Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 81 %
Naktį3°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1387) 2019-09-06

Darbėniškiai nepasidalija miestelio istorija

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis

Darbėnų miestelio Turgaus aikštės grindinyje galėtų atsirasti du Atminimo akmenys.

Darbėnų miestelyje, kurio vardas pasaulyje garsėja ir kaip sionizmo tėvo Davido Volfsono gimtinė, o prieškariu gyveno itin gausi žydų bendruomenė, sumanyta pastatyti kelis jos tragišką lemtį įamžinančius objektus – Atminimo obelį bei Atminimo akmenis. Deja, šie sumanymai taip ir gali likti neįgyvendinti dėl miestelio bendruomenės susipriešinimo.

Perbėgo juoda katė

Į Darbėnų žydų istoriją prieš 5-erius metus ėmė gilintis gimnazijos bendruomenė, vadovaujama Sonatos Litvinienės, o sumanytų projektų iniciatorė buvo pedagogė Edita Gliožerienė. Deja, ilgainiui tarp abiejų pedagogių prabėgo juoda katė, ir atsitiko taip, kad istorinė praeitis tarsi suskaldė dalį miestelio bendruomenės.

E. Gliožerienė, panirusi į ją dominančią sritį, bendradarbiauja su įvairiomis šalies bei užsienio organizacijomis, tačiau veikia atsiribojusi nuo gimnazijos. Šiuokart ji ėmėsi iniciatyvos miestelio Turgaus aikštės grindinyje įrengti du atminimo ženklus, įamžinančius nužudytą 17-metę žydaitę Esterą Kvelerytę ir garsų miestelio fotografą Elijahu Bruckų. Taip darbėniškiai dalyvautų pasauliniame Atminimo akmenų projekte, – Lietuva jame yra 21-oji šalis. Šiuo metu į šalies grindinius sudėta kone trys dešimtys akmenų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Jurbarke, Plungėje.

S. Litvinienė taip pat sumanė, kad prie mokyklos reikėtų žydų gelbėtojus įprasminančio atminimo ženklo, ir kreipėsi į Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdantįjį direktorių Eugenijų Bunką. Šis pasiūlė pastatyti metalinę obelį, kokios statomos Litvakų atminimo sode, Plateliuose, kad kabinami obuoliai primintų iš Darbėnų kilusius įvairių tautybių šviesuolius. Obels kompoziciją E. Bunka ketino pastatyti iš savo lėšų. Lyg ir buvo susitarta.


Gintaras MENČINSKAS:

– Kaip suprantu, tai yra tas Lietuvoje kelią besiskinantis socialinis projektas, kai senoliai turimus butus išnuomoja, o patys persikelia gyventi į specialiai jiems skirtus būstus, už kurių išlaikymą sumoka iš nuomos pinigų. Nesuprantu, kam to reikia? Geriau vaikai savo tėvus tegul prižiūri, rūpinasi, tada nereikės jokių butų išnuomoti. Galimybių prižiūrėti tėvus visada yra, tik reikia norėti.

Renata EITAVIČIENĖ:

– Projektas vadinasi „Orūs namai“. Manau, dabartiniu metu, kai tiek daug jaunesnių žmonių išvažiavę į užsienius, seni tėvai dažniausiai palikti vieni, dažnas gyvena skurdžiai, nes jų pensijas „suryja“ mokesčiai, išeitis apsigyventi jaukiuose daugiabučio butukuose – gera. Juolab kad ir bendruomenės tame name susikuria, senukai pagal pomėgius atranda bendraminčių, su kuriais įdomiau praleidžia laiką, nesijaučia tokie vieniši ir nereikalingi.

Danguolė ZABULIONIENĖ:

– Girdėjau, kad Lietuvoje pirmąkart vykdomas projektas „Orūs namai“. Kad ir kiek kas girtų, mano supratimu, orūs namai turi būti pas vaikus arba – savi namai, kuriuose daug metų gyventa, viskas įprasta, sava ir viskas miela – daiktai, aplinka, žmonės. Man tas pats – atidarys ar neatidarys senatvės namus kokioje nors Kretingos rajono seniūnijoje. Nebent visai kojomis nebepaeičiau, tada gal ten ir tektų apsigyventi.

Jūratė KNIŪKŠTIENĖ:

– Aš – tik už. Kai kurie užsiėmę žmonės mąsto, jog nepadoru savo senus, dažnai ir ligotus tėvus, įkurdinti globos namuose. Tačiau, jeigu tie namai iš tiesų būtų įrengti gražiai ir patogiai, jeigu senukai gyventų atskiruose butuose, bet kasdien nesijaustų vieniši, nes kaimynas su už sienos gyvenančiu kaimynu galėtų susitikti, bendrauti, užsiimti mėgstama veikla, – būtų labai gerai. O juk vaikai, anūkai taip pat, kaip ir anksčiau, aplankytų.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, miestų teritorijose paviršinės lietaus ir buitinės nuotekos turi būti surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai. Norėdami nustatyti neteisėtus prisijungimo atvejus nuotekų tinkluose, bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai vamzdynus tikrina sutirštintus vandens garus generuojančia vadinamąja dūmų mašina.


Ruduo – ir daržo puvenų metas

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos

Rudenėjant miestiečių sklypai užversti žaliosiomis atliekomis: raunami nugeltę daržai, dėl sausros obelys žemėn beria obuolius, ir žmonės jais, pūvančiais, perpildę žaliųjų atliekų konteinerius. Miesto kapinėse kitokia problema – į specialiai įrengtas žaliųjų atliekų aikšteles kretingiškiai plastiko maišais sumeta visa, kas nebereikalinga.


Pranciškonų gimnazijos abiturientas Simonas Baltūsis rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. dalyvavo Pietų Korėjoje Daegu mieste vykusioje Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (IESCO 2019), kurioje pelnė bronzos medalį.


Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys. Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.


Sielos žaizdas gydė Dievo meile

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata

Beveik 25-erius metus iki šį pavasario Pakutuvėnų Šv. Antano parapijoje, kurią žmonės vadina paprastai – Pakūta, priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms padėjęs kretingiškis brolis pranciškonas buvęs ilgametis klebonas Gediminas Numgaudis atviravo, kad į jį kreipdavosi įvairūs žmonės, tačiau visiems padėti neturėjo fizinių galimybių. „Jie patys eidavo prašyti pagalbos, o man reikėjo kažką daryti“, – pradžią prisiminė jis.


Kretingos Psichikos sveikatos centre – naujovė: bus įrengtas pakaitinio gydymo metadonu kabinetas, kuriame pagalbą galės gauti visi, turintys priklausomybę nuo opioidų, tokių, kaip heroinas, aguonų nuoviras. Paslaugą planuojama pradėti teikti nuo kitų metų.


Vaistažoles auginančios, augalų pasaulį pažįstančios kretingiškės Katerinos Labanauskienės žodžiais, rugsėįį augalai turi ypatingų savybių: kai kurie būtent tuo metu brandina uogas, kitų šaknys per vasarą būna prikaupusios aktyvių komponentų ir vitaminų, treti, ruošdamiesi žiemai, vis dar kaupia maistingąsias medžiagas, kurios naudingos ir žmonėms.


Kretingiškė Irena Lukševičienė įrodė, kaip svajonė gali virsti realybe. Jos daržo istorija primena kino filmo siužetą.


Kretingos rajono kultūros centro vadovo Prano Razmaus iniciatyva, spalio 1-ąją minint Pasaulinę muzikos dieną, prie Kultūros centro bus pastatytas dar vienas – ketvirtasis – vardinis suolelis, skirtas Kretingoje kurį laiką dirbusiam ir gyvenusiam garsiam šalies kompozitoriui Eduardui Balsiui. Šiemet visoje Lietuvoje švenčiamas šio iškilaus kompozitoriaus 100-metis, ta proga mūsų mieste ir bus atidengtas suolelis.


Prie naujai statomo Sporto komplekso šiuo metu vyksta darbai, bet kretingiškiams jau kyla klausimų, kas tokiame dideliame plote bus įrengta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, jog yra rengiamos automobilių stovėjimo aikštelės.


Šiais metais pirmą kartą Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijavo programą, pagal kurią yra finansuojamas sodininkų bendrijų kelių atnaujinimas. Kretingos rajono savivaldybė viena pirmųjų pasinaudojo šia galimybe: šiemet bus asfaltuojamos 4 gatvės, taip pat ruošiami siūlymai kitiems metams.


Vyriausybė lengvina savivaldybėms nepilnų priešgimnazijinių klasių mokyklose išlaikymo naštą ir šiais mokslo metais išlaidas šiai reikmei su savivaldybėmis dalinsis pusiau. Kretingos rajono savivaldybei ši lengvata sudarys apie 80 tūkst.eurų.


Iš 60 metrų aukščio kamino beliko trečdalis.

Kretingos Melioratorių gatvėje netrukus neliks iš toli pastebimo bendrovės „Kretingos šilumos tinklai” kamino.

Iš 60 metrų aukščio kamino vakar bebuvo likę nenugriauta apie 25 metrus. „Kaminas – pavargęs, avarinės būklės ir nebereikalingas, atitarnavo daugiau kaip 30 metų“, – apie griaunamą kaminą pasakojo „Kretingos šilumos tinklų” direktorius Jonas Barzdys. Prieš keletą metų įmonė prie katilinės pasistatė metalinį kaminą.

Griaunamas kaminas sumūrytas iš geltonų skylėtų plytų. Anot J. Barzdžio, tokiomis plytomis sovietų laikais mūrijo vidines namų sienas. Direktorius patikino, kad plytas sandėliuoja čia pat įmonėje. „Vienerius metus jas galime laikyti, spręsime, kur jas dėti“, – sakė įmonės vadovas.

Griauti katilinei nebereikalingą kaminą buvo nuspręsta prieš keletą metų, tačiau užsitęsė griovimo darbų pirkimo konkursas. Kaminą griauna įmonė „Austata” iš Šiaulių, pagal sutartį įsipareigojusi darbą atlikti per 2 mėnesius, jau dirbo mėnesį.

„P. n.” informacija


Šią savaitę Kretingos rajono seniūnijose lankėsi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų paskirtas atstovas Kretingos, Skuodo, Plungės rajonams Paulius Šukys.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas