kurias puoselėjo mūsų protėviai, sergėję lietuvybę“, – apibendrino jaunasis šaulys M. Bružas.

Linas DAUGĖLA

„P. n.“ akademijos narys


25-erių salantiškę buvusią kuprinietę Dovilę Zubytę žavi kelionės, turizmas, fotografija.

Įmantrūs patiekalai, išskirtinė kultūra, kalba – tai tik keli dalykai, kuriais užsienio šalys žavi žmones. Kelionėmis, turizmu yra susidomėjusi ir salantiškė buvusi kuprinietė Dovilė Zubytė, kuri šiuo metu su tuo sieja ir savo darbą.

Mokėsi užsienyje

Paauglystėje pašnekovė darydavo tai, ką tik galėdavo išbandyti, tad maždaug vienerius metus dalyvavo ir „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos veikloje. Buvusios kuprinietės nuomone, savęs išbandymas įvairiose veiklose padeda suprasti, kuo nori tapti. „Supratau, kad žurnalistika man yra tik pramoga, trumpalaikis užsiėmimas, bet kasdien to daryti nenorėčiau, jaučiau, kad tai skirta ne man“, – atviravo pašnekovė.

Baigusi mokslus, D. Zubytė nusprendė išvykti į Didžiąją Britaniją studijuoti fotografiją. „Kad fotografija patinka, supratau, kai gavau pirmąjį skaitmeninį fotoaparatą. Tuo metu mažai kas fotografavo, bet kūrėsi įvairios svetainės, kur galėjau dalintis nuotraukomis, sulaukti komentarų. Man buvo gal 13 metų, o dabar esu 25-erių“, – apie savo tobulėjimą fotografijoje kalbėjo D. Zubytė.

Dovilė prisimena įgytą patirtį studijose, įdomias paskaitas, kurių metu atvykdavo įžymūs fotografai ar kiti susiję su šia sritimi asmenys. Jie dalindavosi savo patirtimi, kuriamais projektais. Mergina įsidėmėjo susitikimą su agentūros vadovu, kurio įmonė kūrė britų drum and bass grupės „Rudimental“ dainos „Not Giving In“ klipą. Taip pat buvo praktinių seminarų, paskaitų, per kurias studentai aptardavo projektus.

Po studijų užsienyje ji norėjo nuo šios veiklos šiek tiek pailsėti, pradėti kažką naujo, nes turėjo intensyvius 3 metus, susijusius tik su fotografija. „Dabar vis dar fotografuoju paprašius draugams, artimiesiems. Manau, kad vėliau skirsiu tam daugiau laiko“, – apie ateities planus svarstė pašnekovė.

Fotografė žavisi tuo, kad šioje veikloje yra labai daug laisvės eksperimentams. Ji eksperimentuoja su šviesa, rūbais, pozomis, redagavimo programomis.


Darbėnų gimnazijos žurnalistų būrelio nariai su savo mokytoja Daiva Račkauskiene (pirma iš dešinės) „Pajūrio naujienų“ redakcijoje susipažino su žurnalistiniu darbu.

Darbėnų gimnazijos anglų ir rusų kalbų mokytoja Daiva Račkauskienė mokykloje subūrė žurnalistų būrelį, kuris netrukus išleis ir pirmąjį gimnazijos laikraštį.

D. Račkauskienės auklėtiniai atvyko ir į „Pajūrio naujienų“ redakciją, kur susipažino su žurnalistinio darbo subtilybėmis, pamatė, kaip maketuojamas laikraštis, vyksta kiti laikraščiui svarbūs procesai.

„Pajūrio naujienų“ redaktorė Audronė Puišienė paaiškino, kaip dirba žurnalistai, ką jie turi žinoti, kokių savybių reikia. Jai mokiniai taip pat pateikė ne vieną įdomų klausimą, pasidalino ir savo asmeninėmis patirtimis. Po ekskursijos redakcijoje Darbėnų gimnazijos auklėtiniai vyko į „Vakarų spaustuvę“ Kretingoje.

„Kuprinės“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta naujai Jaunimo reikalų tarybos sudėčiai.

Naująją Jaunimo reikalų tarybą sudarys 10 narių: Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė, Lietuvos šaulių sąjungos Klaipėdos Vakarų (jūros) šaulių 3-osios rinktinės Kretingos 5-osios kuopos narys Martynas Bružas, Savivaldybės tarybos narys Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininko pavaduotojas Romualdas Jablonskis, Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistė Lina Jadenkuvienė, tarybos narė Ekonominės ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Vaida Jakumienė, Lietuvos jaunimo sąjungos „Žingsnis“ Kretingos skyriaus jaunasis koordinatorius Tautvydas Jonušas, Kretingos jaunimo teatro atstovė Gintarė Pociūtė, tarybos narys Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininkas Vytautas Ročys, mero pavaduotojas Dangiras Samalius, rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ atstovas Vygantas Šeputis.

„Kuprinės“ informacija


Rytoj, lapkričio 30 d., įvyks paskutinis projekto „Para kultūroje“ renginys „Mados platforma“. Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus bibliotekoje tądien „užvirs“ tikros mados programos nuo minkštų žaislų vaikams gaminimo iki makiažo paslapčių mokymų.

Suskubkite registruotis, nes vietų tikrai liko nedaug.

Renginys prasidės nuo 10 val. minkštų žaislų vaikams dirbtuvėmis „Pusryčių meniu“, kurios skirtos moterims, taip pat galėsite dekoruoti savo mėgstamiausią puodelį, pasigaminti prabangą dvelkiančius auskarus, sukurti dirbtinių gėlių kompoziciją dėžutėje.

Su visažiste Simona Kniūkšte vyks praktiniai šventinio makiažo mokymai sau „Pasitikime šventes madingai“ merginoms ir moterims.

„Kuprinės“ informacija


VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa (dešinėjė) atkreipė dėmesį, kad dirbant kartu pareigūnas ir šuo – neatsiejami.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neretai susiduria su fizinių žmogaus galimybių ribų išbandymu, todėl tokiu atveju į pagalbą pasitelkia savo kolegas – uniformuotus keturkojus. „Visų pirma, man jis nėra šuo, man jis – partneris“, – konstatavo VSAT pareigūnas kinologas Egidijus Kusa.

Seka dingusiųjų pėdomis

Viena pagrindinių pasieniečių veiklų yra nelegalios migracijos kontrolė. Yra žmonių, kurie naudojasi nelegaliais, vogtais dokumentais, kad patektų į Europos Sąjungą.

Pasienio apsaugos tarnyba taip pat užtikrina, kad žmogus, kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, negabentų nelegalių daiktų. Šią pareigą žmogui atlikti pačiam būtų gana sudėtinga, bet, pasitelkus šuns gebėjimą užuosti, žmogaus veiklos ribos prasiplečia.

„Šuo gali susekti, kur yra paslėpti nelegalūs daiktai, tokie, kaip narkotinės medžiagos, tabako gaminiai, pinigai – viską, kas turi savo kvapą. Šuo iš įvairiausių kvapų moka atsirinkti būtent jam reikiamą“, – įvardijo E. Kusa.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos keturkojai pareigūnai specializuojasi ties tam tikromis veiklomis, pavyzdžiui, yra šunys pėdsekiai, kurių pareiga – sekti pėdomis, taip pat yra šunys, ieškantys tabako gaminių, vykdantys žmonių paiešką, nusikaltėlių persekiojime ir sulaikyme dalyvaujantys šunys ir panašiai.

„Žmogus bėglį gali sekti tik tada, kai jis palieka pėdų įspaudus. Šuns galimybių ribos kur kas platesnės: jis užuodžia žmogaus į žemę įspaustą ir ore pasklidusį kvapą, o kvapo užmaskuoti neįmanoma. Šunys pėdsekiai gali susekti žmones, neleistinoje vietoje kirtusius sieną“, – sakė E. Kusa.

Dažnas nelegalaus sienos kirtimo pavyzdys yra cigarečių pernešimas, dėl to, kad užsienyje cigaretės yra pigesnės negu Lietuvoje. „Įsivaizduokite, kaip sunku surasti žmogų miške, kai nežinai, kokia kryptimi jis nuėjo“, – atkreipė dėmesį E. Kusa. Šunys pėdsekiai gali sekti ne tik nusikaltėlių, bet ir dingusių žmonių pėdomis. Jie padeda dingusių žmonių paieškoje.


Palangos oro uoste ir Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai sulaikė po Lietuvos pilietį, kurie buvo ieškomi dėl nusikaltimų. Trečiadienį Palangos oro uoste Valstybinės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai atliko pasirinktinį reisu Ryga–Palanga atskridusių kelių keleivių patikrinimą. Tai yra Šengeno vidaus skrydis, kuriuo keliaujančių asmenų nuolatinė kontrolė neatliekama, tačiau, vadovaudamiesi rizikos faktoriais, pasieniečiai gali bet kurį asmenį tikrinti pasirinktinai.

Pasieniečiai nustatė, kad vienas keleivių, 35-erių klaipėdietis, yra ieškomas uostamiesčio policijos. Jo paieška buvo paskelbta vos prieš tris dienas. Vyras įtariamas nusikaltimo padarymu. Keleivį pasieniečiai sulaikė ir perdavė paieškos iniciatoriams iš Klaipėdos policijos.

Tą pačią dieną Uosto pasienio užkardos pareigūnai sulaikė keltu iš Švedijos atplaukusį Tauragės savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaravusį vyrą. Patikrinę dokumentus pasieniečiai nustatė, kad jis nuo šių metų kovo vidurio yra ieškomas Tauragės policijos kaip įtariamasis nusikaltimo padarymu.

VSAT pareigūnų sulaikytas vyras netrukus buvo perduotas paieškos iniciatoriams.

Šiemet pasieniečiai iš viso sulaikė 2 tūkst. 72 asmenis, kurių už padarytus nusikaltimus ar pažeidimus ieškojo įvairios Lietuvos ar užsienio valstybių teisėsaugos institucijos.

„P. n.“ informacija


Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose paskelbtas nuosprendis 1963 m. gimusiam darbėniškiui Marijui Grinevičiui, sausio pabaigoje avarijoje pražudžiusiam du jaunus vyrus. Jam paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams.

Nelaimė įvyko sausio 26 d. vakarą kelyje Kretinga–Skuodas, Darbėnų plente, už naujųjų kapinių Darbėnų miestelio link. M. Grinevičius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį „BMW 330 D“, elgdamasis neatsargiai nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelėje stovėjusį medį. Vyro kraujyje rasta 1,37 prom. etilo alkoholio.

Teismas taip pat nustatė, kad M. Grinevičius nesiėmė būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti, neatsižvelgė į eismo sąlygas – slidžią kelio dangą, važiavo 130 km/val. greičiu, viršijo tame kelio ruože leistiną 90 km/val. važiavimo greitį.

Eismo įvykio metu žuvo du 1993 m. ir 2000 m. gimę vyrai – abu jaunuoliai mirė įvykio vietoje.

M. Grinevičius savo kaltę pripažino visiškai. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš ryto buvo išgėręs vaistų, nuolat vartoja „Tramadolį“, tądien jį sumaišė su alkoholiu ir apsvaigo. Taip pat tikino, kad kai kurių akimirkų, kuomet vairavo automobilį, – neatsimena.


Kotryna Čyvaitė ir Simas Skurdauskas, iškovoję pagrindinę Lietuvos badmintono taurę mišrių dvejetų kategorijoje.

Tauragėje finišavo paskutinis, ketvirtas, Lietuvos badmintono taurės varžybų devyniolikmečių etapas. Jose dalyvavo trys Kretingos sporto klubo „Žalgiris“ jaunieji badmintonininkai: Darbėnų gimnazijos ugdytinė Kotryna Čyvaitė, Vydmantų gimnazijos gimnazistai Matas Mackevičius ir Simas Skurdauskas.

Geriausiai mūsų badmintonininkai žaidė dvejetų kategorijose. Vaikinų dvejetuose Matas Mackevičius kartu su vilniečiu Domu Pakščiu nukeliavo iki didžiojo finalo. Finalinę dvikovą 2:0 (21:16; 21:18) laimėjo tauragiškiai Dovas Genys ir Deinoras Gudavičius. Mišrių dvejetų kategorijoje startavo Kotryna Čyvaitė ir Simas Skurdauskas. Kaip ir M. Mackevičius, jie taip pat pasiekė didįjį finalą. Pirmą setą mūsiškiai laimėjo 21:7. Patikėjus lengva pergale, teko labai nusivilti. Antrą setą po pratęsimo 24:22 laimėjo klaipėdiečiai Jonas Maziliauskas ir Aina Ralytė. Rezultatas tapo lygus 1:1. Viską lėmė trečias setas. Deja, jis buvo palankus varžovams, kurie laimėjo 21:17. Tad jie ir tapo šio etapo nugalėtojais. Tačiau sudėjus visų keturių etapų rezultatus pagrindinė taurė atiteko K. Čyvaitei ir S. Skurdauskui. Jaunuosius sportininkus treniruoja Vaidas Mackevičius ir Rolandas Juknevičius.

„P. n.“ informacija


Šventinio turnyro „Smiginis merginoms“ nugalėtojai

Kretingiškės Vidos Jablonskienės iniciatyva „Smiginis merginoms“ jau šventė pirmąjį gimtadienį – baigiantis lapkričiui buvo surengtas šventinis mišrių porų turnyras su Kretingos smiginio klubo „Topas“ žaidėjais, šiais metais laimėjusiais Lietuvos darts sporto federacijos taurės varžybose.

Idėjos „Smiginis merginoms“ tikslas – aktyvinti moterų užimtumą, populiarinti smiginio žaidimą ir skatinti pasiekimus šioje sporto šakoje.

Inicijuoti V. Jablonskienės, šventiniame turnyre dalyvavo 12 moterų ir 12 vyrų. Buvo varžomasi klasikiniu formatu, pagal kurį žaidžiama pasaulio ir Europos čempionatuose, minusuojant pataikytų strėlių taškų sumą nuo 501, kai paskutiniame metime pataikoma į dvigubą sektorių. Mišrios poros buvo suskirstytos burtų keliu.

Šventinio renginio nugalėtojais ir prizininkais tapo: I v. – Asta Doveikienė poroje su Antanu Galdiku; II v. – Jolita Drąsutienė poroje su Pauliumi Mikaločiu; III v. – Laura Mitkuvienė poroje su Sigitu Kvajausku.

Visus metus merginų vakarai prie smiginio taikinių buvo fiksuojami ir vedamas einamasis metų reitingas, ir geriausiomis žaidėjomis pagal metų reitingą tapo: I v. – Jolita Drąsutienė; II v. – Vida Jablonskienė; III v. – Jūratė Domarkienė.

Klubo „Topas“ atstovai įsteigė specialų prizą žaidėjai, kuri šventinio turnyro metu pirmoji atliko taikliausią metimą į taikinio centrą. Ja tapo Lina Mikaločienė.

Šventinį turnyrą surengti padėjo klubo „Topas“ vadovas Romualdas Jablonskis, kuris talkino ir skaičiuojant rezultatus, iniciatyvą surengti turnyrą palaikė Lietuvos darts sporto federacijos atstovė profesionali smiginio žaidėja Sandra Rimkevičiūtė, geranoriškai turnyrą rėmė ir prizus įsteigė viešbučiai „Vanagupė“, „Gabija“, vandens sporto ir sveikatingumo kompleksas „Palangos baseinas“, sporto klubas „Startas“.

„Džiugu, kad merginos, moterys suranda laiko savo įtemptose darbų, šeimų, reikalų spūstyse ir ateina treniruotis, o drąsiausios net išvyksta į Lietuvos čempionatus. Norėčiau paskatinti visas pajūrio regione gyvenančias merginas įprastus vakarus namuose pakeisti į smagų laiką žaidžiant smiginį puikioje kompanijoje. Tereikia daugiau drąsos, nes mūsų iniciatyva skirta visoms – tiek pradedančiosioms, tiek jau pažengusioms šiame sporte“, – kalbėjo iniciatyvos autorė V. Jablonskienė.

„P. n.“ informacija


Sigitas Kalnius inkilus zylėms ir kitiems paukščiams iškėlė Akmenos pakrantės miškuose.

Gamtos sodybą Šlaveitų kaime Darbėnų seniūnijoje kuriantis Sigitas Kalnius ištesėjo sau duotą pažadą iki žiemos pradžios iškelti 100 inkilų zylėms ir kitiems smulkiesiems paukščiams: talkon pasikvietęs savo sūnėną Giedrių jis naujus namus sparnuočiams įkurdino Akmenos upės pakrančių miškuose.

Miškų S. Kalnius neįvardino, nes vis dar atsiranda tokių, kurie inkilus pavagia, ypač – pavasarį. „Randu savo įkeltuose inkiluose ir butelių, kitokių šiukšlių“, – žmonių priešprieša švariai gamtai, jos ramybei stebėjosi Sigitas, kurio sūnėnas inkilų kabinimo išvakarėse tose pačiose Akmenos pakrantėse surinko ir prikimšo tris 250 l talpos maišus šiukšlių.

Inkilus S. Kalnius sukalė iš eglės medienos ir tikisi, kad juose apsigyvens kelių rūšių paukščiai: zylės, bukučiai, grąžiagalvės, margasparnės musinukės – šių paukščių pilni miškai. Visi jie – vabzdžialesiai, taigi teikia naudą miškų sveikatai ir palaiko jos pusiausvyrą.

„Daugiausia, manau, inkiluose atsiras zylių – didžiųjų ir mėlynųjų, kitos – kuoduotoji ar juodoji – yra retesnės, – kalbėjo gamtos mėgėjas, paneigdamas mitą, kad inkilus neva reikia kelti tik pavasarį. – Nebūtinai: žiemą iškeltuose inkiluose paukščiai peržiemos, o pavasarį poruosis ir suks lizdus.“

Gamtininko sumeistrautuose inkiluose paliktos landos 29 iki 35 mm, atsižvelgiant į paukščių dydį. Didesnės landos keltų pavojų – lizdus išplėšia kiaunės, paukščių kiaušinius ir mažus paukščiukus užkapoja geniai.

Be zylių, inkilai patinka ir šikšnosparniams, kurie juose mielai peržiemoja, vapsvoms ir širšūnams.


Kalėdoms besipuošiančioje Kretingoje šiemet sužibs per 30 eglučių, o pagrindinė eglė, dedikuota Žemaitijos metams, Rotušės aikštėje bus įžiebta kitą šeštadienį, gruodžio 7 dieną.

Pirmosios šventinės eglutės nušvis jau šio penktadienio vakarą. Šiemet kalėdinę nuotaiką Kretingoje kurs ne tik tradiciniai papuošimai miesto gatvėse, bet ir visuose miesto transporto žieduose žibančiomis lemputėmis išpuoštos kelios dešimtys žaliaskarių.

Didžioji Kretingos Kalėdų eglė bus įžiebta per gruodžio 7 d. Rotušės aikštėje įvyksiančią šventę. Dar viena eglė, padabinta grafų Tiškevičių heraldikos simboliais – mėnuliu bei žvaigžde – tądien sušvis ir Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centro kiemelyje.

Kretingos Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka mažuosius kretingiškius kvies kartu įžiebti Kalėdų eglutę vaikų edukacijos erdvėje. Kalėdų eglės įžiebimo šventės programa gruodžio 7-ąją prasidės nuo ankstyvo ryto. Šventinį šeštadienį pradės didžioji šventinė mugė, Rotušės aikštėje vyksianti visą šeštadienį nuo 8 iki 18 val.

Kretingos muziejaus Tradicinių amatų centre šventinės edukacijos „Susikurk Kalėdas!“ lauks tiek mažų, tiek didelių nuo 10 iki 18 val.: amatų dirbtuvėse bus galima susikurti kalėdinius žaislus, atvirukus, mokytis lieti žvakes, kepti meduolius, kūčiukus, virti kisielių. Veiks kalėdinis metturgis, o nuo 15.15 val. prasidės kiemelio eglės įžiebimas su Kalėdų seniu, veiks Kalėdų senio paštas.


Asmeninio jubiliejaus proga Birutę Stalmokienę pasveikino bendruomenės žmonės, tarp jų – ir Šventosios bei Laukžemės parapijų klebonas kanauninkas Zenonas Degutis.

„Gyvename nuostabaus grožio, istorijos turtingame krašte, tad norisi, kad visi šitą grožį pamatytų“, – paklausta, kas įkvepia sumanymus projektams, kuriuos per dešimt veiklos metų įgyvendino Senosios Įpilties bendruomenė, atsakė jos pirmininkė, neseniai asmeninį jubiliejų šventusi Birutė Stalmokienė.

Pakerėjo gamta ir piliakalniai

Auksūdžio kaime šalia Darbėnų miestelio gimusi Birutė niekur toli iš gimtųjų kraštų neiškeliavo. Besimokydama Darbėnų vidurinėje mokykloje itin mėgo su gamtos mokslais susijusiais disciplinas, o geografijos mokytojos Birutės Paulauskaitės ir ypač istorijos mokytojos Stefanijos Petrauskienės pamokas sakė ir dabar atsimenanti. Ir nors pasirinko studijuoti ne istoriją, ja tebesidomi iki pat šiol – iš jos, kaip ir iš vaizdingų Senosios Įpilties apylinkių, semiasi įkvėpimo sumanymams bei darbams.

B. Stalmokienės specialybė mažai tesusijusi su jos tolimesniais darbais ir viso gyvenimo veikla: ji Klaipėdos žemės ūkio technikume studijavo zootechniką. Dabar pati negali atsakyti į klausimą, kodėl nesirinko taip ją dominančios istorijos ar kokių nors gamtos mokslų studijų: gal pasirinkimą lėmė tai, kad šeima gyveno neturtingai ir vargu ar būtų pajėgusi dukrą į mokslus leisti, gal tai, kad gyventa, kaip ir visi kaime tada gyveno, ūkiškai – pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo tai, ką patys užsiaugindavo.

Studijų metais Birutė susipažino su būsimu vyru Edvardu: važiavo traukiniu pas draugę, kelionės metu ją užkalbino simpatiškas jaunuolis, kaip tik pašauktas tarnauti į kariuomenę. Sužinojęs Birutės adresą, parašė laišką – nuo to prasidėjo draugystė. Grįžęs po tarnybos Edvardas susirado Birutę, ir nuo to laiko jiedu – kartu. Bendrą gyvenimą pradėjo Darbėnuose, po to agronomo specialybę turintis Edvardas gavo paskyrimą į Laukžemę, o, sujungus tuometinius kolūkius, persikėlė į Senąją Įpiltį, į Piliakalnio kolūkį.

Čia, Senojoje Įpiltyje, šeima pasistatė puikius namus: dėl melioracijos griaunant tėvų sodybą, Stalmokai iškėlė tam tikrą ultimatumą – jeigu gaus leidimą pasistatyti namus ant tvenkinio kranto, jie liks Piliakalnyje, jei ne – išsikels į Darbėnus. Tada tokių griežtų apribojimų nebuvo, ir statybos buvo leistos.

Senojoje Įpiltyje, name, kurio langai žvelgia į istorinį piliakalnį, užaugo abu Stalmokų vaikai: į mediciną pasukusi dukra Renata ir anglų kalbos mokytoju dirbęs, o dabar į vieną logistikos įmonių perėjęs sūnus Robertas, jau auga trys anūkai ir anūkė.

„Sunkiai įsivaizduoju, kad galėčiau gyventi kur nors kitur. Nors ir Darbėnų, ir Auksūdžio apylinkės malonios akiai, Senoji Įpiltis man gražiausia“, – prisipažino B. Stalmokienė.


Aktyviausi bendruomenės tarybos nariai bei rėmėjai nusifotografavo 15 veiklos metų sukakties proga.

Kretingos rajono kultūros centro Kalniškių filialo salėje įvyko dviguba šventė: susibėgę į Žemaitijos metams skirtą vakaronę „Žemaitėška ruoda so pajoukavėmas“ gyventojai paminėjo bendruomenės veiklos 15 metų sukaktį ir su dešimtmečio jubiliejumi pasveikino Kalniškių filialo senjorių moterų ansamblį.

Paminėjo bendruomenės veiklos sukaktį

„Dienoms trumpėjant, vakarams ilgėjant mes tradiciškai susirenkame į bendruomenės vakarą kartu pabūti, pasišnekučiuoti, pasidalyti nuveiktais darbais“, – į šventiškai pasidabinusius bendruomenės narius bei svečius prabilo Kalniškių bendruomenės centro „Kalniškiai“ pirmininkė Rita Viskontienė.

O tų darbų, nuveiktų per pastaruosius penkerius metus, prabėgusius nuo bendruomenės dešimtmečio jubiliejaus, nuveikta išties nemažai. Įgyvendinti projektai, kurie buvo finansuoti tiek rajono savivaldybės biudžeto, tiek LEADER programos lėšomis. Iš pastarųjų įgyvendinti du projektai: „Aktyvaus poilsio ir laisvalaikio aikštelės įrengimas“ – aikštelė įrengta prie kultūros centro – bei „Sveikos gyvensenos ir aktyvaus poilsio skatinimas“.

Paminėtini ir kiti projektai bei renginiai – 2015 m. „Bendruomenės materialinės bazės stiprinimas“, „Bendravime mūsų stiprybė“; 2016-aisiais „Bendruomenės indėlis į vietos krašto tradicijų puoselėjimą ir išsaugojimą“ bei „Kokybiškas jaunimo laisvalaikis“; 2017 m. „Laisvalaikio žaidimai jaunimui“ ir šventinis vakaras „Širdim visą rudens didybę jaučiu“; 2018-aisiais „Jaunimo laisvalaikis – kultūringas, turiningas, aktyvus“, kartu su Kartenos bendruomene dalyvauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuotame projekte „Darni aplinka – darniai bendruomenei“. Šiemet įgyvendinti projektai „Laisvalaikis draugų būryje“ bei „Aktyvi bendruomenė – gyvas kaimas“.

„Noriu pasidžiaugti jaunimo iniciatyvomis ne tik įgyvendinant jaunimo erdvės projektus, bet ir prisidedant prie kaimo gerovės kūrimo ir gerinimo. Džiaugiuosi, kad visada sulaukdavau jūsų visų, o ypač bendruomenės tarybos narių pritarimo, palaikymo, pagalbos“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkė, įteikusi po rožės žiedą ir suvenyrus tarybos nariams: pirmininkės pavaduotojai Aušrai Gedgaudienei, sekretorei Virginai Domarkienei, už darbą su jaunimu atsakingam Vaidotui Gedgaudui, sporto renginius kuruojančiam Juliui Bernotui, iždininkei Rūtai Lubienei ir jos padėjėjai Lenai Narvilaitei bei už bendruomenės ūkinius reikalus atsakingiems Povilui Gedgaudui, Gediminui Miliui ir Vytautui Venckui.


Paminėjo veiklos sukaktį

  • Kaimo bendruomenėse
Padėkos taures aktyviausiems bendruomenės nariams įteikė pirmininkė Janina Lukauskienė ir buvęs pirmininkas Arvydas Stuopelis.

„O, kaip gražu Budriuose, kai obelys pražysta, kai parskrenda gandrai ir vieversiai pragysta“, – šiuos Elvyros Domarkienės sukurtus Budrių kaimo bendruomenės himnu pripažintos dainos žodžius kartu su moterų ansambliu dainavo visi namiškiai ir svečiai, susirinkę į bendruomenės penkioliktojo gimtadienio šventę.

Vienija jau per šimtą narių

Šventinį vakarą vedusios nenuilstančios bendruomenės sekretorės Rimos Stuopelienės pakviesti, 15 metų istoriją pristatė pakaitomis jai vadovaujantys dabartinė pirmininkė Janina Lukauskienė ir buvęs pirmininkas Arvydas Stuopelis, priminę, kad lygiai prieš penkiolika metų į bendruomenę susibūrė 22 Budrių ir Nausodžio gyventojai. Šiuo metu bendruomenė vienija jau per 100 narių.

„Šį vakarą norime ne skaičius ir darbus, kurių buvo išties nemažai – nuo kultūrinių projektų, kelionių iki ūkiškų reikalų, – išvardinti, bet pasidžiaugti bendruomeniškumu. Mes jau seniai nebesiskirstom, kur kieno darbas, nes viskas yra bendra“, – akcentavo slaptu balsavimu dvejiems metams renkamos 11 žmonių tarybos pasitikėjimą pelnantys bendruomenės vedliai.

Įteiktos padėkos taurės

Penkioliktojo gimtadienio proga buvo įteikta penkiolika stiklo taurių, o nuoširdus „ačiū“ skambėjo dar daugiau kartų.

Pirmoji stiklo taurė buvo įteikta bendruomenės logotipo, į kurį sutilpo ir Budrių bažnyčios vartų fragmentas, ir pro Nausodį tekančios Minijos vingiai ir pagal kurį buvo sukurta sceną papuošusi vėliava, autoriui Juozui Paulauskui. Patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai skambėjo taures teikiant R. Stuopelienei, be kurios nebeįsivaizduojamas nė vienas bendruomenės renginys, bei Loretai Kundrotaitei-Butrimienei, visus penkiolika metų besirūpinančiai bendruomenės iždu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas