|
|
|
(1387) 2019-09-06Darbėniškiai nepasidalija miestelio istorija
Darbėnų miestelyje, kurio vardas pasaulyje garsėja ir kaip sionizmo tėvo Davido Volfsono gimtinė, o prieškariu gyveno itin gausi žydų bendruomenė, sumanyta pastatyti kelis jos tragišką lemtį įamžinančius objektus – Atminimo obelį bei Atminimo akmenis. Deja, šie sumanymai taip ir gali likti neįgyvendinti dėl miestelio bendruomenės susipriešinimo. Perbėgo juoda katė Į Darbėnų žydų istoriją prieš 5-erius metus ėmė gilintis gimnazijos bendruomenė, vadovaujama Sonatos Litvinienės, o sumanytų projektų iniciatorė buvo pedagogė Edita Gliožerienė. Deja, ilgainiui tarp abiejų pedagogių prabėgo juoda katė, ir atsitiko taip, kad istorinė praeitis tarsi suskaldė dalį miestelio bendruomenės. E. Gliožerienė, panirusi į ją dominančią sritį, bendradarbiauja su įvairiomis šalies bei užsienio organizacijomis, tačiau veikia atsiribojusi nuo gimnazijos. Šiuokart ji ėmėsi iniciatyvos miestelio Turgaus aikštės grindinyje įrengti du atminimo ženklus, įamžinančius nužudytą 17-metę žydaitę Esterą Kvelerytę ir garsų miestelio fotografą Elijahu Bruckų. Taip darbėniškiai dalyvautų pasauliniame Atminimo akmenų projekte, – Lietuva jame yra 21-oji šalis. Šiuo metu į šalies grindinius sudėta kone trys dešimtys akmenų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Jurbarke, Plungėje. S. Litvinienė taip pat sumanė, kad prie mokyklos reikėtų žydų gelbėtojus įprasminančio atminimo ženklo, ir kreipėsi į Plungėje įkurto Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo vykdantįjį direktorių Eugenijų Bunką. Šis pasiūlė pastatyti metalinę obelį, kokios statomos Litvakų atminimo sode, Plateliuose, kad kabinami obuoliai primintų iš Darbėnų kilusius įvairių tautybių šviesuolius. Obels kompoziciją E. Bunka ketino pastatyti iš savo lėšų. Lyg ir buvo susitarta.
Ar rajono seniūnijose reikia senatvės namų?
„Dūmų“ mašina iš Padvarių suks į senąjį miesto kvartalą
Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, miestų teritorijose paviršinės lietaus ir buitinės nuotekos turi būti surenkamos, transportuojamos ir tvarkomos atskirai. Norėdami nustatyti neteisėtus prisijungimo atvejus nuotekų tinkluose, bendrovės „Kretingos vandenys“ specialistai vamzdynus tikrina sutirštintus vandens garus generuojančia vadinamąja dūmų mašina.
Ruduo – ir daržo puvenų metas
Rudenėjant miestiečių sklypai užversti žaliosiomis atliekomis: raunami nugeltę daržai, dėl sausros obelys žemėn beria obuolius, ir žmonės jais, pūvančiais, perpildę žaliųjų atliekų konteinerius. Miesto kapinėse kitokia problema – į specialiai įrengtas žaliųjų atliekų aikšteles kretingiškiai plastiko maišais sumeta visa, kas nebereikalinga.
Pasaulinėje olimpiadoje – bronza
Pranciškonų gimnazijos abiturientas Simonas Baltūsis rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 3 d. dalyvavo Pietų Korėjoje Daegu mieste vykusioje Tarptautinėje geomokslų olimpiadoje (IESCO 2019), kurioje pelnė bronzos medalį.
Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys. Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.
Sielos žaizdas gydė Dievo meile
Beveik 25-erius metus iki šį pavasario Pakutuvėnų Šv. Antano parapijoje, kurią žmonės vadina paprastai – Pakūta, priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms padėjęs kretingiškis brolis pranciškonas buvęs ilgametis klebonas Gediminas Numgaudis atviravo, kad į jį kreipdavosi įvairūs žmonės, tačiau visiems padėti neturėjo fizinių galimybių. „Jie patys eidavo prašyti pagalbos, o man reikėjo kažką daryti“, – pradžią prisiminė jis.
Priklausomybėms pasitelks metadoną
Kretingos Psichikos sveikatos centre – naujovė: bus įrengtas pakaitinio gydymo metadonu kabinetas, kuriame pagalbą galės gauti visi, turintys priklausomybę nuo opioidų, tokių, kaip heroinas, aguonų nuoviras. Paslaugą planuojama pradėti teikti nuo kitų metų.
Rugsėjo dovanos – sveikatai ir grožiui
Vaistažoles auginančios, augalų pasaulį pažįstančios kretingiškės Katerinos Labanauskienės žodžiais, rugsėįį augalai turi ypatingų savybių: kai kurie būtent tuo metu brandina uogas, kitų šaknys per vasarą būna prikaupusios aktyvių komponentų ir vitaminų, treti, ruošdamiesi žiemai, vis dar kaupia maistingąsias medžiagas, kurios naudingos ir žmonėms.
Apie svajonę turėti daržą ir lemtingą laišką
Kretingiškė Irena Lukševičienė įrodė, kaip svajonė gali virsti realybe. Jos daržo istorija primena kino filmo siužetą.
Statys vardinį suolą kompozitoriui Eduardui Balsiui atminti
Kretingos rajono kultūros centro vadovo Prano Razmaus iniciatyva, spalio 1-ąją minint Pasaulinę muzikos dieną, prie Kultūros centro bus pastatytas dar vienas – ketvirtasis – vardinis suolelis, skirtas Kretingoje kurį laiką dirbusiam ir gyvenusiam garsiam šalies kompozitoriui Eduardui Balsiui. Šiemet visoje Lietuvoje švenčiamas šio iškilaus kompozitoriaus 100-metis, ta proga mūsų mieste ir bus atidengtas suolelis.
Prie naujai statomo Sporto komplekso šiuo metu vyksta darbai, bet kretingiškiams jau kyla klausimų, kas tokiame dideliame plote bus įrengta. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Povilas Černeckis paaiškino, jog yra rengiamos automobilių stovėjimo aikštelės.
Atnaujins sodininkų bendrijų gatves
Šiais metais pirmą kartą Lietuvos automobilių kelių direkcija inicijavo programą, pagal kurią yra finansuojamas sodininkų bendrijų kelių atnaujinimas. Kretingos rajono savivaldybė viena pirmųjų pasinaudojo šia galimybe: šiemet bus asfaltuojamos 4 gatvės, taip pat ruošiami siūlymai kitiems metams.
Nepilnos klasės kainuos pigiau
Vyriausybė lengvina savivaldybėms nepilnų priešgimnazijinių klasių mokyklose išlaikymo naštą ir šiais mokslo metais išlaidas šiai reikmei su savivaldybėmis dalinsis pusiau. Kretingos rajono savivaldybei ši lengvata sudarys apie 80 tūkst.eurų.
Kretingos Melioratorių gatvėje netrukus neliks iš toli pastebimo bendrovės „Kretingos šilumos tinklai” kamino. Iš 60 metrų aukščio kamino vakar bebuvo likę nenugriauta apie 25 metrus. „Kaminas – pavargęs, avarinės būklės ir nebereikalingas, atitarnavo daugiau kaip 30 metų“, – apie griaunamą kaminą pasakojo „Kretingos šilumos tinklų” direktorius Jonas Barzdys. Prieš keletą metų įmonė prie katilinės pasistatė metalinį kaminą. Griaunamas kaminas sumūrytas iš geltonų skylėtų plytų. Anot J. Barzdžio, tokiomis plytomis sovietų laikais mūrijo vidines namų sienas. Direktorius patikino, kad plytas sandėliuoja čia pat įmonėje. „Vienerius metus jas galime laikyti, spręsime, kur jas dėti“, – sakė įmonės vadovas. Griauti katilinei nebereikalingą kaminą buvo nuspręsta prieš keletą metų, tačiau užsitęsė griovimo darbų pirkimo konkursas. Kaminą griauna įmonė „Austata” iš Šiaulių, pagal sutartį įsipareigojusi darbą atlikti per 2 mėnesius, jau dirbo mėnesį. „P. n.” informacija
Žemės ūkio rūmų atstovas – ir Kretingoje
Šią savaitę Kretingos rajono seniūnijose lankėsi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų paskirtas atstovas Kretingos, Skuodo, Plungės rajonams Paulius Šukys.
|
|
