Pajūrio naujienos
Help
2019 Sausis
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną1°C debesuotumas 43 %
Naktį-4°C debesuotumas 3 %
Apklausa

Ar reikėtų mokyklose mokiniams uždrausti mobiliuosius telefonus?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1319) 2019-01-11

Kretingos rajone yra ne viena įmonė, kuri naudoja nelietuvišką prekės ženklą arba lietuviškai skambantį anglišką pavadinimą. LR Vyriausybė dar kartą siūlo leisti įmonių ar įstaigų pavadinimuose naudoti tris lotyniškas raides – w, q, x. Tačiau baiminamasi, kad taip sudaromos sąlygos anglicizmams dar labiau skverbtis į lietuvių kalbą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlius leisti registruoti nelietuviškus įmonių pavadinimus, įtraukiant tris lotyniškas raides – w, q ir x, verslininkų, kalbos puoselėtojų ir visuomenės atstovų pozicijos šiuo klausimu išsiskyrė.

Klausimas – ne ekonominis?

Kalbos specialistai didžiulės grėsmės kalbai nemato, tačiau tikina, kad taip mažais žingsniais ji būtų didinama.

„Jeigu leistume įmonių pavadinimus ne lietuvių kalba, tiesiai šviesiai galime įvardinti – anglų kalba, tai būtų motyvacijos vartoti lietuvių kalbą mažėjimas. Ji yra valstybinė kalba – tai užfiksuota Lietuvos Konstitucijoje, vadinasi, jokiais būdais kalbos padėtis negali būti bloginama. O šitas veiksmas, nors ir nežymiai, bet pablogintų situaciją“, – paaiškino Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis.

Pasak jo, vieną kartą išdavę savo kalbą, leidę paminti Konstituciją, tai galime padaryti dar ne kartą. Jis taip pat tikino, kad tai nėra ekonominis klausimas: „Kalbame apie vertybes. Lietuvių kalba mums yra vertybė, ir neturime jos pardavinėti, kad ir mažomis dalelėmis, už kažkokią neaiškią ekonominę naudą. Verslininkai tikina, kad, įmonę pavadinus kita kalba, atsirastų daugiau investicijų ir kai kurioms būtų lengviau, tačiau nė vienas aspektas nėra įrodytas.“

Kretingos rajono savivaldybės tarybos narė humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Sofija Laučiūtė nepalaiko Vyriausybės siūlymo: „Jeigu tai yra rimta įmonė su vadyba, iniciatyviu vadovu, gera produkcija, manau, kad didžiuotis reikia lietuvišku pavadinimu ir tokiu būdu save parodyti, kad ne iš kelmo spirti. Mano nuomone, tai yra nekultūringumo klausimas.“

J. S. Laučiūtė taip pat prabilo apie lietuvių kalbos turtingumą: „Lietuvių abėcėlė labai gera ir moderni. Kiekvienam garsui yra sava raidė. Jeigu yra naujas garsas, tada reikia ir naujos raidės, o šiuo atveju turime tų raidžių atitikmenis.“

Verslininkų pozicija – kitokia. Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Andrius Nikitinas tikino, kad leidimas naudoti nelietuviškus pavadinimus supaprastintų komunikaciją su užsienio valstybėmis ir didintų eksportuojančių įmonių konkurencingumą.

„Įmonėms tenka susidurti su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų. Dėl to esame gavę pastabų iš užsienio partnerių“, – patirtimi dalijosi A. Nikitinas.

Kavinės Kretingoje „Snack bar“ šeimininkė Daiva Petkutienė pasakojo, kad norėjo trumpo ir suprantamo pavadinimo: „Užkandžių baras mums kažkaip neskambėjo, tačiau tikrai specialiai nesirinkome angliško pavadinimo. Bandėme ieškoti ir lietuviškų variantų, bet priimtino taip ir neradome. Taip pat svarbu buvo, kad vizualiai gražiai atrodytų.“

Baro savininkė mano, kad turėtų būti leidžiami nelietuviški pavadinimai, nes tai duotų daugiau laisvės. „Aštuonerius metus gyvenau Anglijoje ir ten yra ne viena įmonė su lietuviškais pavadinimais tokias, kaip „Saulutė“, „Bernelių užeiga“. Anglams tai neatrodo neįprasta. Ispanijoje mačiau rusų kalba pavadintas įmones – kodėl to būti negali būti pas mus?“ – svarstė D. Petkutienė.


Antanas VENCKUS:

– Neužmirštuolė kaip simbolis – geras dalykas, bet, mano nuomone, reikėjo sugalvoti jį tuoj po Sausio 13-osios įvykių, o ne praėjus daug metų. Gal ir prigis dar. Ši skaudi data kiekvieno mūsų širdyse paliko randą.

Danutė TALMONTIENĖ:

– Per televiziją laidų vedėjus matau su neužmirštuolėmis drabužių atlapuose nebe pirmus metus, tai gal tradicija prigyja? Galėtų ir kitų, ypač valstybinių įmonių, darbuotojai tuos žiedelius segėti – būtų ir gražu, ir prasminga.

Eugenijus SIMAITIS:

– Simboliai – neblogai, mačiau neužmirštuolę, bet aš ir be jos apie šią dieną visada pagalvoju – kadangi dirbau tolimųjų reisų vairuotoju, tą Sausio 13-osios rytą kaip tik turėjau važiuoti į Maskvą. Žiaurus jausmas buvo.

Regimantas ŠILINSKAS:

– Nežinau, ar jau prigijo, ar dar prigis, žinau tik, kad toks simbolis yra, nors asmeniškai man tai nėra svarbu. Svarbu, kad mes kiekvienas tą skaudų prisiminimą turėtume savo širdyse. Juk Sausio 13-ąją žuvo 14-a niekuo nekaltų žmonių.

Kalbino Audronė GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 306 lengvajai pėstininkų kuopai praėjusių metų rugpjūčio mėnesį pradėjo vadovauti kpt. Kęstutis Piluckis.

Dar vasaros pabaigoje Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 306 lengvajai pėstininkų kuopai pradėjęs vadovauti kpt. Kęstutis Piluckis užsibrėžė tris tikslus, kurių ketina siekti būdamas šiose pareigose. Prieš tai kuopai vadovavo kpt. Mindaugas Albrechtas.

Karininko profesija neseniai vado pareigas pradėjusiam eiti K. Piluckiui nebuvo svetima: „Mano tėvas buvo karininkas, namuose nuolat matydavau jį su apranga, taip pat girdėdavau daug su tuo susijusių pasakojimų. Man tai nebuvo svetima, todėl nusprendžiau stotį į Karo akademiją.“

Baigęs Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją jis tarnavo Marijampolėje, tačiau visada norėjo grįžti arčiau savo gimtojo krašto – Kretingos. Kadangi jo tėvas prieš kurį laiką tarnavo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione, ir jaunam karininkui norėjosi į jį patekti. „Labai to siekiau ir pasiekiau“, – tvirtino jis.

Naujasis kuopos vadas užsibrėžė tris pagrindinius tikslus. „Norėčiau iškelti dabartinę vadavietę iš Kretingos rajono švietimo centro į erdvesnes patalpas, kad būtų, kur ateiti, ir kariams savanoriams,“ – paaiškino vadas.

Taip pat jis stengsis didinti kuopoje esančių karių savanorių skaičių, aktyvinti jų veiklą. „Kariams savanoriams dalyvaujant daugiau pratybų, bus pasiekta geresnių rezultatų, jie taps dar profesionalesniais“, – sakė K. Piluckis. Prieš tapdamas kuopos vadu K. Piluckis devynerius metus tarnavo Dragūnų batalione Klaipėdoje.

Pasiūlius tapti 306 lengvosios pėstininkų kuopos vadu, kariškis nesudvejojo: „Norėjau grįžti į savo miestą.“ Jaunuoliai, norintys tapti kariais savanoriais, gali kreiptis į 306 lengvąją pėstininkų kuopą.


Riboženklių statybą nukėlė

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Aktualijos
Toks riboženklis pasitiks, atvykstant į Kretingą iš visų pusių.

Vasarį įvyksiančiame Kretingos rajono tarybos posėdyje bus svarstoma, ar šiemet skirti biudžeto lėšų – per 100 tūkst. eurų – šešių Kretingos miesto riboženklių statybai.

Dominuos herbas ir istorinė data

Pernai pavasarį Kretingos rajono savivaldybė ėmėsi iniciatyvos sukurti riboženklių maketus. Jų vizualizacijas parengė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai, pasitelkę vizualines paslaugas teikiantį verslininką Tomą Jokšą. Buvo pateikti du riboženklių idėjų variantai – kaip atrodytų įvažiavimas į miestą dieną ir naktį.

Pirmajame variante naudojamas klasikinis ir labiau įprastas užrašo „Kretinga“ šriftas. Ant fundamento būtų įtvirtintas Kretingos miesto herbas ir Kretingos vardo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose data – 1253 m.

Antrajame variante Kretingos pavadinimą buvo siūloma užrašyti, naudojant išskirtinio braižo šriftą, o ant fundamento – stilizuoto akmens motyvą ir taip pat pirmąkart Kretingos vardo paminėjimo istoriniuose šaltiniuose datą.

Buvo pasirinktas pirmasis variantas. Numatytas šio ženklo aukštis – 1,7 m, ilgis – 3 m. Užrašas bus pagamintas iš tvirto metalo, išpjaustytas lazeriu, o pagrindas – iš akmens. Tam, kad ženklas tamsiu metu atspindėtų šviesą, užrašas bus padengtas specialia plėvele.

Ženklo sukūrimas ir jo vizualizacijos parengimas kainavo 1,3 tūkst. Eur, o sukurto ženklo maketo ir ženklų pastatymo vietose projektų parengimas, medžiagų parinkimas ir sąmatų skaičiavimas – dar 1,2 tūkst.


Kai kovo 1 dieną rinksime naująją rajono Savivaldybės tarybą ir naująjį merą, jau būsime susipažinę su kandidatų programomis, kurias rinkėjai įvardina kaip rinkimų pažadus. Ar kandidatai belips ant to paties grėblio, žadėdami tai, ko dėl tam tikrų aplinkybių negali įvykdyti, – dar pamatysime. O kol bus paskelbtos naujos programos, „Pajūrio naujienos“ pasidomėjo, kaip buvo vykdomi praėjusios kadencijos – savivaldos rinkimai įvyko 2015 m. kovo 1 d. – rinkimų pažadai: kas – pavyko, kas – ne, ir kodėl.

Į šios kadencijos rajono Savivaldybės tarybą pateko Lietuvos socialdemokratų partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, visuomeninio rinkimų komiteto „Kretingos kraštas“, Darbo partijos, partijos Tvarka ir teisingumas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovai (išvardinta pagal partijų turėtus rinkimų sąrašų numerius – aut. past.), mero rinkimus laimėjo konservatorius-krikščionis demokratas Juozas Mažeika, jo pavaduotoja buvo išrinkta liberalė Danutė Skruibienė, Savivaldybės administracijos direktoriumi – socialdemokratas Virginijus Domarkas.

Visos partijos prieš rinkimus kalbėjo apie atsakingą ir tikslingą rajono biudžeto lėšų panaudojimą, atsakomybę prieš rinkėją, verslo sąlygų gerinimą, investicijų į rajoną pritraukimą, infrastruktūros gerinimą, nelikti nuošalyje kuriant naujas darbo vietas, gerinti sveikatos paslaugų prieinamumą ir t.t. Programas vienijo ir konkretūs tikslai, tokie, kaip užbaigti Salantų gimnazijos, Marijono Daujoto progimnazijos, Marijos Tiškevičiūtės mokyklos renovaciją, bibliotekos statybą, taip pat sporto komplekso statyba, kelių priežiūra ir jų gerinimas, viešųjų erdvių renovacija ir pritaikymas rekreacijai bei kiti dalykai, kuriuos partijoms vienaip ar kitaip įgyvendinti pavyko arba pavyko iš dalies. Tačiau programose esama ir tokių numatytų tikslų, kurių partijoms dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyko pasiekti.


Rytoj, sausio 12 dieną, 18 val. Antano Mončio namuose-muziejuje (S. Daukanto g. 16, Palanga) bus pristatyta paroda – knygos „Raidžių paveikslai“ puslapių išklotinė.

Tai – neįprasta paroda: joje eksponuojami XX–XXI a. lietuvių rašytojų vizualiosios poezijos kūriniai, kurie šių metų pabaigoje skaitytojus bei žiūrovus pasieks ir knygos pavidalu.

A.Mončio namų-muziejaus vadovės Loretos Turauskaitės žodžiais, knygos tekstus parodos lankytojai galės apžiūrėti kaip atskirus rašytojų grafikos kūrinius, kuriuos dar galima bus ir perskaityti.

Parodoje bus pristatomi vizualiosios poezijos darbai, kuriuos sukūrė poetai: Rimas Vėžys, Eduardas Mieželaitis, Antanas A. Jonynas, Auris Radzevičius-Radzius, Sigitas Geda, Donaldas Apanavičius, Tomas S. Butkus, Gytis Norvilas, Aušra Kaziliūnaitė, Alis Balbierius, Vladas Braziūnas, Benediktas Januševičius, Dovilė Kuzminskaitė, Mantas Gimžauskas, Žygimantas Kudirka-Mesijas, Vilma Fiokla Kiure.

Vizualiosios poezijos pavyzdžių aptinkama nuo III a. prieš mūsų erą, tačiau Lietuvoje pirmieji tokie darbai pasirodė tik XX a. antroje pusėje.

Paroda bei leidyklos „No Routine Books“ ruošiama knyga siekiama apžvelgti šio žanro vystymąsi ir formų įvairovę lietuviškame kontekste.

„P. n.“ informacija


Iš teatro – į grafikos pasaulį

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Smiltys
Iš teatro pasaulio išėjęs Algimantas Verbutas pasuko dailininko keliu. Dabar jo kūryboje dominuoja grafika, tačiau menininkas prisipažino tebeturįs savąjį „lagaminą“ – vieno aktoriaus spektaklį: „Gal kada nors jį parodysiu ir Tušo studijoje.“

Buvęs ilgametis Kretingos vaikų ir jaunimo teatro-studijos „Atžalynas“ vyriausiasis režisierius bei garsiosios kojūkininkų grupės įkūrėjas 69-erių Algimantas Verbutas neseniai atrado savitą grafikos pasaulį, o sausio 20 dieną 13 val. jis kviečia į asmeninę parodą Kretingos muziejaus ūkvedžio name įrengtoje Tušo studijoje, kur taip pat veikia jo suburtas bendraminčių būrelis „Meditacija tušo pasaulyje“.

Ornamentai – iš vaikystės pasaulio

Pernai rudeniop Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės pakviestas, A. Verbutas įkūrė Tušo studiją ir pirmiausia pats ėmė giliau domėtis grafikos menu kaip saviraiškos ir sveikatinimo priemone, o ilgainiui tuo uždegė ir kitus, norinčius išmokti grafikos pradžiamokslio ir per tai patirti dvasinės terapijos džiaugsmą.

Pasaulyje žaibiškai plintantis šiuolaikinės grafikos meno metodas, A. Verbuto žodžiais, yra vadinamas įmantriai – zentangle, lietuviškai – dzenraizgymas. Tai – meditacinis atpalaiduojantis būdas tapyti besikartojančiais raštais, kitaip tariant – ornamentinė grafika.

„Nė neabejoju, kad šį grafikos būdą esame išbandę kiekvienas. Dažniausiai nė pats to nežinodamas. Atsimenate mokyklos ar studijų laikus, kai per neįdomias pamokas ir paskaitas savo sąsiuvinių paraštėse nesąmoningai imdavome brūkšniuoti, raityti, braižyti besikartojančias linijas. Tiesiog tuomet, kai būdavo neįdomu, mes lįsdavome ten, kur patiems darydavosi įdomu. Tai ir yra zentangle, kai ranka braukia, o mintys gyvena, plaukia sau“, – kalbėjo menininkas.

Ornamentinės grafikos technika veda į pažinimą ir tobulėjimą: ne vien nuo paprasčiausių linijų ligi sudėtingesnių, bet ir vidinio pažinimo link. Pasak A. Verbuto, prisėdus nebūtina piešinį užbaigti tą patį vakarą, – prie jo galima sugrįžti tuomet, kai atveda širdis.


Kone 150 šalies liaudies kūrėjų, pasipiktinusių, kad miestų amatininkų mugėse liaudies paveldo darbus nustelbia masinė produkcija, įkūrė meno kūrėjų grupę „Meistrai ir kūrėjai“, kuri sieks labiau įtvirtinti tautodailininkų statusą bei realizuoti rankų darbo kūrinius.


Kompozitorius Eduardas Balsys mokėsi bei dirbo ir Kretingos pranciškonų gimnazijoje.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sausio 15-ąją iškilmingu koncertu pradės minėti jubiliejinius iš pajūrio krašto kilusio kompozitoriaus Eduardo Balsio metus.

Iškilmingame koncerte Žvejų kultūros rūmuose nuskambės E. Balsio 1954 m. parašytas Pirmasis koncertas smuikui ir orkestrui. Jį atliks užsienyje studijas baigusi klaipėdietė smuikininkė Lina Marija Songailė bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio.

Antroje koncerto dalyje klausytojai išgirs Siuitą simfoniniam orkestrui iš vienintelio E. Balsio sukurto baleto „Eglė žalčių karalienė“. Ji taps savotiška įžanga į būsimą to paties pavadinimo šokio spektaklio premjerą.

Vasarą bus pristatyta E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera, o rudenį į Lietuvos sceną po ilgos pertraukos sugrįš ir kompozitoriaus opera „Kelionė į Tilžę“.

Lietuvos kompozitoriaus, pedagogo E. Balsio pėdos ryškiai įmintos ir Kretingoje. Jis gimė 1919-aisiais Ukrainoje, ten susipažino jo tėvai – Kostas Balsys ir pavolgio vokietė Barbora Renner. Šeima grįžo į Lietuvą, kai Eduardui buvo dveji. Apsistojo Skuode: čia E. Balsys pradėjo mokytis muzikos ir žaisti futbolą. 1928 m. su šeima persikėlė į Klaipėdą, 1939 m. į Kretingą, vėliau – į Palangą.


Greta Šablinskaitė mokyklai, kurioje mokėsi, paliko prisiminimą – sukūrė koridoriaus sieną puošiančią freską.

„Pasirinkau gyvenimo kelią, kuriame medicina sietųsi su daile, ir kol kas jaučiuosi laiminga“, – šypsojosi aukso viduriuką radusi kretingiškė Greta Šablinskaitė.

Kūrybiškumą galima rasti kasdienybėje

Prieš metus Jurgio Pabrėžos universitetinę gimnaziją baigusi 19-metė Kauno šv. Ignaco Lojolos kolegijoje studijuoja ortopedijos technologiją. Anot pašnekovės, galūnių netekusiems pacientams išskirtinius protezus arba susilaužiusiems reikalingus įtvarus ne iš gipso, o iš lengvo termoplastiko pagal užsakymus pageidaujamų formų taip pat galima gaminti kūrybiškai.

„Procese daug rankų darbo, bet man tai patinka“, – atviravo pašnekovė.

Studentų atostogų metu savo apsilankymais gimnazijoje, kurioje mokėsi, G. Šablinskaitė buvusių mokytojų nestebina.

„Nenutrūko ryšys ypač su buvusia auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Egle Litviniene, su kuria per mano mokymosi šioje mokykloje laiką puikiai sutarėme“, – šypsojosi Greta.

Šioje ugdymo įstaigoje ji paliko gražų pėdsaką – sieną tarp antrojo ir trečiojo aukšto papuošė freska. Šis meno kūrinys – tai išsipildžiusi dvejopa svajonė: susigrąžinti kūrybos džiaugsmą, o tuo pačiu apie save palikti prisiminimą.


Tradiciškai per Tris Karalius, sausio 6-ąją, rengiamos respublikinės konkursinės liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatų paskelbimo iškilmės, – šiemet jos įvyko Širvintų kultūros centre.

Praėję atrankas rajonuose bei regionuose ir patekę į finalinį etapą, meistrai buvo vertinami šalies konkurse, kuris šiemet įvyko 14-ąjį kartą. Pirmųjų vietų laimėtojai – po vieną vaizdinės, taikomosios dailės ir kryždirbystės atstovą – apdovanoti simboliniais aukso vainikais kaip geriausi 2018 metų šalies liaudies meistrai.


Žemaitijos karpinių meistrės savo darbais demonstruoja, kokį meninį lygį yra pasiekusi ir kaip tobulėja karpinių technika.

Sausio 13 d. Kretingos rajono kultūros centro Vitražo salėje bus pradėta eksponuoti Lietuvos tautodailininkų sąjungos (LTS) Žemaitijos skyriaus tautodailininkių karpinių meistrių kūrybos darbų paroda „Lietuva mano širdy...“

Parodos sumanytojos ir kuratorės Kretingos muziejaus muziejininkė LTS Kretingos skyriaus pirmininkė Danutė Šorienė ir Kretingos r. kultūros centro dailininkė Jūratė Jonauskienė išvien sutarė, kad tokia paroda senokai Kretingoje bebuvo organizuota ir kad labai norėjosi, jog kretingiškiai ar miesto svečiai pamatytų, kokį vis dėlto atgimimą išgyvena karpiniai – savita liaudies dailės šaka, trapus ir subtilus, tačiau neilgaamžis liaudies menas.

Patriotiškai nusiteikę miestelėnai, dalyvausiantys Sausio 13-osios renginiuose, ir tautodailės mėgėjai karpinių parodoje išvys šilutiškės Rūtos Emigart-Čiuželienės, skuodiškės Elvitos Šeputaitės, iš Salantų krašto, Žvainių, kilusios dabar Klaipėdoje gyvenančios Danutės Valužienės, klaipėdietės Kristinos Stasės Mažukaitienės darbus.

„Yra, ko pažiūrėti“, – neslėpė Kultūros centro dailininkė J. Jonauskienė, pasirūpinusi parodos eksponavimu. Ji akcentavo, jog, nežiūrint, kad karpinius vienija Žemaitijos kraštui būdingi simboliai, gamtos motyvai, kruopštumas, detalių tikslumas ir neišpasakytas darbštumas, kiekviena autorė – savita, pasirinkusi savo raiškos kelią. Tai įrodo, kad šiandien karpymo tradicija, nuolat kintanti ir įgyjanti naujų formų, jau gyvuoja kaip šiuolaikinio grafikos meno atšaka, o menininkės ieško ir suranda naujų meninės išraiškos priemonių, technikos galimybių.



  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS r.

LELIŪNŲ k. ribose, kelyje Grūšlaukė–Salantai, sausio 8 d. esant slidžiai kelio dangai susidūrė du automobiliai „Opel“ ir „Audi“. „Opel“ vairuotoją greitoji medicinos pagalba išvežė į ligoninę.

KRETINGSODŽIO k. sausio 8 d. apie 19.45 val. namuose su šautine žaizda veido srityje rastas vyro, gimusio 1962 m., lavonas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti.

Parengė Edita KALNIENĖ


Pranciškonų gimnazijos berniukų futbolo komanda, vadovaujama Rolando Žiubrio (stovi pirmas iš dešinės): priekyje (iš kairės) – Nedas Staponas, Tadas Žiubrys, Karolis Žvinklys, Mantas Žiurlis; stovi – Jonas Kurlinkus, Matas Keblys, Antanas Martinaitis, Martynas Daškevičius, Titas Šimkus.

Baigiantis praėjusiems metams buvo sužaistos 2018–2019 mokslo metų Lietuvos mokyklų žaidynių salės futbolo „5x5“ berniukų varžybos.

Pranciškonų gimnazijos jaunieji futbolininkai, vadovaujami kūno kultūros mokytojo Rolando Žiubrio, Kretingos rajono komandas nugalėjo be didesnio vargo ir pateko į zonines varžybas. Žaisdami be dviejų talentingų savo žaidėjų traumas patyrusių Luko Gujaus ir Arono Zakarausko, jiems vis dėlto pavyko nugalėti Rietavo ir Plungės rajonų bei Palangos miesto atstovus ir patekti tarp 16 geriausių Lietuvos mokyklų komandų.

Norint patekti į finalinį ketvertą Pranciškonų gimnazijos futbolininkams sausio 18 dieną dar teks varžytis su Klaipėdos, Mažeikių ir Tauragės rajonų atstovais.

„Ir šiose varžybose tikimės sužaisti sėkmingai“, – vylėsi komandos vadovas ir treneris R. Žiubrys.

„P. n.“ informacija


„Leliūnų“ bendruomenės centrui – penkiolika

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Leliūniškiai savo bendruomenės šventės dieną.

Penkiolikos metų gyvavimo sukaktį šiomis dienomis atšventė Leliūnų bendruomenės centras. Į atnaujintas, išgražėjusias patalpas susirinkę vietiniai žmonės nesiskirstė iki gilios nakties.

Pastangos nenuėjo veltui

„Buvo vaišių, daug šokių ir įvairių žaidimų, nuoširdaus tarpusavio bendravimo ir padėkų visiems, kurie mumis patikėjo prieš penkiolika metų ir kurie tiki šiandien“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė centro atsiradimo iniciatorė ir vadovė Ingrida Velykienė.

Pasakodama, kaip kilo mintis suburti bendruomenę, pašnekovė atviravo, jog – iš didelio noro gyventi gražiai, turėti ir kaime, ką veikti laisvalaikiu, o svarbiausia, – sužinojus dažnai besikeičiančių įstatymų naujoves, jomis dalintis su toli nuo Kretingos rajono centro gyvenančiais žmonėmis. Be to, steigti nevyriausybinę organizaciją – bendruomenę – skatino ir Imbarės seniūnijos seniūnas Antanas Turauskis, kurio palaikymą jaučia lig šiol.

Pirmąjį viešą skelbimą, kviečiantį gyventojus susitikti, I. Velykienė parašė 2003-ųjų lapkritį – atėjo 6-iese. Tada moteris pati apvažiavo kaimą, apklausė – 88 žmonės, pritariantys idėjai vienytis, atsirado. O po mėnesio įvykusiame susirinkime dalyvavo jau 19-a norinčiųjų, tarp jų – pirmuoju pirmininku tapęs ir 6-erius metus vadovavęs Petras Stanius – ramus, bet, kaip teigė Ingrida, labai atsakingas žmogus, apie kuriuos sakoma, jog, ko imasi, tą iki galo padaro.

Ir, galima sakyti, skaičių magija suveikė: susibūrė 19 narių, ir lygiai po 19-os dienų „Leliūnų“ bendruomenė buvo įregistruota. Centras įsikūrė buvusiose tuometinio Salantų tarybinio ūkio dispečerinės patalpose, kurių po tiek metų – neatpažinti: suremontuota išorė iš tolo šviečia, atnaujintas vidus, įvesta elektra, pačių žmonių rankomis išpuoselėta ir jaunimo poilsiui pritaikyta aplinka, nupirkti treniruokliai.

„O kokį didelį džiaugsmą išgyvenome tada, kai, mums prašant, ir gyvenvietė buvo apšviesta, ir pagaliau išasfaltuotas kelias nuo Salantų Darbėnų link“, – prisiminė pirmininkė.


Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba tęs akciją „Gyvenkime saugiai“. Jį vykdoma visoje Lietuvoje. Praėjusiais, 2018-aisiais, metais ugniagesiai gelbėtojai Kretingos rajone iš viso aplankė 2 tūkst. 44 būstus.

Lietuvos 100-mečio proga buvo iškeltas tikslas aplankyti 100 tūkst. gyvenamųjų būstų ir gyventojus konsultuoti priešgaisrinės saugos klausimais.

Šiemet taip pat bus tęsiama akcija „Gyvenkime saugiai“. Šeimininkams neprieštaraujant, ugniagesiai apžiūrės šildymo įrenginius, elektros instaliaciją ir kitus prietaisus, susijusius su priešgaisrine sauga. Taip pat patars, kaip pagerinti priešgaisrinę būsto būklę.

Kretingos rajono gyventojai raginami į namus drąsiai įsileisti ugniagesius. Pas gyventojus ugniagesiai gelbėtojai atvyks Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos automobiliais ir dėvės tarnybines uniformas. Už priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus nebus baudžiama, nes ugniagesiai vyks konsultuoti gyventojus.

„Norime akcentuoti, kad vykstame pas gyventojus ne bausti, o juos konsultuoti priešgaisrinės saugos klausimais. Todėl labai visų prašome ugniagesius gelbėtojus drąsiai įsileisti į gyvenamąsias patalpas“, – patikino Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Labai daug dėmesio bus skiriama šildymo įrenginiams, kurie kūrenami kietuoju kuru, kadangi didelis gaisrų skaičius, kurių priežastis – užsidegę suodžiai, rodo, kad žmonės nėra linkę jų valyti.

Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai taip pat primena, kad nuo praėjusių metų gegužės mėnesio kiekviename bute ar gyvenamojo namo aukšte turi būti įrengta bent po vieną autonominį dūmų detektorių. Jį rekomenduojama pritvirtinti koridoriuje šalia tų patalpų, kuriose žmonės miega. Patartina, kad šie įrenginiai būtų kiekvienoje patalpoje, išskyrus virtuvę bei tose patalpose, kur gali būti garų.

„Mūsų tikslas – kad autonominius dūmų detektorius namuose įsirengtų kuo daugiau rajono gyventojų“, – sakė E. Bertašius. Ir pasidžiaugė, kad daugėja gyventojų, kurie būstuose juos jau yra įsirengę.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas