Pajūrio naujienos
Help
2024 Balandis
Pi18152229
An29162330
Tr3101724
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Apklausa

Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1364) 2019-06-18

Kilus diskusijoms dėl ugdymo įstaigose, esant aukštai oro temperatūrai, sunkių mokymosi sąlygų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau svarsto keletą galimybių, kaip spręsti šią problemą, viena jų – nutraukti ugdymo procesą. Tačiau apie mokslo metų trumpinimą kol kas nėra kalbama.

Karštis – daug sunkumų tiek mokiniams, tiek dirbantiems mokiniams sukėlęs reiškinys. Neseniai socialiniuose tinkluose kilusi sumaištis tik dar kartą tai įrodė. Niekam nesitikėjus, kad birželio pradžioje oro temperatūra gali kilti per 30 laipsnių, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jau tenka svarstyti tam tikras įstatymų korekcijas, o mokyklų vadovams ir darbdaviams – suktis iš sudėtingos situacijos.

Sukasi iš padėties

Kaip kiekvienas pernešame aukštą oro temperatūra, priklauso nuo įvairių fiziologinių dalykų, o vaikai yra viena pažeidžiamiausių grupių. „Kuo mokinys jaunesnis, tuo jam sunkiau pernešti karštį“, – teigė Kretingos rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Viktorija Arlauskienė.

„Norint spręsti problemą būtina vėdinti patalpas, tačiau visi suprantame, kad taip greitai nebus ši problema išspręsta“, – kalbėjo V. Arlauskienė.

Jai pritarė ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Vytautas Ročys: „Kondicionierių, kurie padėtų ištverti karščius, mokyklos neįsives taip greitai, juolab kad anksčiau tokių karščių nebuvo, todėl reikia problemą spęsti kitaip – reikėtų nutraukti mokymosi procesą. Manau, kad apskritai reikėtų jį sutrumpinti, nes orai mūsų šalyje karštėja.“

Nesant techninių galimybių vėsinti pamokas, mokyklų administracijos kartu su pedagogais problemą sprendė kitais būdais. „Trumpinome pamokas, jas baigdavome iki 12 val., turėjome netradicines veiklas. Karščiausia pas mus buvo trečiame aukšte, tačiau mokytojai turėjo galimybę pasiskirti kitus kabinetus“, – įvardino Vydmantų gimnazijos direktorė Rasa Stonkuvienė.

Ji pritarė ir ugdymo proceso trumpinimui, bet įžvelgė ir dar vieną priežastį: „Gyvename pajūrio zonoje, mokiniai vasarą nori dirbti, todėl jie nebesimoko taip intensyviai.“

Kad problemą pavyko spręsti gan sklandžiai, patvirtino ir Jokūbavo Aleksandro Stulginskio mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Lidija Šiškienė: „Trumpinome pamokas, organizavome edukacines veiklas, vežėme vaikus į ekskursijas, tėvams patys teikėme informacija apie pasikeitimus. Vis dėlto, kad sumažėjo klasėse mokinių, – pajutome.“

Daugiausiai mokyklai kilo problemų dėl mokinių pavėžėjimo. „Neturime pakankamai autobusiukų, kad galėtumėme visus mokinius vežti į ekskursijas“, – sakė L. Šiškienė, pasvarsčiusi, kad mokslo metus reikėtų trumpinti.


Kretingos mieto šventėje policijos pareigūnai užtikrino tvarką, buvo užfiksuotas ne vienas pažeidimas.

Kretingos miesto tarybai priėmus sprendimą šventės metu leisti prekiauti alkoholiu mieste tik iki 16 val., apsukriems kraštiečiams tai nesutrukdė jų įsigyti. „Šventėje neblaivių asmenų buvo nemažai, du jų buvo pristatyti į policijos komisariatą“, – įvardino Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius. Vienam nustatytas 2,51 prom., kitam – 2,88 prom. girtumas.

Nemažai kretingiškių, apeidami draudimą, alkoholinių gėrimų įsigijo šalia esančiuose gyvenvietėse, tokiose, kaip Padvarių kaimas ar Kretingalė. Ypač populiariais šventėje tapo „termosiukai“. „Tai tik dar kartą įrodo, kiek turime priklausomybių“, – atkreipė dėmesį T. Mikelkevičius.

Vykstant daug renginių, mieste suintensyvėjo ir eismas. „Yra per metus kelios dienos, kuomet Kretingoje nebemoka žmonės važiuoti, – kalbėjo T. Mikelkevičius, pridurdamas, kad policijos pareigūnai stengėsi į netinkamai pastatytas transporto priemones žiūrėti nuolaidžiai. – Jeigu automobiliai netrukdė eismui, nekreipėme per daug dėmesio, tačiau tokių vairuotojų buvo daug.“

Vis dėlto policijos pareigūnams teko skirti baudas dviem vairuotojams. „Viena iškeliavo į Kretingą, kita – į Vilnių, tačiau tai jau buvo labai grubūs ir įžūlus pažeidimai, nes kiti vairuotojai nebegalėjo pravažiuoti“, – paaiškino T. Mikelkevičius.

Nedidelio eismo įvykio metu, savaitgalį susidūrus dviem automobiliams Grūšlaukės k., prireikė policijos pareigūnų. „Vairuotoja, kuri buvo nekalta dėl eismo įvykio, neturėjo teisės vairuoti, todėl prireikė ir mūsų pagalbos“, – priežastį įvardijo T. Mikelkevičius.

Penktadienį apie 22 val. policijos pareigūnai gavo pranešimą dėl iš namų išėjusio ir negrįžusio nepilnamečio, kurio buvo ieškoma ne pirmą kartą. Jaunuolis po kurio laiko namo sugrįžo.

Savaitgalį mieste netrūko ir smurto artimoje aplinkoje atvejų. Penktadienį apie 8 val. ryto neblaivus vyras smurtavo prieš savo žmoną. Jis sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Sekmadienį prieš vidurnaktį sugyventinis smurtavo prieš savo sugyventinę. Abu įvykio dalyviai buvo neblaivūs. Vyras uždarytas į areštinę. Šeštadienį apie 4 val. ryto rajone pažįstamų asmenų buvo sumuštas 1989 m. gimęs vyras. Taip pat pradėti trys ikiteisminiai tyrimai mirties priežasčiai nustatyti. Paskirtos ekspertizės.

„Pranešimų sulaukėme daugiau negu įprastai – beveik 70“, – savaitgalį apibendrino T. Mikelkevičius.

„P. n.“ informacija


  • Iš policijos suvestinių

PALANGA

KOPŲ g. birželio 16 d. apie 13 val. nuo suoliuko prie namelio dingo vaikinui, gimusiam 1996 m., priklausanti kuprinė ir joje buvę daiktai. Nuostolis – 250 eurų. Sulaikytas ir į Palangos miesto policijos komisariatą pristatytas įtariamasis šia vagyste.

Parengė Edita KALNIENĖ


Sportuojanti bendruomenė su džiaugsmu priėmė žinią apie šventės metu įvyksiančias gatvės krepšinio varžybas.

Dėl apdovanojimų Pranciškonų gimnazijos prieigose ir sporto aikštyne varžėsi 46 komandos iš Kretingos miesto ir rajono, Palangos, Gargždų, Klaipėdos, Plungės, Šiaulių.

„Krepšininkai varžėsi 6 amžiaus grupėse, įvyko 96 varžybos, iš viso krepšinį žaidė apie 150 dalyvių“, – varžybų statistiką pateikė Kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Erikas Žiubrys.

I gr. (gimusių 2010 m. ir jaunesnių) nugalėjo palangiškių „Kuršių-Junior“ komanda – Tomas Jurgilevičius, Marijus Jurkus ir Justas Masidunskas; II gr. (gim. 2008–2009 m.) – Šiaulių „Bičai“ (Julius Urnius, Saulius Čepaitis, Paulius Ruškys); III gr. (gim. 2006–2007 m.) – Plungės „Iš pragaro“ (Aušrys Razmus, Rokas Kreišmontas, Dominykas Gotautas); IV gr. (gim. 2004–2005 m.) – Kretingos „Pirmakleckiai“ – Pijus Daukantas, Gintaras Beniušis, Viktoras Staponas, Tautvydas Ivanauskas; V gr. (gim. 2002–2003 m.) – „Kretingalė ir Tadas“ (Šarūnas Tiškus, Rokas Žilinskas, Tadas Budrys ir Rokas Tiškus); VI gr. (gim. 2001 m. ir vyresnių) – Baublių-Plungės komanda „Boso kubilas“, kuriai atstovavo Darius Skuodas, Ovidijus Jonaitis, Eimantas Kupšys, Linas Kontrimas.

„P. n.“ informacija


Birželio 19 d. Palangos miesto savivaldybės baseine įvykusiose plaukimo varžybose „Vilties plaukimas 2019“ dalyvavo apie pustrečio šimto įvairaus amžiaus plaukikų iš Klaipėdos, Kauno plaukimo klubų bei pavieniai sportininkai iš visos Lietuvos, taip iš užsienio – Latvijos, Rusijos Kaliningrado srities.

„Vilties plaukimas 2019“ yra vienas svarbiausių „Vilties miesto“ projekto renginių, kurių dalyviai solidarizuojasi su sergančiais onkologinėmis ligomis. „Vilties plaukimo 2019“ dalyvių startinis mokestis, kuris asmeniui svyravo nuo 5 iki 20 eurų, atitenka Klaipėdoje įsikūrusiam Šv. Pranciškaus onkologijos centrui. Centras teikia dvasinę, psichologinę ir socialinę pagalbą onkologiniams ligoniams bei jų artimiesiems.

„Vilties plaukimas“ vyko aštuntus metus. „Praskaidrini ir sau gyvenimą, tai plauki tam, kad palaikytum sergančius sunkia liga“, – sakė „Vilties plaukimo 2019“ 50 m laisvuoju stiliumi rungties 60–65 metų amžiaus vyrų grupėje nugalėtojas, Kretingos rajono savivaldybės tarybos ilgametis narys Steponas Baltuonis.

„P. n.“ informacija


Vienas smiginio varžybų organizatorių – smiginio klubo „Topas“ vadovas Romualdas Jablonskis.

Kretingos miesto šventei paįvairinti rajono Savivaldybės Kultūros ir sporto skyrius bei smiginio klubas „Topas“, vadovaujamas Romualdo Jablonskio, miesto centre surengė smiginio varžybas, kuriose rankos taiklumą išbandė 300 rajono gyventojų ir šventės svečių.

Smiginio varžybų nugalėtojais ir prizininkais tapo: vaikų grupėje – I v. – Jokūbas Domarkas (178 tšk.), II v. – Neidas Vazbys, III v. – Armandas Maksvytis ir Edgaras Lūža; moterų grupėje – I v. Virginija Mickuvienė (212 tšk.), II v. – Inga Kanarėikina; III v. – Rasmina Beniušienė ir Sandra Valiūnienė; vyrų grupėje – I v. – Gintaras Jokūbauskas, II v. – Alvydas Stankaitis, III v. – Bronislovas Daublys ir Marius Pakalniškis; profesionalų grupėje – I v. – Sigitas Kvajauskas, II v. – Paulius Mikaločius, III v. – Antanas Galdikas ir Mindaugas Viskontas.

Nugalėtojams ir prizininkams taures ir medalius įsteigė Kultūros ir sporto skyrius.

„P. n.“ informacija


Savaitgalį Kretingos „Minija“ savoje aikštėje 3:4 pralaimėjo Kupiškio FK „Kupiškis“.

Šis Lietuvos futbolo federacijos I lygos susitikimas prasidėjo be didesnės žvalgybos, o jau 8 min. „Minijos“ komandą į priekį išvedė Jusufas Traore. Varžovų komandai rezultatą 15-ą min. išlygino legionierius iš Latvijos Stanislavas Pihockis, 18 min. rezultatą persvėrė Edgaras Stankevičius, o dar po 5 min. savo antrąjį įvartį pelnė S. Pihockis. Pirmame kėlinyje „Minija“ turėjo dar ne vieną gerą progą, tačiau jis ir baigėsi 1:3 „Minijos“ nenaudai.

Antrą kėlinį „Kupiškio“ komanda susitelkė gynybai, ir šeimininkai, palaikomi savų žiūrovų, bandė kilti į vartų šturmą: 71 min. po keitimo pasirodęs Edgaras Drąsutis po taiklaus smūgio atgaivino viltis, bet 75 min. vienoje kontratakų svečiai po rikošeto įmušė dar vieną įvartį. 82 min. Mindaugas Grušauskas dar kartą nukreipė kamuolį į varžovų vartus, bet tai buvo paskutinis tų rungtynių įvartis. Kretingos „Minija“: Robertas Kazbaris, Paulius Juška, Ainis Vilavičius, Karolis Inta, Antonas Solovjovas, Jusufas Traore, Donatas Navikas, Edvinas Andrijauskas, Asilbekas Seitkalijevas, Evaldas Kaliniauskas, Jaja Barry, Donatas Surblys. Po keitimo Edgaras Drąsutis, Mindaugas Grušauskas, Mantas Elzbergas.

Rungtynes Kretingos miesto stadione stebėjo 300 žiūrovų.

„P. n.“ informacija


Stovyklautojų sveikatinimui pritaikytas ir žaidimų kambarys. Penktokas Titas (dešinėje) su draugu susidomėjo takeliu pėdoms mankštinti.

Dirbantys poilsio ir sveikatingumo centre „Atostogų parkas“ Žibininkuose turi galimybę į darbą vykti kartu su mokslo metus baigusiais ar atostogaujančio vaikų darželio lankyti negalinčiais savo vaikais.

„Atostogų parko“ vasaros stovykla veikia nuo 9 iki 19 val. Čia vaikus trumpalaikei ar ilgesnei priežiūrai palieka ir centro lankytojai. Į stovyklą priimami vaikai ir iš aplinkinių vietovių. Centro SPA lankytojų vaikams stovykla yra nemokama, darbuotojams taikomos nuolaidos. Viena valanda be nuolaidos vaikui kainuoja 2 eurus, už visą dieną tenka mokėti 30 eurų, už 5 dienas – 135 eurus.

Vienoje grupėje nebūna daugiau kaip 10 vaikų. Stovykloje dirba dvi pedagogės. Praėjusį trečiadienį stovykloje sutikta viena jų – Audronė Leškuvienė teigė, kad stovyklautojai nors ir būna labai įvairaus amžiaus (tądien nuo 6 iki 13 metų), kartais ir kitakalbiai – lietuvių emigrantų, svečių iš Rusijos vaikai, jie visi čia puikiai sutaria. „Atvykę po mokslo metų būna ir dirglūs, tačiau mūsų „Atostogų parko“ net pati aplinka juos veikia raminančiai“, – sakė A. Leškuvienė apie stovyklos poveikį.

Stovyklaujantiems vaikams yra parengta turininga bei juos sveikatinanti programa. Dieną stovyklautojai pradeda darydami specialią mankštą. „Mankštiname ne vien kūną, bet ir veidą, akis“, – aiškino auklėtoja. Kasdien porą valandų vaikai praleidžia „Atostogų parko“ vidaus ir lauko baseinuose, mokosi plaukti. „Po dviejų dienų, be didesnių pastangų, žiūrėk jau ir plaukia. Plaukti mokosi ir vieni iš kitų“, – džiaugėsi A. Leškuvienė. Stovyklos vaikai turi atskirą žaidimų kambarį, laiką leidžia ir lauke ant batuto, sūpynėse.

Programoje yra šokiai, pažintis su žirgais greta esančiame žirgyne. Vaikai naudojasi SPA druskų kambariu, kuris labai reikalingas sergantiems ir linkusiems sirgti kvėpavimo takų ligomis, jų profilaktikai.

Stovyklautojai maitinami 3 kartus per dieną „Atostogų parke“ esančioje „Parko virtuvėlėje“. „Meniu keičiamas kasdien. Daug vaisių, daržovių“, – patikino A. Leškuvienė. „Suvalgome viską“, – sakė žaidimų kambaryje laiką smagiai leidę pradinukų amžiaus berniukai.

Vaikų vasaros poilsiui Kretingos rajono savivaldybė iš savo biudžeto šiemet skyrė 8,5 tūkst. eurų Už šiuos pinigus bus surengta 12 stovyklų 311-ai vaikų skirtingose rajono švietimo įstaigose – vaikų darželiuose, mokyklose. Dauguma stovyklų numatytos birželio mėnesį. Visos stovyklos dienos tipo. Jų programos gana įvairios: meninio, sportinio pobūdžio bei orientuotos į gamtotyrą, turizmą, kraštotyrą.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės valdžia užsimojo įgyvendinti pirmtakų jau puoselėtą planą: 1,2 ha Savivaldybei Savanorių gatvėje Kretingoje (buvęs miškų urėdijos medelynas) priklausančiame sklype pastatyti apie 6 tūkst. kv. m ploto administracinį pastatą ir į jį perkelti šiandieną po Kretingą išsibarsčiusias Savivaldybės įstaigas, administracijos padalinius. Pastato statybai neprieštaravo jos galimybes praėjusią savaitę svarsčiusi Savivaldybės strateginio planavimo taryba.

Turimi pastatai netenkina poreikių

„Ar žvelgiant į perspektyvą mums reikia tiek pastatų?“ – praėjusį ketvirtadienį Strateginio planavimo tarybos, kuriai priklauso Savivaldybės tarybos komitetų pirmininkai, klausė jos vadovas,meras Antanas Kalnius. Meras išvardijo Savivaldybės Kretingos mieste turimus pastatus – J. K. Chodkevičiaus g. 10, Vilniaus g. 8, Rotušės a. 1, Vilniaus g. 18, Savanorių g. 29A, kitus bei įvairiuose pastatuose Savivaldybei priklausančias patalpas ir konstatavo, kad jie tebėra nepritaikyti neįgaliesiems, kai kurie, kaip antai pastatas J. K. Chodkevičiaus g. – avarinės būklės, o vienokio ar kitokio rimtesnio remonto reikia visiems. Be to, taip po miestą išbarstyta Savivaldybės valdžia dirba be „Vieno langelio“, nes taikyti šį principą yra neįmanoma. Prie daugelio pastatų trūksta vietos automobiliams parkuoti.

Kiek kainuotų esamų pastatų renovacija – neaišku. Spėjama, kad už naujo pastato pastatymą gerokai brangiau.

Spręsti nedelsiant dėl Savivaldybės esamų pastatų tolesnio naudojimo ir naujo pastato statybos verčia ir ant kulnų lipanti Savivaldybės pastatų modernizavimo (energetinio efektyvumo didinimo) programa, kurią remia ES. Pagal šią programą buvo planuota apšiltinti pastatą Vilniaus g. 8, iš kurio išsikraustė biblioteka, kuriame liko Kretingos miesto seniūnija, Savivaldybės administracijos Švietimo, Kultūros ir sporto, Vaiko teisių skyriai. Sveikatos apsaugos ir socialinių reikalų komiteto pirmininko, buvusio mero Juozo Mažeikos teigimu, nukėlus šio pastato salės stogą, uždėjus salei perdangą ir pristačius antrą aukštą į jame įrengtas papildomas patalpas būtų galima perkelti Savivaldybės skyrius iš avarinės būklės pastato, esančio J. K. Chodkevičiaus gatvėje. Tačiau dėl tokios pastato rekonstrukcijos Savivaldybė nebegautų ES paramos pastatui apšiltinti, nes pažeistų šiai paramai gauti nustatytas sąlygas (jose rekonstrukcija nenumatyta), o ta parama yra per 400 tūkst. eurų. „Strategiškai mąstydami laiku perėmėme iš urėdijos tą sklypą“, – J. Mažeika pritarė, kad geriausia išeitis sprendžiant Savivaldybei esamų pastatų keliamas problemas yra pastatyti naują Savivaldybės administracijos pastatą. Taip būtų išspręsta ir automobilių parkavimo problema, nes statybai numatytame sklype vietos yra užtektinai.

„Kretingos rajono savivaldybė, vertinant apsirūpinimą administraciniais pastatais, jų būklę, yra vienoje iš prasčiausių situacijų respublikoje“, – tvirtino J. Mažeika.


Kretingos rajono turizmo ir informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė (kairėje) vizitą Kretingoje suorganizavo kelionių žurnalistei Gunillai Kristinai Heick iš Danijos.

Kretingos rajono turizmo ir informacijos centro vadybininkė Rita Beržanskienė informavo, kad per Šv. Antano atlaidus Kretingoje lankėsi kelionių žurnalistė Gunilla Kristina Heick iš Danijos. Apie Kretingą sužinojusi žurnalistė pakeitė savo planus, kad galėtų pamatyti Kretingą ir pajausti šventinę miesto dvasią.

K. Heick keliauja po visą pasaulį ir rašo danų, suomių, norvegų kalbomis straipsnius šiaurės šalių žiniasklaidos priemonėms.

„Jos apsilankymas Kretingoje labai svarbus, nes šios žurnalistės straipsnius skaito didelė auditorija. Straipsniai turėtų sudominti keliautojus iš Skandinavijos šalių aplankyti mūsų kraštą“, – sakė R. Beržanskienė, kuri ir suorganizavo žurnalistės iš Danijos vizitą Kretingoje.

K. Heick prašymas buvo atvykus į Kretingą susipažinti su religiniu paveldu. Vizito metu ji kartu su gide Diana Jomantaite-Jonaitiene aplankė Pranciškonų vienuolyno ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios pastatų ansamblį, lurdo grotą, grafų Tiškevičių koplyčią, Jurgio Pabrėžos kapo koplytėlę, knygyną-arbatinę „Špitolė“.

„Viešnia liko sužavėta miesto istorija, dvasia, bendruomeniniu gyvenimu“, – pastebėjo R. Beržanskienė.

„P. n.“ informacija


Saugaus eismo komisijos posėdyje automobilių problemas išsisprendė Kretingos M. Valančiaus viešoji biblioteka bei Darbėnų miestelio bendruomenė: prie bibliotekos atsiras informacinė lentelė, kad kieme mašinas parkuoti gali tik darbuotojai, o Darbėnų parke – ženklas, žymintis tako paskirtį.

Mažame kieme netelpa

Tiek bibliotekos direktorė Birutė Karčauskienė, tiek bendruomenei atstovaujantis seniūnas Alvydas Poškys iš pradžių pageidavo motorinių transporto priemonių draudžiamųjų ženklų, tačiau komisija, kurios pirmininkas Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis, įtikino, kad pradžioje prie bibliotekos pakaks informacinės lentelės, o parke – ženklo, kad takas skirtas pėstiesiems bei dviratininkams.

Lentelė prie bibliotekos atsiras ties pastato įvažiavimu į vidinį kiemą, kuris yra mažas, todėl nuolat būna pilnas svetimų mašinų. Pasak B. Karčauskienės, susidaro sunkumų atvykti arba išvykti ir bibliotekos pastate esančias įstaigas aptarnaujančiam transportui, kai kurie vairuotojai iš kiemo Kretingos rajono kultūros centro link išrieda kirsdami žalios vejos ir šaligatvio zonas.

Aptarnaujančiam transportui skirtą vietą palei bibliotekos pastatą nuspręsta pažymėti geltonąja linija.

Nors darbėniškiai žmonių itin pamėgtame Vytauto Didžiojo parke sudarė sąlygas ramiam poilsiui gamtoje, kai kurie vis viena čia važinėja motorinėmis transporto priemonėmis, gadina pėstiesiems skirtus takus bei žaliąją zoną. Posėdyje nuspręsta iš abiejų pusių pastatyti po kelio ženklą, žymintį, jog tai – pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Juo, reikalui esant, pravažiuoti galės tik seniūnijos aptarnaujantis transportas.


Merui Antanui Kalniui (kairėje) regalijas įteikė Seimo narys Antanas Vinkus.

Šeštadienio rytą kretingiškiai ir Kretingos miesto svečiai rinkosi prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo. Čia tradiciškai Šv. Antano atlaidų ir miesto šventės proga pagerbtas Kretingos įkūrėjas J. K. Chodkevičius ir iškilmingai inauguruotas išrinktasis rajono Savivaldybės meras Antanas Kalnius, kuris vakare vykusioje ceremonijoje įteikė kultūros ir meno premijas penkiems šių metų laureatams.

Įteikė regalijas merui

„Aš – senas miestas, parėmęs debesis bažnyčių smailėmis“, – šiais žodžiais prasidėjo ceremonija prie paminklo Kretingos miesto, vienuolyno ir bažnyčios įkūrėjui J. K. Chodkevičiui. Štai jau dešimt metų šioje vietoje tradiciškai pradedama miesto, kuris šiemet mini savo 410-tąjį gimtadienį ir 766-ąsias vardo paminėjimo metines, šventės iškilmingoji dalis. Ir jau antrą kartą čia, pačiame miesto centre, inauguruojamas Kretingos miesto ir rajono gyventojų tiesiogiai išrinktas meras.

Išrinktajam merui Antanui Kalniui įteikti regalijas buvo pakviesti į ceremoniją atvykę LR Seimo nariai Antanas Vinkus bei Levutė Staniuvienė ir Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė.

Savo padėkos kalboje inauguruotasis meras A. Kalnius akcentavo, jog jam įteiktos regalijos – ne tik garbė, bet ir įpareigojimas ateities darbams.

„Kretinga turi daug nuoširdžių ir darbščių žmonių. Ir tik nuo mūsų visų bendro darbo priklausys, kokia bus Kretinga. Nesipykime, nesiginčykime, kartu kurkime miestą ir kraštą, kuriame norėtų kurtis jaunos šeimos, kuriame jaunimas turėtų veiklos, o senjorai orią ir aktyvią senatvę“, – kalbėjo A. Kalnius.


Kretingos parapijos „blusturgyje“ apsilankė ir buvęs klebonas Antanas Blužas.

Grojantis ir šokantis fontanas, mugės šurmulys, lietuvių ir kaimyninių tautų liaudies melodijų ir dainų skambesys, ant batutų šokinėjančių vaikų klegesys ir sportininkų pergalės šūksniai, koncertai ir fejerverkai – visa tai susiliejo į šeštadienį kretingiškius ir miesto svečius įsukusios šventės sūkurį.

Nežiopsojo – nestokojo

Nuo pat ankstyvo šeštadienio ryto ir kretingiškių, ir į miesto šventę atvykusių svečių laukė Rotušės aikštėje įsikūrę tautodailininkai, amatininkai, kulinarinio ir konditerinio paveldo patiekalų gamintojai, pačias įvairiausias gėrybes – nuo indėnų lankų iki žolelių, muilo, kvapniųjų aliejų ir egzotiškų rytietiškų ir kaukazietiškų saldėsių – siūlę prekiautojai, iš visos Lietuvos suvažiavę į mugę „Nežiopsosi – nestokosi“.

„Juk ketinau nieko nebepirkti, net žodį pati sau daviau, bet kaip čia susilaikysi“, – kalbėjo prie ką tik įsigytos lininės suknios papuošalus iš odos derinusi iš Palangos atvažiavusi ten atostogaujanti vilnietė Nijolė. Moteris sakė, jog Kretingos mugė gan turtinga, tačiau ją stebina, kad prekyba vyks tik iki pusės ketvirtos – negi prekiautojams verta dėl pusdienio iš įvairių Lietuvos pakraščių į Kretingą važiuot?

Kad mugė labai jau trumpai tevyksta samprotavo ir dzūkiškais mėsos gaminiais prekiavęs Kęstutis. Žemaičių kalba paklaustas, ar kretingiškiai perka iš Dzūkijos atvežtus rūkytus ir sūdytus lašinukus, dešras, kumpius, gražiai dzūkiškai „ciksėdamas“ jis atsakė: „Cik griebia, cik neša. Gal ir dar daugiau pirktų, cik kad to laiko prekiauc mažoka“.

„Darbienu dounelė, Darbienu pyragele, i motriškelės iš Darbienu“, – garsiai pirkėjus kvietė nebe pirmą kartą su savo gardžiaisiais kepiniais į Kretingos miesto šventę atvykstanti Vida Viskontienė.

„Sunku ir suskaičiuoti, kiek metų per Anatnines, per Kretingos miesto šventę mugėse dalyvauju. Gal koks šešioliktas kartas? – bandė suskaičiuoti Vida. – Mugė labai išaugo. Prasidėjo nuo poros eilių, į kurias buvo sustatyti prekystaliai ir palapinės, dabar – pilna aikštė. Praturtėjom ne tik prekiaujančiais – pati šventė visą „nedėlią“ trunka, ir svečių iš įvairių šalių suvažiuoja. Va, girdit – estai dainuoja.“


Įvairiaspalviais balionais nešini vaikai su tėvais žygiavo eisenoje nuo estrados iki Kretingos katalikų bažnyčios.

„Antano Paduviečio atlaidai jau daug metų ypač gražiai ir iškilmingai švenčiami Kretingoje. Jūs visi, kurie šiandien susirinkote čia, esate dangaus piliečiai. Švęsdami Švenčiausios Trejybės iškilmę ir Šventojo Antano atlaidus jūs repetuojate dangų“, – aukodamas sekmadienio vakaro šv. Mišias kalbėjo Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas.

Rinkosi ištvermingiausi

Sekmadienį, šeimoms ir jaunimui skirtąją Šv. Antano atlaidų dieną, besiniaukančio dangaus ir prasidedančio lietaus nepabūgusios Kretingos šeimos ir jaunimas rinkosi prie miesto estrados. Čia buvo surengtos šeimų suneštinės vaišės-agapė, vyko informacinė parapijos grupių mugė bei maldos popietė su šlovinimo grupe „Ruah“.

Prie staliukų, ant kurių buvo sudėti šventinti paveikslėliai, žvakės, dvasinio turinio knygos bei ne tik dvasinės gėrybės ateinančiųjų laukė pranciškonų pasauliečių, Šv. Antano dienos centro, Marijos legiono, Kretingos parapijos, „Motinos maldoje“ ir kitų grupių atstovai.

„Paragaukite mūsų Reginos kepto bananų ir obuolių pyrago, tradicinių „grybukų“, paskanaukite ką tik iš lysvės nuskintų braškių“, – kvietė Marijos legiono moterys.

„O čia mūsų vaikai kartu su mokytoja patys išvirė pienių medaus“, – pasakodamos, kaip tas pienių medus daromas ir koks jis naudingas, ne tik šio produkto, bet ir pačių cinamonu pagardinto medaus ar rankų darbo vaško žvakių, įvairiausių skanėstų siūlė Šv. Anatno dienos centro savanorės.


Gabiems, talentingiems Kretingos rajono mokiniams bei kolektyvams įteikti padėkos raštai, o dviem iš jų ir vardiniai medaliai.

Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje 19-ą kartą buvo padėkota gabiems, talentingiems rajono mokiniams ir jų tėvams už Kretingos rajono vardo garsinimą šalyje ir ne tik savo darbais bei veikla mokslo, meno srityse. Iš viso mero padėkos raštais apdovanoti 16 vaikų, komandų ir kolektyvų, dviem iš jų įteikti ir vardiniai medaliai.

„Gabių, talentingų jaunų žmonių dėka Kretingos kraštas garsėja ne tik Lietuvoje. Tai žmonės, kurie kuria gražesnę ateitį, formuoja ateities visuomenę“, – kalbėjo rajono meras Antanas Kalnius. Jam pritarė ir Kretingos meno mokyklos direktorius Bernardas Anužis: „Mūsų visų ateitis – kuriantys žmonės.“

Dviem Pranciškonų gimnazijos mokiniams, antrus metus demonstruojantiems aukštus rezultatus, įteikti vardiniai medaliai: už Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje, respublikiniame etape gavus III laipsnio diplomą, bronzos medalį, Nacionalinėje geomokslų olimpiadoje laimėjus II vietą apdovanotas vienuoliktokas Simonas Baltūsis, už Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokinių Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadoje, šalies etape – II laipsnio diplomą, Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, poezijos sekcijoje, šalies etape – III laipsnio diplomą, bronzos medalį įvertintas dešimtokas Linas Daugėla.

Kitiems trims gimnazijos mokiniams įteikti padėkos raštai – vienuoliktokei Augustinai Čičiūnaitei, 52-ojoje Lietuvos mokinių biologijos olimpiadoje, respublikiniame etape laimėjusiai III laipsnio diplomą, bronzos medalį, dešimtokui Edgarui Zaborui Lietuvos mokinių geografijos olimpiadoje, respublikiniame etape, – III laipsnio diplomą, bronzos medalį, devintokei Beatričei Žiubrytei Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurse, vertimų sekcijoje, šalies etape, – III laipsnio diplomą, bronzos medalį.

Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokei Lainedai Vainauskaitei padėkota už nacionaliniame konkurse „Ateities lingvistas“ iškovotą I laipsnio diplomą.

Taip pat apdovanoti penki Kretingos meno mokyklos mokiniai, kolektyvai: nacionaliniame Jono Švedo konkursuose laureatais tapę birbynininkai Eitvydas Gedžius ir Motiejus Liakas; Lietuvos akordeonistų konkurso III v. laureatas akordeonistas Ovidijus Miežetis ir II v. laureatas akordeonistų ansamblis. Taip pat rajono meras pasveikino ir Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate III v. laimėjusį pučiamųjų instrumentų orkestrą „Vėjūnas“.


Susirinkusiems pasirodę šokių studijos „Ritmas“ auklėtiniai Greta Dirvonskytė ir Arnoldas Jankauskas.

120 – tiek baltai apsirengusių bendruomenės narių penktadienį pirmą kartą subūrė „Vasara kvepianti vakarienė“, kurios dalyviai vaišinosi atsineštomis vaišėmis ir dalinosi bendryste. Ji buvo skirta šventiškai paminėti Kretingos miesto gimtadienį.

Idėja organizuoti tokią vakarienę, pasak organizatorių, atsirado atsitiktinai, kuomet 2018 metų pabaigoje buvo užbaigta Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos statyba ir visa veikla persikėlė į naują pastatą.

„Įsikūrus naujose bibliotekos patalpose, vis žvelgdama į jaukų bibliotekos kiemelį, įsivaizduodavau medžių apsuptyje baltais drabužiais pasipuošusius kretingiškius ir miesto svečius, baltomis staltiesėmis nuklotus stalus, papuoštus gėlėmis ir žvakėmis, gardžiai kvepiančias vaišes, muziką ir tą neapsakomą bendrystės jausmą. Tada supratau, kad noriu šią idėją įgyvendinti“, – prisiminė idėjos iniciatorė Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos bibliotekininkė projektinei veiklai ir atstovavimui Inga Tirevičiutė, pridurdama, kad renginio esmė – priminti apie miesto didžiausią vertybę – bendruomeniškumą ir gebėjimą dalintis pozityvia energija, bičiulyste.

Balta spalva buvo pasirinkta norint atspindėti temą. „Ji asocijuojasi su vasara, nėra kasdieniška ir labiau pabrėžia šventės poreikį“, – paaiškino I. Tirevičiūtė.

Prasidėjus registracijai organizatoriai sulaukė didelio susidomėjimo. „Šiuolaikinė visuomenė kelia vis aukštesnius reikalavimus kultūros kokybei ir įvairovei. Todėl natūralu, kad nauji, pirmą kartą organizuojami renginiai sulaukia didesnio gyventojų susidomėjimo“, – kalbėjo I. Tirevičiutė.


Buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“ dainuojamoms dainoms pritarė visi, atėję į senąsias kapines.

„Leiskit į Tėvynę, leiskit pas savus“, – Gedulo ir vilties dieną šią visose tremties vietose – nuo Laptevų jūros iki Kazachstano stepių – lietuvių tremtinių ir politinių kalinių dainuotą dainą dainavo kretingiškiai prie paminko Lietuvių tautos kančioms atminti.

Birželio 14-osios popietę po šv. Mišių už Lietuvos laisvės kovotojus ir tremties aukas gėlėmis ir žvakėmis nešini kretingiškiai rinkosi Kretingos miesto senosiose kapinėse. Prie paminklo Lietuvių tautos kančioms atminti skambėjo literatūrinė muzikinė kompozicija „Kad sušiltų širdys po tremties“.

Buvusių tremtinių choro „Atminties versmė“, vadovaujamo Kristinos Rimienės, ir Kretingos rajono kultūros centro dainininkų bei muzikantų Rimanto Varkojaus, Elenos Šalkauskienės, Dianos Brazdeikienės bei Vitalijos Valeikienės atliekamas dainas ir melodijas perpynė Aušrinės Zulumskytės skaitomos savos kūrybos eilės bei tremtį patyrusių tautiečių sukurti eilėraščiai.

Poezijos žodį ir muzikos gaidas susirinkusieji kaip maldą ir kaip padėką už išgyventas kančias siuntė ir tiems, kas žuvo tikėjimo ir vilties išsaugojimo kare, ir tiems, kas išgyveno, kieno tikėjimas ir viltis mūsų kartai tapo laisvės siekimo pavyzdžiu.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas