Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 4 %
Naktį0°C debesuotumas 55 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1298) 2018-10-23

Rudenio lapai: sugrėbti ar palikti

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Pirmas puslapis
Sugrėbtus medžių lapus komunalininkai gabena į Ankštakių kompostavimo aikštelę.

Prasidėjus lapkričiui tikrąja to žodžio prasme, bendrovės „Kretingos komunalininkas“ valytojai jiems priskirtuose plotuose kas rytą nuo šaligatvių šluoja lapus, kemša į maišus, kurie vėliau surenkami ir gabenami į Ankštakių žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelę. Parkuose bei kitose miesto viešosiose erdvėse lapai renkami specialiu rinktuvu, pritvirtintu prie traktoriaus. Surinkti lapai fiskarine mašina pakraunami ir taip pat išsiunčiami į Ankštakių aikštelę.

Nemokamai ir kiek nori

„Kai Ankštakių aikštelę eksploatuojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) informuos apie paruoštą kompostą, kreipsimės dėl galimybės jį panaudoti mūsų miesto viešosiose erdvėse“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė bendrovės „Kretingos komunalininkas“ direktorė Renata Surblytė.

Direktorės žodžiais, lapai yra žalioji atlieka, kurios pagrindinis tvarkymo būdas ir yra kompostavimas. Kompostuoti galima tiek privačioje valdoje, tiek atiduodant atliekų tvarkytojui. „Kretingos komunalininko“ valytojai sugrėbtų lapų krūvose nelaiko – sudeda į plastikinius maišus arba didmaišius ir trumpam, kol išveš, palieka tam tikrose vietose. Kadangi mieste vis išdygsta krūvų šalia daugiabučių namų, bendrovė jau kreipėsi į įmonę „Kretingos būstas“ su prašymu šių atliekų paėmimą ir tvarkymą suderinti. „Direktorė pažadėjo, kad už aplinkos tvarkymą aplink daugiabučius atsakingas asmuo su mumis susisieks, tačiau kol kas dar niekas nesikreipė“, – teigė R. Surblytė.

Gyventojams, žaliąsias atliekas vežantiems į Ankštakių aikštelę, šių atliekų kiekis neribojamas, o priimama nemokamai. Tiksliau – už atliekų tvarkymą iš surinktos Vietinės rinkliavos sumoka rajono Savivaldybė. Direktorės teigimu, 1 tonos atliekų priėmimo į aikštelę mokestis yra 29,37 Eur be PVM. Žaliąsias atliekas patariama vežti be jokios taros, nes iš maišų vis tiek tektų iškratyti. Kadangi žaliosios atliekos – tiek biriosios, tiek šakos – aikštelėje kompostuojamos, jose negali būti jokio plastiko arba kitų priemaišų.


Kretingiškė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė teigė, kad savanoriais gali tapti ir jaunimas, ir vyresni asmenys, svarbiausias reikalavimas – nepakantumas korupcijai.

Jau dabar galima registruotis į nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės“ dirbtuves, kurios spalio 30 dieną įvyks Kretingos rajono Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Taip „Baltosios pirštinės“, kurios yra pirmoji ir vienintelė nepriklausoma, nepolitinė rinkimų stebėjimo organizacija Lietuvoje, plečia savo savanorių tinklą ir rengiasi 2019 metams, kuomet įvyks net treji rinkimai.

Organizacijos „Baltosios pirštinės“ Kretingos savanorių koordinatorė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė paaiškino, kad dirbtuvių metu dalyviai susipažins su rinkimų specifika, sužinos apie galimus rinkimų pažeidimus ir supras, kaip reaguoti juos išvydus. Taip pat bus diskutuojama apie galimybes įsitraukti ir išvysti rinkimų užkulisius.

„Nevyriausybinė organizacija „Baltosios pirštinės“ siekia užtikrinti skaidrius rinkimus, piliečių netoleranciją korupcijai ir stiprinti pilietinę visuomenę. Tik besivienijantys žmonės dėl bendrų interesų gali kartu kurti viešąją gerovę, taip sukurdami tinkamas sąlygas darniam valstybės vystymuisi. Turime jausti atsakomybę už tai, kas vyksta Lietuvoje, kritiškai gebėti vertinti informaciją ir sąmoningai priimti sprendimus. Tokiu būdu kuriame socialinį pasitikėjimą, atvirai reiškiame nuomonę ir drąsiai jungiamės prie nevyriausybinio sektoriaus veiklų, – kalbėjo B. Barkauskaitė-Tamašauskė. – Todėl jau šį rudenį pradedame aktyviai veikti, skleisti visuomenei informaciją apie „Baltųjų pirštinių“ iniciatyvas ir kviečiame visus suinteresuotus asmenis, ypač jaunimą atvykti į spalio 30 d. organizuojamas dirbtuves.“

Nors savanoriams, norintiems prisidėti prie organizacijos veiklų, kriterijų lyg ir nėra, tačiau, pasak Brigitos Barkauskaitės-Tamašauskės, svarbu yra tai, kad asmuo nepriklausytų politinei partijai bei turėtų motyvacijos įsitraukti. „Kviečiame prisijungti ir nepilnamečius jaunuolius, ir vyresnius asmenis. Svarbiausia, kad pilietis jaustų norą prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo, kad širdis tvinksėtų išgirdus apie korupcijos apraiškas ir norėtųsi keisti, imtis priemonių ir stabdyti nusižengimus“, – sakė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.


Kretingos rajono kultūros centro vyresniųjų šokių kolektyvas „Toncius“, atšventęs veiklos 20-metį.

Gausiame svečių, bendraminčių ir bičiulių būry, surengęs puošnų koncertą rajono visuomenei, savo veiklos 20-metį atšventė Kretingos rajono kultūros centro vyresnio amžiaus šokių kolektyvas „Toncius“, kuriam visus tuos metus vadovavo ir tebevadovauja Andrius Razmus.

„Esame kaip viena šeima. Mus vienija bendras pomėgis ir viena aistra – noras šokti, – neslėpė A. Razmus, gerą žodį skyręs ir savo sutuoktinei Svajonei. – Ji dega tokiu noru išlaikyti, telkti kolektyvą, kad, jeigu ne ji, vargu ar būtume išgyvenę tuos 20 metų.“

Ilgametė „Tonciaus“ šokėja Jolita Šamonskienė, kolektyvo veikloje dalyvaujanti nuo pat jo įsikūrimo ištakų, prisipažino: tokia saviraiška, kaip tautinis šokis, suteikia pasididžiavimo, kad savo veikla gali prisidėti prie rajono ir šalies kultūrinio gyvenimo.

„Kam mums to reikia? Visų pirma, prasmingam laisvalaikiui, antra, – turime galimybę nesustabarėti, neužsisėdėti prie televizorių, – sutartinai tvirtino A. Razmus ir J. Šamonskienė. – Vieni į kolektyvą ateina, nes, šokę nuo vaikystės, nebegali gyventi be šokio, kiti, kad ir nešokę, nori pajudėti, save išreikšti. Jiems patinka kultūrinis gyvenimas, jie lanko visus kultūrinius renginius, kol vieną dieną užsidega noru būti kolektyvo nariais. Tokio kolektyvo, kurį vienija ne tik bendras pomėgis, bet ir bendravimas, pagalba vienas kitam.“

Būdami tolerantiški ir pakantūs vieni kitiems, sugebantys užjausti ir išklausyti vienas kitą, „Tonciaus“ šokėjai labai vertina tokias bendrystės valandas. „Kartais būna, kad neturi, kur išsisakyti, o čia – ir gyvenimiškus sunkumus išsipasakoji, ir pasitari, ir per pagalbą vienas kitam tampame labai artimi – tas ir laiko, ir sulaiko, – „Tonciaus“ vadovas neslėpė, kad iš esmės išlaikyti kolektyvą 20 metų nebuvo lengva, tad yra kilę įvairių minčių. – Bet, žiūrėk, praeina kažkiek laiko, vėl kimbi į darbą, lyg ir ne viskas tobulai pavyksta – visada tikiesi kažko daugiau, bet noras šokti veda į priekį.“


Nors turgui tenka atlaikyti didelę konkurenciją su prekybos centrais ir internetine prekyba, tačiau jį renkasi žmonės, norintys natūralių ir sveikų maisto produktų, vertinantys asmeninį santykį su pardavėju.

Ilgą laiką Kretingos turgus buvo garsus visoje Lietuvoje savo padėvėtais rūbais – sklandė legendos, kad čia lankėsi netgi garsūs dizaineriai. Tačiau Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis pastebi, kad dabar turgų garsina ne tik „skudurynai“ – jį vis dažniau atranda jaunos šeimos, ieškančios kokybiškų, tiesiai iš ūkių atvežtų maisto produktų, norinčios šilto bendravimo su pardavėjais bei siekiančios sutaupyti.

Turgus – tai ne tik prekyba, bet ir žmonių susibūrimo, bendravimo vieta. Tuo įsitikinęs Kretingos turgaus direktorius N. Tertelis, pabrėžęs, kad turgaus prekeivis visų pirma jaučia atsakomybę už savo produkcijos kokybę, nes žino – kartą sugadinus reputaciją, kitą kartą prie jo prekystalio eilės nebebus.

Degina nuostolius

Vis dėlto prekybos centrų plėtra ir populiarėjanti internetinė prekyba sudaro rimtą konkurenciją turgaus prekeiviams. Šiemet Kretingos turgaus administracijai teko iššūkis bristi iš nuostolių, kurių 2017 metais buvo susidarę beveik 8 tūkst. Eur.

Pasak Kretingos turgaus direktoriaus N. Tertelio, pasiteisino mestos „gelbėjimo priemonės“: rajono tarybos sprendimu, buvo pakeltos kainos už prekybos vietas, kurios iki tol nebuvo judintos visą dešimtmetį, turgaus administracijai perduotas ir miesto mugių organizavimas, taip suteikiant galimybę papildomai užsidirbti.

„Aišku, pakeltomis kainomis prekeiviai nesidžiaugė, nors buvo ir tokių, kurie tiesiai šviesiai pasakė, kad jos galėtų būti ir dar aukštesnės. Davė naudos ir miesto mugių organizavimas, kurių šiemet buvo penkios – jos sudarė 18 proc. mūsų pajamų“, – sakė N. Tertelis, suskaičiavęs, kad per devynis šių metų mėnesius pavyko pasiekti daugiau kaip 7 tūkst. Eur pelną, tad pernykščio nuostolio belikę apie 750 Eur.


Spalio 20 dieną apie 9.17 val. policija gavo pranešimą apie eismo nelaimę Kretingoje – S. Daukanto g. važiavęs automobilis BMW nepraleido pagrindiniu keliu – Laukų g. – važiavusio sunkiasvorio MAN ir su juo susidūrė.

Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės – labiausiai nukentėjo automobilio BMW kairė pusė ir sunkvežimio priekis. Pirminiais duomenimis, žmonės sužalojimų nepatyrė.

„P. n.“ informacija


Policijos pareigūnai Tomas Mikelkevičius ir Jūratė Kazlauskienė pasidžiaugė sutikę pavyzdingą pėsčiąją – Elvita Mačiūnienė buvo apsirūpinusi ir atšvaitais, ir žibintuvėliu, tad buvo matoma iš tolo.

Penktadienio rytą policijos pareigūnai Kretingos mieste ir rajone surengė akciją, kurios metu tikrino, ar pėstieji ir dviratininkai į darbus, ugdymo įstaigas keliauja saugiai. Pareigūnai priminė: nors ruduo ilgai lepino šiltais ir saulėtais orais, tačiau jau laikas išsitraukti atšvaitus, liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, žibintuvėlius.

„Tokias akcijas vykdėme visą mėnesį ir per šį laiką užfiksavome daugiau negu 100 pėsčiųjų ir dviratininkų pažeidimų“, – sakė Kretingos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Tomas Mikelkevičius.

Jo teigimu, už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo nubausti 77 dviratininkai, į šią statistiką neįtraukiant tų, kurie dviračius vairavo neblaivūs.

Liemenė – būtina

Kretingos rajono policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Jūratė Kazlauskienė mano, kad dalis žmonių vis dar gyvena vasaros nuotaikomis, nors rytai ir vakarai jau yra tamsesni, vis dažniau matomumą prastina rūkas, pasitaiko lietingų dienų.

„Dažnai dviratininkai mano, kad pakanka, jog dega dviračio žibintai arba turėti šviesą atspindinčią liemenę. Tačiau tamsiu paros metu ir esant blogam matomumui, pavyzdžiui, tvyrant rūkui, privalu pasirūpinti abiem dalykais – ir degančiais žibintais, ir liemene, neužtenka turėti tik vieną dalį“, – perspėjo J. Kazlauskienė.

Per penktadienio rytą vykusią akciją pareigūnai Dupulčių kaime sustabdė dviratininką, kuris neturėjo liemenės su šviesą atspindinčiais elementais ir buvo įsitikinęs, kad jo saugumui užtikrinti visiškai pakanka ant dviračio esančių žibintų. „Šis dviratininkas kasdien iš Raguviškių važiuoja į darbą 12 km ir neturi liemenės, – negalėjo atsistebėti T. Mikelkevičius. – Labai apmaudu, kai susiduriame su tokiu požiūriu, tarsi ne paties žmogaus saugumui, o policijai labiausiai reikia, kad žmogus turėtų liemenę ar atšvaitą.“


Per praėjusį savaitgalį policija pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 3 – dėl smurto artimoje aplinkoje. Vienas įdomesnių įvykių – policijai buvo pranešta apie tai, kad šeštadienio popietę po kelią ties Kretingale blaškėsi arklys. Apie arklį, bėgiojantį po važiuojamąją kelio dalį, policijai pranešė pro šalį važiuojantys vairuotojai, nuogąstavę, kad gyvulys gali sukelti eismo įvykį. Pareigūnams pavyko nustatyti savininką, kuris pasirūpino sugauti savo pabėgusį arklį ir užtikrinti jo saugumą.

Penktadienio rytą Kretingos rajono policijos komisariato pareigūnai kartu su Klaipėdos kelių policijos tarnyba vykdė policinę priemonę, kurios metu Kretingos rajone išaiškino 2 neblaivius vairuotojus – abiem nustatytas lengvas girtumo laipsnis.

„P. n.“ informacija


Medikai aplankė kolegų kapus

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Žmonės
Grupė Lietuvos gydytojų sąjungos Kretingos skyriaus narių kasmet per šventą Luką aplanko amžinybėn iškeliavusių kolegų kapus. Šios akcijos iniciatorė – gydytoja pediatrė Laima Valantiejienė (pirma iš kairės).

Kretingos ligoninės medikai tradiciškai spalio 18-ąją, šventojo Luko – gydytojų globėjo – dieną, tradiciškai aplankė mirusių kolegų kapus, prisiminė jų darbus ir nuopelnus, tarnaujant Kretingos krašto žmonėms.

Pasak šios akcijos iniciatorės Kretingos ligoninės Vaikų skyriaus vedėjos Laimos Valantiejienės, tądien ji su kolegomis, Lietuvos gydytojų sąjungos nariais, aplankė per dvi dešimtis kapų abejose senosiose bei didžiosiose miesto kapinėse ir uždegė po atminimo žvakę.

Senosiose parapijinėse kapinėse, kur stovi Jurgio Pabrėžos koplyčia, palaidoti buvę kolegos: chirurgas traumatologas Romualdas Macius, anesteziologė reanimatologė Antanina Dambrauskienė, terapeutė Marija Lukrecija Valančienė, o kitapus, prie Tiškevičių koplyčios – gydytojai terapeutai Vida Katkienė, Genovaitė Chmieliauskienė, Silvija Stacevičienė, LOR gydytojas Augustinas Paulius, gydytojas Stasys Klėgeris bei sutuoktiniai Jonas ir Stasė Jazdauskai.

Didžiosiose Kretingos miesto kapinėse medikų bendruomenė taip pat aplankė gydytojų Olgos Johanos Ganočkaitės, Marijos Tarvydaitės, Petro Zakrio, Aloyzo Gagilo, Alekso Balzarevičiaus, Eulogijaus Motiejuičio bei įžymios Kretingos pediatrės Aleksandros Krikščiūnienės kapus.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas