Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 81 %
Naktį3°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1358) 2019-05-28

Greitu laiku duris atversianti „Valančiaus svetainė“ savo darbo laiką turės derinti prie bibliotekos darbo laiko.

Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje patalpas išsinuomojusiai ir kavinę jose įsteigusiai įmonei „Bruneros“ Kretingos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba penktadienį jau išdavė maisto tvarkymo pažymą, nors konfliktas dėl tualetų tarp dviejų po vienu stogu atsidūrusių įstaigų tebetvyro.

Planavo vienaip, padarė kitaip

Pasak rajono Savivaldybės Statybos skyriaus vedėjos Rimos Lukauskienės, pirminiame Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos techniniame projekte, parengtame dar apie 2006-uosius ar 2007-uosius metus, ši kavinė buvo suprojektuota kaip bibliotekos dalis, tai yra turėjo būti skirta bibliotekos lankytojams ir veikti tik jos darbo metu. Kavinę išnuomoti Savivaldybė panūdo gerokai vėliau, statybos darbų proceso metu – esą iš gatvės pusės įrengs atskirą įėjimą, o dėl bendrų tualetų biblioteka ir verslo įmonė vėliau tarpusavyje susitars.

„Bet taip nėra, ta linkme neinama“, – apgailestavo R. Lukauskienė. Ji teigė suprantanti ir bibliotekos direktorę – kas gi norėtų, kad, darbo valandoms pasibaigus ir darbuotojams išsiskirsčius, po atviras ir be priežiūros paliktas parodoms skirtas arba kitas atviras erdves kas nors iš kavinės lankytojų landžiotų. Be to, papildomai reikėtų aptarti ir tualetų valymo reikalus. Tačiau, Statybos skyriaus vedėjos nuomone, nėra padėties be išeities, norint šiuos dalykus įmanoma sureguliuoti, tik reikia pamąstyti, kaip.

Su pirminiu Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos techniniu projektu buvo gerai susipažinęs ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kretingos skyriaus vyriausiasis specialistas Rolandas Martinkus. „Aš pats tą projektą derinau, domėjausi, ar sanitarinių mazgų įrengta pagal reikalavimus. Viskas tada buvo atlikta be priekaištų, viskas – pagal higienos normatyvus“, – sakė jis.

R. Martinkaus teigimu, problema kilo Savivaldybei nusprendus dalį bibliotekos patalpų išnuomoti. Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba maisto tvarkymo pažymėjimo kavinei negalėjo išduoti, jei įmonė juodu ant balto nepateikė schemos, kur konkrečiai bus kavinės lankytojams skirti tualetai. O jie gali būti ir visai kitoje miesto vietoje, svarbu, kad ne didesniu kaip 50 metrų atstumu iki objekto.


Ir Kretinga pasisakė už Gitaną Nausėdą

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Aktualijos

Įvyko Respublikos prezidento rinkimų II turas ir rinkimai į Europos Parlamentą, ir tai buvo paskutinieji rinkimai šiais metais. Kretingos rajono, kaip ir kitų šalies savivaldybių, rinkėjai pasisakė už Gitano Nausėdos kandidatūrą.

Savo valią, kad šalį valdytų Gitanas Nausėda, preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktais duomenimis, pareiškė 74,97 proc. rinkimuose dalyvavusių rajono rinkėjų, kai šalies vidurkis – 65,86 proc. Už Ingridą Šimonytę balsavo 25,03 proc. Kretingos rajono rinkėjų, šalyje – 32,86 proc.

Kretingos rajono rinkėjų, kurių yra 32 tūkst. 389, aktyvumas – 52,8 proc., arba į rinkimus 41-oje apylinkėje atėjo 17 tūkst. 100 rinkėjų. Šalyje rinkėjų aktyvumas buvo 42,69 proc. Palyginti – Respublikos prezidento rinkimų I ture dalyvavo 54,77 proc. rinkimų teisę turinčių Kretingos rajono gyventojų, šalies rinkėjai I turą buvo mažiau aktyvūs už Kretingos krašto žmones – jų dalyvavo 45,7 proc.

Mūsų rinkėjai Prezidento rinkimuose pateikė 16 tūkst. 886, arba 98,75 proc., galiojančių biuletenių, negaliojančių – 214, arba 1,25 proc., kai Europos Parlamento rinkimuose galiojančių biuletenių buvo 15 tūkst. 762, arba 92,45 proc., negaliojančių – 1 tūkst. 288, arba 7,55 proc.

Europos Parlamento rinkimuose dalyvavo ir šiek tiek mažiau – 17 tūkst. 50, arba 52,64 proc. rajono rinkėjų, kai šalies mastu rinkėjų aktyvumas buvo toks pat, kaip ir II prezidento rinkimų ture – 42,69 proc.

Už Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąrašą Kretingos rajone pasisakė 16,73 proc. rinkėjų nuo galiojančių biuletenių, Lietuvoje – 19,67 proc.; už Lietuvos socialdemokratus – 16,04 proc. (Lietuvoje – 15,93 proc.); už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – 15,84 proc. (12,6 proc.); už Darbo partiją – 12,49 proc. (9,04 proc.); už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį – 5,46 proc. (6,55 proc.); už visuomeninį rinkimų komitetą „Aušros Maldeikienės traukinys“ – 5,92 proc. (6,45 proc.); už „Valdemaro Tomaševskio bloką“–Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koaliciją – 0,22 proc. (5,54 proc.); už Lietuvos centro partiją – 6,8 proc. (5,13 proc.); už visuomeninį rinkimų komitetą „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“ – 4,01 proc. (4,01 proc.); už visuomeninį rinkimų komitetą „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ – 3,76 proc. (3,35 proc.); už partiją Tvarka ir teisingumas – 4,53 proc. (2,74 proc.); už Lietuvos socialdemokratų darbo partiją – 2,35 proc. (2,37 proc.); už Lietuvos žaliųjų partiją – 2,53 proc. (2,25 proc.); už Lietuvos laisvės sąjungą (liberalus) – 1,21 proc. (1,91 proc.); už visuomeninį rinkimų komitetą „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“ – 1,29 proc. (1,33 proc.); už visuomeninį rinkimų komitetą „Lemiamas šuolis“ – 0,83 proc. (1,14 proc.). Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, į Europos Parlamentą išrinkti: Rasa Juknevičienė, Andrius Kubilius ir Liudas Mažylis (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija), Raimondas Šarūnas Marčiulionis ir Bronis Ropė (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Petras Auštrevičius (LR liberalų sąjūdis), Aušra Maldeikienė (VRK „Aušros Maldeikienės traukinys“),Valdemar Tomaševski („Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija), Viktoras Uspaskich (Darbo partija).

---

Gitanas Nausėda gimė 1964 m. gegužės 19 d. Klaipėdoje. 1982–1987 m. studijavo Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete ekonomikos specialybę, 1987–1989 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas. 1993 m. Vilniaus universitete jam suteiktas socialinių mokslų daktaro laipsnis. 1993–1994 m. – Valstybinės kainų ir konkurencijos tarnybos Finansų rinkos skyriaus viršininkas, 1992–1993 m. – Lietuvos banko Komercinių bankų priežiūros departamento Metodikos ir analizės skyriaus viršininko pavaduotojas, 1996–2000 m. – Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius, 1998–2000 m. – Lietuvos banko valdybos narys, 1987–2004 m. – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas. 2000– 2008 m. – AB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas, 2008–2018 m. – SEB banko Prezidento patarėjas, vyriausiasis ekonomistas. Nuo 2009 m. iki dabar – Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos asocijuotasis profesorius. Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. Vedęs, žmona – Diana Nausėdienė, dukros – Ugnė ir Gedailė Nausėdaitės. Laisvalaikio pomėgiai – šachmatai, lituanistinių leidinių kolekcionavimas, knygų skaitymas, dainavimas, sportas.


Trylika jaunųjų šaulių padėjo muziejininkams sutvarkyti pietinę Kretingos dvaro rūmų tvenkinio pakrantę.

Praėjusį šeštadienį Kretingos muziejaus Dvaro parkas sulaukė talkininkų – tvarkyti parką muziejininkai į pagalbą pasikvietė Kretingos 305-osios kuopos jaunuosius šaulius.

„Turime šitokį gražų istorinį Dvaro parką, tačiau, trūkstant darbo rankų, tvarkoma tik dalis – 23 ha – parko, ir visų darbų, kuriuos norėtume ir reikėtų, nespėjame atlikti“, – pripažino Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Idėja talkon pakviesti šaulius kilo muziejaus direktorei Vidai Kanapkienei, į kvietimą atsiliepė ir jaunuosius šaulius subūrė jų vadas Gintautas Pogoželskas.

Jo vadovaujami šauliai sutvarkė rūmų tvenkinio pietinę pakrantę, iškirto ataugusias krūmų ir medžių atžalas, sutempė į šlaito viršų, kur muziejaus darbuotojai sukrovė jas į priekabą ir išvežė į laikiną sandėliavimo aikštelę.

„Jaunuosius šaulius ir jų vadą norėtume pasitelkti ir viešajai tvarkai parke palaikyti. Turime problemą – yra atsiradę jaunuolių ir vyresnio amžiaus žmonių, pamėgusių parke pasėdėti nevengiant taurelės. Girtuokliavimas – tik viena problemų. Antra, – jie priekabiauja prie parko lankytojų, praeivių. Vadinasi, reikia šias problemas spręsti. Mūsų požiūriu, šauliai, patruliuodami mieste, galėtų užsukti ir į parką, tas vietas, kur ir renkasi alkoholio mėgėjai“, – būsimą bendradarbiavimą su jauniausiais šauliais apibūdino J. Tertelienė.

„P. n.“ informacija


Parodos „Pavasario veidai“ autoriai Odilė Norvilaitė-Bytautienė ir Gediminas Bytautas Kretingos muziejui padovanojo 2011 m. dailininko sukurtą paveikslą „Ir drakonai turi akis“.

Kretingos muziejuje atidaryta dailininko poeto muzikanto filosofo Gedimino Bytauto ir astrologės parapsichologės Odilės Norvilaitės-Bytautienės tapybos ir grafikos paroda „Pavasario veidai“. Dailininkai vieną paveikslų „Ir drakonai turi akis“ padovanojo muziejui.

Skirtingi stiliai

Parodoje eksponuojami dviejų skirtingų stilių paveikslai – tapyba ir grafika, vyrauja skirtingos temos.

O. Norvilaitė-Bytautienė per pusmetį sukūrė seriją „Damos su skrybėlėmis“: „Sukurti šių paveikslų seriją mane įkvėpė dvaro istorija, jo gyventojai. Įsivaizdavau, kaip jame vaikščioja daug dvaro ponių su gražiomis skrybėlėmis.“

Dailininkei labiausiai patinka aliejinė tapyba, parodoje eksponuoti jos darbai buvo sukurti naudojant šią techniką. „Tematiškai mėgstu daugiau mistikos. Paveikslas „Liepojos nuotaka“ – tai lyg dvasia Liepojos dvaro, o „Sakalo nuotaka“ – labiau šiaurietiška, mistiška, tai yra savotiška gamtos ir žmogaus simbiozė, vientisumas. Gamta man yra labai artima, todėl kūriniuose matote žmones, gamtą ir gyvūnus“, – paaiškino O. Norvilaitė-Bytautienė.

Keliuose menininkės paveiksluose vaizduojamos nuotakos, anot jos, tai vienas pagrindinių moters etapų gyvenime: „Tai moters amžiaus peržengimo riba, bent jau mūsų kultūroje. Kitose kultūrose nesuprasi, kad moteris yra ištekėjusi, o mes tą savitumą esame išsaugoję ir tai lyg du gyvenimo etapai – mergaitė ir moteris. Santuoka vienas svarbiausių laikotarpių moters gyvenime.“

G. Bytauto kūryba gerokai skiriasi. Naujausiuose savo darbuose dailininkas vaizduoja gyvybę, bet ne tą, kurią įprastai matome: „Ji daugiau eina iš vidaus, iš pasąmonės, tarsi kitos būties matymas, kitos visatos gyvybė. Pradedu piešti ir matau tą visą aplinką, gyvybę, daugiau pasąmonė man diktuoja, ką turiu piešti. Savo darbus vadinu transcendencijomis, nes tai eina ne iš aplinkos matymo, bet daugiau iš vidinio pajautimo.“

Kūrėjas iš anksto neapgalvoja, ką pieš, idėjos jam gimsta tuo momentu. „Jeigu aš būčiau iš anksto apsibrėžęs, ką piešti, tada mano kūryba labiau būtų realizmas, o čia yra abstrakcija, vidinis matymas“, – tikino jis.

Kretingos muziejui padovanotą paveikslą „Ir drakonai turi akis“ G. Bytautas piešė mėnesį. „Beveik nemiegojau. Šis paveikslas apkeliavo nemažai Lietuvos miestų, jis buvo spausdintas ant mano muzikos albumo Rusijoje. Jį ilgą laiką laikiau vienu geriausiu savo darbu, jis suponuoja mano grafikos pradžiai“, – kalbėjo jis.

Kūrėjas užsiima ir tapyba.

Parodoje eksponuojami 2018–2019 metų darbai ir trys G. Bytauto 2011 metų grafikos darbai. „Keičiasi ir mano paties stilius. Tie trys darbai atstovauja mano grafikos pradžiai“, – paaiškino parodos autorius.

Iš viso eksponuojami 25 paveikslai. Paroda veiks iki birželio 10 d.

O. Norvilaitė-Bytautienė parodose darbus eksponuoja nuo 1988 metų, yra surengusi apie 10 asmeninių ir 20 bendrų parodų.


Savo eiles skaitė mūsų žemietė, poetė ir vertėja Nijolė Simona Pukinskaitė.

Šeštadienio pavakarę į Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką rinkosi tie, kurie skaito, mėgsta ir vertina eiles: po dešimtmetį trukusios pertraukos į Kretingą atskrido ir valandėlei nutūpė ant savo sparnų tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2019“ skaitymus atnešusi poezijos paukštė.

Į Kretingą atvykusius poetus ir jų pasiklausyti atėjusius poezijos gerbėjus pasveikinusi Motiejaus Valančiaus bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė priminė, jog tarptautinis poezijos festivalis, rengiamas nuo 1965 metų, yra iškiliausias kasmetinis literatūrinis renginys Lietuvoje, organizuojamas Lietuvos rašytojų sąjungos ir Rašytojų klubo. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja kritikai, literatūrologai, vertėjai ir aktoriai.

„Labai džiaugiamės po dešimties metų pertraukos galėdami pasveikinti jus mūsų bibliotekoje“, – sakė B. Naujokaitienė, pristačiusi skaitymų dalyvius: literatūrologą, rašytoją Regimantą Tamošaitį, iš Punsko (Lenkija) atvykusį poetą, publicistą Sigitą Birgelį, poetą Valdą Daškevičių, poetą, prozininką Arvydą Genį, poetę, vertėją, iš Rūdaičių kilusią Nijolę Simoną Pukinskaitę ir skaitovę, aktorę Ireną Plaušinaitytę.

Skaitymams dirigavęs R. Tamošaitis pradėjo nuo atsiprašymo: į Kretingą, kuri tapo paskutiniąja, penktąja šio „Poezijos pavasario“ kelionės stotele, poetai atvyko jau kiek pavargę – tiesiai po renginio Darbėnų bibliotekoje.

„Mums didžiulį įspūdį padarė jūsų naujoji biblioteka. Tokiuose rūmuose poetai negyvena. Tarpusavy pasikalbėjom: ne šiaip sau Kretinga yra pavadinama mažuoju Vatikanu – matyt, broliai pranciškonai jums išmeldė šį prabangų pastatą“, – kalbėjo literatūrologas.

Prieš pradėdamas skaityti savo eiles, svečias iš Punsko S. Birgelis prisipažino, jog yra nekart buvęs Klaipėdoje ir nė karto – Kretingoje.

„Sužinojęs, kad šiemet bus keliaujama po Žemaitiją, pasiprašiau, kad ir mane būtinai vežtųsi. Man tikrai labai smagu būti Žemaitijoje. Įsitikinau, jog žemaičiai, kaip ir dzūkai – o aš esu tikras dzūkas, – labai nuoširdūs žmonės“, – kalbėjo S. Birgelis, paskaitęs eilių iš savo naujausios knygos „Ožkiniai linų mėlynų“, kurios vieną Kretingos bibliotekai skirtą egzempliorių įteikė direktorės pavaduotojai Erikai Kazlauskienei.


Per praėjusį savaitgalį Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus, vykdė trumpalaikes priemones.

Penktadienį, gegužės 24 d., apie 19.38 val. Kretingoje, Šventosios g., sustabdytas automobilis „Audi 80“, kurį vairavo 1969 m. gimęs kretingiškis. Jam alkoholio matuokliu nustatytas 1,81 prom. girtumas.

„Apie įtartinai manevruojantį vairuotoją pranešė neabejingi žmonės. Tai tik dar kartą įrodo, kad gyvename tokiems dalykams nepakančioje visuomenėje. Šis įvykis yra to pavyzdys“, – dėmesį atkreipė Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.

Žmonės taip pat neliko abejingi, pastebėję Klaipėdos gatvėje esančioje stotelėje penktadienį apie 23.30 val. siautėjančius chuliganus, kurie išdaužė stiklus. Tai padarė 2001 metais gimęs neblaivus jaunuolis, kuriam nustatytas didesnis kaip 1,5 prom. girtumas. Pradėtas tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

PALANGA

VANAGUPĖS g. gegužės 25 d. apie 2.19 val. pranešta, kad du asmenys spardo trečią. Įvykio vietoje rastas akivaizdžiai neblaivus, sumuštas jaunuolis, kuris paaiškino, jog einant iš naktinio klubo su draugu, buvo užpultas dviejų nepažįstamų vyrų, kurie jį mušė, spardė, atėmė asmeninius daiktus, telefoną, piniginę su asmens dokumentais ir pinigais. Du įtariamieji sulaikyti, pas juos rasti nukentėjusiojo daiktai. Pradėtas tyrimas dėl plėšimo.

Parengė Edita KALNIENĖ


Sunkiosios atletikos treneris Arvydas Bušeckas pasidžiaugė, kad šiuo sportu susidomi vis daugiau mergaičių, kurios su vaikinais vienodai sunkiai dirba per treniruotes.

Rajono sunkiosios atletikos mėgėjai sugrįžo į renovuotas šiam sportui Marijono Daujoto progimnazijoje skirtas patalpas ir šį džiaugsmingą įvykį pasitiko sunkiosios atletikos varžybomis, kuriose dalyvavo gimę 2004–2006 m. ir jaunesni sportininkai.

„Nors mūsų sporto bazė buvo remontuojama maždaug metus, treniruočių neapleidome – jos vyko progimnazijos sporto salėje, taip pat važinėjome į Klaipėdos sunkios atletikos sporto bazę, kurioje treniruojasi ir Lietuvos sunkiosios atletikos rinktinės nariai. Taip pat dalyvavome varžybose, ir mūsų sportininkai pasiekė neblogų rezultatų“, – kad treniruočių-varžybų procesas nenutrūko, tvirtino sunkiosios atletikos treneris Arvydas Bušeckas.

Jo ir trenerio Regimanto Norvilo vedamas sunkiosios atletikos treniruotes lanko kelios dešimtys Kretingos sporto mokyklos auklėtinių – berniukų ir mergaičių. Kad šį sportą renkasi vis daugiau vadinamosios silpnosios lyties atstovių, patvirtino ir patalpų atidarymo proga surengtos varžybos: jose mergaičių dalyvavo perpus.

„Jos aktyviai domisi sunkiąja atletika ir sėkmingai žengia pirmyn, nebijodamos sunkumų, intensyvių fizinio parengimo treniruočių ir nepaisydamos vis dar pasitaikančių gąsdinimų neva sunkioji atletika gadina sveikatą“, – kalbėjo A. Bučeckas.

Sunkiosios atletikos varžybos buvo skirtos ne tik pasidžiaugti atnaujinta sporto baze, bet ir vaikus, jų tėvus iš arčiau supažindinti su šiuo sportu, suteikti jauniesiems sportininkams galimybę pajausti varžybų dvasią.

Iš viso varžybose dalyvavo beveik 50 vaikų iš Kretingos, Klaipėdos, Gargždų, Degaičių (Telšių r.) ir Endriejavo (Klaipėdos r.). Tarp kretingiškių laimėjimų pasiekė: 34 kg svorio kategorijoje – Karolis Riepšas (III v.); 38 kg – Pijus Banys (I v.); 42 kg – Ruslanas Eigirdas (II v.); Orestas Večerskis (III v.); 46 kg – Mykolas Jašinskas (I v.); 54 kg – Domas Vanagas (II v.); 58 kg – Erikas Pocius (I v.); 66 kg – Linas Kupšys (I v.); 76 kg – Osvaldas Asionovas (I v.), Martynas Narkus (II v.); 76 kg – Valerija Špiliauskaitė (I v.).

Sportininkus pasveikino Kretingos sporto mokyklos direktorius Remigijus Malakauskas, nugalėtojams ir prizininkams buvo įteikti šios mokyklos įsteigti apdovanojimai.


Tarptautiniame motobolo turnyre dalyvavo Vokietijos MSF Tornado Kierspe (iš kairės), Kretingos motobolo klubas, Skuodo „Bartuva“.

Kretingos motobolo klubas šeštadienį sužaidė draugiškas varžybas su Vokietijos MSF Tornado Kierspe komanda. Jai pralaimėję 5:6, kretingiškiai atsigriebė sekmadienį įvykusiame Tarptautiniame motobolo turnyre, kur iškovojo I vietą.

„Gal komandos nusiteikimas, kad tai – draugiškos varžybos, gal pritrūko sėkmės“, – pralaimėjimo draugiškose varžybose galimas priežastis įvardijo Kretingos motobolo klubo žaidėjas-treneris Renatas Žiubrys.

Tarptautiniame motobolo turnyre dalyvavo ne tik Kretingos ir Vokietijos komandos, bet ir Skuodo „Bartuva“. Kretingiškiai įveikė abi komandas.

„Po pralaimėjimo pasikalbėjome, pasikeitė žaidėjų nuotaika, supratome, kad reikia kovoti“, – teigė R. Žiubrys.

Vokietijos ir Skuodo komandos sužaidė lygiosiomis, todėl antrą vietą laimėjo bendroje įskaitoje daugiau įvarčių pelniusi Tornado Kierspe komanda, Skuodo „Bartuva“ liko III vietoje.


Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Petras Mačiulis (iš kairės), Veiklos skyriaus tyrėja Rasa Gužė, Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis, Veiklos skyriaus tyrėja Aurelija Vaitelytė demonstravo komisariatą papildžiusias transporto priemones.

Palangos miesto komisariato transporto priemonių parką papildė 6 dviračiai, 2 riedžiai ir 2 elektriniai triračiai. Su jais policijos pareigūnai patruliuos ne tik įprastose, bet ir tose vietose, į kurias automobiliu nuvažiuoti yra sunkiau.

Jau išbandė

Palangos miesto gatvės mirga nuo transporto priemonių gausos, todėl policijos pareigūnams jas kontroliuoti tenka pasitelkti modernesnes priemones ir prisitaikyti prie naujovių. „Įsigijome 6 naujus dviračius, iš jų du elektrinius, taip pat 2 triračius elektrinius paspirtukus bei 2 riedžius“, – išvardino Palangos miesto policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas. Anksčiau komisariatas tokių transporto priemonių neturėjo.

„Tai yra ekologiška. Nebereikės žmonių eisenų lydėti su automobiliu, juolab kad Palangoje yra populiarūs įvairūs žmonių susibūrimai, eisenos, vaikų šventės. Taip pat su jais pareigūnais patruliuos gatvėse, kitose atokesnėse vietose“, – svarbą pabrėžė komisariato viršininkas.

Jis tikino, kad šios naujovės buvo reikalingos ir anksčiau: „Palanga pamėgta ne vien dėl tų vietų, prie kurių galima privažiuoti gatvėmis, bet ir dėl parkų, skverų, dviračių takų nuo Palangos iki Šventosios ir panašiai.“

Naują transportą pareigūnams jau ne kartą teko išbandyti miesto gatvėse. „Naudojame daugiau kaip mėnesį“, – įvardijo A. Budginas. Dėl sulaikymo, anot specialistų, problemų nekils. „Esame pasiruošę visiškai, su visa amunicija, todėl sulaikius dedame antrankius, kviečiame autopatrulius ir vežame į komisariatą“, – sulaikymą apibūdino Reagavimo skyriaus viršininkas Donatas Mockaitis.

Dviračius, riedžius ir elektrinius triračius policijos pareigūnai naudos, kai lauke bus pakankamai gražus oras. Patruliuos ne tik Palangoje, bet ir Šventojoje.


Surinkusi reikiamą balų skaičių, konkursą į Kretingos Marijono Daujoto progimnazijos direktoriaus vietą laimėjo vienintelė jame dalyvavusi kandidatė Raimunda Viskontienė.

Pastaruosius 13 metų šioje mokykloje ji dirbo direktoriaus pavaduotoja ugdymui, o, iš pareigų pasitraukus Juliui Ginduliui, nuo praėjusiųjų metų rugpjūčio pabaigos laikinai ėjo direktoriaus pareigas.

R. Viskontienė Kauno technologijos universitete yra įgijusi viešojo administravimo magistro kvalifikacinį laipsnį, tuometiniame Šiaulių pedagoginiame institute – pradinio mokymo pedagogikos ir metodikos specialybę. Pirmoji vadybinė kategorija jai buvo suteikta 2017-aisiais.

Marijono Daujoto progimnazijai R. Viskontienė oficialiai pradės vadovauti, kai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos bus gauta pažyma dėl tinkamumo dirbti ir kandidatūrą patvirtins Kretingos rajono savivaldybės taryba.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono policijos komisariato Veiklos skyrių papildžiusi tyrėja Rūta Šiaulytė

Kretingos rajono policijos komisariate praėjusį mėnesį pradėjo dirbti nauja Veiklos skyriaus tyrėja – 22 metų karteniškė Rūta Šiaulytė. Pareigūnė tikino, kad ilgai negalvojo, kokią specialybę pasirinkti.

R. Šiaulytė dirbti atėjo pabaigusi studijas Mykolo Riomerio universitete. „Studijavau Teisės ir policijos veiklos programą. Per jas praktiką atlikau būtent šiame komisariate, todėl kolektyvas ir sistema man nėra visiškai nauja“, – kalbėjo tyrėja.

Ji atsakinga už darbą teritorijoje, pareiškimų tyrimus. „Viskas prasidėjo nuo studijų, sugalvojau, kad reikia pasirinkti tokią kryptį. Žinojau, kad pabaigusi turėsiu dirbti tyrėja“, – pradžią prisiminė mergina, pridurdama, kad jos šeimoje nėra dirbančių tokį darbą.

Buvimas policijos pareigūne R. Šiaulytės negąsdina: „Tikėjausi, kad nelabai studijos atitiks realybę, kokia ji yra dirbant šiame darbe, tačiau tai manęs negąsdina.“

Dar du komisariate dirbę tyrėjai pakilo pareigose. Mindaugas Reinikis, komisariate dirbantis nuo 1998 m., buvo Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas, vykdantis pavedimo funkcijas, tiesiogiai dirbantis teritorijoje. Dabar jis – Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, vykdantis sprendimų priėmimo funkcijas, organizuojantis teritorijoje dirbančių pareigūnų darbą, atliekantis tyrimus, kuriuose yra nenustatyti asmenys, ir panašiai.

„Pasikeitė darbo organizavimas. Anksčiau organizuodavau darbą tik sau, o dabar penkiems tyrėjams ir priimu sprendimus. Šiuo metu esame pradėję 11 ikiteisminių tyrimų“, – pokyčius įvardijo M. Reinikis.

2018 metais visoje Lietuvoje buvo vykdoma Veiklos skyrių stebėsena. „Atkreiptas dėmesys į darbuotojų krūvį nuo žemesnės iki aukštesnės grandies. Mūsų Veiklos skyriuje dirbo trys sprendimus priimantys tyrėjai: Renata Liebė, Dalius Daukantas ir dar vienas pareigūnas, kuris perėjo dirbti į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šita pozicija nebuvo užimta maždaug pusę metų. Esant krūviui atsirado poreikis užpildyti šitą vietą, į kurią atėjo Mindaugas“, – paaiškino Veiklos skyriaus viršininkas Ričardas Kačinas.

Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo pozicijoje dirba Veiklos skyriaus tyrėjas Nerijus Stonkus.

„P. n.“ informacija


Restauratoriui Ramūnui Balsevičiui prireikė keturių mėnesių klauptams restauruoti.

Į nuo gegužės mėnesio lankytojams atvertą grafų Tiškevičių šeimos koplyčią po restauracijos grįžo pora dar XIX a. pabaigoje būtent šiai erdvei išdrožtų klauptų.

„Klauptų būklė buvo tragiška: konstrukcijos susidėvėjusios, paviršius pasidengęs apnašomis, matėsi mechaniniai pažeidimai, nuskaldytos atskiros detalės ir šoninių detalių drožybos elementai, be to, trūko kai kurių apatinių apvadų. Tad išties esame nuoširdžiai dėkingi dideliam muziejaus draugui, antros kategorijos istorinių baldų restauratoriui Ramūnui Balsevičiui, kuris, galima sakyti, klauptus prikėlė naujam gyvenimui“, – pasidžiaugė Kretingos muziejaus vyriausioji fondų saugotoja Dalia Padriezienė.

Ji sakė, jog ilgą laiką klauptai buvo saugomi Gargždelės kapinių koplyčioje, stambesniųjų folklorinių eksponatų saugykloje. Restauravus grafų Tiškevičių koplyčią, nuspręsta restauruoti ir joje stovėjus triviečius šeimai skirtus klauptus.

„Užtrukau apie keturis mėnesius, kol sutvarkiau klauptus – medis buvo labai pavargęs. Net keista: paprastai ąžuolas gerai išsilaiko, matyt, šitas eksponatas kurį laiką buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, – paklaustas, kas buvo sunkiausia restauruojant XIX a. pabaigoje pagamintus klauptus, sakė R. Balsevičius.

Ne trūkstamos puošybos detalės, kurias reikėjo atkurti, o būtent „pavargęs“ medis ir kėlė daugiausiai problemų. Tačiau darbas buvo nors ir sunkus, bet malonus. Restauratoriui pavyko atkurti ir autentišką klauptų spalvą – po vieno jų sėdimąja dalimi buvo išlikusi detalė, puikiai išlaikiusi senąją spalvą.

„Šiuos neogotikinius ąžuolinius klauptus 1893 metais pagamino Kretingos dvaro staliai tėvas ir sūnus Pranciškus ir Vladislovas Suchanekai, – sakė Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas. – Sprendžiant pagal koplyčios erdvę, jų turėjo būti šeši arba aštuoni. Galima spėti, kad ant pirmojo suolo sėdėdavo ir tiesiai ant koplyčios grindų klaupdavosi vyrai, o moterys ir vaikai sėdėjo už jų – jiems atsiklaupti yra specialus pakojis.“

Triviečių suolų atkaltės aukštos, plačios, filinginės. Prie pirmojo klaupto atkaltės pritvirtinta nuolaidi lenta, skirta maldaknygei pasidėti. Sėdimosios suolų dalys, kurios buvo labiausiai pažeistos, susideda iš dviejų lentų: priekinė yra plati, o nugarinėje pusėje – siaura. Klauptų šoninės dalys profiliuotos ir papuoštos kiaurapjūviais stilizuoto keturlapio žiedo ornamentais.

Livija GRAJAUSKIENĖ


Renaldas Daugėla ir Margarita Rimaitė po apdovanojimų Graikijoje.

Graikijoje, Larissoje, įvykusiose Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) reitingo varžybose sėkmė lydėjo Lietuvai atstovavusią Palangos sportinių šokių klubo „Svivelis“ šokėjų porą – palangiškis Renaldas Daugėla ir kretingiškė Margarita Rimaitė šiose varžybose pasiekė aukštų rezultatų. Jaunimo grupėje Lotynų Amerikos šokių programoje jie iškovojo bronzos medalius, jaunimo iki 21 metų grupėje šokėjai šoko finale ir užėmė IV v., o tarp 27 porų suaugusiųjų grupėje buvo septinti. Poros treneris – Tomas Žilys.

„P. n.“ informacija


Daugiavaikę mamą Genovaitę Lazdauskienę (centre) pasveikino šeimos nariai, Prezidentūros, rajono Savivaldybės ir Vydmantų seniūnijos atstovai.

Daugiavaikių motinų apdovanojimo ceremonijoje Vilniuje nedalyvavusiai 9 vaikus užauginusiai ir nepriekaištingai išauklėjusiai 85-erių Genovaitei Lazdauskienei iš Kiauleikių medalį ir jį liudijančius dokumentus penktadienį atvežė Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas bei Personalo skyriaus vedėja Gražina Urbonienė.

Atlydėjo šeima

Atsiimti apdovanojimo į Kretingos Motiejaus Valančiaus viešąją biblioteką daugiavaikę mamą atlydėjo būrelis artimiausių giminaičių, pasveikinti atvyko rajono meras Antanas Kalnius, Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis, senolei linkėjęs būti įkvepiančiu pavyzdžiu dabartinėms jaunoms šeimoms turėti kuo daugiau vaikų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės vardu G. Lazdauskienei prie krūtinės prisegęs ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalį, kancleris palinkėjo stiprios sveikatos ir sulaukti 100 metų, o Prezidentūros Personalo skyriaus vedėja dar įteikė dėžutę saldainių.

Vaikų vardu už rūpestį ir meilę, už broliams bei seserims įskiepytą bendrystės jausmą mamai padėkojo Palangoje gyvenanti dukra Rita Venckuvienė. „Didžiuokis, mamyt, savimi, pagarbos tu nusipelnei. Nors gyvenimas buvo sunkus, daug vargai, patyrei Sibiro tremtį, bet tavo pamokymai, motiniškas gerumas ir nuoširdumas mus nuolat lydėjo“, – sakė ji.


Ramunė Liukienė vyrą pamaitino, vėliau problemą sprendė su Savivaldybės socialinėmis darbuotojomis.

Praėjusį ketvirtadienį po darbo į redakciją pagalbos užėjo Ramunė Liukienė. Grįždama iš darbo Klaipėdoje, kur Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje dėsto socialinius mokslus, pamatė bejėgį, vos pakrutantį vyrą. Sustojo, paklausė gal reikia pavėžėti, šis atsakė, kad yra purvinas ir į ponios mašiną nelipsiąs. Išlipo jinai. Ir nustėro. Nuo vyro rankų dribo odos gabalai, o atviros vietos atrodė kaip šviežiai nuplikytos, kraujavo. Išsiaiškino, kad vyras benamis, išsekęs, nevalgęs, bet sugebėjęs išsaugoti pasą.

Žmogus neslėpdamas pasipasakojo, kad gulėjo Kartenos slaugos ligoninėje, iš kur išėjo pats, buvo užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau nepasirodė ten nustatytu laiku ir buvo išbrauktas iš bedarbių sąrašų ir pastaruoju laikotarpiu jokios socialinės pašalpos negauna. „Maximoje“ moteris nupirko maisto, tačiau benamis ir maišelį nešti vos pajėgė. Pasakė, kad nakvos apleistame name prie naujosios bibliotekos. Namą yra įsigijusi evangelikų liuteronų bendruomenė ir čia planuoja įsteigti vaikų dienos centrą. Pernai šitame name rado mirusį benamį. Ramunė pažadėjo kitą dieną vargšui padėti.

„Atėjau į redakciją, nes esu įsitikinusi, kad be viešumo šitas vargeta supus gyvas ir nežinia dar kuo ir kiek žmonių apkrės“, – teigė Ramunė, pasvarsčiusi, kad benamis gali sirgti ir psoriaze, ir grybelinėmis ligomis, anot jos – „visas miksas“. Dienas su likimo broliais jis dažniausiai leidžia ant suoliukų Rotušės aikštėje, prie paminklo J. K. Chodkevičiui, skvere. Ramunė sutarė, kad kitą dieną grįžtančios iš darbo jos jis lauks priešais redakcijos langus esančiame skvere ant suoliuko. Laukė, žodį tesėjo, tik buvo dar silpnesnis, galima sakyti, leisgyvis. Sėdint jį vis prilaikė kitas benamis.

R. Liukienė turėjo išankstinę nuostatą, nes jau buvo patyrusi, kad socialinės tarnybos Kretingoje šios problemos čia ir dabar nespręs, nebent gautų komandą iš viršaus.


Kretingos ligoninė atšventė šimtmetį

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Šventės

Vytautui Balskui ministras Aurelijus Veryga suteikė Nusipelniusio Lietuvos gydytojo, Ilonai Volskienei –Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardus.

Kretingos ligoninės veiklos šimtmetis iškilmingai buvo paminėtas praėjusį penktadienį grafų Tiškevičių rūmų Žiemos sode. Į šventę susirinko gausus būrys ligoninės darbuotojų, atvyko Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė, šio komiteto narys Antanas Vinkus, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Klaipėdos, aplinkinių miestų ir rajonų gydymo įstaigų atstovai, Kretingos rajono savivaldybės vadovai ir tarybos politikai, kraštietis, profesorius Vladas Algirdas Bumelis, kiti garbūs svečiai.

Apdovanojo už darbą

Šiandieną Kretingos rajono Savivaldybei priklausančioje ir viešosios įstaigos statusą turinčioje Kretingos ligoninėje dirba 290 darbuotojų, iš jų 84 gydytojai, 114 slaugytojų. Ligoninėje teikiamos pačios įvairiausios paslaugos: vidaus ligų, neurologijos, geriatrijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos, chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos, reanimacijos ir intensyviosios terapijos. Vien per 2018 metus stacionare gydėsi 4 tūkst. 589 žmonės, 77 tūkst. buvo suteikta ambulatorinių konsultacijų, priimta 314 gimdymų, atlikta 1 tūkst. 730 operacijų. „Didelė įstaigos sėkmės dalis priklauso nuo jos vadovo“, – tarė A. Veryga, prieš paskelbdamas žinią apie Kretingos ligoninės vyriausiajai gydytojai Ilonai Volskienei suteiktą Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą. „Man tai buvo visai netikėta“, – prisipažino I. Volskienė, iš ministro rankų gavusi šį titulą žymintį sidabrinį ženklą. Ligoninės Rentgenologijos skyriaus vedėjui Vytautui Balskui ministras suteikė Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardą. „Šitas žmogus to tikrai nusipelnė“, – komentavo kolegos, kai ministras teikė apdovanojimą.

Ligoninės darbuotojų nuopelnus ministras A. Veryga pažymėjo ir padėkos raštais, kuriuos gavo gydytojai Vytautas Balskus, Petras Slipkus, Vidmantas Jurgaitis, Ričardas Norkus, Alma Jankauskienė, akušerė Gertrūda Veitienė, slaugytojos Vilija Liaučienė, Janina Trakienė, Loreta Venckienė, Nijolė Mikutienė, ūkio reikalų tvarkytoja Rasa Sabeckienė, viešųjų pirkimų vadovė Danguolė Paulauskienė. Daugumos jų darbo ligoninėje stažas yra per 30-imt metų.


Sutuoktinių Danutės ir Leono Jonušų sūnus Algimantas (iš kairės), jo mylimoji Ervina Jankauskaitė su dvejų metų dukra Sofija, Erika su dukra Agota Magdalena, jauniausiasis sūnus Eligijus ir septynių vaikų mama D. Jonušienė.

Sutuoktiniai Danutė ir Leonas Jonušai septynių vaikų niekada neplanavo, tačiau šiandien dėl tokio likimo nesigaili. „Sutikau vyrą, kuris taip pat gimė septynių vaikų šeimoje, ir matyt taip turėjo būti. Labai džiaugiuosi visais vaikais – jie yra geri, dirbantys žmonės“, – atviravo D. Jonušienė.

Nori likti

Dabar šeima jau 25 metus gyvena Leono tėviškėje Senojoje Įpiltyje. Tarp vyriausio ir jauniausio vaiko yra 19 metų skirtumas. „Buvo visko. Tikrai nelengva. Tačiau, kai vieni kiek praaugo, padėdavo mums tiek buityje, tiek prižiūrint mažuosius. Kai persikėlėme čia gyventi, tuo metu griuvo bendrovės, nebuvo darbo. Tik visada turėjome ūkį, iš ko ir gyvenome. Dabar taip pat auginame ir kiaules, ir karves, vis dar tuo užsiimame“, – kalbėjo moteris.

Šeima septynerius metus gyveno Latvijoje, o po to persikėlė į Senąją Įpiltį. Iš pradžių gyventi kaime nebuvo lengva, tačiau šiandien, jie tikino, tarp gyvenimo mieste ir kaime nematantys didelio skirtumo. „Jeigu ko nors reikia, sėdi į automobilį ir važiuoji“, – sakė D. Jonušienė.

Keturi vyriausieji Jonušų vaikai Aistė, Martynas, Laurynas, Simonas šiuo metu gyvena Airijoje, tačiau kai kurie ketina grįžti į Lietuvą. Tėvai taip pat norėtų, kad jie grįžtų, tačiau pripažįsta, kad namai dar nėra tušti. „Jau beveik visi užaugo, tačiau du vaikai dar gyvena su mumis, o ir anūkų jau turime, todėl šurmulio netrūksta“, – tikino jie.

Vis dėlto du jauniausieji vaikai Erika ir Eligijus norėtų likti gyventi Senojoje Įpiltyje. „Man čia patinka, čia aš gimiau. Norėčiau turėti savo ūkį, tik, žinoma, ne tokį didelį, kaip mano tėvai“, – sakė devyniolikmetė abiturientė Erika. Jai antrino ir jauniausias penkiolikos metų brolis Eligijus. „Čia kaimas jau miršta, todėl sunku patikėti, kad jie čia liks“, – pasvarstė jų mama.

Kitas 23 metų sūnus Algimantas dabar gyvena Kaune ir į kaimą grįžti kol kas neketina.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas