Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 4 %
Naktį0°C debesuotumas 55 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1300) 2018-10-30

Prieš kremuojant, svarbu atgedėti

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Laidojimo namų „Rimtis“ savininkai Edita ir Juozas Donauskai sakė, kad kremavimo paslaugos kasmet pageidauja vis daugiau kretingiškių. „Urnos – taip pat labai įvairios, yra net miniatiūrinių, kurias artimieji kaip brangią relikviją laiko namuose“, – rodė J. Donauskas.

Laidojimo verslą nuo 1992-ųjų Kretingoje plėtojantys sutuoktiniai Edita ir Juozas Donauskai, vieni iš laidojimo namų „Rimtis“ savininkų, per tą laiką į amžinybę išlydėję tūkstančius kretingiškių, artėjant Vėlinėms pasidalino pamąstymais apie atsisveikinimo su mirusiaisiais tradicijas bei vis labiau populiarėjantį palaikų kremavimą.

– Sprendžiant pagal šalies verslininkų užmojus artimiausiu metu pastatyti krematoriumus Klaipėdoje ir Vilniuje, galima manyti, kad mirusiųjų palaikų kremavimas ir Lietuvoje tampa vis populiaresniu laidojimo būdu. Kiek dažnai artimuosius kremuoja kretingiškiai?

J. Donauskas:

– Kasmet vidutiniškai palaidojame apie 400 žmonių. Pasižiūrėjome praėjusių ir šių metų 10 mėn. statistiką per tą patį laiką – nuo sausio iki spalio: šiemet kremuoti jau išvežėme 62 žmonių palaikus, pernai per tą patį laiką – 36. Taigi ši paslauga gerokai populiarėja ir mūsų rajone. Tai lemia gamtinės aplinkybės – lietinguoju metų laikų didžiųjų kapinių gruntas skęsta vandenyje. Be to, keičiasi ir tradicijos – vis daugiau žmonių, dar gyvi būdami, išreiškia norą, kad po mirties juos kremuotų. Be to, žmonės gyvena dideliame tempe, tai lemia ir laidotuvių papročius.

– Ar, susiruošus kremuoti palaikus, yra kokie nors reikalavimai artimiesiems ar įstatymų apribojimai jūsų įstaigai?

J. Donauskas:

– Lietuvoje visiems galioja įstatymas, kad laidoti žmogaus palaikus galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo momento, kai buvo konstatuota mirtis, o kremuoti žmogaus palaikus draudžiama jo mirties dieną.

Tačiau yra tam tikri moraliniai kremavimo aspektai. Būna, kad žmonės skuba paruoštą mirusįjį nedelsiant išgabenti į krematoriumą. Jiems nesutikus velionio šarvoti, kūną tenka palaikyti šaldytuve. Klausi – ar norėsite atsisveikinti, o jie – ne, tik pabūti 15 minučių prieš išvežant. Tačiau tam skirta vos 15 kv. m kūno išdavimo patalpa, į kurią sueina visas būrys artimųjų. Grūdasi, stumdosi, nes patalpa nepritaikyta ilgesniam atsisveikinimui. Pasiūlome artimiesiems iš pradžių pašarvoti mirusįjį, kad deramai su juo atsisveikintų, bet neretai pasako – to nepageidavo velionis.

Netelpa galvoje, kodėl taip skubama atsisveikinti arba šarvoti pelenus. Yra manančių, kad sirgęs velionis karste atrodys bjauriai. Tačiau šiandieną yra priemonių, leidžiančių kūną paskutinei kelionei paruošti gana estetiškai. Skubėjimą kremuoti pateisiname tik tuo atveju, kai kūnas stipriai sumaitotas avarijose ar atrastas po ilgesnio laiko.


Kretingos muziejui įgyvendinus projektą „Tradicinių amatų centro Kretingos dvaro pastatų ansamblyje plėtra. Trečias etapas“, finansuotą iš ES struktūrinių fondų lėšų, valstybės ir Savivaldybės lėšų ir prie Tradicinių amatų centro įrengus 920 kv. m ploto aikštelę, pritaikytą lauko prekybai, pastačius 3 medinius namelius, iškilo būtinybė nustatyti ir patvirtinti Kretingos muziejaus teikiamų paslaugų kainas, tiksliau – leidimų prekiauti naujai įrengtoje aikštelėje ir nameliuose kainas.

Rajono Savivaldybės taryba nusprendė, kad leidimas 1 dienai prekiauti greito maisto gamybos produktais, saldumynais ir kitomis jiems prilyginamomis prekėmis Kretingos muziejaus tradicinių amatų centro kiemelyje už 1 kv. m iš prekiautojo pareikalaus 2 Eur išlaidų, nameliuose už 1 kv. m teks mokėti 2,50 Eur. Leidimas 1 dienai prekiauti kulinarinio paveldo produktų gamintojams, turintiems Tautinio paveldo produktų sertifikatą: kiemelyje 1 kv. m – 2 Eur/1 kv. m, nameliuose –2,50 Eur/1 kv. m; leidimas 1 dienai prekiauti saldumynais, suvenyrais ir kitomis jiems prilyginamomis prekėmis Kretingos muziejaus tradicinių amatų centro kiemelyje, nameliuose ir dvaro parteryje mugių, švenčių metu – 3 Eur/1 kv. m; leidimas 1 dienai prekiauti Kretingos muziejaus tradicinių amatų centro kiemelyje bei nameliuose Kretingos rajono tautodailininkams jų sukurtais darbais – 0,30 Eur/1 kv. m.

Tradicinių amatų centro infrastruktūra sukurta siekiant populiarinti tradicinius amatus bei sudaryti sąlygas tautodailininkams, sertifikuotų gaminių bei produktų gamintojams realizuoti jų gaminius bei produktus, tuo pačiu pagyvinant Kretingos muziejaus prieigas ne tik per šventes, bet ir savaitgaliais ar pagal poreikį, esant didesniems turistų srautams.

„P. n.“ informacija


Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuo spalio 31 d., tai yra nuo rytojaus, uždaromas Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešosios bibliotekos Kumpikų filialas.

Sprendimas grindžiamas tuo, jog, pagal Kultūros ministerijos rekomendacijas, bibliotekos struktūrinis padalinys gali veikti, jeigu aptarnaujamoje teritorijoje gyvena nuo 300 iki 500 gyventojų. Kumpikuose šiuo metu gyvena 280 gyventojų, o bibliotekos skaitytojų gerokai sumažėję: 2015 m. Kumpikų bibliotekos paslaugomis naudojosi 55 skaitytojai, 2016 m. – 49, 2017 m. – 56, šių metų spalio 1 dienai – 28. Mažėjo ir lankytojų: 2015 m. jų buvo 1 tūkst. 342, 2016 m. – 1 tūkst. 507, 2017 m. – 1 tūkst. 385, 2018 m. spalio 1 d. – 585. Iki šiol Kumpikų biblioteka dirbo dukart per savaitę po 2,5 val., o patalpos šildomos elektriniais šildytuvais. Per trumpą laiką neįšylančios patalpos kenkė knygoms, kompiuterinei technikai, darbo sąlygos neatitiko higienos normų reikalavimų, o nuolat šildyti biblioteką buvo neekonomiška ir nesaugu. Bibliotekininkė į Kumpikus atvažiuodavo iš Darbėnų, ir transporto išlaidos, būtinos 9 km keliui nuvažiuoti, buvo lygios darbo užmokesčiui dirbant 0,125 etato.

Uždarius Kumpikų biblioteką, iš viso bus sutaupyta 7 tūkst. 331 Eur rajono Savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšų. Knygų fondas, kompiuterinė bei kita technika bus perskirstyti kitiems viešosios bibliotekos filialams.

Prieš priimant sprendimą, vienas kitas rajono tarybos narys pasvarstė, kaip Kumpikų žmonės galėtų gauti knygų skaityti – galbūt vertėtų organizuoti jų atvežti į namus, tačiau, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjos Dalios Činkienės pastebėjimu, tai būtų per didelė prabanga.

Skaityti knygas ir naudotis kitomis bibliotekos teikiamomis paslaugomis Kumpikų kaimo žmonės galės artimiausiuose viešosios bibliotekos filialuose: Grūšlaukės, iki kurios nuo Kumpikų yra 7 km, arba Darbėnų.

„P. n.“ informacija


Išminties paukščio Klaipėda nepaleido

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Švietimas
Pranciškonų gimnazijos III–IV gimnazijos klasių komanda, olimpiadoje užėmusi III vietą. Dešinėje – ją pasveikinę Šiaulių universiteto rektorius Donatas Jurgaitis, kairėje – rajono Švietimo skyriaus vedėjas Antanas Sungaila.

Vakar Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje 17-ąjį kartą įvyko komandinė jaunųjų matematikų olimpiada profesoriaus Vytauto Liutiko prizui laimėti.

Dalyvių ratas prasiplėtė

Tradiciniame renginyje dalyvavo trylika I–II (9–10) bei dešimt III–IV gimnazinių (11–12) klasių komandų iš visų Kretingos rajono gimnazijų, taip pat geriausi matematikai iš Palangos, Plungės, Gargždų, Šilutės ugdymo įstaigų, Klaipėdos „Ąžuolyno“ ir „Vėtrungės“ gimnazijų, be to, šiemet pirmąkart – ir Klaipėdos licėjaus. Iš viso buvo susirinkę 88 moksleiviai.

Užduotis olimpiadai, kaip visada, parengė Šiaulių universitetas. Į renginį atvyko keturi šios aukštosios mokyklos atstovai: rektorius Donatas Jurgaitis, Technologijos, fizinių ir biomedicinos mokslų fakulteto dekanas profesorius Darius Šiaučiūnas, Informatikos ir matematikos katedros dėstytojas dr. Vaidotas Kanišauskas bei tos pačios katedros docentė dr. Karolina Piaseckienė. Ji buvo ir vertinimo komisijos, kurioje dirbo ir moksleivius į olimpiadą atlydėję jų mokytojai, pirmininkė. Pasak vienos renginio organizatorių Kretingos rajono Švietimo skyriaus specialistės Aušros Zebitienės, komandos per dvi valandas turėjo išspręsti 10 uždavinių ir galėjo surinkti 40 taškų.

Kol mokiniai sprendė uždavinius, Šiaulių Juliaus Janonio bei Didždvario gimnazijų matematikos mokytojos ekspertės Daiva Riukienė ir Irena Šiaulienė kolegų dėmesį patraukė savo skaitoma paskaita „Kitokia matematikos pamoka“, o, kol buvo taisomi darbai, jaunieji matematikai turėjo progą susitikti su Šiaulių universiteto rektoriumi D. Jurgaičiu, išgirsti apie matematikos svarbą šiandieniniame gyvenime, kas aktualu, renkantis matematiko profesiją ir stojant į Šiaulių universitetą.


Dainininkas bei muzikos kūrėjas Gabrielius Liaudanskas (Svaras) sutinka, kad bet kokie žalingi įpročiai kenkia sveikatai.

Medicinos srityje nuolat tobulėja diagnostikos ir gydymo technologijos, tačiau Lietuvoje sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra vienas didžiausių Europoje. Higienos instituto duomenys negailestingi: vien praėjusiais metais šios ligos sudarė 56 proc. mirčių.

Medikų teigimu, riziką susirgti šiomis ligomis padidina ir netinkamas gyvenimo būdas.

Ragina pasižadėti sau

Skaičiuojama, kad kiekvienais metais nuo širdies ir kraujagyslių ligų pasaulyje miršta 17,5 mln. žmonių. Gerai žinomas gydytojas kardiologas Pranas Šerpytis įvardija daug priežasčių, kodėl Lietuva pagal širdies ir kraujagyslių ligas yra tarp pirmaujančių šalių. Viena iš jų – nepakankamas dėmesys savo sveikatai. Gydytojo, daug dėmesio skiriančio šių ligų prevencijai, teigimu, reikia ne tik medikų, bet ir visuomenės, valstybinių institucijų bendradarbiavimo šviečiant žmones. Į būtinumą rūpintis savo sveikata atkreipia dėmesį ir Lietuvos širdies asociacija. Rugsėjo pabaigoje visame pasaulyje minima Pasaulinė širdies diena. Šią dieną Pasaulinė širdies federacija kartu su Lietuvos širdies asociacija paragino kiekvieną atsakingai pradėti rūpintis savo bei artimojo širdies ir kraujagyslių būkle.

Specialistai ragina neatidėti to vėlesniam laikui, o nuo šiandien pasižadėti sau: gaminti ir valgyti sveikiau, dažniau sportuoti ir padrąsinti savo vaikus būti fiziškai aktyvesniems, nerūkyti, padėti tiems, kurie nustoja tai daryti.


Kaimų bibliotekos atšventė jubiliejus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Į Kūlupėnų bibliotekos 65-mečio šventę, kurią surengė ilgametė bibliotekininkė Vilija Macienė (nuotr. kairėje), susirinko patys ištikimiausi šio kaimo knygos bičiuliai bei kultūros puoselėtojai.

Atvyko darbuotojos senbuvės

Į šventę Kūlupėnų bibliotekoje, veikiančioje renovuotose 114 kv. m ploto patalpose buvusiame ūkio lopšelyje-darželyje, buvo pakviesti visi, kuriems ši šventė svarbi ir ypatinga. Kūlupėnų filialo bibliotekininkės Vilijos Macienės žodžiais, ji nerengė iškilmių, o tik – šiltą pasisėdėjimą su saviškiais, prisimenant anksčiau čia dirbusius bibliotekininkus, ilgamečius skaitytojus ir knygos svarbą jų gyvenimuose.

Į šventę atėjo 3 bibliotekininkės senbuvės: Regina Pilelienė, Aldona Mažeikienė bei Birutė Viskontaitė, kuri yra ir šio kaimo bibliotekos pradininkė savanorė. Pirmosios kaimo bibliotekos užuomazgos siekia 1949-uosius, kai kūlupėniškės Barboros Sendrauskienės privataus namo patalpose pradėjo veikti klubas-skaitykla, ir Birutė ten ateidavusi patalkinti. „Kai kalbėjausi su ja, klausiau, kodėl savo laisvą laiką paskyrė knygai, ši atsakė, kad anuomet nebuvę televizorių, o žmonės vis dėlto labai norėję šviestis – žinių ieškodavę laikraščiuose ir knygose“, – bibliotekos pradininkės 87-erių B. Viskontaitės nuopelnais džiaugėsi V. Macienė.

Oficialiai biblioteka Kūlupėnuose pradėjo veikti 1953-aisiais. Iš viso per 65-erius bibliotekos metus joje dirbo 21 darbuotojas. Pirmoji vedėja buvo Irena Zablockytė, tais pačiais metais pradėjo dirbti Aniceta Lakačiauskienė. „Dirbo ir 2 bibliotekininkai vyrai – Pranas Domeika ir Stasys Liaudanskas, o ilgiausiai – šiandien 82-jų sulaukusi Morta Ambrazevičienė, kuri pasiligojusi ir į šventę negalėjo beateiti. Ji – mūsų veteranė, atidavusi bibliotekai 20 metų, ilgiau už ją niekas nėra dirbęs“, – kalbėjo V. Macienė, Kūlupėnų filiale dirbanti taip pat jau 17 metų.


Intensyvų koncertinį sezoną gyvenanti Kretingos rajono kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Lakštingelė“ savo žiūrovus pasitiks ir per šventę „Grok, žemaiti!“

Lapkričio 10 d. 17 val. Kretingos rajono kultūros centre liaudiškos muzikos mėgėjus suburs kapelų šventė „Grok, žemaiti!“ – tradicinis renginys, jo sumanytojų užaugintas iki tarptautinio ir jų pastangomis paskleistas po rajoną.

„Kapelų šventė išgyvena nuolatinę kaitą – stengiamės pasikviesti naujų kolektyvų, iš kurių nesikeičia tik vienas – mūsų „Lakštingelė“, – kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro direktorius šio kolektyvo vadovas šventės „Grok, žemaiti!“ iniciatorius Pranas Razmus, kartu su „Lakštingele“ praėjusį savaitgalį dalyvavęs televizijos projekto „Duokim garo!“ filmavime.

„Lakštingelės“ gerbėjams – gera žinia: 28-erius metus gyvuojantis kolektyvas gruodį pristatys naują ir jau trečiąją kompaktinę plokštelę, kurioje – mūsų krašto poetų Aušrinės Zulumskytės, Nijolės Rimkienės, Mildos Viluckienės ir kitų žodžiais sukurtos P. Razmaus dainos.

„Lakštingelės“ vadovo teigimu, kapela gyveno intensyvų sezoną: koncertavo, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, kur, koncertuodami Lemborko miesto šventėje, ir susipažino su naujais bičiuliais – išgirdę Pilzno miesto kapelos „DoOporO“ muzikavimą, nusprendė juos pasikviesti į savo šventę.

„Jaunatviškas, charakteringas kolektyvas, su labiau pietietišku temperamentu atliekantis mūsų kraštams visiškai nebūdingą muziką, manau, galinčią sužavėti ir Kretingos žiūrovą“, – neabejojo P. Razmus.


Klaipėdos apygardos teismas šių metų spalio 25 dienos nutartimi atmetė Dovydo Averkino prašymą sušvelninti jam 2011 metais paskirtą bausmę už nužudymą.

Vyrui buvo skirta 16 metų nelaisvė, pirmus 5 metus bausmę atliekant kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Klaipėdos apygardos teismo pirmininko patarėja Gintarė Daugėlaitė teigė, kad savo prašymą D. Averkinas grindė nuo 2017 metų sausio 1 dienos įsigaliojusiomis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis, kurios sugriežtino anksčiau galiojusią tvarką. Nuteistasis šiuo metu didžiąją bausmės atlikimo laiko dalį yra laikomas uždarytas patalpoje ir tai jis laiko bausmės atlikimu kalėjimo režimo sąlygomis, nors penkerių metų laisvės atėmimo bausmę kalėjime jau yra atlikęs. Tad D. Averkinas išreiškė poziciją, kad taip sunkinama jo padėtis ir bausmė turi būti maksimaliai sumažinta.

Tačiau teismas D. Averkino prašymą vertino kaip nepagrįstą ir jį atmetė. Ši nutartis dar gali būti skundžiama aukštesniajam teismui.

D. Averkinas buvo nuteistas už tai, kad jis itin žiauriai nužudė moterį Kretingoje, Klaipėdos g., prie buvusio bendrabučio – jai buvo peiliu perrėžta gerklė, auka dėl padarytų sužalojimų mirė vietoje.

„P. n.“ informacija


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOJE.

PARKELYJE, ties Maironio g. Spalio 28 dieną, apie 19 val., vaikštant garbaus amžiaus asmenims, prie 1953 m. gimusios moters iš nugaros pusės pribėgo nepažįstamas apie 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo vaikinas, kuris griebė už rankinės ir pabėgo. Vaikinas vilkėjo tamsios spalvos pusilgę striukę, su gobtuvu, kurį buvo užsidėjęs ant galvos. Iš sudėjimo vaikinas galėjo būti nepilnametis. Rankinėje vertingų daiktų nebuvo, nuostolis – 30 eurų.

„P. n.“ informacija


Rajono vadovų linkėjimai Matui Jonauskui ir toliau garsinti Kretingą bei Lietuvą tarptautiniu lygiu.

Kretingos rajono meras Juozas Mažeika pasveikino ir atminimo taurę įteikė rytoj 18-ąjį gimtadienį švęsiančiam karatekai karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniui Europos jaunių vicečempionui ir Lietuvos jaunimo čempionui kata, arba technikos demonstravimo, rungtyje Matui Jonauskui.

„Toks sportas, kaip karatė, ne tik ugdo atsakomybę ir pareigą. Karatė keičia vaikinų elgseną gyvenime – įgytus gebėjimus jie panaudoja ten, kur reikia, o ne gatvėje ar paauglių susibūrimuose“, – sveikindamas M. Jonauską kalbėjo meras J. Mažeika.

Mato treneris Aivaras Baltmiškis „Pajūrio naujienoms“ teigė, jog šio jaunuolio pergalės – tai nuoseklaus ir sąžiningo darbo rezultatas.

„Matas – itin darbštus sportininkas, pastovaus charakterio, užsispyręs, moka valdyti emocijas, kas labai praverčia esant tokiai didelei konkurencijai. Varžytis Europos čempionate tarp 15-os pačių geriausių Europos sportininkų ir iškovoti vicečempiono titulą yra tikrai aukštas pasiekimas“, – auklėtinio sėkme pasidžiaugė A. Baltmiškis, kuris mero dovanas turėjo perduoti ir kitam Mato treneriui Lukui Kubiliui.


Auga so mamū ėr babū luopšėniem

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Vakarų Lietuva
Nijuolė Vasiliauskienė paruodė, kuokiūs luopšiūs seniau Žemaitėjuo sopdava vakos.

Liaudie yr sakuoma: jegu mama mažam vakou nedainiava luopšėnės, ta ons ožaugs kėitašėrdis, bus najautros. Tū pati galieto patvėrtintė ėr Kretinguos moziejaus Etnuokultūras skyriaus vediejė Nijuolė Vasiliauskienė, katra papasakuojė ne tik apie Žemaitėjuo puopoliarės luopšėnės, bet ėr apie maža vaka gyvenėma tamė kraštė nu pat gėmėma.

Luopši nanukabindava ėlga

Senas laikas, sakė Nijuolė, kuožnuo šeimuo bova tėik vaku, kėik Dėivs davė. Na kap dabar ka jaunims planou, kėik vakuteliu augint. Kūdikelios seniau priiminiejė tik pribuviejės, bet, atruoda, ėr dabar tas pats i mada paren. Pribovieje ož darba būtėna reikiejė atsidiekavuotė. Je šeima naturiejė pinigu, idoudava audekla gabala arba iš maista ku nuors – kiaušiu, svėista, smetuonas. Tik gėmusi vaka tujau nuprausdava geldelie ėr doudava mama pamaitintė, bet priš tai paržegnuodava. Pirmiausia kūdiki paruodydava tievou, paskiau – ėr kitims šeimuos nariams, ypač vakams, je naujagimis tuo šeimuo bova ne pėrms.

„Kretinguos rajuona Bodriu apylinkies par ekspedicijės esam ožrašė, kap pri kūdiki kvėisdava. Sakydava: „Atekėt paveiziet, ku gondrus pru kamėna imetės“, – pasakuojė N. Vasiliauskienė.

Luopšys būdava pri tievu luovas vėsa laika, nes vaku atsėrasdava tonke – je ne vėins, ta kėts būdava golduoms i tu luopsi ėr sopams.

Siedninkielis (čiužinielis) – šiaudėnis. Bet ėr dabar daugelis čiūžinius ded šiaudėnius diel tuo, ka yr sveikiausia. O puodėškelė būdava ėš plunksnu, nadėdėlė, bet nabova tep, kap dabar, ka daug kas vėsai anuos naded. I drobolė vaka vystė dėdėle stėpre, kad, kap muoterėškas sakė, tas vaks „ni krust“: kuojės tėise toriejė būt ėlga. Nu, gal ne lig metu, bet lig posės ta tėkra. Galva, kap ėr dabar, apmaudava kepurelė, plėkuos nikumet nalaikydava. O tūte (čiolptoka) būdava ėš noskosta ėr ėšdžiuovinta avėkaili. Dar tonke vakou doudava skodoreli, i anu idiejė dounas, pamėrkytas i cokru – ka vaks mažiau kaukto, ramesnis būtu. Prikėš, būdava, pri bornelės, ėr tas vaks skane čiolps. Dabar dažna mamas ar teče čiut prakotosi vaka jau neš pri veidruodi, ka ons savė pamatyto. O seniau tuo nalesdava, sakydava narek. Dar iduome, ka plaukeliu ėr nageliu nakėrpdava ligi metu. O tošti luopši nagaliejė soptė diel tuo, ka pėkta dvasė napakėnktu. Ka jau vaks nuoriedava pradiet vakštiuot, liob ponti, katru tieva toriejė ūkie gyvuliams pontiuotė, parpjautė – sakydava, ka vaka kuojės nabūto „sorėštas“, gera vakštiuoto.


Sandra Grigaitytė-Gedvilienė paskirta vadovauti Savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu, nuo lapkričio 6 d. Kretingos rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai pradės vadovauti Sandra Grigaitytė-Gedvilienė, laimėjusi konkursą ir gavusi Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymą apie tinkamumą eiti šias pareigas.

S. Grigaitytė-Gedvilienė tuometiniame Lietuvos teisės universitete yra įgijusi teisės bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius. Pastaruosius 11 metų ji dirbo Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, prieš tai pusketvirtų metų – Savivaldybės administracijos Juridiniame skyriuje.

Savivaldybės kontrolierius pavaldus ir atskaitingas savivaldybės tarybai. Ši pareigybė reikalinga prižiūrėti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas Savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas Savivaldybės biudžetas ir naudojami biudžeto ištekliai, organizuoti Kretingos rajono kontrolės ir audito tarnybos veiklą, atlikti finansinius, teisėtumo ir veiklos auditus Savivaldybės administracijoje, Savivaldybės administravimo subjektuose bei Savivaldybės kontroliuojamose įmonėse.

„P. n.“ informacija


Moliūgus pavertė kaukais ir baubais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kaimo bendruomenėse
Lankytojai džiaugėsi pačių ir kitų sukurtomis skulptūromis iš moliūgų.

Praūžus tradicinei „Pajūrio naujienų“ Moliūgų šventei, dešimtys skaitytojų suvežtų įvairiaspalvių moliūgų iš Rotušės aikštės buvo išgabenti į Žibininkų kaimo pramogų kompleksą HBH, kur praėjusį savaitgalį įvyko moliūgų drožinėjimo šventė. Dešimtys kretingiškių su vaikais, vadovaujant patyrusiems meistrams, drožė kaukus ir baubus iš moliūgų, kuriais buvo papuošta pramogų komplekso teritorija.

Drožti moliūgus šiemet buvo pakviesti Žemaitijos krašto meistrai: Povilas Butkevičius iš Darbėnų, Linas Žulkus iš Palangos, Edvardas Šeputis ir Polina Rumbeštaitė iš Klaipėdos. Nuo praėjusio šeštadienio ryto ligi vakaro meistrai, apsiskleidę kaltais, užvedę elektrinius pjūklus, iš savo fantazijos kūrė įvairias mitines būtybes, o juos apspitę svečiai stebėjo ir patys bandė įveikti moliūgus.

„Jau penktus metus rengiame moliūgų drožinėjimo dirbtuves. Anksčiau pasikviesdavome profesionalių meistrų iš visos Lietuvos, kad šie sukurtų įmantrių kūrinių, kurie ligi pat žiemos stebindavo mūsų komplekso lankytojus, nuspalvindami visą vietovę. Tačiau šiemet nusprendėme šventę skirti šeimoms, kad mūsų krašto žmonės išvien su savo atžalomis atvykę galėtų dalyvauti kūrybos procese ir jausti bendrystės džiaugsmą. Todėl ne tiek svarbu buvo prisikviesti kuo gausiau meistrų, bet kuo daugiau dalyvių – šeimų su vaikais“, – moliūgų drožinėjimo šventės svarbą pabrėžė HBH pramogų komplekso projektų vadybininkė Laura Matulevičiūtė.


Šį savaitgalį, Padvarių kaimo bendruomenės centro tarybos rūpesčiu, iš gyventojų buvo surinktos jų paaukotos derliaus gėrybės, kurios pristatytos vienuolynams ir labdaros valgyklai „Rūpestėliai“.

Padvariškiai ir toliau tęsia prasmingą tradiciją – jau 14 kartą surengė akciją „Gerumo nebūna per daug“, kurios metu surinktas derlius ir piniginės aukos buvo skirtos penkiems Kretingoje esantiems vienuolynams ir labdaros valgyklai „Rūpestėliai“.

„Akcija neįvyktų, jei padvariškiai jos nepalaikytų, nenorėtų prisidėti savo gerais darbais. Gyventojai dalijosi savo sodo ir daržo gėrybėmis, o kai kas skyrė piniginių aukų“, – žmonių geraširdiškumu pasidžiaugė Padvarių kaimo bendruomenės centro „Trys tvenkiniai“ pirmininkė Ieva Latakienė.

Šeštadienį Padvarių kaimo bendruomenės centro tarybos nariai, jų šeimos, visi kiti talkininkai iš kaimo gyventojų surinko jų paaukotas gėrybes ir jas pristatė Kretingoje veikiantiems vienuolynams: Šv. Pranciškaus Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijai, Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. M. Marijai vienuolynui, Šv. Jėzaus Širdies pranciškonių misionierių kongregacijai, Meilės Misionierių seserų kongregacijai, Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacijai. Surinktos gėrybės ir piniginės aukos buvo nuvežtos ir į labdaros valgyklą „Rūpestėliai“.

„Labai džiugu, kad surinkti aukas pagelbėjo ir jaunimas, kuris vis dažniau įsitraukia į mūsų organizuojamas talkas ir bendrą veiklą, yra bendruomeniškas. Šįkart mūsų oras nelepino, todėl turėjome greitai surinkti derliaus gėrybes, kad jų nespėtų permerkti lietus“, – pasakojo I. Latakienė, neslėpusi, kad visą darbą atperka vienuolynų ir labdaros valgyklos žmonių nuoširdus dėkingumas už aukas – tokiomis akimirkomis sunku nesusigraudinti iš jaudulio.

Pasak I. Latakienės, gerumo akcija tradiciškai organizuojama spalio pabaigoje–lapkričio pradžioje, nes šiuo laiku kaimo žmonės jau būna spėję nuimti derlių ir gali apgalvoti, kokiomis gėrybėmis jie galėtų pasidalinti.

„P. n.“ informacija


Tragiškas eismas įvykis spalio 26 dieną apie 10 val. įvyko Palangoje, kelio Klaipėda–Liepoja 37-ame km – automobilis „Audi A6“ nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medžius.

Greitis buvęs didžiulis – po smūgio iš automobilio liko tik metalo laužas, jo detalės išsibarstė aplinkui. Per eismo įvykį automobilio vairuotojas – kretingiškis (gim. 1998 m.) žuvo, jo kūnas rastas iškritęs iš mašinos. Tas pats vairuotojas šių metų gegužės 18 dieną buvo patekęs į kraupią avariją – jo vairuotas automobilis „VW Passat“ kelyje Kretinga–Raguviškiai rėžėsi į dešinėje kelio pusėje stovėjusį vilkiką „Scania“. Tuomet žuvo automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjusi 18 metų baubliškė, kuri buvo vairuotojo mergina.

Dėl šio įvykio vairuotojas labai išgyveno, jam buvo reikalinga medikų pagalba.

„P. n.“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas