Pajūrio naujienos
Help
2018 Gruodis
Pi 310172431
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną4°C debesuotumas 8 %
Naktį4°C debesuotumas 17 %
Apklausa

Ar pritariate streikuojantiems mokytojams ir juos palaikantiesiems?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Apklausa

„Pajūrio naujienos“ kviečia išrinkti 2018-ųjų Metų žmogų

Edita GLIOŽERIENĖ
Gintautas POGOŽELSKAS
Paulius VANIUCHINAS
Ričardas JOVAIŠA
Arvydas BALSEVIČIUS
Eugenija DANIUK
Nerijus GEDMINAS
Antanas BLUŽAS
Janina LUKAUSKIENĖ
Komentarų topas

(1293) 2018-10-05

Kretingos gatvėmis jau dūzgia „miesto bitės“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Kretingos turizmo informacijos centro turizmo vadybininkės (iš dešinės) Rita Beržanskienė ir Sonata Jucytė sakė, jog naujieji dviračiai kol kas vilioja tik smalsuolius: „Apžiūrinėja, bet nepastebėjome, kad jais kas nors naudotųsi. Važinėtis jau per šalta, tačiau vasarą nė neabejojame jų populiarumu.“

Šią savaitę Kretingoje pasirodė pirmosios modernaus, pasaulyje vis labiau populiarėjančio automobilių bei dviračių dalijimosi tinklo „CityBee“ – lietuviškai „Miesto bitės“ – transporto priemonės: automobiliai ir 6 ryškūs oranžiniai dviračiai.

Savivaldybė skyrė 12,1 tūkst. eurų

Pirmieji 6 dviračiai, ant kurių sėsti gali kretingiškiai bei miesto svečiai, jau stovi specialiai tam įrengtose vietose: Vilniaus gatvėje – prie Turizmo informacijos centro, Stoties g. Nr. 1 – buvusios autobusų stoties vietoje ir Savanorių g. – prie Savivaldybės. „CityBee“ dviračiai – gana modernūs, prie jų pritvirtinti krepšiai, kuriuose galima parsivežti produktus ar daiktus, nuvykti į Palangą ir atgal.

„CityBee“ tinklo automobiliams Kretingos mieste taip pat yra skirtos 3 parkavimo vietos: Rotušės aikštėje, aikštelėje prie geležinkelio stoties ir Laisvės gatvėje, prie turgaus.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Virginijaus Domarko, sutartis su „CityBee“ paslaugos tiekėjais – įmone „Modus Group“ – pasirašyta ligi 2021-ųjų metų. Jei bus poreikis, ją pratęs ir toliau.

Rajono tarybai pritarus, Savivaldybė prie „CityBee“ projekto mūsų mieste įgyvendinimo 3-jų metų laikotarpiui skyrė 12,1 tūkst. eurų. „Ši subsidija skiriama verslininkams, nes jie nori apsidrausti: visgi dėl dviračių, skirtingai negu dėl automobilių, jie įžvelgia riziką. Jų sąlyga buvo tokia: jei nebūtume sutikę dėl dviračių nuomos, į mūsų miestą nebūtų atkeliavę ir jų automobiliai“, – sakė V. Domarkas.


Ričardas EINORIS:

– Nemanau, kad Premjeras kainas pajėgus sutramdyti. Artėja prezidento rinkimai, gali būti, kad jis ruošiasi kandidatuoti, dėl to žarstosi tokiais skambiais pažadais. O ir ką galima pakeisti, jeigu daugelio viršininkų žvilgsniai nukreipti į jų pačių gerovę? Tie patys prekybos magnatai turi draugų ir Seime, ir Vyriausybėje, vyrauja tarpusavio susitarimai.

Rimantas PETRAVIČIUS:

– Žinau, kad Premjeras Saulius Skvernelis, siekdamas sumažinti kainas, žada įgyvendinti visą priemonių paketą: rašys kreipimąsi 12-ai didžiųjų prekybos tinklus turinčių investuotojų, vilios atvykti į Lietuvą, skatins naujų verslų atsiradimą bei konkurenciją ir taip toliau. Bet aš netikiu, kad pasiteisins. Kad gyventume geriau, mano nuomone, reikia naujų rinkimų ir keisti visą valdžią.

Valė VAIČIULIENĖ:

– Aš nedejuoju, ir dabar nėra jau taip blogai gyventi, pavyzdžiui, man nieko netrūksta. Gaunu pensiją, parduotuvėje nusiperku, ką noriu. Mėsos gabaliuko visai savaitei užtenka, daržovių pati užsiauginu. Aišku, būtų gerai, kad kainos prekybos centruose sumažėtų. Bet ką gali vienas Skvernelis, jei Seimo narių dauguma jo neklausys?

Juozas ŠIAULYS:

– Mano įsitikinimu, valdžiai reikėtų ne prekybos centruose kainas žaboti, o vienąkart žmonėms normaliai padidinti atlyginimus, ypač biudžetinėse organizacijose, kur jie daug metų nejudinami. Ir dar – Premjeras, siekdamas skatinti smulkųjį verslą, užsimojo, kad prekybos centrai nedirbtų sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai irgi – ne išeitis. Mažosios parduotuvės, kuriose ir taip pirkti brangiau, kainų tikrai nemažins.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Darius ŠYPALIS


Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus iniciatyva, šaligatvio kraštas Mėguvos gatvėje nuo sankryžos su Rotušės aikšte bus pažymėtas geltona ištisine linija.

Dabar šiame ruože prie kelkraščio pastačius automobilį tarp jo ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos atstumas mažesnis kaip 3 m, todėl šia eismo juosta važiuojančios mašinos priverstos kirsti ištisinę liniją.

Skyriaus vedėjos Rasminos Beniušienės teigimu, Kretingos miestą stebinčiomis vaizdo kameromis čia užfiksuojama apie 200 pažeidimų per mėnesį. Nemažai pažeidimų nustato ir Kretingos policijos komisariato pareigūnai. Daugelis nubaustų vairuotojų piktinasi, kad tame gatvės ruože nuolat stovi transporto priemonės, o dabartinis ženklinimas – neinformatyvus, trūksta kelio ženklo, draudžiamojo mašinoms sustoti.

Saugaus eismo komisijos pirmininko Povilo Černeckio manymu, ženklas „Sustoti draudžiama“ būtų perteklinis, kadangi planuojama šios sankryžos rekonstrukcija. „O nuo sankryžos ištisine geltona linija iki jau esamos tikrai galima pažymėti “ , – sakė jis. Komisijos nariai pritarė vieningai.

„P. n.“ informacija


Aikštelėje prie Kartenos seniūnijos administracinio pastato bus pastatytas automobilių stovėjimo laiką ribojantis kelio ženklas ir įrengta viena vieta neįgaliųjų mašinai.

Su tokiu prašymu į Kretingos rajono saugaus eismo komisija kreipėsi seniūnė Genovaitė Petrauskienė. Anot jos, aikštelėje automobilius laiko kai kurie vietiniai gyventojai, o į seniūniją atvykę interesantai neturi, kur pasistatyti savo mašinų.

Nutarta, kad darbo metu, tai yra nuo 8 iki 17 val., automobiliai prie seniūnijos galės stovėti ne ilgiau kaip 2 valandas.

„P. n.“ informacija


Beprasidedant kūrenimo sezonui, Kretingos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba įsigijo 100 autonominių dūmų detektorių – jais bus aprūpinti tie gyventojai, kurie yra iš socialiai jautriausių visuomenės grupių.

„Šiais metais, vykdydami prevencinę akciją, turėjome aplankyti 2 tūkst. gyventojus – ugniagesiai turėjo progos įvertinti, kam labiausiai reiktų padovanoti dūmų detektorius, pavyzdžiui, vienišiems senoliams, daugiavaikėms šeimoms, nepasiturintiems asmenims ir t.t.“, – kalbėjo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius.

Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigaliojus naujosioms priešgaisrinės saugos taisyklėms, autonominius dūmų detektorius yra privalu įsirengti visuose būstuose – butuose, gyvenamuosiuose namuose ir sodo nameliuose. Toks reikalavimas įteisintas pastebėjus, kad detektoriai yra efektyvi priemonė, įspėjanti apie gaisro pavojų – signalas pažadina net miegantį žmogų, tad jis gali laiku numalšinti ugnį, laiku iškviesti pagalbą.

„P. n.“ informacija


Po apdovanojimų (iš kairės): Virginijus Domarkas, Rasa Griškevičienė, Daiva Račkauskienė, Lina Vaitkuvienė, Asta Burbienė, Levutė Staniuvienė, Milda Trušauskaitė ir Vaidas Kuprelis.

Vakar Kretingos rajono kultūros centre įvyko Tarptautinei mokytojų dienai skirtas renginys „Skrendantys ant pašaukimo sparnų“.

Padėkos ir iš Seimo

Kraštiečio Lietuvos Seimo nario Antano Vinkaus sveikinimą perskaitė Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiasis režisierius Nerijus Gedminas. Anot jo, už meilę savo profesijai ir jaunajai kartai A. Vinkus įpareigojo įteikti keletą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto padėkos raštų. Šią garbingą misiją režisierius patikėjo atlikti Savivaldybės administracijos direktoriui Virginijui Domarkui. Atsiimti padėkos raštų ir gėlių į sceną direktorius pakvietė Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos direktorę Astą Burbienę, Marijono Daujoto progimnazijos muzikos mokytoją Mildą Trušauskaitę, Vydmantų gimnazijos matematikos mokytoją Rasą Griškevičienę ir Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytoją Vaidą Kuprelį. Seimo narė Levutė Staniuvienė į Kretingą taip pat atvyko ne tuščiomis – Švietimo ir mokslo komiteto padėkos raštus už kruopštų, kūrybingą ir atsakingą administracinį darbą, gebėjimą telkti komandą ji įteikė Salantų gimnazijos direktoriaus pareigas laikinai einančiai Linai Vaitkuvienei ir Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotojai Daivai Račkauskienei. Be to, už pasiaukojimą mokyklai ir jaunajai kartai jos buvo apdovanotos dar ir šio komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos padėkomis bei Selemono Paltanavičiaus knygomis „Aš – lietuvis“.


Ne paslaptis, kad dar labiau sugriežtinus reikalavimus maistui, tiekiamam švietimo įstaigų valgyklose, mokiniai pietums renkasi „greitą“ maistą, kuriuo prekiaujama už mokyklos ribų. Darželinukai tokio pasirinkimo neturi, tad neretai namo grįžta tiesiog nevalgę.

Jau mėnuo darželinukai ir mokiniai švietimo įstaigose maitinami pagal naująjį vaikų maitinimo aprašą, kurį patvirtino sveikatos apsaugos ministras. Tačiau toks valgiaraštis, kuris sudarytas pagal sveikos mitybos principus, patinka ne visiems – dalis mamų pastebi, kad jų vaikai namo sugrįžta alkani ir, vos peržengę slenkstį, lekia prie šaldytuvo.

Draudžiami džiūvėsėliais volioti ar barstyti kepti mėsos ir žuvies gaminiai, darželiuose bulvės gali būti patiekiamos garnyrui ne dažniau kaip tris kartus per savaitę, vaikams siūloma valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius: avižas, grikius, ryžius, kviečius, miežius, kukurūzus, soras ir kt.

Darželių ir mokyklų meniu nebegali sudaryti vien manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai, aukščiausios rūšies kvietinių miltų gaminiai. Dabar pirmenybė teikiama viso grūdo arba iš dalies viso grūdo produktams.

Darželiuose net 80 proc. visų per tris savaites patiekiamų patiekalų turi būti tausojantys (troškiniai, kepta su garais konvekcinėje, virta vandenyje, virta garuose, kepta orkaitėje folijoje ar kepimo popieriuje), kad būtų išsaugoma maistinė vertė ir neužteršiama kancerogeninėmis medžiagomis.

Kiekvieną dieną darželiuose ir mokyklose vienas patiekalas turi būti iš augalinės kilmės maisto produktų. Skatinant daržovių vartojimą, nustatytas reikalavimas, kad patiekalo daržovių garnyras turi būti ne mažesnis negu trečdalis.

Ir tai – tik dalis reikalavimų, kuriuos privalo įgyvendinti maistą darželiams ir mokykloms ruošiančios organizacijos.


Kretingos rajono visuomenės sveikatos biuras informuoja, jog spalio mėnesį pradedama vykdyti viena iš Kretingos rajono visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonių „Burnos higienos įgūdžių stiprinimo Kretingos rajono ugdymo įstaigose programa“. Programos tikslas – ugdyti vaikų burnos sveikatos priežiūros įgūdžius, kad vaikai rūpintųsi savo dantimis ir kuo ilgiau juos išsaugotų sveikus.


Žymi klaipėdietė Rosita Paulauskaitė teigia galiausiai radusi natūralų vaistą nuo nepagydomos ligos - žvynelinės (psoriazės).

Žinoma klaipėdietė, praeityje garsios muzikos grupės „Junior“ vokalistė, o dabar televizijoje dirbanti Rosita Paulauskaitė beveik dvidešimt metų kentė nepatogumus dėl žvynelinės (psoriazės). Tai, ką ji atrado Vakarų Lietuvoje, vadina tikru išsigelbėjimu.

Žvynai ant odos nebevargina

Rosita geoterminio mineralinio vandens procedūras vadina tikru išsigelbėjimu sergantiems psoriaze, liaudyje vadinama žvyneline. Lėtinė autoimuninė odos liga pasireiškia specifiniu bėrimu – ant odos atsiranda rausvų mazgelių, kurie padengti sausais žvynais. Apie geoterminio vandens procedūras psoriaze serganti Rosita sužinojo visai atsitiktinai dirbdama viename projekte, kuris buvo filmuojamas „Atostogų parke“. Siekdama palengvinti ligos sukeliamus simptomus, moteris kelerius metus iš eilės išsiruošdavo į kelionę prie Negyvosios jūros.

Panirusi į itin sūrų vandenį Rosita greitai pajusdavo pagerėjimą. Ji teigia Lietuvoje išbandžiusi ir tradicinį gydymą hormoniniais vaistais, ir daug skirtingų kosmetikos priemonių, gydomųjų procedūrų, tačiau visos šios priemonės davė tik trumpalaikį efektą. Pasak jos, „Atostogų parke“ procedūroms naudojamas itin aukštos mineralizacijos (80 g/l) geoterminis mineralinis vanduo sergantiems nepagydomomis ligomis kartais padeda labiau nei vaistai. „Dariau viską, kas įmanoma, kad oda būtų švari ir graži. Išbandžiusi geoterminio vandens vonias „Atostogų parke“ jau po penktos procedūros pajutau akivaizdų pagerėjimą. Mano oda pagaliau švari“, – džiaugėsi R. Paulauskaitė.


Pasak A. Česo, tai, kad kasmetinėje konferencijoje dalyvauja medikai ne vien iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, rodo, jog šis renginys – reikalingas.

Konferencijoje – apie krūties vėžio gydymo naujoves

Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija kartu su Klaipėdos universitetine ligonine ketvirtą kartą suorganizavo konferenciją, skirtą krūties vėžiui ir jo tausojančiam gydymui.

Dėmesys ir dvasinei savijautai

„Į Klaipėdą suvažiavę krūties vėžį diagnozuojantys ir gydantys geriausi Lietuvos specialistai, tarp kurių – onkologai chemoterapeutai, radiologai, chirurgai, molekulinės biologijos specialistai – žino, jog ruduo čia visada prasideda nuo šio renginio, įgavusio jau tarptautinį mastą“, – „Pajūrio naujienoms“ sakė pagrindinis organizatorius Onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Jo teigimu, krūties vėžio atvejų Lietuvoje daugėja. Galbūt šie skaičiai didesni dėl to, kad liga, ypač ankstyvos stadijos, gerėjant diagnostikai, pričiumpama greičiau. O kuo liga anksčiau nustatoma, tuo lengviau ją gydyti, mažiau paveikiamas pacientės organizmas. Anot pašnekovo, šiuolaikinis gydymas ypatingas tuo, kad stengiamasi, kaip įmanoma, sumažinti krūties šalinimo operacijų, mat mokslinėje literatūroje akcentuojama, jog pašalinimas dažnai neduoda naudos, nepailgina išgyvenamumo, o moteriai suteikia dar didesnę psichologinę traumą, apsunkina kasdienį gyvenimą. Užtikrinti pacientės gyvenimo kokybę taip pat – svarbu. To siekiant, chirurgai vis glaudžiau bendradarbiauja ir su plastikos chirurgais.


Spalio 13-ąją prasidės kone ligi Kalėdų truksiantis tradicinis Kretingos dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“. Prieš 5-erius metus Kretingos muziejuje užgimęs festivalis pratęs dvaro kultūros puoselėjimo ir meno sklaidos tradiciją, o pagrindinė jo gija šiemet – Lietuvos valstybės 100-metis.


Vakar popiet teisėsaugininkai gavo pranešimą apie rastą vyro lavoną apleistame pastate J. K. Chodkevičiaus g., kuris yra netoli naujosios bibliotekos.

Pirminiais duomenimis, mirusysis – nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjęs, 1957 m. gimęs vyras, turėjęs pravardę Sabonis. Pastaruoju metu jis buvo prisiglaudęs apleistame pastate, kuriame ir mirė – čia jį ir surado likimo draugai.

Pirminiais duomenimis, ant kūno smurto požymių nepastebėta, tačiau tiksli mirties priežastis paaiškės atlikus tyrimą. Apleistas pastatas J. K. Chodkevičiaus g. jau seniai tapęs landyne, čia ir anksčiau yra pasitaikę benamių mirčių.

„P. n.“ informacija


Surado ir sugrąžino pavogtą dviratį

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Teisėtvarka
Julija Monika Senkuvienė dar būdama mokinė įsiliejo į Lietuvos šaulių sąjungą, tad pilietiškumas ir pagalba artimui jai nėra tik deklaratyvios vertybės.

„Tikrai abejojau: ar nebus taip, kad iškviesiu policiją, o paaiškės, kad dviratis visai nepamestas – gal šeimininkas jį tik laikinai čia pasidėjo, o pats yra kur nors netoliese?“ – pasakojo kretingiškė Julija Monika Senkuvienė, kuri, pastebėjusi, kad tris dienas kažkieno dviratis guli prie daugiabučio namo, jo nuotrauką paviešino internete. Taip išaiškėjo, kad šis moksleiviui priklausantis dviratis iš tiesų buvo pavogtas.

Mėlynos spalvos dviratis gulėjo paliktas Kretingoje, Miško g., prie daugiabučio – vietoje, pro kurią, pasak J. M. Senkuvienės, praeina daug žmonių. „Pačiai pasidarė įdomu, kas jį čia pametė. Vieną dieną jis ten gulėjo, antrą... Bet kai jo niekas nepasiėmė ir trečią dieną, pasitariau su vyru, kad reikia kažką daryti – nufotografavau ir įdėjau nuotrauką į internetą, pasidalindama abejone, kad šis dviratis gali būti vogtas“, – pasakojo J. M. Senkuvienė.

Ji jau tą patį vakarą sulaukė vienos mokyklos socialinės darbuotojos skambučio, kuri papasakojo, kad šis dviratis buvo paliktas prie mokyklos ir jo ten vėliau neberado vienas mokinių. Ši moteris galėjo ir tiksliai įvardinti dviračio požymius, kuriuos nuotraukoje J. M. Senkuvienė buvo specialiai užtušavusi, kad taip galėtų išaiškinti, ar pamestu daiktu domisi jo tikrasis šeimininkas.

Be to, J. M. Senkuvienė sužinojo, kad dėl šio dviračio vagystės buvo kreiptasi ir į policiją, tad jo radimo aplinkybėmis susidomėjo ir pareigūnai.


Bėgimui rengėsi ir patys mažiausieji dalyviai, kurie entuziastingai atliko apšilimo pratimus.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį ūžavęs stiprus vėjas ir protarpiais prapliupdavęs lietus neišgąsdino „Švento Pranciškaus taurės“ bėgimo dalyvių – noras prisidėti prie kilnios misijos ir savo aukomis paremti labdaros valgyklą „Rūpestėliai“ buvo didesnis.

Viena bėgimo organizatorių ir labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ direktorė Akvilė Virbalienė teigė, kad šįmet prie starto linijos stojo 522 dalyviai, įsikaitant ir pačius mažiausiuosius, kurie bėgo simbolišką 400 metrų ilgio distanciją.

„Šiemet buvo šimtu dalyvių mažiau negu pernai, tačiau tai mūsų tikrai nenuliūdino. Dėl blogo oro dalis bėgikų neatvyko iš kitų miestų – to ir tikėjomės. Tačiau buvo tokių dalyvių, kurie bėgimui registravosi renginio dieną. Jautėme didelį dalyvių palaikymą, džiugu, kad buvo daug vietinių gyventojų, taigi pavyko pasiekti svarbiausią renginio tikslą – kilniai misijai suvienyti bendruomenę“, – kalbėjo A. Virbalienė.


Per amatų kiemelio atidarymą Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė džiaugėsi, kad muziejaus tampa tarsi miesteliu su ekspozicijomis, edukacija, kavine, prekyba ir pramogomis tam skirtose vietose.

Vakar lietumi vis prapliumpantis dangus vidurdienį nušvito ir oras nesugadino Kretingos muziejaus prie Tradicinių amatų centro surengtos šventės – trankia folkloro muzika ir smagiu amatininkų šurmuliu buvo iškilmingai atidarytas amatų kiemelis.

Negausiai į šventę susirinkusiems kretingiškiams bei svečiams savo amatus ir meistrystę demonstravo tautodailininkai iš Kretingos ir kaimyninės Plungės rajonų, o muziejus, talkinat kavinei „Pas grafą“, nuo žvarbos svečius šildė karšta žolelių arbata ir žirnių koše. Atidarymo šventės dalyvius linksmino Kretingos rajono kultūros centro folkloro ansamblis „Gervelė“ ir Šukės skyriaus meno vadovas Alvydas Vozgirdas su muzikuojančia šeima.

Tarp Amatų centro ir dvaro ratinės įrengti tradicinių amatų kiemelį ir pasatyti jame 3 medinius namelius, skirtus Kretingos rajono tautodailininkų bei sertifikuotų meistrų – duonkepių, keramikų, medžio drožėjų ir raižytojų, vilnos vėlėjų, saldainių virėjų – amatams bei krašto tautinio paveldo produktų populiarinimui buvo sumanyta, įgyvendinat Kaimo plėtros fondo finansuojamą projektą „Tradicinių amatų centro Kretingos dvaro pastatų ansamblyje plėtra“, vykdant trečiąjį jo etapą. Per pirmąjį ir antrąjį buvo atkurtas ir išplėtotas senasis dvaro šiltnamis, kuris ir tapo muziejaus edukacijai skirtu Amatų centru.

Pastarojo etapo darbai kainavo 109,47 tūkst. eurų, – iš jų Kretingos rajono savivaldybės dalis sudarė 10 proc. Įrengiant amatų kiemelį, trinkelėmis buvo išklotas 920 kv. m ploto kiemas, įrengtas LED apšvietimas, pastatyti trys mediniai nameliai-kioskai.

Kretingos muziejaus ūkvedžio Kosto Razgaičio žodžiais, pagaminti estetiškus medinius namelius, derančius prie kuriamos dvaro aplinkos, buvo patikėta Jūratės ir Prano Varkojų medienos įmonei. Dviejuose iš jų įrengti suvenyrų bei tautodailės dirbinių kioskai, o trečiasis tarnauja kaip malkinė. „Amatų centre vykdomi populiarūs edukaciniai duonos kepimo bei kiti užsiėmimai. Malkų jiems parūpiname patys, pašalindami parko medžius po vėjovartos ar senus ir paliegusius medžius“, – tvirtino K. Razgaitis.


Šiukšliavežės prasibrauna ne visur

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Problema

Kretingos „Draugystės“ sodininkų bendrijos kai kurių gatvių gyventojai turės patys rasti būdą, kaip iki jų namų valdų saugiai galėtų privažiuoti šiukšliavežės.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas