Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1309) 2018-11-30

Sklaidė kerus ar norėjo padegti?

  • Edita KALNIENĖ
  • Pirmas puslapis
Odilė ir Gediminas Bytautai pavasarį kreipėsi į policiją dėl galimo pasikėsinimo į gyvybę. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris lapkričio 2 d. nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai įrodymų.

Kretingos rajono policijos komisariatas, dar pavasarį gavęs Klibių kaime gyvenančios nukentėjusiosios būrėjos-parapsichologės Odilės Norvilaitės-Bytautienės pareiškimą, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Nesurinkus pakankamai įrodymų, lapkričio pradžioje tyrimas buvo nutrauktas. Nutarimas buvo apskųstas, tikintis, kad byla pasieks teismą.

Pareiškėja tyrėjams nurodė, kad kaimynas Remigijus Zobernis atėjo į jos kiemą, atsinešė deglą, su kuriuo padegė žolę, laiptus ir išsakė grasinančio pobūdžio žodžius.

„Jis turėjo degantį deglą, pilstė kažkokius degius skysčius. Liepiau išeiti iš kiemo, o tada pribėgo jo sugyventinė Virginija Narvilaitė ir pradėjo mane stumti jo link. Iš jų pačių namo atskubėję giminaičiai jį išsivedė“, – įvykį prisiminė O. Norvilaitė-Bytautienė.

Atvažiavusi policiją vyriškį išsivežė, jam nustatytas 1,78 prom. girtumas.

Kaimynas neneigė, kad buvo atėjęs į kiemą, tačiau tikino, kad deglą atsinešė kitais tikslais – norėdamas išsklaidyti kerus ir paprašyti, kad būtų nuimtas kryžius, kuris atsuktas į jų miegamojo lango pusę. Tyrimo metu jis teigė, kad kabantis kryžius kelia baimę jo šeimos nariams. Dabar jis stengiasi nebendrauti su kaimynais, nes bijo, kad gali būti užkeiktas. Tikino, kad nužudyti ar sužaloti kaimynės neketino.


Roberta NARKUVIENĖ:

– Iš užsienio grįžęs vyras papasakojo, kad ten miestai jau kuris laikas spindi nuo šviesų, o ir po gatves vaikštančių žmonių nuotaika džiugi. Kaip tik vakar vyras su vaikais ir mūsų namuose jau papuošė eglutę. Aš nemanau, kad gražiausia metų šventė turėtų prasidėti tiksliai pagal tai, kaip parašyta kalendoriaus lapelyje – geriau turėti daugiau laiko ja pasimėgauti.

Virgilijus VAIČIŪNAS:

– Kad gerokai iš anksto ruošiamasi pasitikti Kalėdas, man ir naudinga, nes, prasidėjus dovanų bumui, mano medžio darbus perka užsienio meno galerijos. Štai Amerikos „Saatchi Art“ nupirko „Šokėją“, ką tik išsiunčiau. Bet aš ne viską matuoju materialine nauda. Tiesiog gražu, kai miestai ir gyvenvietės ilgiau būna papuoštos. O namuose juk nebūtinai egles dabinti prieš mėnesį.

Artūras ZENKOVAS:

– Smagu, kad miestai kuo ilgiau būna papuošti, kad, metams baigiantis, tuo periodu laiko pabūti kartu atranda kolektyvai, organizuojantys vakarėlius ar išvykas. Vaikystėje Kalėdų mes nešvęsdavom, bet gal kad tėvas buvo stačiatikis, o mama katalikė. Didžiausia metų šventė tada būdavo Naujieji metai. O mano šeimoje jau kitos tradicijos – Kalėdos yra labai laukiamos. Mes taip pat iš anksto apmąstome, kaip švęsime, ką vieni kitiems dovanosime.

Jonas VELŽYS:

– Kiekvieno reikalas, kada ir kaip pradėti ruoštis didžiajai metų šventei. Kadangi lapkritis yra tamsiausias ir niūriausias mėnuo, mano nuomone, labai gerai, kai nuo kalėdinių puošmenų staiga nušvinta aplinka, tampa smagiau, jaukiau. Namuose užtenka eglę pasipuošti likus porai savaičių iki Kalėdų, o mieste šviesos praeivius tegu džiugina kuo ilgiau.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


„LitCon“-ui įtempė vadžias

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Savivaldybėje

Leisti ar ne bendrovei „LitCon“ pradėti kloti grindis Kretingoje statomo Sporto ir sveikatingumo komplekso sporto salėje, ketvirtadienį svarstė Kretingos rajono savivaldybės taryba.

Į lapkričio mėnesio posėdį susirinkę tarybos politikai Sporto ir sveikatingumo komplekso statybos reikalų į dienotvarkę įtraukę nebuvo, juos svarstė kaip informaciją, tačiau skyrė jai išskirtinį dėmesį. Nors aptariant sulėtėjusią statybą statybų žinovais, kolegų pastebėjimu, buvo patapę ir kai kurie su statybomis nesusiję tarybos nariai, o kai kurie kartais prieštaravo patys sau, tokia kontrolė, anot tarybos nario Konstantino Skieraus, yra naudinga – sustiprina Savivaldybės administracijos pozicijas derybose su rangovu. „Ar „LitCon“-as nebankrutuos?“– tarybos narys Alvydas Jonaitis klausė Savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko. Tarybos narys ne kartą yra prasitaręs apie ženklus, liudijančius šios bendrovės sunkmetį. V. Domarkas atsakė negalįs to patvirtinti, o tuo labiau skleisti nepagrįstų gandų. „Nesu orakulas“, – sakė jis, o tarybos narius nuramino, kad ir keičiantis rangovams Savivaldybė ne visada pralaimi. To pavyzdys yra gruodžio 31 d. atidaroma Kretingos biblioteka: 2006 m. pradėjus šią statybą, jos kaina buvo 4,4 mln. eurų. Nors statybai užbaigti prireikė 3 rangovų, galutinė statybos kaina yra 4 mln. 386 tūkst. eurų.


Savivaldybės taryba pritarė Darbėnų ir Kūlupėnų seniūnijų pastatų renovacijai. Tarybos narei Daliai Martišauskienei pasidomėjus, kodėl pirmenybė teikiama šioms dviem seniūnijoms, kai prastos būklės yra ir Savivaldybei priklausantis pastatas Vilniaus g. 8, kuriame įsikūręs Švietimo skyrius ir Kretingos miesto seniūnija, buvo paaiškinta, kad jau yra parengtas Vilniaus g. 8 pastato renovacijos investicinis projektas, vyksta derybos su Šiaulių banku dėl projekto finansavimo, kad šį gruodį bus pateiktas siūlymas pastato modernizavimo darbams atlikti.


Traukinių per Kretingą keliamą triukšmą mažinsianti sienelė turėtų būti pastatyta 2021 metais.

Ketvirtadienį taryba pritarė triukšmą izoliuojančios sienelės statybos projektui, kurio vertė 2,5 mln. eurų, iš kurių 7 proc. bus Kretingos rajono savivaldybės biudžeto pinigai. Be to, Savivaldybė įsipareigojo skirti 50 proc. nenumatytoms išlaidoms, tokioms, kaip antai, vandentiekio trasų, jei pasitaikytų statybos kelyje, iškėlimui ar apėjimui. Kitus 50 proc. atlygintų bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“.


Pirmakursiams buvo prisegti „TAU fuksas“ ženkliukai ir paskirtas universiteto himnas.

Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) pirmakursių krikštynos Kretingos rajono kultūros centro šokių salėje šiemet vyko netradiciškai – kiekvienas fakultetas stalus buvo papuošęs subtiliu dekoru ir nuklojęs vaišėmis, atspindėjusiomis temas, tarp kurių „Ištieskim rankas dangui“, „Ištieskim rankas duonai“, „Ištieskim rankas jūrai“, „Ištieskim rankas medžiui“, „Ištieskim rankas saulei“, o pats renginio pavadinimas kvietė ištiesti rankas ir vieni kitiems.

Laiką skiria sau

Pasak universiteto direktorės Janinos Mikučionienės, nors ši šventė buvo numatyta pusiaudienį, senjorai šokių salėje sušurmuliavo gerokai prieš tai. „Teminiai vaišių stalai nebuvo koks nors konkursas, tačiau kiekvienas fakultetas nuoširdžiai ruošėsi, stengėsi parodyti kuo originalesnę savo išmonę ir tuo pačiu pradžiuginti kitus“, – sakė ji. Šiemet iš viso universitete žinių semiasi per 250 klausytojų, 82 iš jų – naujokai. Prasidėjus iškilmėms, direktorė juos pasveikino, palinkėjo sėkmingų ir įdomių mokslo metų. Kiekvienam naujam studentui buvo prisegti ženkliukai „TAU fuksas“, ir kiekvienas naujokas universiteto bendruomenei viešai turėjo pasižadėti daug gerų dalykų, tarp kurių – rūpintis sveikata ir leisti sau kasdien įsimylėti, užklupus ligoms, su jomis susigyventi ir niekam apie jas garsiai nekalbėti.

Nuskambėjo pirmakursiams skirtas TAU himnas, ir netrukus čia jau skleidėsi TAU moterų vokalinio ansamblio „Svajonių aidas“ dainos, mirgėjo senjorų europinių šokių kolektyvo „Gaja“ raštai, plyšavo „Bočių“ draugijos liaudiškos muzikos kapela.

„Atėjo laikas, kai ir aš galiu leisti sau būti čia, veikti, ką noriu. Atradau save naujoj plotmėj, sutikau naujų pažįstamų ir draugų, su kuriais labai gera bendrauti“, – „Pajūrio naujienų “ pakalbinta, sakė anksčiau Kretingos technologijos ir verslo mokykloje direktoriaus pavaduotoja dirbusi Regina Lubienė. Kultūros ir meno fakultetą ji teigė pasirinkusi dėl to, kad kultūra ir menas žmogų lydi nuo gimimo iki gilios brandos.

„Ir aš čia puikiai leidžiu laiką. Universitetą lankau dar tik du mėnesiai, o naujų draugų jau sutikau tiek, kad nežinau, ar į kairę, ar dešinę pusę suktis“, – juokėsi dar viena naujokė Regina Benetienė. Ji atviravo, jog šokiai buvo sena jos gyvenimo svajonė. „Bet nei laiko tam turėjau, nei mokėjau. Universitete ir ši svajonė pildosi – šoku europinius šokius“, – sakė R. Benetienė.


Kulinaras Alfas Ivanauskas džiaugiasi atradęs balansą tarp sveikos mitybos ir aktyvios gyvensenos.

Pasaulio sveikatos organizacijoje (PSO), Europoje ir Lietuvoje yra sukaupta nemažai mokslinių tyrimų ir duomenų, įrodančių nenuginčijamą tiesą apie tai, kad, keičiant gyvensenos įpročius, galima pagerinti žmonių sveikatą ir sumažinti pavojų susirgti.

Pastebima, kad jau antikinėje Graikijoje ir Romoje buvo žinomi ir propaguojami sveikos gyvensenos principai. Apie tai byloja ir iš tų laikų mus pasiekę posakiai, tokie kaip „sveikame kūne – sveika siela“ arba „sveikata dar ne viskas, tačiau be sveikatos viskas – niekas“.

Dažnai sveikindami žmogų palinkime geros sveikatos, tačiau ji savaime neateina – sveikata bus gera, jei tinkamai gyvensime.

Priklauso nuo mūsų

PSO 1948 m. įtvirtino nuostatą, kad sveikata – tai ne tik ligų ar fizinės negalios nebuvimas, bet ir įvairiapusė fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė. Sveika gyvensena šiame kontekste – tai kasdienis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir tobulina organizmo rezervines galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam, išsaugoti ar net gerinti savo sveikatą. PSO duomenimis, vien sveikai maitinantis galima būtų išvengti 90 proc. antrojo tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų atvejų ir 30 proc. – vėžinių susirgimų.

„Geriausia, kai asmuo turi išlavintą savistabą, kuri daro jį atsparų priklausomybėms, ir jis gyvena visavertį gyvenimą. Prie savistabos galima priskirti dėmesį savo šeimos ir artimųjų santarvei ir sveikatai, pasirinkimą darbo, kuris, idealiu atveju, atrodo prasmingas ir teikia pasitenkinimą, dalyvavimą įvairiose bendruomenių veiklose, dėmesį savo asmenybės tobulėjimui ir sveikatai, įskaitant ir fizinį aktyvumą, mitybą“, – į klausimą, kokį gyvenimo būdą rinktis, kad netaptum priklausomu nuo žalingų, kenksmingų įpročių, atsakė Justina Šimanauskaitė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Šiaulių filialo direktorė.

PSO duomenimis, mūsų sveikatai įtaką daro:

• 10 proc. – medicina ir jos pasiekimai;

• 20 proc. – paveldimumas;

• 20 proc. – gyvenamoji aplinka;

• 50 proc. – gyvenimo būdas.


Respublikinės konferencijos svečias pranešėjas Andrius Miežis pasidalino įžvalgomis apie kuriantį žmogų. „Kurti reiškia mąstyti, o mąstyti reiškia ieškoti“, – akcentavo šalyje ir užsienyje pripažinimo sulaukęs Kretingoje kuriantis dailininkas.

Kretingos meno mokyklos Dailės skyriaus mokytojos Živilė Sabaliauskaitė ir Lina Nikartienė, surengusios respublikinę teorinę-praktinę dailės ir technologijų mokytojų konferenciją „Kūrybinės pamokų interpretacijos“ siekė ne tik suburti kolegas, kurie domisi edukacijos naujovėmis, myli savo darbą ir pamokose nori patirti sėkmę. „Mūsų tikslas buvo dalintis ir alternatyviomis idėjomis bei išeiti iš formalaus mokymo ribų, ieškoti ir surasti kažko naujo“, – pripažino konferencijos sumanytojos.

Tokią konferenciją 8 metus dailės mokytoja dirbančiai Ž. Sabaliauskaitei ir 23 metus pedagoginės darbo patirties turinčiai Linai Nikartienei pavyko suorganizuoti ketvirtą kartą ir išauginti ją iki daugiau kaip 100 dalyvių skaičiaus. Plečiasi ir dalyvių geografija – klausytojai ir pranešėjai į konferenciją, be Kretingos rajono, atvyko iš Radviliškio, Klaipėdos, Šiaulių, Mažeikių, Telšių, Joniškio, Šilalės, Šilutės, Palangos, Plungės, stendinius pranešimus parengė ir pristatė kolegos iš Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Klaipėdos karalienės Luizos jaunimo centro, Šilalės meno mokyklos, Plungės r. Platelių meno mokyklos.

„Kai palyginome pirmąją konferenciją su šiąja, jau drąsiai galime įvardinti, kad edukacinėje dalyje daugiau esama medijų, daugiau integracijos tarp atskirų mokymo dalykų. Metams einant atsiranda supratimas, kad dailė gali būti panaudojama kaip įrankis mokytis skirtingų disciplinų, socialinių-emocinių kompetencijų, kad tai – gera platforma išsakyti savo idėjas“, – pripažino Ž. Sabaliauskaitė.


Nors Kamilei Venckutei teko nutraukti baleto mokymąsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, tačiau ji neabejoja – įgyta patirtis ją praturtino visam gyvenimui.

Šokis man – tai visas gyvenimas. Su juo gali susidurti, bet kur ir bet kada. Dauguma žmonių galvoja, kad balerinos atsistoja prie lazdos ir kelia kojas aukštyn žemyn. Ne, balerinos turi visą savo vaidmenį perteikti žiūrovui ir tai yra kažkas nuostabaus. Dar nuostabiau tai, kai užburi žiūrovą savo grakštingais judesiais, kai jis taip įdėmiai žiūri, kad netgi seka kiekvieną šokėjo judesį ir stebisi, kaip gi taip galima padaryti. Tokias mintis išsakė Pranciškonų gimnazijos mokinė 14 metų Kamilė Venckutė, kuri pasidalijo savo prisiminimais, kaip mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje.

– Kaip kilo mintis pradėti mokytis Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje?

– Viskas prasidėjo tada, kai į Kretingos meno mokyklą atvažiavo mokytojai iš M. K. Čiurlionio menų mokyklos. Kartu jie atsivežė ir savo mokinius, kurie rodė savo paruoštą šokių programą Kretingos rajono kultūros centre. Kretingos meno mokyklos mokytojai atsirinko geriausias šokėjas. Tarp jų buvau ir aš. Po to įvyko dar viena atranka, kai jaunąsias šokėjas tikrino ne Kretingos meno mokyklos mokytojai, o jau iš Vilniaus atvykę specialistai.

Buvau dar maža ir ne visai supratau, kas gi ta Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Kad labiau suprasčiau, kokia tai mokykla, man parodė filmuką apie ją – juk tada dar net neatskyriau, kas yra šiuolaikinis šokis, o kas – klasikinis baletas.

Į M. K. Čiurlionio menų mokyklą norėjau stoti tik pabaigusi Kretingos meno mokyklą. Viskas pasisuko kita linkme. Kretingos meno mokyklos mokytoja Živilė Adomaitienė vieną vasaros dieną mane pasikvietė pokalbiui ir paklausė, ar į menų mokyklą Vilniuje nenorėčiau stoti nieko nelaukusi, ateinančiais mokslo metais, nes, jos manymu, anksčiau stoti yra daug geriau. Tą pačią dieną mokytoja pasikalbėjo ir su mano tėvais.

– Ką būtent reikėjo padaryti, norint įstoti į Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą?

– Į stojamąjį egzaminą jau buvau pavėlavusi, tačiau paskutinysis priėmimas dar vyko rugpjūčio mėnesį, prieš pat naujuosius mokslo metus. Su tėvais atvykome į Vilnių, Nacionalinę Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklą. Atėjusi į atrankų salę pamačiau komisiją, kuri manęs paklausinėjo įvairių klausimų. Taip pat buvo mokytoja, kuri tikrino mano turimus duomenis. Baletui būdinga: keltis, verstumas, lankstumas, charizmatika, kūno forma, klausa, žingsnis, šuolis. Tai ir turėjau parodyti. Teko ir padainuoti, parodyti dailės sugebėjimus, be to, turėjau laikyti matematikos, lietuvių kalbos egzaminus.

Labai jaudinausi, galvojau, kad labai blogai pasirodžiau, nes vis dėl to jaučiasi profesonalios mokyklos lygis. Kitą dieną pažiūrėjusi egzamino rezultatus sužinojau, kad mokysiuosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje.


Pranciškonų gimnazijos prezidente tapusi Miglė Razmutė tikisi, kad mokiniai nebijos į ją kreiptis ir drąsiai išsakyti savo pageidavimus.

Kaip kasmet Pranciškonų gimnazija ir šiemet išsirinko naują prezidentą. Nauja Pranciškonų gimnazijos prezidente tapo vienuoliktokė Miglė Razmutė. Dėl šio titulo kovėsi trys merginos, iš kurių Miglė pasirodė geriausiai, sužavėjo visą mokyklą ir greitai pelnė mokinių pasitikėjimą.

Naujoji Pranciškonų gimnazijos prezidentė Miglė Razmutė save apibūdina dviem savybėmis – ji sako, kad visada šypsosi ir juokiasi. Taip pat ši linksma mergina yra ir labai savikritiška, atvirauja, kad jai trūksta pasitikėjimo savimi. Miglė niekada gyvenime nebuvo pagalvojusi apie prezidentės rolę, ji atvirkščiai visada sakydavo, kad niekada ja nebus. O ir laimėti prezidento rinkimų ji visai nesitikėjo.

Pranciškonų gimnazijos prezidente tapusi Miglė Razmutė yra labai aktyvi ir ryški asmenybė, taip pat ji šoka meno mokykloje. Miglei šiek tiek atrodo baisu suklysti, ji labiausiai bijo kalbėti viešai, bet žada viską padaryti, ką gali geriausiai.

Naujoji prezidentė sieks bendrauti su mokiniais, lyg su savo draugais. Miglė labai nori įgyti tokį pasitikėjimą, kad ją koridoriuje nebijotų sustabdyti, kažko paklausti ar pasiūlyti.

Arnoldas JANKAUSKAS

„P. n.“ akademijos narys


Aktorius Raimundas Lukšas raiškiu skaitymu leido mokiniams tarsi naujai pažvelgti į literatūrinius kūrinius.

Lapkričio 6-ąją Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje lankėsi aktorius–skaitovas Raimundas Lukšas. Jis moksleiviams skaitė fragmentus iš įvairių autorių kūrinių.

Pirmokai gimnazistai klausėsi prancūzų klasiko Antuano de Sent Egziuperi filosofinės pasakos „Mažasis princas“ ištraukų, grožėjosi kūrinio iliustracijomis, stebėjosi aktoriaus gebėjimu perteikti rašytojo mintis.

Aktorius pabrėžė, kad originalioje kūrinio versijoje yra personažas lapinas (Afrikos dykumoje, kur vyksta kūrinio veiksmas, gyvena fenekas, iš kitų lapių ši rūšis išsiskiria itin didelėmis ausimis), o vertime į lietuvių kalbą minima lapė.

Antrokus gimnazistus R. Lukšas supažindino su lietuvių rašytojo Justino Marcinkevičiaus dramos ,,Mindaugas“ ištraukomis.

Trečiokai aktoriaus skaitomų fragmentų iš XVI a. rašytojo Jono Radvano poemos ,,Radviliada“ klausėsi sulaikę kvapą. Mokinius aktorius R. Lukšas sužavėjo įtaigiai skaitomu hegzametru, istorijos žiniomis.

Ketvirtokai girdėjo lietuvių rašytojo Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ fragmentus. Aktorius abiturientus nustebino, nes intonacija, pauzėmis perteikė tikroviškus romano vaizdus ir pasakojimas buvo lyg filmas.

Po renginio gimnazistai sakė, kad niekada negalvojo, jog klasikos kūriniai gali būti taip įdomiai pateikti. Klausytojus žavėjo aktoriaus profesionalumas, intonacija, gebėjimas sudominti, piešiniai, nuoširdus bendravimas. Tokie renginiai sudomina moksleivius kitaip pažvelgti į kūrinius, kuriuos jie turi žinoti. Išskirtinės literatūros pamokos mokiniams paliko gerą įspūdį.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


„Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų akademijos nariai apie žurnalistikos darbo subtilybes diskutavo su Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininke Jolanta Beniušyte (sėdi pirma iš kairės).

Žurnalistas – tai žmogus, kuris yra nuolatiniame įvykių sūkuryje, jam tenka ne tik narplioti visuomenei rūpimas tiesas, bet ir keliauti po pasaulį, kur laukia tam tikri išbandymai ir nuotykiai. „Pajūrio naujienų“ jaunųjų žurnalistų komanda turėjo susitikimą su Lietuvos žurnalistų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininke Jolanta Beniušyte, kuri pasidalino savo ilgamete patirtimi žurnalistikos srityje.

Žurnalistams atėjo sunkūs laikai: fotografavimas, filmavimas, pokalbio įrašymas, faktų pateikimas visuomenei – vis labiau ribojamas asmens duomenis ir privatumą saugančių įstatymų, todėl neretai spalvingos istorijos su asmeniškomis detalėmis lieka įamžintos tik praeities laikraščiuose. Tam, kad straipsnis būtų įdomus ir teisingas, reikia temą nušviesti iš įvairių pusių, pakalbinant skirtingų nuomonių pašnekovus ir leidžiant kritikuojamam asmeniui pasisakyti, tačiau, kai spaudos galimybės tokios apribotos, darosi sunkiau parašyti teisingą ir nesubjektyvų straipsnį.

Žurnalistai yra tarsi demokratiją saugantys sarginiai šunys, stebintys aplinką ir pranešantys, kas yra negerai. Jie taip pat yra tarpininkai tarp valdančiųjų ir visuomenės, be žurnalistų visuomenė daug ko nežinotų.

Žurnalistams profesija atveria tokias duris, pro kurias jiems tenka pamatyti daugiau, negu žmogus įprastai pamato per savo gyvenimą, bet jei žurnalistai pažiūri pro „uždarų durų“ raktų skylutę – gali tekti išvysti daugiau ir už šimto žmonių regimąją patirtį. Žurnalistams tenka žvilgtelėti ne tik, kas už morgo ar operacinės durų, bet ir keliauti į karo zonas.

J. Beniušytė pasakojo, kad jai teko keliauti į karo zoną prie Sirijos sienos, Palestinoje, Izraelyje. Jai teko išvysti minas laukuose, subombarduotą miestą, girdėti šūvius – visi šie įvykiai kelia šiurpą, bet primena, kad žurnalisto profesija parodo daugiau nei paprastas žmogus gali pamatyti, o pamačius daug, norisi pamatyti dar daugiau, todėl toks gyvenimo kamuolio riedėjimas skatina dar didesnį smalsumą.


Į svečius atvykusią mokinių ir pedagogų delegaciją iš Italijos Pranciškonų gimnazijos bendruomenė pakvietė apsilankyti Kretingos žiemos sode.

Lapkričio 6-osios vakarą Kretinga jau trečius metus iš eilės sulaukė svečių iš egzotiškosios Italijos. Penkiolikos mokinių delegacija, lydima direktoriaus ir dviejų mokytojų, atvyko pratęsti gražią draugystę tarp Kretingos pranciškonų gimnazijos ir Liceo Leopardi mokyklos mokinių ir susitikti su Kretingos jaunimu.

Pirmąjį vakarą visi kartu paskanavę itališkų makaronų, kitą dieną svečiai turėjo susitikimą su Pranciškonų gimnazijos IIIG klasės pogrupiu. Jo metu pasidalino savo mintimis, kokiomis problemomis gyvena šiuolaikinis jaunimas, domėjosi, kuo gyvena jų bendraamžiai lietuviai. Buvo prisiminta ir neseniai Lietuvoje apsilankiusio popiežiaus susitikimo su jaunimu metu pasakyta kalba, diskutuojama apie jos reikšmę.

Mokiniai, jau anksčiau dalyvavę stovykloje Italijoje arba susitikimuose su italais Kretingoje, parengė svečiams žaidimą – orientacines varžybas po mokyklą. Taip italai geriau susipažino su mūsų mokykla, jos įdomiausiais kabinetais ir gerai praleido laiką, atlikdami mokinių sugalvotas užduotis. Visą dieną apvainikavo vakarienė Kretingos žiemos sode, o vakarui baigiantis, kaip įprasta italams, skambėjo itališkos, angliškos dainos.


Grupė „Vėtra“: Irma Karnauskaitė (priekyje, guli) – saksofonas, (sėdi dešinėje) Mantas Bauža – mušamieji, (sėdi, iš kairės) Erikas Miltinis – akustinė gitara ir Melė Valkiūnaitė – bosinė gitara, (viršuje, iš kairės) Augustina Čičiūnaitė – vokalas, Orinta Šlušnytė – vokalas ir klavišiniai instrumentai.

taip tvirtina nuo rugsėjo Kretingos Pranciškonų gimnazijoje suburta mokinių grupė „Vėtra“. Nors gimnazistai groja dar tik du mėnesius, jie jau dalyvavo šiuolaikinės krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Grupės nariai vieningai tvirtino, kad po lapkričio pradžioje Jonavos mieste įvykusio festivalio jie tapo dar artimesni, o troškimas kartu groti tik dar labiau sustiprėjo.

Siekė atrasti naują skambesį

Beveik prieš metus Orinta Šlušnytė, Erikas Miltinis ir Augustina Čičiūnaitė pradėjo kartu muzikuoti. Jaunuoliai ketvirtadienio vakarais šlovino Šv. Mišių metu, tačiau pasibaigus mokslo metams ši tradicija nutrūko.

Rugpjūčio mėnesį vykę kretingiškio Edvino Jurgučio pirmieji laikini vienuolystės įžadai paskatino jaunimą vėl susiburti. Orinta pasakojo, kad jai kilo mintis šiai iškilmei suburti chorą, tad į jį pakvietė savo draugus, su kuriais prieš kelias savaites dalyvavo pranciškoniškame atgailos žygyje. Po šios šventės norėjosi ir toliau tęsti pradėtą veiklą, tad viena jaunuolių bičiulė paskatino dalyvauti krikščioniškos muzikos festivalyje „Sielos“.

Orinta atskleidė, kad kartais pasvajodavo, jog būtų smagu sudalyvauti šiame festivalyje, nors iš pradžių idėja groti „Sielose“ atrodė labai tolima ir neįgyvendinama. „Kviečiau nemažai savo muzikuojančių draugų ir pažįstamų prisijungti, norėjosi nebe akustinio varianto – iki tol buvo tik gitara ir pianinas, norėjosi daugiau instrumentų, atrasti naują, iki tol dar negirdėtą skambesį, tačiau daugumai ši idėja atrodė nerimta ir neturinti ilgalaikės perspektyvos“, – teigė Orinta.

Grupei suteikė simbolinį pavadinimą

Vis dėlto keli draugai sutiko prisijungti prie grupės. Viena jų – Irma Karnauskaitė, su kuria Orinta praėjusiais mokslo metais kartu grojo per Paskutinio skambučio šventę. Anot Orintos, Irma geba puikiai improvizuoti ir tai labai padeda grojant grupėje, nes nereikia papildomai mokytis atskirų partijų. Melė Valkiūnaitė ir Mantas Bauža, pakvietus Orintai, taip pat prisijungė prie kolektyvo.

Erikas patvirtino Orintos mintį, kad buvo dvejonių dėl grupės perspektyvų, tačiau galutinį sprendimą visi priėmė vieno šlovinimo metu: „Suvokėme, kad tikrai galime pasiekti šį tikslą, kad reikia burtis ir šlovinti“. Nors visi grupės nariai mokosi Pranciškonų gimnazijoje, tačiau buriant grupę tai nebuvo itin svarbus kriterijus.

Jaunuoliai pasakojo, kad gana ilgai ieškojo pavadinimo, kuris geriausiai apibūdintų jų grupę. „Visi siūlėme savo pavadinimus, tačiau galiausiai nusprendėme, kad grupė turėtų vadintis „Vėtra“. Šis pavadinimas taip pat turi ir simbolinę prasmę. „Vėtra maloningoji“ buvo pirmoji giesmė, kurią pradėjome groti grupėje, todėl būtent šis žodis ilgainiui prigijo“, – teigė mokiniai.


  • Iš policijos suvestinių

KRETINGOJE

Lapkričio 26 d. apie 18.22 val. vyras pranešė, kad, atvykus į Vilniaus g. esančią degalinės aikštelę parduoti automobilio „Opel Vectra C“, nepažįstami asmenys, prisistatę potencialiais mašinos pirkėjais, ją pavogė. Įtariamiesiems bėgant iš įvykio vietos automobiliu „Opel Sigma“, pro praviras automobilio duris iškrito vieno vyriškio, gimusio 1987 m., daiktai. Tarp jų rasti ir asmens dokumentai. Nukentėjusysis patyrė 2 tūkst. eurų žalą.

PALANGOJE

VIRABALIŠKĖS take lapkričio 28 d. apie 16.45 val. neblaivus vyras, gimęs 1978 m., melagingai pranešė apie pavogtą automobilį. Jam nustatytas 2,51 prom. girtumas. Vyras, norėdamas išvengti atsakomybės, Palangos miesto PK tyrėjai pasiūlė 300 eurų kyšį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Parengė Edita KALNIENĖ


Asmeninių varžybų nugalėtojas ir prizininkai: (iš kairės) V. Ročys, K. Stankus, Ž. Narvilas ir paguodos prizo laimėtojas A. Rumbutis.

Įvyko rajono stalo teniso asmeninės bei dvejetų pirmenybės, kuriose startavo 14 geriausių mūsų rajono stalo tenisininkų.

Asmeninėse pirmenybėse žaidėjai pagal pajėgumą buvo suskirstyti į du pogrupius po 7 sportininkus. Iš pogrupių į finalinį šešetą pateko po tris geriausiai sužaidusius tenisininkus: Kazys Stankus, Arvydas Venslauskas, Robertas Bertašius, Vytautas Ročys, Robertas Narvilas ir Žilvinas Narvilas.

Finaliniame šešete vyko labai atkaklios kovos, todėl, pasibaigus visiems susitikimams, neliko nė vieno žaidėjo, nepatyrusio pralaimėjimo kartėlio. Susumavus rezultatus po vieną pralaimėjimą patyrė V. Ročys ir K. Stankus.

Palankesnis tarpusavio santykis buvo K. Stankui, kuris ir iškovojo pirmąją vietą. Antras liko V. Ročys, trečias su dviem pralaimėjimais – Ž. Narvilas. Ketvirtas buvo R. Narvilas, penktas – A. Venslauskas, šeštas – R. Bertašius. Asmeninių pirmenybių paguodos turnyrą laimėjo Aloyzas Rumbutis.


Jaunosios karatekos Viltė Drungilaitė ir Austėja Beniušytė

Kėdainių arenoje įvyko Lietuvos karatė kiokušin moksleivių čempionatas, į kurį susirinko rekordinis – beveik 800 dalyvių – skaičius iš 45 Lietuvos klubų.

Šios varžybos buvo ne tik asmeninės, bet ir komandinės. „Kad „Shodan“ mokyklos komanda 11 metus iš eilės sugebėjo tapti stipriausia Lietuvos moksleivių komanda, belieka viena – tik pasidžiaugti“, – neslėpė šios karatė mokyklos vadovas Lukas Kubilius.

Antroje vietoje liko „Ippon“ klubas iš Vilniaus, trečioje – „Energijos Smūgis“ iš Trakų.

Prie klubo pergalių prisidėjo ir kretingiškiai, iškovoję 4 aukso, 5 sidabro, 6 bronzos medalius. Čempionais savo amžiaus grupėse tapo: Kamilė Zubavičiūtė, Osvaldas Špiliauskas, Gabrielius Skėrys, Matas Jonauskas. Vicečempionų vardus iškovojo: Emilija Česnakaitė, Živilė Bružaitė, Kornelija Česnakaitė, Greta Intaitė, Ernesta Meškytė. Bronzos medaliais džiaugėsi: Meira Metelica, Rokas Pipiras, Saimonas Pinikas, Žymantas Gružininkas, Edas Stonkus, Fausta Šerpetytė.


Kretingos motobolo klubo komanda, jų artimiejį ir klubo rėmėjai.

Kretingos motobolo klubas užbaigė šių metų sezoną ir šventinį vakarą aptarė pasiektus rezultatus.

Centrinės Europos motobolo lygoje Kretingos motobolo komanda užėmė IV vietą.

„Tai mūsų netenkina, nes esame buvę lygos vicedčempionai. Komandoje pasikeitė keli žaidėjai, todėl rezultatas pakito. Kitais metais esame išsikėlę tikslą užimti prizinę vietą“, – teigė Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis. Šiais metais Kretingos motobolo klubas atstovavo Lietuvos motobolo rinktinei Europos čempionate, kuris vyko Rusijoje, ir liko penktoje vietoje. Taip pat buvo suorganizuota draugiškų varžybų, „Agrorodeo Motobolo Taurė 2018“.

„Agrorodeo“ motobolo taurė Kretingoje – didžiausias motobolo renginys Lietuvoje per 20 metų. Jame dalyvavo daugkartiniai Rusijos ir Europos čempionai Vidnoe „Metalurg“ bei svečiai iš Vokietijos MSF „Tornado Kierspe“. Antrą vietą užėmė aikštės šeimininkai – Kretingos motobolo klubas.

Komandos vadovas E. Steckis motobolą žaidžia jau daugiau kaip trisdešimt metų, todėl mano, kad ši sporto šaka Kretingoje turi gan gilias tradicijas. „Motobole turime gerų pasiekimų – 1996 metais laimėjome II vietą Europos čempionate ir dar ne vieną kartą – III vietą“, – prisiminė jis.

Kitais metais Kretingos motobolo klubas ketina dalyvauti centrinėje Europos lygoje, Europos čempionate, suorganizuoti „Agrorodeo“ turnyrą Kretingoje ir žaisti draugiškose varžybose. Viena naujovių – varžytis Europos čempionate su jaunimo iki 18 metų komanda.


Eglės karkasą montuoja „Kretingos komunalininko“ darbininkai.

Trečiadienį iš Vilniaus į Kretingos Rotušės aikštę atgabentas metalinis eglės karkasas pradėtas montuoti.

Prižiūrint miestą Kalėdoms puošiančios patyrusios bendrovės „Adam Decolight“ vadovui Nerijui Chmieliauskui, vakar čia plušėjo keli bendrovės „Kretingos komunalininkas“ darbininkai.

Karkasas su viršūne sieks 12 metrų aukštį, o šonuose bus pritvirtinta apie 1 tūkst. eglišakių, atvežtų iš regione esančių miškų.

Dirbtinė eglė per šias Kalėdas Kretingą puoš, ko gero, pirmąkart istorijoje – po Savivaldybės paskelbtos apklausos paaiškėjo, kad tokia buvo daugelio gyventojų valia. Eglė bus dekoruota stambiais nubėgančiais lietaus lašais, miestui ji kainuos 12 tūkst. eurų.

Pasak N. Chmieliausko, karkasinės eglės populiarėja vis labiau, mat puošiant galima išgauti tvarkingesnę, taisyklingesnę formą, o dekoracijas išdėlioti taip, kaip įsivaizduojama. „Puošiant natūralią eglę, pasitaikančios liaunos šakos neatlaiko dekoracijų svorio, o kai kuriose vietose šakų apskritai trūksta. Tai iškraipo vaizdą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Adam Decolight“ vadovas.

Eglė bus sukonstruota ir papuošta šiandien. Įžiebimo šventė numatyta rytoj.

„P. n.“ Informacija


Renovuotam keliui pasiuvo žaliąjį rūbą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Naujienos
Renovuotas kelias palei dvaro parką apsodintas dviem eilėmis liepų bei klevų.

Nors dar nebaigti turbo žiedo Žemaitės alėjoje renovacijos darbai, tačiau ten, kur eismo juostos sutvarkytos, jų pakelės jau apsodintos jaunais medžiais – mažaūgėmis liepaitėmis ir klevais. Žaliąjį rūbą palei kelią iš viso sudarys 200 medžių, daugiausiai jų – dviem eilėmis – pasodinta palei senąjį dvaro parką.

Medžiai buvo sodinami pagal bendrovės „Kelvista“ parengtą projektą, – prieš pradedant darbus rangovas konkrečias sodinimo vietas derino su Savivaldybe. Kretingos rajono savivaldybės vyriausioji architektė Reda Kasnauskė neslėpė, jog aklai laikytis projekto negalėję, nes kai kur požeminiai inžineriniai tinklai taip apraizgę teritoriją, kad nebuvo galima giliau kasti į žemę.

„Projekte numatyto medžių kiekio neatsisakėme, tik pakoregavome vietas – medžių pasodinome ir ten, kur jų neturėjo būti: aplink turbo žiedą bei prie Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos,“ – patikino ji.

Savivaldybės Vietinio ūkio ir turto valdymo specialistas Artūras Reinikis sakė, jog palei renovuojamą kelią dar nepasodino tujų: „Tujos skirtos kaip atitvaras nuo kelio triukšmo, saugantis du gyvenamuosius namus J. Basanavičiaus gatvėje.“

A.Reinikio žodžiais, jau apsodinta pakelė ties J. Basanavičiaus g. Nr. 91, dar liko pasodinti 22 tujas palei J. Basanavičiaus g. Nr. 97 namą.


Budriškiai surengė padėkos vakarą

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Padėkos nusipelnė nuolatiniai kaimo bendruomenės renginių rėmėjai (iš kairės) Danguolė ir Virginijus Markevičiai bei Inga ir Algis Martinkai.

Budrių ir Nausodžio kaimų žmonės, nešini lauknešėliais sau ir kaimynui pavaišinti, rinkosi į Kretingos rajono kultūros centro Budrių skyriuje surengtą padėkos vakarą, pavadintą „Širdies ramybe šildyk“.

Savivaldybės dovana kaimui – išasfaltuotas kelias

Toks vakaras čia buvo surengtas pirmąkart. Anksčiau kaimo žmonės ateidavo kartu pavakaroti rudens pradžioje, o šiemet nuspręsta metams baigiantis už gerumą padėkoti visiems, kurie to verti.

Trejus metus budriškiai laukė ir pagaliau sulaukė, kol bus išasfaltuotas Raguviškių–Budrių kelias. Daugelis žmonių į darbus mieste važinėdavo juo duobėtu, rudenimis ir pavasariais pažliugusiu. „Bijojome, kad vien dėl to mūsų kaimas dar labiau ištuštės, jaunos šeimos, kurių ir taip turime nedaug, skleis sparnus gyventi kitur – kur geresnis susisiekimas, kur gražiau ir patogiau“, – sakė Budrių kaimo bendruomenės centro pirmininkė Janina Lukauskienė. Anot jos, daug kartų buvo minami rajono Savivaldybės slenksčiai, prašant, kad problema būtų išspręsta. „Ir šiemet turime rezultatą – tas kelias išasfaltuotas“, – džiaugėsi bendruomenės pirmininkė. Ji pridūrė, kad, rajono Savivaldybei padedant, asfalto danga buvo paklota ir Nausodžio vaikų krepšinio aikštelėje, kurią įrengiant nuoširdžiai padirbėjo ir patys vietiniai žmonės. Be to, finansiškai remiant Savivaldybei, Budrių bendruomenė šiemet įgyvendino projektus „Sugrįžkime į tėviškę“, „Saulutė teka kiekvienam“, „Švęskime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį keliaudami“, be to, buvo atnaujintos jaunimo erdvės priemonės.


Pasiūlė įkurti jaunimo centrą

  • Edita KALNIENĖ
  • Jaunimas
Jaunimo, šeimų ir valdžios forume VTF susirinko nemažai suinteresuoto jaunimo, tėvų su mažamečiais vaikais ir rajono politikai.

Netradicinėje erdvėje, Kretingos geležinkelio stotyje, įvykusiame jaunimo, šeimų ir valdžios forume VTF jo dalyviai diskutavo apie ryškiausias jaunimo problemas rajone. Aptartos jaunimo centro, jaunų šeimų poilsio zonos įkūrimo klausimai. Šių metų lapkričio mėnesį buvo pristatytas savivaldybių gerovės indeksas, pagal kurį Kretinga tarp 60 savivaldybių yra devinta.

Nepakanka profesionalų

Kretingoje šiandien veikia jaunimo erdvė „Tavo erdvė“ ir dirba du jaunimo darbuotojai. Kretingos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Danutė Skruibienė teigė, kad profesionalių darbuotojų surasti yra sunku, todėl jų trūksta.

„Kretingoje buvau beveik prarandantis viltį, kad atrasiu save, bet buvusi jaunimo reikalų koordinatorė Diana Garjonienė mane pakvietė dalyvauti viename projekte ir tai buvo žmogus, kuris mane įkvėpė darbui su jaunimu, kaip ir režisierius, teatro pedagogas Nerijus Gedminas. Rajone reikia motyvuotų profesionalų, kurie jaunimui taptų autoritetais“, – savo patirtimi dalijosi Kretingos rajono švietimo centro atviros erdvės „Tavo erdvė“ jaunimo užimtumo specialistas 29-erių Antanas Jonaitis.

Jo manymu, tokio žmogaus nėra, tačiau tikisi, kad ateityje pavyks tinkamai bendradarbiauti su dabartine Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus funkcijas vykdančia Lina Jadenkuviene. „Juk turėjote tokią nuostabią jaunimo koordinatorę. Kur ji dabar?“ – retoriškai klausė A. Jonaitis.

N. Gedmino teigimu, kad jaunuolis dalyvautų kokioje nors veikloje, jį reikia kviesti tam, raginti. Režisieriui antrino ir Jaunimo reikalų departamento direktorius prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jonas Laniauskas: „Pas ką yra galios centras, tas ir turi ateiti.“

A. Jonaitis mano, kad yra apgailėtina, jog, norint būti išgirstiems, reikalingas forumas. Jis atskleidė, ir kiek uždirba – atlyginimas siekia 420 eurų „į rankas“. Pasak jo, geriausias sprendimas būtų motyvuoti darbuotojus dirbti su jaunimu: „Kaip aš galiu jaustis puikiai, jeigu nėra išorinės motyvacijos. Visi sako, kur tavo entuziazmas, tačiau suprantama, kad vien jo nepakanka.“

„Tavo erdvėje“ šaltuoju sezono metu per dieną apsilanko apie 35 jaunuolius. „Valdžia pas mane į „rūsį“ buvo atėjusi du kartus. Kaip jaunimas jaučiasi – tokio klausimo nesu girdėjęs. Jiems svarbu tik, kaip išleisti pinigus, nes tiek priklauso pagal metų planą“, – piktinosi jaunuolis.

Forume aptarta ir tai, kad nepalaikomos jaunimo iniciatyvos, kurioms netgi nereikia pinigų iš rajono Savivaldybės biudžeto. „Daug metų organizavome „Sniego gniūžtę“, mes neprašėme nė cento. Turėdavome, kur rinktis, o dabar pasako, kad darbuotojai dirba iki 17 val., todėl negalite čia būti. Susiraskite vietą patys – ar mums lauke reikia dirbti?“ – klausė Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ deleguojamas narys į Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų tarybą Tautvydas Jonušas.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas