Pajūrio naujienos
Help
2019 Rugsėjis
Pi 29162330
An 3101724
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną17°C debesuotumas 81 %
Naktį3°C debesuotumas 11 %
Apklausa

Ar jums pakanka rūšiavimo konteinerių?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1353) 2019-05-10

Kretinga dar neapsisprendė, koks objektas reprezentuos rajoną Ukmergėje kuriamame Lietuvos miniatiūrų parke.

Balandžio pradžioje visas Lietuvos savivaldybes pasiekė Ukmergės rajono savivaldybės raštas, kuriuo Ukmergė kviečia dalyvauti kuriant Lietuvos miniatiūrų parką. Parke „Mini Lietuva“ planuojama įrengti Lietuvos miestų ar rajonų svarbiausių ir žymiausių pastatų ar objektų miniatiūrines kopijas. Kol vienos savivaldybės, tarp jų – ir Palanga, aktyviai svarsto, ką vertėtų įamžinti, Kretinga neskuba.

Kurs „Mini Lietuvą“

Ukmergėje, buvusioje karinio miestelio teritorijoje, šio rajono savivaldybė per trejus metus ketina įkurti Lietuvos miniatiūrų parką „Mini Lietuva“.

Pagal plotą ir formą Lietuvos miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ bus artimas „Mini Europos“ parkui Briuselyje (Belgija), kuriame Europos šalis reprezentuoja pasirinktos svarbiausių statinių miniatiūrinės kopijos.

Kol kas vizijose esantis parkas – tai daugiau negu hektaro teritorija su apibrėžtais Lietuvos žemėlapio kontūrais, taip pat išryškintomis visų savivaldybių teritorijomis, pagrindiniais Lietuvą kertančiais keliais, kurie turėtų virsti takais, skirtais lankytojams pasivaikščioti. Įdomiausia sumanymo dalis yra tai, kad miniatiūrų parke bus statomos tikslios kopijos 25 kartus sumažintų statinių, o galbūt ir kitokių objektų, kurie dabar stovi kiekvienoje šalies savivaldybėje ir pagal kuriuos atpažįstama kiekviena šių vietovių.

Kiekvienai savivaldybei bus skirtas nuo keturių iki penkiolikos metrų skersmens apskritimo plotas, didžiųjų miestų savivaldybės galės siūlyti kelis objektus.

„Lietuvos miniatiūrų parkas „Mini Lietuva“ taps reprezentacine kiekvienos savivaldybės vieta, kur apsilankęs turistas galės susipažinti su kiekvieno miesto patraukliausiu objektu“, – pranešė ukmergiškių iniciatyvą palaikanti Lietuvos savivaldybių asociacija.

Atsiliepė beveik visos savivaldybės

Ukmergės savivaldybė prašė iki gegužės 10 dienos pateikti pasiūlymus dėl to, kokie objektai galėtų tapti parko dalimi.

„Labai džiaugiuosi, kad mūsų sumanymą palaiko beveik visos savivaldybės – mačiau, kad ir šiandien į paštą keli pasiūlymai „įkrito“, – paklaustas, ar Ukmergės iniciatyva sulaukė kitų Lietuvos savivaldybių pritarimo, sakė šio rajono meras Rolandas Janickas. – Kai kurie miestai bei rajonai planuoja „Mini Lietuvai“ pasiūlyti ne vieną, o kelis objektus. Kiek teko matyti, kalbama ir apie istorinių pastatų, ir apie pilių, ir netgi piliakalnių miniatiūras.“

Pasak mero, pati Ukmergė dar nėra apsisprendusi, kokį savo miestą ar kraštą reprezentuosiantį objektą pristatys Lietuvos miniatiūrų parke. Laiko dar yra: visą parką planuojama įkurti per trejetą metų, dabar gi svarbu sužinoti, ar kolegos pritaria sumanymui ir ar yra pasirengę dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

„Parkas bus kuriamas keliais etapais. Iš pradžių mums reikės sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritoriją. Čia atsiras viešo poilsio zona su takais, sporto ir poilsio infrastruktūra. Tikimės, kad tam pritars ir pramogų bei poilsio srityje besidarbuojantys verslininkai. Sutvarkę visą teritoriją, pereisime prie „Mini Lietuvos“. Surinkę visų savivaldybių pasiūlymus kartu su menininkais, architektais bei landšafto specialistais, remdamiesi Briuselio pavyzdžiu ir patirtimi, suprojektuosime ir įkursime patį Lietuvos miniatiūrų parką. Ir nuoširdžiai tikimės, kad pasivaikščioję būsimajame parke ir pamatę tuos objektus, kuriais prisistatys kiti Lietuvos miestai bei regionai, lankytojai norės pakeliauti po mūsų šalį ir pamatyti, kaip viskas atrodo gyvai“, – planais pasidalino Ukmergės rajono meras R. Janickas.


Jonas BALČIŪNAS:

– Seimo narių skaičiaus mažinti nereikia, bet reikia atsikratyti visais korumpuotais ir nesąžiningais, tais, kurie prieš rinkimus duotų pažadų nevykdo, posėdžius kada lanko, kada ne. O kas gali juos nubausti? Be abejo, ir pačios partijos, ir rinkėjai. Gaila, kad kartais už kandidatą balsuojama tik dėl to, kad jis gražus, bet neatsižvelgiama į jau nuveiktus darbus ir sąžinę.

Edvardas STALMOKAS:

– Kai pasižiūri į pustuštę posėdžių salę, pamatai, kiek tautos išrinktųjų tedirba, supranti, kad sprendimai ir esant mažesniam Seimo narių skaičiui puikiai priimami. Pritariu, šiek tiek pavojų yra – pavyzdžiui, esant mažesniam Parlamentui, suinteresuotoms grupėms dėl kokių nors dalykų lengviau „susitarti“. Bet tai tik pamąstymai. Jei valstybė laikosi tendencijos mažinti valdymo išlaidas, kodėl gi ne?

Jurgita ŠALAMOVIENĖ:

– Jei bus mažesnis narių skaičius, nereiškia, jog Seimo darbo kokybė būtinai nukentės. Gal kaip tik vyks geriau, sutelkčiau. Nuogąstaujama, kad gali dar labiau būti stambinamos apygardos, o rinkėjams su jų problemomis sunkiau taps prisibrauti prie jiems atstovaujančio seimūno ir taip toliau. Aš nemanau, kad apygardas vėl stambins. O 141 Seimo narys išsivaikščiojusiai Lietuvai – per daug, tebūnie 121

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Komisijos nariai, laimėjusias komandas lydėjusios mokytojos ir pirmųjų trijų vietų laimėtojai: I v. – Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos, II v. – Marijono Daujoto progimnazijos, III v. – Darbėnų gimnazijos komandos.

Pradinių klasių mokinių konkurse „Šviesoforas“ mažiesiems eismo dalyviams teko įveikti nelengvas užduotis, tačiau rezultatais džiaugėsi tiek jie, tiek juos ruošiantys pedagogai. Konkurso nugalėtoja tapo Kretingos Marijos Tiškevičiūtės mokyklos komanda, II v. laimėjo Marijono Daujoto progimnazija, o III v. užėmė Darbėnų gimnazija.

Atliko užduotis

„Šviesoforas“ yra dalis projekto „Saugokime jaunas gyvybes“, kuris vyksta jau daugybę metų. „Šis konkursas turi labai gilias tradicijas, todėl sunku pasakyti, prieš kiek metų įvyko pirmą kartą“, – kalbėjo viena organizatorių Kretingos rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja Aušra Baločkienė.

Konkurse norima supažindinti vaikus su Kelių eismo taisyklėmis (KET), saugiu elgesiu kelyje ir mokyti juos tai pritaikyti praktiškai. Vaikams buvo pateiktos trys teorinės ir trys praktinės užduotys. „Iš pradžių dalyviai, kiekvienas individualiai, atliko užduotis, kuriose reikėjo žinoti ir ženklus, ir eismo tvarką keliuose. Protmūšyje buvo pateikti kitokie klausimai, reikėjo ir loginio mąstymo“, – vardino A. Baločkienė.

Viena įdomesnių užduočių – vaizdo įrašas, kuriame buvo pateikta eismo dalyvių elgseną kelyje, o mokiniai turėjo įvardinti, kur jie daro klaidas.

Praktinių užduočių metu vaikai demonstravo realius savo įgūdžius kelyje – rodė, kaip taisyklingai reikia pereiti pėsčiųjų perėją, kirsti sankryžą, kurią reguliuoja šviesoforas, demonstravo žinias apie atšvaitų segėjimą.

„Šiais metais užduotys nebuvo labai lengvos, tačiau situacija gerėja, vaikai vis geriau pritaiko savo žinias kelyje“, – reziumavo A. Baločkienė.

Konkursas susidaro iš keturių etapų: 1-asis jau įvyko kiekvienoje mokykloje, 2-asis – rajono lygmeniu, 3-asis vyks zoniniame lygmenyje Šilutėje, į jį vyks dvi pirmąsias vietas laimėjusios komandos iš mūsų rajono. Paskutinis etapas – respublikinis, kur varžysis komandos iš visos Lietuvos.


Pasak Arūno Gelūno (dešinėje), ši iš pirmo žvilgsnio įprasta gintaro juvelyrikos ekspozicija yra sensacija, nes tai – ilgai negrįžusi ir beveik pamiršta 1986-aisiais į Dubliną iškeliavusios parodos dalis. Plačiau apie ekspoziciją ir apie Lietuvos gintaro svarbą papasakojo Rytis Paulauskas.

Parodos „Pamestas gintaro lobis“ atidarymu, Kretingos muziejaus išleistos knygos apie grafų Tiškevičių dvarą pristatymu bei Čiurlionio kvarteto ir solistės Dovilės Kazonaitės koncertu Palangos Gintaro muziejus pradėjo naują klasikos sezoną, kuriame numatyta daugiau negu 30 nemokamų renginių. Lobis parkeliavo po 30 metų

Liepos 3–13 dienomis septintą kartą kurorto gyventojai bei svečiai kviečiami į tarptautinį M. K.Čiurlionio muzikos festivalį, nuo liepos 31-osios iki rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmų terasoje skambės „Nakties serenados“, nuo liepos 21-os iki rugpjūčio 18-osios – festivalis „Pasaulio balsai“. Ekspozicijose džiugins gintaro spalvų ir atspalvių paroda iš privačios Ramučio Petniūno kolekcijos, taip pat Eglės Čėjauskaitės-Gintalės ir Martyno Gintalo paroda „Atsivėrimas“. Naujojo klasikos sezono atidarymo ceremonijos vinimi vis dėlto tapo paroda „Pamestas gintaro lobis“.

Kaip sakė renginyje dalyvavęs Lietuvos muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atrodytų, įprasta gintaro juvelyriškos ekspozicija: trys stendai gražių dirbinių – karolių, apyrankių, pakabukų – liudija meistrystę. Bet iš tikrųjų tai yra sensacija, nes tai – ilgai negrįžusi ir beveik pamiršta 1986-aisiais į Dubliną iškeliavusios parodos dalis. Šie gintaro papuošalai kartu su medžio drožiniais bei lino dirbiniais Airijos respublikoje įvykusiame festivalyje reprezentavo tuomet dar Sovietų Sąjungos Lietuvą. Dėl nežinomų priežasčių papuošalai buvo laikomi Dublino oro uoste beveik 30 metų. Pasak A. Gelūno, tik 2015-aisiais LR ambasada Airijoje sulaukė oro uosto tarnybų prašymo juos atsiimti. Pargabentas į Lietuvą „lobis“ laikinai buvo saugomas Užsienio reikalų ministerijoje. Lietuvos dailės muziejui paprašius, ministerija jį perdavė Palangos gintaro muziejui. Ši dingimo istorija apipinta kolekcija dabar tapo Palangos gintaro muziejaus rinkinio dalimi. Papuošalus, 1986-aisiais garsinusius Lietuvą Europoje, palangiškiai ir miesto svečiai galės apžiūrėti iki metų pabaigos. Tai, kad dirbiniai nebuvo pradanginti, po tiek metų Lietuvai grąžinti, anot A. Gelūno, rodo ir Airijos oro uosto darbuotojų, ir Lietuvos diplomatų sąžiningumą.


Paskutinįjį balandžio penktadienį pakvietusi į lietuviškojo ekspresyviojo abstrakcionizmo atstovo dailininko Kęstučio Petro Ramono grafikos ir tapybos parodą, šeštadienį, gegužės 11 dieną 18 val. Palangos „Ramybės“ galerija kviečia į pirmojo šiemet parodų ciklo atidarymą: bus pristatyta menininkės Dalios Kirkutienės tapybos paroda „Išgalvotas laikas“ bei juvelyrių Beatričės Vanagaitės ir Ernestos Valantiejūtės (Vala) kaklo papuošalų kolekcija „Vertigo“.

Naujausius savo darbus palangiškiams ir kurorto svečiams „Ramybės“ galerijoje pristatysianti D. Kirkutienė apie „Išgalvotą laiką“ sakė: „Tapyba egzistuoja visame mano laike. Ir tame išgalvotame, kur valandos neturi 60 sekundžių, o para – 24 valandų. Išgalvotas laikas visada buvo didžioji mano paslaptis. Kiekviena istorija, perkelta ant drobės, įvyko tuo laiku, kurio realiai nėra. Pabandysiu jas papasakoti, jei stebėtojas išgalvos savąjį laiką joms išklausyti...“


Ryškiausia festivalio žvaigždė – Jungtinės Karalystės ir Velso pasididžiavimas, šiemet septintą kartą Europos čempionu tapęs orkestras „Cory Band“.

Šimtą metų pučiamųjų muzikos tradicijas skaičiuojančioje Palangoje jau trečią kartą siaus gintarinis vėjas: gegužės 17–19 dienomis populiariausiame vasaros kurorte vyks Tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind“. Konkurso sumanytojai ir organizatoriai šiemet ypač džiaugiasi tuo, kad, be žinomiausių Lietuvos orkestrų bei ansamblių, festivalyje koncertuos šiemet Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatą laimėję daugkartiniai Jungtinės Karalystės ir Europos čempionatų laureatai, muzikos interpretacijos meistrai „Cory Band“.

Pratęsė pučiamųjų muzikos tradicijas

„Trečius metus vyksiantis tarptautinis pučiamųjų muzikos festivalis „Amber Wind 2019“ neatsirado „tuščioje vietoje“: galima sakyti jog jis pratęsia dar 2001-aisiais sumanytą ir keletą metų vykusį festivalį „Pajūrio dūdos“, – paklaustas apie jau tradicija tapusį „Gintarinį vėją“ sakė festivalio sumanytojas, viešosios įstaigos (VšĮ) „Palangos orkestras“ vadovas ir Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas Vygantas Rekašius. – „Pajūrio dūdos“ taip pat tam tikra prasme tęsė dar grafų Tiškevičių laikais susiklosčiusią tradiciją į kurortą atvykstantiems poilsiautojams rengti pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertus Birutės parko Rotondoje bei prie Kurhauzo.“

Tiek „Pajūrio dūdos“, tiek „Amber Wind“ festivaliai buvo sumanyti tam, kad plačiajai auditorijai būtų kuo plačiau pristatytos visos šio žanro muzikavimo tradicijos, visos galimybės nuo pačių didžiausių orkestrų koncertų įvairiose Palangos erdvėse bei salėse iki nedidelių ansamblių ir solistų pasirodymų bei edukacinių programų vaikams.

„Paskutinės „Pajūrio dūdos“ skambėjo 2007-aisiais metais. Ir lygiai po 10 metų, 2017-aisiais, festivalis, galima sakyti, atgimė nauju, platesniu formatu. Galimybė rengti tarptautinį festivalį atsirado tada, kai įsikūrė viešoji įstaiga „Palangos orkestras“. Organizuodami „Amber Wind“ mes tuo pačiu turėjome progos išbandyti savo galimybes rengti orkestrus ir atlikėjus iš visos Europos sukviečiantį festivalį ir tam tikra prasme pasirepetuoti prieš 2020 metais Palangoje vyksiantį prestižinį muzikos pasaulio renginį – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą“, – pasakojo V. Rekašius.

Festivalis turi ir dar vieną tikslą: ne tik pristatyti, bet ir populiarinti pučiamųjų instrumentų atliekamą muziką. Nes, kaip sakė Palangos orkestro vyriausiasis dirigentas, profesionalūs orkestrai ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje susiduria su muzikantų stygiumi.


Poetas Rolandas Rastauskas sakė maloniai nustebęs, kad esama tiek daug kuriančių haiku.

Jau antrąjį kartą į savaitę trunkantį renginių ciklą „Palangos dienos“, skirtą paminėti Palangos gražinimo Lietuvai ir Šventosios prijungimo metines bei sukaktį, kai pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose buvo paminėtas Palangos vardas, įsilieja Palangos kurorto muziejaus iniciatyva rengiamas poezijos konkursas „Haiku Palangai“.

Antrojo konkurso laureatų apdovanojimo ceremonija įvyko Palangos kurorto muziejuje. Į jaukią vilą „Anapiliu“ tebevadinamą Palangos kurorto muziejaus salę susirinkusius haiku kūrėjus ir šio poezijos žanro gerbėjus muzikiniais sveikinimais pasitiko respublikinių ir užsienio konkursų laureatų akordeonistų duetas Mantas Leonardo Lizzi (mokyt. Nijolė Daukšienė, Palanga) ir Gabrielė Kunickaitė (mokyt. Valentina Navickienė, Klaipėda).

Palangos kurorto muziejaus kultūrinės veiklos vadybininkė Audronė Levickytė-Bumbulienė pasidžiaugė, kad per metus konkursas gerokai ūgtelėjo: jame šiemet dalyvavo 66 kūrėjai iš visos Lietuvos. Kaip ir pernai, poetai buvo suskirstyti į tris amžiaus grupes. Gausiausia – suaugusiųjų amžiaus grupė, kurioje buvo lygiai 40 dalyvių, vyresniojo mokyklinio amžiaus grupėje rungėsi 8, jaunesniojo mokyklinio amžiaus – 18 poetų.

„Palangai skirti haiku apraizgė Lietuvą skersai išilgai, nes dalyvių geografija, lyginant su pernykščiu konkursu, labai išsiplėtė – sulaukėme haiku iš Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Švenčionių, Skuodo, Mažeikų, Klaipėdos, Šilutės ir kitų miestų ir miestelių“, – sakė A. Levickytė-Bumbulienė, priminusi, jog konkursas turėjo dvi temas: „Mano kraštas prie jūros“ ir „Kelionė“.


Palangos kultūros ir jaunimo centro kamerinis choras, kuriam vadovauja Edmundas Jucevičius, minėdamas penktąjį kūrybinės veiklos sezoną chorinės muzikos mėgėjus kviečia į chorinės muzikos šventę „Cantate Palangai“. Ji įvyks gegužės 19 d., sekmadienį, 16 val. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Šventėje skambės John Rutter kūrinys „Magnificat“, kurį, be Palangos kultūros ir jaunimo centro kamerinio choro, atliks Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos Žvejų rūmų mišrus choras, Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidas“, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras, Kretingos rajono kultūros centro kamerinis choras „Kristale“ (vad. Kristina Rimienė). Gros Lietuvos kariuomenės orkestras.

Šventės dirigentas – Tomas Ambrozaitis, solistė – Ieva Goleckytė-Jarašė.

„P. n.“ informacija


Filologė, vertėja, poetė, literatūros kritikė Elena Pečerskaja tik ką išleido dar vieną, jau 8-ąją, autorinės poezijos knygą.

Mūsų krašto literatų bičiulė filologė, poetė ir vertėja Elena Pečerskaja iš Maskvos į Lietuvą, Palangą, kur ji leidžia vasaras, atvyko ne tuščiomis: jos rankose – tik ką iš spaustuvės paimta eilėraščių knygos „Svet i teni“ („Šviesa ir šešėliai“) dalis tiražo, kurių egzemplioriais autorė suskubo pasidalinti su bendraminčiais. Tai – aštuntoji E. Pečerskajos autorinė poezijos knyga, neskaitant tų knygų, kuriose sugulė lietuviškų pasakų, pasaulinės ir lietuvių poezijos vertimai. Tik ką ji iš lietuvių į rusų kalbą išvertė klaipėdietės rašytojos Nijolės Kepenienės porą pasakų, o triskart per metus Maskvoje leidžiamas almanachas „Literaturnyje znakomstva“ („Literatūrinės pažintys“) jau paprašė, kad E. Pečerskaja būtų vertimų iš lietuvių į rusų kalbą rubrikos autorė.

„Pavadinau ją „Gintaro lašais“ – rubrikoje ketinu publikuoti eilėraščių, pasakų, apsakymų vertimus, manau, kad į tą puslapį pateks ir Kretingos krašto poetų, su kuriais stengiuosi nuolat pabendrauti, vertimai. Taip jausiu ir išlaikysiu nuolatinį ryšį su Lietuva“, – E. Pečerskaja neslėpė, kad jis jai – labai svarbus ir būtinas.

Ji pasidžiaugė ir kitais per žiemą nuveiktais darbais: be to, kad išleido savo autorinę poezijos knygą, ji, kaip literatūros kritikė, centriniuose literatų namuose Maskvoje pristatė rusų poetus, o Rusijos radijuje kalbėdama apie literatūrą neišvengė klausimų, susijusių su Lietuva ir lietuviškais vertimais.

„Rusijos radijo klausytojams ypač rekomendavau Pauliaus Širvio poeziją, skaičiau savo kūrybos eiles, kuriose atsispindėjo ir Baltijos motyvai“, – kalbėjo knygos autorė, kuri rinktinėje „Svet i teni“ dalį eilių skyrė būtent Lietuvai ir Latvijai, neapsiėjo, žinoma, ir be Maskvos – miesto, kuriame gimė, augo, mokėsi, dirbo – motyvų. Dauguma rinkinio eilėraščių – pastarojo laiko, ir tik vienas kitas – ataidėjęs iš jaunystės laikų.

Nors Lietuvoje E. Pečerskaja – dar tik kelios dienos, ji jau spėjo susitikti su rašytoja N. Kepeniene ir jai perduoti Rusijos Artiados apdovanojimą už literatūrinę veiklą.

Tęsdama Žemaitijos krašto poetų, lietuviškų pasakų vertimus, E. Pečerskaja planuoja išleisti dar vieną verstų pasakų knygą, ir, kai jų bus 5-ios, sudaryti rinktinę.

„Apskritai norėčiau išleisti rinktinius vertimus, tarp kurių būtinai patektų ir jūsų krašto poetų kūryba“, – planus ateičiai atskleidė E. Pečerskaja, lietuvių kalbos per pastaruosius kelerius metus išmokusi savarankiškai, daug skaitydama ir bendraudama su mūsų krašto žmonėmis.



Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo šešių Darbėnų gimnazijos darbuotojų apeliacinį skundą. „Teismas tenkino mūsų reikalavimus, panaikino nustatytus koeficientus ir įpareigojo juos perskaičiuoti. Sprendimas dar gali būtų skundžiamas Aukščiausiajam Teismui, tačiau neaišku, ar skundas bus priimtas, o sprendimas jau turi būti vykdomas“, – įvardijo advokatas Karolis Gerbauskas.

Konfliktas tarp darbdavio ir darbuotojų kilo dėl bibliotekininkams, informacinių technologijų specialistui bei mokytojų padėjėjams nustatytų minimalių darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientų, pagal kuriuos skaičiuojamas darbo užmokestis, o ne vidurkiai, kurie buvo nustatyti pedagogams. Darbuotojai tikino, kad taip jie diskriminuojami, palyginus su pedagogais.

Gegužės 6 d. Klaipėdos apygardos teismas nusprendė panaikinti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2018 m. gegužės 25 d. sprendimą ir Darbėnų gimnazijos direktoriaus įsakymų punktus dėl darbuotojų. Įpareigojo gimnaziją iš naujo nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus laikotarpiui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos koeficientą perskaičiuoti darbo užmokesčius ieškovams už tą patį laikotarpį.

Taip pat priteisė darbuotojams iš Darbėnų gimnazijos po 35,71 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Teismas konstatavo, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau ieškovai sprendimu yra patenkinti. „Prašėme arba priteisti konkrečias pinigų sumas, arba įpareigoti nustatyti koeficientus iš naujo ir išmokėti skirtumą. Tai buvo alternatyvūs reikalavimai, bet kurio jo tenkinimas ieškovams buvo priimtinas. Teismas nutarė įpareigoti nustatyti iš naujo, t.y. tenkino antrą alternatyvą, todėl vargu, ar galima sakyti, kad tenkino tik iš dalies. Visų alternatyvų patenkinimas vienu metu tiesiog logiškai būtų neįmanomas“, – paaiškino K. Gerbauskas.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGA

MELIORATORIŲ g. gegužės 7 d. apie 18 val. vyras, gimęs 1927 m., ties namo laiptinės durimis, iš lauko pusės, pasidėjo medžiaginį maišelį, kuriame buvo jo asmens dokumentai, 480 eurų ir maisto produktai. Praėjus 3 minutėms, grįžo ir pamatė, kad maišelis pavogtas.

PALANGA

VANAGUPĖS g. iš lauko terasos gegužės 6 d. apie 14 val. buvo pavogtas dviratis, kurio vertė – 600 eurų. Apie įvykį Palangos miesto komisariatui pranešė 1977 m. gimusi moteris.

Parengė Edita KALNIENĖ


Dalis Kretingos vasaros estrados suolų buvo atnaujinti, dabar tvarkomi likusieji. Darbus planuojama pabaigti iki birželio mėnesio pradžios.

Kretingos miesto seniūnijos rūpesčiu atnaujinami vasaros estrados suoliukai. „Dvi dalys buvo atnaujintos, dabar tvarkome likusius suolus“, – kalbėjo miesto seniūnė Gintarė Liobikienė.

Pakeisti suolus nuspręsta dėl pasenusių konstrukcijų. „Nemažai lentų buvo sulūžusios, supuvusios, kėlė pavojų. Kiek pamenu, praėjusiais metais per miesto šventę kažkas net nukentėjo dėl to“, – darbų priežastį įvardijo G. Liobikienė.

Senos suolų lentos keičiamos į naujas, o vietoj buvusių penkių atsiras šešios. „Norime užtikrinti saugumą – darysime mažesnius tarpus tarp lentų“, – paaiškino G. Liobikienė.

Darbus planuojama pabaigti iki birželio pradžios. „Miesto šventė vyks jau atnaujintoje estradoje“, – tikino seniūnė.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas