Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(1303) 2018-11-09

Pirčiai prireikė trijų tonų gintaro

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Pirmas puslapis
„Saulės“ gintaro pirties atidarymo „Atostogų parke“ juostelę perkirpo pirtininkai Eduardas Mišeikis (dešinėje) ir Jonas Pudžmys.

Gintariniai gultai, sienos, lubos

„Saulės“ gintaro pirtis „Atostogų parke“, didžiausiame Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatingumo komplekse, yra šeštoji. Tokių, kaip antai, tradicinės lietuviškos „Perenės“, aromatinės „Riauškos“, garinės „Druskų pirties“, šio komplekso pirčių ar į jas panašių yra ir kituose šalies SPA. „Saulės“ gintaro pirtis unikali – jai įrengti buvo panaudota apie 3 tonas Baltijos gintaro. Gintaru padengtos pirties lubos, sienos, gultai. Pirtį įrengti truko beveik vienerius metus ir įmonei kainavo apie 100 tūkst. eurų. Jaukų ir prabangų gintaro kambarį primenančioje 22 kv. m pirtyje vienu metu sveikatos semtis gali 15 žmonių.

„Svarbiausiu tikslu sau kėlėme žmogaus sveikatai itin naudingo mineralo gintaro teisingą panaudojimą sveikatai stiprinti. Tarėmės su mokslininkais“, – tvirtino „Saulės“ gintaro pirtį sumanęs „Atostogų parko“ įkūrėjas ir direktorius Ričardas Jovaiša. Natūralaus, nelakuoto gintaro, šilumos ir infraraudonųjų spindulių sąveika – buvo atsakymas, kaip gintaro pirtis pasitarnaus žmonių sveikatai. Rengiant „Saulės“ gintaro pirtį buvo kruopščiai studijuojama ir tariamasi su ekspertais, kaip žmonių sveikatinimui geriausiai panaudoti Lietuvos auksu vadinamo gintaro savybes. Vokietijos Hamburgo universitetas patvirtino tradicinį teigiamą bei saugų gintaro ir fumaro rūgšties poveikį žmogaus metabolizmui.


Irena TARVYDAITĖ:

– Kokius dar kuponus? Juk jau vieną kartą Lietuvoje kažkas panašaus buvo. Atsimenu, žmonės prisipirko po 10 degtinės butelių, o paskui nežinojo, kur dėt – po vieną teko išpardavinėti... Jeigu, kaip sakot, kuponų reikės specialiai eiti į paštą nusipirkti, – bus tik papildomi rūpesčiai. O į mažas parduotuves, kurių verslą tokiais sprendimais žadama skatinti, kas eina, tas toliau eis, o kas neina, to jokiais kuponais neprivilios, ir kainų tokiais būdais Vyriausybė nesureguliuos.

Ingrida AUGUTIENĖ:

– Neįsivaizduoju tokios tvarkos ir kokia nauda kam būtų iš to, ar galėtų kainas rimtai sureguliuoti. Visi teoriniai dalykai arba pasitvirtina, arba ne, tad pagyvensim, pamatysim. Tačiau, mano nuomone, žmonėms labiau negu kuponų reikia jų pačių kitokių įpročių, didesnio sąmoningumo – kad teisingai pasirinktų produktus, nepirkinėtų, kas po ranka pasitaiko, nes parduotuvių vitrinose būna daug ir nereikalingų, sveikatai kenksmingų produktų.

Daiva VAŠKEVIČIENĖ:

– Na, nejaugi aš, prieš eidama į parduotuvę maisto produktų, pirmiau turėsiu užsukt į paštą kuponų nusipirkti? Kam tai galėtų patikti? Gal laiko turėdami pensininkai ir grumdysis eilėse, nes, įsigiję kuponų, mažoje parduotuvėje galės pirkti prekių su 20 procentų nuolaida. Aš kad ir be tos nuolaidos perku mažose krautuvėlėse, į prekybcentrius užsuku labai retai. Užtat akys neužkliūva už nereikalingų prekių, jų neperku ir dėl to savotiškai sutaupau.

Gintas NAVICKAS:

– Kaip suprantu, tvarka būtų tokia: nueini į paštą, kuponų įsigyji už 8 eurus, o mažose parduotuvėse būtiniausių maisto produktų perki už 10 eurų. Švelniai tariant, man atrodo keistas toks sprendimo, kaip sureguliuoti kainas, padėti mažas pajamas gaunančiam asmeniui bei smulkiajam verslininkui, būdas. Pagaliau, kas tie du eurai, kuriuos valdžia žada kaip kaulą „numesti“? Geriau pasistengtų, kad normaliai būtų padidintos algos ir pensijos.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kol kas paklotas tik pirmasis asfalto sluoksnis turbo žiede, – jų dar bus trys.

Šią savaitę Telšių įmonė „Žemaitijos keliai“, vykdanti kelio Palanga–Šiauliai 1,4 km ilgio atkarpos Kretingos mieste renovaciją, pradėjo asfaltuoti turbo žiedą. Akylūs kretingiškiai ėmė replikuoti, kad darbai vyko naktį iš antradienio į trečiadienį: „Ar ne todėl dirbti pradėjo naktimis, kad vėluoja dėl terminų. Betgi yra posakis, kad skubos darbą velniai gaudo“, – sakė skaitytojai.

Įmonės „Žemaitijos keliai“ projekto vadovė Angelija Rupeikaitė paaiškino, kad darbai specialiai buvo numatyti vakare ir naktį, nes negalima stabdyti eismo itin judrioje magistralėje: „Be abejo, transporto priemonės važinėja ir naktį, bet ne taip intensyviai, kaip dieną.“

Projekto vadovė neslėpė, jog ruošiant pagrindą asfaltui, įvažiuojant žiedu nuo Palangos, ties posūkiu, kai kurie vairuotojai tyčia važiuodavo taip, kad apsunkintų darbą – iš po ratų kapstydami duobes, kurias nuolatos teko lyginti greideriu.

A. Rupeikaitės žodžiais, turbo žiede asfalto danga bus dengiama trimis sluoksniais. Kol kas paklotas tik vienas sluoksnis, po kelių dienų bus klojamas antrasis, – šis numatytas po to, kai bus išasfaltuotos turbo žiedo prieigos. O trečiasis sluoksnis atsiras renovacijos darbų pabaigoje, kai važiuojamojoje dalyje, kaip numatyta projekte, bus sudėtos trinkelės. A.Rupeikaitė, paklausta ar suspės renovacijos darbus, kaip numatyta pagal sutartį su Kretingos rajono savivaldybe, užbaigti ligi gruodžio, nebuvo tikra: „Dar tilto statybos darbai nebaigti. O ir kiti darbai užsitęsė dėl daugelio priežasčių. Kelininkai sutvarkė atkarpą už tilto į viršų, tačiau mums dar liko sutvarkyti dalį nuo turbo žiedo iki tilto.“

„P. n.“ informacija


Gydytoja Jolanta Trinkūnienė pataria tėvams atidžiai stebėti savo vaikų elgesį, pastebėjus pirmuosius galimo suicidinio elgesio simptomus, nedelsiant imtis veiksmų.

Iš gyvenimo vis dažniau nutaria pasitraukti Lietuvos jauniausieji – vaikai ir paaugliai, dar nesulaukę pilnametystės, tačiau dažnais atvejais jau spėję patirti tokius gyvenimo išbandymus, apie kuriuos kiti suaugusieji nesusapnuotų net savo baisiausiuose košmaruose.

Šį kraupiausią, o kartu ir greičiausią problemų sprendimo kelią kasmet pasirenka apytiksliai 25–30 nepilnamečių, o savižalos atvejų yra fiksuojama keleriopai daugiau. Apie tai, kokie yra pagrindiniai požymiai, įspėjantys apie suicidinio elgesio pavojų, ir kaip derėtų elgtis tokio asmens artimiesiems, pasakoja gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrė, Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyriaus vedėja Jolanta Trinkūnienė.

Kiekviena priežastis yra svarbi

Visame pasaulyje jaunuolių savižudybės yra pagrindinė šios amžiaus grupės žmonių mirties priežastis, kurią dažniausiai nulemia ne vienas, o keli veiksniai.

Neretai atmosferai, nepalankiai vaiko augimui, didelę įtaką daro įvairios krizinės situacijos šeimoje: tėvų skyrybos, girtavimas ar net išvykimas gyventi svetur. Vaikas pradeda jaustis vienišas ir atstumtas, dėl šeimos iširimo kaltina save, todėl įvairiais būdais save žalodamas jis pasąmonėje bando išsaugoti šeimą. „Juk vaikui sąmoningai apsinuodijus ir atsidūrus reanimacijoje, prie jo dažniausiai atsiranda ir juo rūpinasi abu tėvai, todėl suicidinis elgesys tokiais atvejais naudojamas kaip įrankis, kad tik visa šeima išliktų kartu“, – pasakoja J. Trinkūnienė.

Kita neatsiejama savęs žalojimo ar net savižudybės dalis yra patyčios. Kai kurie nepilnamečiai sunkiai adaptuojasi kolektyve, neturi glaudaus ryšio su savo draugais kaip kiti bendraklasiai, jaučiasi prastai ir nenori eiti į mokyklą – visa tai gali privesti prie suicidinių minčių ar ketinimų. Vaikų ir paauglių psichiatrė teigia, jog kai kuriais atvejais vaikui net nereikia išeiti į mokyklą, kad patirtų patyčias, nes kiti šeimos nariai iš jo tyčiojasi ir formuoja stiprius kompleksus nuo pat mažų dienų. Be to, neretai artimoje nepilnamečio aplinkoje pasitaiko smurto ar seksualinės prievartos ženklų, kai vaiką muša ar prie jo seksualiai priekabiauja tikras tėtis, patėvis, senelis ar dėdė. Visa tai žlugdo jauną asmenybę ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai.

Kiekvienas atvejis ir bandymas yra individualus, turintis visą paletę įvairiausių priežasčių, todėl pastebėjus pasikeitusį vaiko elgesį būtina išsiaiškinti jo priežastis ir ieškoti pagalbos.




Vakar parodą „Saturno šešėliai“ atidariusi dailininkė Agnė Palilionytė teigė, kad visuomenei pristatomi patys naujausi jos darbai, įkvėpti minčių apie kosmosą ir jo ryšį su žmogaus egzistencija.

„Tai yra savotiškas atsakymų ieškojimas – iš kur mes, kodėl ir kaip mes egzistuojame“, – sakė 36 metų kretingiškė dailininkė Agnė Palilionytė, kalbėdama apie savo aistrą domėtis kosmosu. Ši savo begalybe ir sistema žmogaus protui sunkiai aprėpiama erdvė ir tapo įkvėpimo šaltiniu naujajai A. Palilionytės tapybos parodai „Saturno šešėliai“, kuri vakar buvo atidaryta Kretingos rajono kultūros centre.

Prieš parodos atidarymą A. Palilionytė atskleidė, kad „Saturno šešėliai“ yra tarsi savotiškas ankstesnės jos parodos „Žvaigždžių dulkėse“ tęsinys, kuomet daugiausia minčių ir įkvėpimo semiamasi iš literatūros bei kitų šaltinių apie kosmosą.

Mintys – iš naktinio dangaus

„Fantazavau apie Saturno gyvybės formas ir žmogus mano darbuose yra traktuojamas kaip šešėlis, neturintis veido bruožų ir perteiktas ekspresyviai, judantis“, – sakė dailininkė.

Kita paveikslų dalis – abstrakcijos, kurios taip pat gimė, žvelgiant į naktinį dangų ir apmąstant visatos begalybę. Daugiausiai darbų atlikti aliejine tapyba ant drobės, tačiau esama ir akvarelės – menininkė šypsosi: galbūt tai taps užuomina apie kitą parodą, kurią sudarytų darbai, atlikti tik akvarele.

„Mano žinios apie kosmosą nėra didelės, tačiau man patinka apie jį skaityti – apie Didįjį sprogimą, juodąsias skyles, planetas, apie tai, kaip gimsta žvaigždės ir kaip jos išnyksta. Tokiu būdu savotiškai ieškau atsakymų, iš kur mes: kosmoso laiku žiūrint, mūsų gyvenimas nesudarytų nė milisekundės, tarsi ir neegzistuotume, tačiau mes juk egzistuojame, – savo mintimis pasidalijo A. Palilionytė. – Kyla klausimų, ar dar kitur egzistuoja gyvybė, kokios jos formos, kokie fizikos dėsniai veikia kosmose, kokią įtaką jie daro mums.“


Įsimintini spektaklio „Aside“ kūrėjai – Gintarė Marija Ščavisnskaitė ir Niels Claes.

Lapkričio 22 dieną Kretingos rajono kultūros centre įvyks antrasis tradicinio meno festivalio „Kita erdvė. Vakarų krantas“ renginys – šokio spektaklis „Aside“.

Spektaklyje pasirodys Agnijos Šeiko šokio teatro duetas Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes iš Belgijos, šiemet apdovanoti aukščiausiu Lietuvos teatro apdovanojimu – Auksiniu scenos kryžiumi.

Duetas 50 min. trukmės spektaklyje perteiks žmonių siekį surasti savo vietą visuomenėje, nepriklausomai nuo jų odos spalvos, negalios, lyčių bei seksualinės orientacijos. Pasak festivalio organizatoriaus Kretingos Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino, spektaklis „Aside“ gilinasi į saviraiškos, noro būti suprastam, atstūmimo temas, o šokėjų duetas, skambant atšiauriai elektroninei muzikai, pakeri nepriekaištingu technišku atlikimu. Kostiumus sukūrė žinomo Latvijos šiuolaikinės miesto mados prekinio ženklo „One Wolf“ kūrėjai. Spektaklis vyks kamerinėje erdvėje, o žiūrovai sėdės ant paaukštinimų, kurie N. Gedmino žodžiais, padeda sukurti amfiteatro atmosferą.

Tokioje pat netradicinėje erdvėje gruodžio 3-ąją bus rodomas trečiasis festivalio renginys – Oskaro Koršunovo teatro spektaklis „Vestuvės“ pagal Bertoldo Brechto pjesę. O festivalio pabaigtuvėms Kultūros centro erdvėse ketinama eksponuoti masyvius erdvinio turinio darbus, sukurtus VDA Telšių fakulteto studentų.

Festivalis šį rudenį startavo su pjese vaikams „Pepė keliauja į koncertą“. „Renginys pavyko: buvo labai triukšminga, tačiau mokytojai dėkojo. Visi festivalio renginiai yra nekomerciniai – iš jų neuždirbsi, tačiau jie skirti tiems, kurie iš tikrųjų myli teatrą“, – patikino N. Gedminas.

„Smilčių“ informacija


Per pastaruosius 11 metų Senosios Įpilties folkloro ansamblis „Graistupis“ Dainų šventėse yra pabuvojęs jau 4 kartus. Tokia galimybė, anot folkloro puoselėtojų, kolektyvui yra kaip didelė dovana ir paskatinimas.

„Senoji Įpiltis yra gražus dainuojančio kaimo pavyzdys“, – neabejojo viena Kretingos rajono kultūros centro Senosios Įpilties skyriaus folkloro ansamblio „Graistupis“ vadovių Laima Šiaulienė. O skyriaus vedėja ir ansamblio dainininkė Danutė Bružienė pripažino, jog tai, kad ansamblis suteikia dainavimo kartu džiaugsmą, bendrystę, ir yra tas veiksnys, dėl kurio „Graistupis“ gyvuoja jau 30 metų.

„Esame kartu ir dainoje, ir džiaugsme, ir bėdoje“, – ansamblio narių bendruomeniškumą ir to svarbą akcentavusi D. Bružienė prisiminė ir ansamblio atsiradimo ištakas, kai 1988 m. buvusi skyriaus vedėja bei ansamblio vadovė Birutė Stalmokienė dainuoti sukvietė kaimo moteris ir vyrus, kurie folklorą ir mokėjimą jį atlikti buvo paveldėję iš savo tėvų ir senelių. „Gaila, jų nė vieno jau nebėra. Laikas negailestingas – folkloro ansamblio žmonės buvo gimę 1930–1935-aisiais, o vyriausias dainininkas – 1928 m., – prisiminė D. Bružienė, kuri kartu su Uogute Rupšiene šiandien yra tos dainininkės, kurios gerai prisimena senųjų dainuotas dainas. – Štai jau 27 metai, kaip abi dainuojame, – juokaujame, kad po plačiais sijonais bedainuodamos ir vaikus išnešiojome, ir pagimdėme, ir į Dainų šventes juos vežėmės.“

Pirmąkart Dainų šventėje „Graistupis“ dalyvavo 2007 m., jau vadovaujamas Rimanto Varkojaus – ansamblio vadovu jis dirbo 12 metų. Dabar ansambliui vadovauja Laimutė Šiaulienė ir Laurynas Surblys.

„Atsimenu, kai pirmąkart išvažiavome į Dainų šventę, nė rūbų padorių neturėjome. Tik kai jau patekome į Lietuvos 1000-mečio Dainų šventę, Birutė Stalmokienė išrūpino mums tautinius rūbus – jais reprezentavome Žemaitijos kraštą. Ir dainos, rateliai, žaidimai, pasakojimai – žemaičių krašto, paveldėti iš buvusių ansamblio dainininkų, senolių. Tai yra jų palikimas, kurį saugome ir kurį dar gebame gaivinti scenoje“, – kalbėjo D. Bružienė.

Ji prisiminė ir graistupiečių parengtą programą „Lino mūka“, kurią sukurti padėjo ir šviesios atminties audėja Adolfina Repšienė, o dabar jos sūnus Justinas Repšas – aktyvus „Graistupio“ dalyvis, be to, dar groja kaimo kapeloje, o į repeticijas važiuoja 9 km.


Vienas autorių, kurio tekstas pateko į Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos literatūrinį almanachą „Laiko smiltys“ (2017 m.) – buvusio abituriento Lauryno Pazdrazdžio, kuris šiuo metu jau studijuoja informatiką Vilniaus universitete. Paklaustas apie kūrybą, 19 metų vaikinas tvirtino, kad jos ir buvę tiek, kiek lietuvių kalbos mokytoja priversdavo rašyti, o dabar vienintelis menas, kurį jis supranta, yra „unikaliai ar neįprastai išspręstas matematikos uždavinys“.


Praėjęs savaitgalis buvo neeilinis – taip teigė policijos pareigūnai, apibendrindami tų dienų įvykius: nustatytas kone rekordinis merginos girtumas, automobilis susidūrė su į kelią išbėgusiu arkliu, o vienas nepilnametis policijai spėjo įkliūti dukart, nes abu sykius po kaimą drąsiai važinėjosi motociklais.


Vos suveikus signalizacijai į savo parduotuvę atskubėjo savininkas Antanas Litvinas, tačiau jis berado tuščias lentynas.

Vos prieš du mėnesius duris atvėrusi sodo technikos parduotuvė suviliojo vagis – du kaukėti vyrai naktį iš antradienio į trečiadienį išlaužė duris ir išnešė prekių, kurių vertė – apie 15 tūkst. Eur. Vagystė užtruko vos kelias minutes ir jų pakako, kad nusikaltėliai spėtų pasišalinti iš vietos iki atvykstant saugos darbuotojams ir parduotuvės savininkams.

Parduotuvės, kuri yra Kretingoje, Žemaitės al. 43, savininkas Antanas Litvinas pasakojo, kad du kaukėti vagys pirmiausiai pagaliu numušė fasadinį įėjimą ir aplinką stebinčias dvi videokameras, o tada laužtuvu atidarė pagrindines duris.

Jie jau buvo prie pat durų galu prisistūmę tamsios spalvos automobilį „Audi Q5“ – į jo bagažinę ir susikrovė ant lentynų buvusias prekes: 15 vnt. motorinių benzopjūklų, 4 vnt. elektrinių pjūklų, 3 vnt. akumuliatorinių pjūklų, 4 vnt. betono pjaustyklių – visi įrankiai STIHL firmos, bei 2 vnt. „Viking“ žoliapjovių-robotų. Ilgapirščiai nuo lentynų šlavė smulkesnes prekes, kurias būtų lengviau susikrauti į transporto priemonę.

Pasak A. Litvino, videokameros spėjo užfiksuoti automobilio valstybinius numerius – „JSK 754“, tačiau apie vagystę pranešus policijai, paaiškėjo, kad šie numeriai yra suklastoti.


Nuo ryto po miškus klaidžiojęs pasiklydęs grybautojas pats nebepajėgė išeiti iš miško: jį pareigūnams teko išnešti.

Lapkričio 3-ąją policijos pareigūnams teko atlikti neeilinę gelbėjimo operaciją – jie, pasitelkę kinologus su šunimis, Kretingos rajone, Žadeikių miške, ieškojo 1937 m. gimusio Antano Diekanto, kuris išėjo grybauti ir pasiklydo. Paieškas sunkino tai, kad vyro mobiliojo ryšio telefonas buvo išsikrovęs, taigi buvo neįmanoma su juo susisiekti.

Apie tai, kad nesulaukia iš miško sugrįžtant savo bičiulio, du grybautojai policijai pranešė 13 val. 45 min. Į paieškas leidosi 4 policijos ekipažai, atvyko kinologai su šunimis.

„Kai policija galų gale rado pasiklydusį žmogų, jis buvo toks pavargęs ir nusilpęs, kad nebepajėgė pats išeiti iš miško, juolab kad reikėjo bristi per pelkes. Vyrą teko pareigūnams išnešti ant rankų, prašėme ir vietinių gyventojų pagalbos, – pasakojo Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius. – Paieška su žmogaus išnešimu iš miško truko apie 5 valandas. Buvo nerimo, ar spėsime pasiklydusį žmogų surasti, nes dabar dienos trumpėja ir tamsa paieškas būtų dar labiau apsunkinusi.“

Nusilpęs vyras buvo iš karto perduotas greitosios medicinos pagalbos medikams.

Po kelių dienų policiją pasiekė Antano Diekanto šeimos nuoširdi padėka, kurioje ji už pagalbą dėkoja Kretingos policijos reagavimo skyriaus tyrėjams Irmantui Galdikui ir Arnoldui Turauskui bei Klaipėdos policijos kinologėms-specialistėms Vitai Mockutei ir Onai Voronovai.

„Taip pat nepamirštame ir gelbėjimo operacijoje dalyvavusio tarnybinio keturkojo, kurio įgytos dresūros žinios prisidėjo prie dingusio tėvelio paieškos operatyvumo. Dėkojame už greitą reagavimą ir operatyvumą, už besąlygišką atsidavimą darbui, ir, žinoma, už žmogiškumą“, – laiške rašo A. Diekonto artimieji.

„P. n.“ informacija


Janinos Šipalienės (kairėje) ir Ritos Macienės žodžiais, išasfaltavus pagrindinę gatvę, ja važiuodami gyventojai nebelaužo mašinų, o vasarą kaimas nebeskęs dulkėse.

Pryšmančių gyventojai sulaukė šventės: šios gyvenvietės pagrindinė Centro gatvė pagaliau išasfaltuota. Už atliktus darbus Plungės bendrovei „VVarff“ bus atsiskaityta kitais metais, mat šiųmečiame rajono Savivaldybės biudžete reikalingų 67 tūkst. Eur nebuvo numatyta.

Laukė 20 metų

„Su rangovu mums pavyko susitarti, kad gatvę išasfaltuotų avansu. Toks sprendimas naudingas ir mūsų rajono Savivaldybei, nes dėl nuolat brangstančios skaldos kitąmet tie patys darbai galėtų kainuoti gerokai brangiau“, – „Pajūrio naujienoms“ atviravo Vydmantų seniūnas Rimvydas Šakinis.

Jo teigimu, kitų finansavimo šaltinių nėra – dėl to, kad gyventojų skaičius ne mažėja, o didėja, kriterijų neatitinkančios ir į probleminių vietovių sąrašą nepatenkančios seniūnijų gyvenvietės jaučiasi nuskriaustos, nes į Europos Sąjungos fondų finansuojamus projektus pretenduoti ir paramos iš ten gauti negali.

Pryšmančių Centro gatvės asfaltavimo darbai buvo baigti praėjusį pirmadienį, o antradienį sutvarkyti ir kelkraščiai. Gyventojai to laukė apie 20 metų.

„Su prašymais gelbėti nuo kelyje automobilių išmuštų duobių, o vasarą nuo dulkių jie ėmė varstyti mano kabineto duris, o aš, parengęs sąmatą, savo ruožtu atkakliai myniau taką į rajono Savivaldybę, vaikščiojau pas administracijos direktorių norėdamas įtikinti, kad asfaltuoti tą gatvę būtina“, – teigė pernai šiose pareigose dirbti pradėjęs seniūnas.


Silpnėjantys rangovai klampina Savivaldybę

  • Vitalija VITKAUSKIENĖ
  • Problema

Kretingos rajono savivaldybėje šiandieną vykdomų projektų vertė siekia 30 mln. eurų. Užsitęsusi (pradėta 2007 m. gruodį) Kretingos bibliotekos statyba, kurios kaina – 4,3 mln. eurų, turėtų būti baigta šį gruodį. Tačiau rugsėjį strigti ėmė 6,2 mln. eurų vertės Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybos darbai, kuriuos yra laimėjusi bendrovė „LitCon“. O Jauryklos slėnio parko Kretingoje projektą, kurio vertė 150 tūkst. eurų, kuriam lėšas skyrė ir ES, rangovas bendrovė „Ringesta“ sužlugdys galutinai – tokia prognozė nuskambėjo praėjusį antradienį įvykusiame jungtiniame Kretingos rajono savivaldybės tarybos Kontrolės bei Ekonominės plėtros ir ūkio komitetų posėdyje.


Sąmyšį sukėlė palaidas šuo

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Problema

Garbaus amžiaus kretingiškis Rimas Narvilas papasakojo situaciją, kai Dvaro ir Parko gatvėmis lakstęs didelis palaidas šuo užpuldinėjo vedžiojamus šunis, o, kai jo akyse užpuolė pririštą vilkšunį, iškvietęs policijos pareigūnus. Vyras sakė laukęs, kad situaciją paviešintų pareigūnai, o nesulaukęs kreipėsi redakciją: „Norėčiau žinoti, ar sutramdytas agresyvus šuo, ar nubausti gyvūno šeimininkai?“ – klausė jis.


Vydmantų bendruomenei vadovaus Simas Končius

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Už aktyvios Vydmantų bendruomenės vairo stojo Simas Končius.

Vydmantų bendruomenei vadovauti ėmėsi 36-erių Simas Končius, pakeitęs savo noru pirmininko pareigų atsisakiusį Marių Žalimą. Šią savaitę S. Končiaus kandidatūrą patvirtino 9 asmenų Vydmantų bendruomenės taryba.

„Esu tikras vydmantiškis, čia gimęs, augęs ir čia pasiryžęs auginti savo vaikus. Mėgstu juokauti, kad pas mane viskas tas pats – nieko nekeičiu, nei namų, nei žmonos, nei darbo“, – pašmaikštavo vienoje Palangos degalinių jau 17 metų dirbantis S. Končius.

Jis sakė jau turįs bendruomeninio darbo patirties – prieš dvejus metus buvęs Vydmantų bendruomenės tarybos narys, organizuoja ir veda renginius. „Prieš 2–3jus metus kartu su kultūros skyriumi pradėjome kurti savo kaimo tradicijas: eglutės įžiebimo šventę, Jonines, Velykėles vaikams, o pats svarbiausias mūsų kaimo renginys – „Grilio pieva“, – sakė pirmininkas.

Jo žodžiais, Vydmantai – didžiausias kaimas Kretingos rajone, įsikūręs labai dėkingoje geografinėje vietoje, žmonės lyg ir pertekę renginių, vykstančių Palangoje, Kretingoje ir Klaipėdoje. Vydmantuose – daug naujakurių, kuriems patinka kaimo erdvės, tačiau jie gyvena gana uždarai. „Todėl ir siekiame rengti šventes, kad kuo labiau suburtume savo kaimo žmones, skatintume jų bendruomeniškumą“, – patikino S. Končius.

Perpus atsinaujinus ir Vydmantų bendruomenės tarybai, ši, pirmininko žodžiais, ir toliau stengsis išlaikyti užgimusių švenčių tradicijas, rengti išvykas žmonės. „Labai svarbus mūsų siekis – pagal išgales prisidėti prie būsimos Vydmantų bažnyčios statybos“, – artimiausius darbus vardijo pašnekovas.

Paklaustas, kodėl bendruomenė taip siekia turėti savo šventovę, S. Končius sakė, jog Vydmantai šiandieną neturi nei savo aikštės, parko ar skvero, skulptūros ar fontano, kas suteiktų gyvenvietei savitumo. „Todėl bažnyčia, iškylanti palei kelią, kuriuo pravažiuoja didžiuliai srautai žmonių, taptų Vydmantų citadele. Ji taip pat būtų ne vien tikėjimo židiniu, bet – viso kaimo traukos centru: tarnautų ir kaip edukacinių renginių, koncertų vieta, joje galėtų būti įteikiami diplomai mūsų mokiniams“, – įsitikinęs S. Končius.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas