Pajūrio naujienos
Help
2018 Lapkritis
Pi 5121926
An 6132027
Tr 7142128
Ke18152229
Pe29162330
Še3101724
Se4111825
Orų prognozė
Dieną8°C debesuotumas 9 %
Naktį7°C debesuotumas 4 %
Apklausa

Ar reikėtų išrauti daugiamečius gėlynus Rotušės aikštėje?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

(1268) 2018-07-10

Istoriniai žvyrduobės laiptai „išsivaikščiojo“

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Pirmas puslapis
Tokie gremėzdiški nekokybiški betoniniai laiptai žvyrduobėje buvo išlieti vietoj išdaužytų tašytų akmeninių laiptų.

Kretingos miesto žvyrduobė šią vasarą apsivilks naują rūbą – joje kuriama poilsio zona, vaizdžiai „Šeimos slėniu“ pavadinta. Taip miesto valdžia tarytum įgyvendino dar prieškariu puoselėtą sumanymą – žvyrduobę pritaikyti miesto žmonių poreikiams. Aktyvūs kretingiškiai domisi, galgi bus atkurti ir istoriniai tašytų akmenų laiptai, įrengti dar smetonmečiu.

Žvyrduobė – iš mūrinio miesto kūrimosi laikų

„Gal miesto valdžia ar senieji miestelėnai atsimena, kada ir kur buvo išvežti išardytų plačių laiptų akmenys“, – klausė miesto istoriniu paveldu besirūpintais kraštietis Romualdas Beniušis.

„Pajūrio naujienos“ pirmiausia kreipėsi į Kretingos istorijos žinovą muziejininką Julių Kanarską, kuris neseniai išleido naują knygą „Kretingos istorijos bruožai“. Tačiau apie žvyrduobės laiptus žinių joje nėra.

Žvyrduobė – unikalus žmogaus rankų ir gamtos kūrinys. Pasak istoriko, miesto pakraštyje ji ėmė formuotis jau XVIII a., kuomet Kretingos valdytojo vyskupo Jokūbo Masalskio įsakymu, aplink Rotušės aikštę ėmė kurtis mūrinė Kretinga – mūro pastatai turėjo atsilaikyti prieš medinius namus nuolat ryjančius gaisrus. Žvyras statyboms čia buvo kasamas kelis šimtmečius, kol miestas priartėjo prie žvyrduobės ir jos eksploatacija buvo nutraukta. Ko nepadarė žmogus, bėgant metams, tą užbaigė pati gamta – žvyrduobė priminė stačiakampį amfiteatrą, kurio gylis siekė apie 10 m.

„Apie akmeninius laiptus nelabai ką ir težinau, nes rašytinių šaltinių neišlikę arba jie manęs nepasiekė. Žinau, kad tarpukariu Kretingos miesto vadžiai buvo gimusi idėja žvyrduobėje įrengti teniso kortus ir sporto aikštyną. Matyt, tuomet ir buvo pasistengta šiaurinėje ir pietinėje pusėse įrengti plačius laiptus, kurie renginių metu tarnaudavo ir kaip žiūrovų tribūnos. Žmonės čia mėgdavo fotografuotis“, – sakė jis.

R. Beniušis išsaugojo nuotrauką, kai 1943 m. žvyrduobėje įsiamžino Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir mokytojai, tarp kurių – čia dirbę ir vėliau išgarsėję kompozitorius Eduardas Balsys bei JAV išeivijos visuomenės veikėjas Juozas Kojelis.


Kretingos ligoninei – du keliai

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Aktualijos
(Iš kairės) Virginijus Domarkas, Ilona Volskienė, Antanas Vinkus, Juozas Mažeika ir Aurelijus Veryga aptarė Kretingos ligoninės likimą.

„Šiemet Kretingos ligoninė kaip dirbo, taip dirbs toliau, tačiau pertvarka laukia neišvengiamai“, – tokią žinią rajono gyventojams iš Vilniaus parvežė meras Juozas Mažeika.

Kada tam bus duotas startas, jis teigė nežinantis, o kad neužkluptų staiga, esą reikia ruoštis iš anksto. Pasak J. Mažeikos, su sveikatos ministru Aurelijumi Veryga buvo aptarti du galimi variantai: jei atitiks nustatytus kriterijus, kas mažai tikėtina, Kretingos ligoninė galės išlikti savarankiška; jei ne – turės jungtis prie netoli esančios Klaipėdos ligoninės ir Kretingoje gydymo paslaugas teikti derybų ar sutarties pagrindu. „O gal kaip tik tai būtų naudinga? Pagerėtų gydymo kokybė, nes iš Klaipėdos atvažiuotų dirbti aukštos kvalifikacijos specialistai“, – svarstė meras.

Anot jo, pertvarkant ligoninių tinklą, visoje Lietuvoje bus atsižvelgiama į šių gydymo įstaigų išsidėstymą ir į galimybes gyventojams pasiekti artimiausias trečio lygmens paslaugas teikiančias stambias ligonines, taip pat į tai, kiek pacientų, aplenkdami vietines gydymo įstaigas, į jas pagalbos kreipiasi jau dabar.

„Deja, ir šie skaičiai šiandien Kretingai nėra palankūs. Ne paslaptis, kad daug rajono gyventojų gydytis mieliau važiuoja iškart į Klaipėdą. Sveikatos apsaugos ministerija tai puikiai žino, mato teritorinių ligonių kasų suvestinėse“, – sakė meras.

Susitikimas, kuriame, be J. Mažeikos, dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas bei Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė, įvyko jų pačių iniciatyva, o suorganizuoti padėjo Seimo narys Antanas Vinkus. Apie artėjančią reformą kretingiškiai pageidavo išgirsti iš pirmų lūpų.


„Kodėl taip vangiai darbas vyksta Sporto komplekso statyboje? Aplinkinius žmones erzina neuždaryta anga“, – paskutinį Kretingos rajono savivaldybės tarybos posėdį Savivaldybės vadovų klausė tarybos narys Konstantinas Skierus.

Meras Juozas Mažeika pripažino, jog Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso statybos rangovas – bendrovė „LitCon“ šioje statyboje turi problemų. „Skauda širdį dėl sustojusių darbų. Pinigų yra, nėra kas dirba“, – teigė meras. Anot jo, bendrovė ieško tinkuotojų. Vienus buvo suradę, tačiau juos nupirko kiti. „Aptarėme situaciją su rangovu. Jeigu viskas tvarkoje, darbai vėl įsibėgės“, – kalbėjo J. Mažeika, tarybos politikus patikinęs, kad jeigu statybininkai dirbs intensyviai, panaudos visus šiems metams šiai statybai skirtus pinigus.

---

Bendra Kretingos sporto ir sveikatingumo komplekso rangos darbų kaina yra 6,26 mln. eurų. Nuo 2015 m. gruodžio darbų atlikta už 3 mln. 860 tūkst. eurų. 2018 m. suplanuota atlikti darbų už 1 mln. 375 tūkst. eurų, panaudoti iki metų pabaigos liko 900 tūkst., 2019 metais darbams likus 1,5 mln. eurų, komplekso statybą tikimasi užbaigti.

„P. n.“ informacija


Nedarant esminės pertvarkos dėl prastos infrastruktūros ir mažėjant mokinių skaičiui, uždarymas yra neišvengiamas, – tokią išvadą apie VšĮ Kretingos technologijos ir verslo mokyklą Kretingos rajono savivaldybės tarybai pateikė mokyklos būklės analizę ir perspektyvos galimybių studiją atlikusi tarptautinė konsultavimo kompanija „Civitta“.


Kretingos rajone iki 2019 metų lapkričio 30 dienos atsiras dar šešios miesto stebėjimo kameros. Taip nusprendė rajono Savivaldybės taryba, pasirašiusi partnerystės su Latvijos miestais sutartį. Abi valstybės kartu įgyvendins Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Vaizdo stebėjimo kamerų įdiegimas Latvijos ir Lietuvos miestų saugumui užtikrinti“.


Tebevykstant Žemaitės alėjos renovacijos darbams, yra numatyta įrengti 2 pėsčiųjų perėjas – ties ligonine ir bevarde gatve, einančia palei stadioną iš Žemaitės al. į Savanorių g.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Povilo Černeckio, tose vietose ir pagal kelio renovacijos projektą yra numatyta įrengti nuolatines perėjas. Dabar jos bus įrengtos laikinai – nuo paklotų šaligatvių iš vienos ir kitos pusės užpylus frezuoto asfalto dangos, bus pakloti nuolaidūs takai ir laikinai pastatyti kelio ženklai „Pėsčiųjų perėja“.

Tai praėjusią savaitę susitikę aptarė Kretingos rajono savivaldybės, Kretingos policijos bei renovacijos darbus atliekančios bendrovės „Žemaitijos keliai“ atstovai. „Nuo šiol ir vairuotojai turės budriau važiuoti, nes kretingiškiai skundėsi, kad vairuotojai nepaiso pėsčiųjų, einančių į ligoninę ar PSPC, saugumo“, – teigė P. Černeckis.

„P. n.“ informacija


Atkurs Kretingos dvaro rūmų verandą

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Kultūra
Taip atrodė Kretingos dvaro rūmų veranda praėjusio amžiaus 3-me dešimtmetyje.

Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė suskubo pasidalinti džiugia žinia, jog gerokai pasistūmėjo istorinės Kretingos dvaro rūmų verandos atkūrimo darbų eiga – gavus lėšų projektavimo darbams, ligi šios žiemos bus parengtas techninis projektas, o realūs statybos darbai turėtų prasidėti ateinantį pavasarį.

Pasak V. Kanapkienės, restauravimo darbų techninis projektas kainavo 17,5 tūkst. eurų. Lėšų – per 11,37 tūkst. eurų – jam skyrė Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kretingos rajono savivaldybė prisidėjo 6,12 tūkst. eurų. Darbus atliks konkursą laimėjusi bendrovė „Klaipėdos projektas“.

„Kelias, siekiant gauti lėšų, nebuvo lengvas, nes Kultūros ministerija neplanavo finansuoti projektavimo darbų, tik – statybos darbus, kurie kainuos apie 200 tūks. eurų. Tačiau bendrai susitelkus – ypač svarus buvo Seimo nario Antano Vinkaus indėlis, – pavyko įtikinti ministeriją, kad ši, prisidedant Savivaldybei, verandą įtrauktų į šalies paveldosaugos programą ir skirtų lėšų techniniam projektui. Drįsčiau sakyti, kad tai – bendras pastangų, kad veranda būtų kuo greičiau atstatyta, rezultatas“, – tvirtino muziejaus vadovė.

Jos žodžiais, veranda taptų ne vien nauja kultūros erdve, bet išsispręstų ir muziejaus pritaikymo neįgaliesiems problema – jiems bus įrengtas liftas, taip pat išpildyti muziejaus gaisrinės saugos bei žmonių evakuacijos reikalavimai.


„Maltoje yra taip: jeigu žmogui nepagerėjo, vadinasi, esi blogas specialistas, ir privalai pacientą atiduoti kitam specialistui“, – teigė kineziterapeutė Jolanta Tirevičiūtė, kuri kineziterapijos patirties įgijo dirbdama Maltoje.

Kretingiškė kineziterapeutė 24 metų Jolanta Tirevičiūtė, trejus metus praleidusi Maltoje, sugrįžo į gimtąjį kraštą. „Įgytą patirtį noriu pritaikyti, padėdama žmonėms čia, Lietuvoje, ir, manau, man pasiseks įgyvendinti užsibrėžtą tikslą“, – kalbėjo ji.

Mokydamasi Kauno kolegijoje kineziterapeutės specialybės, J. Tirevičiūtė nepraleido progos pasinaudoti Erasmus – studentų mainų programos – teikiamomis galimybėmis: tobulintis ir siekti žinių pagal šią programą ji buvo išvykusi II ir III kursuose, neatsisakė ir podiplominės stažuotės. „Išskirtinai rinkausi tik Maltą, kur pasilikau ir dirbau 3 metus“, – teigė mergina, kurios pastebėjimu, Maltoje kineziterapija yra labai išvystyta, jai skiriama labai daug dėmesio. Maltoje ji sutiko labai daug išsilavinusių žmonių, kurie apskritai žinioms, mokslui teikia didelę reikšmę, o jaunimas, baigęs mokslus, neužsisėdi namuose ir studijas tęsia užsienyje, ypač – Didžiojoje Britanijoje.

Dirbo moderniame reabilitacijos centre

Maltoje, skirtingai negu Lietuvoje, kineziterapija – prestižinė specialybė. J. Tirevčiūtei pasisekė – bendradarbiai, kuriuos ji sutiko per podiplominę stažuotę, pradėjo kalbinti pasilikti ir dar pasitobulinti, padirbėti Maltoje. „Galėjau dirbti ir Lietuvoje: turėjau spaudą, registracijos numerį. Tačiau darbdaviai man suteikė galimybę padirbėti, tik iš naujo reikėjo gauti registracijos numerį – Maltoje į užsieniečius žiūrima labai reikliai ir griežtai, yra žiūrima, kokius mokslus esi baigęs, ką moki. Kaip bebūtų, užsienietis juk užima vietinio specialisto darbo vietą, todėl ir reikalavimai yra didžiuliai“, – neslėpė J. Tirevičiūtė.

Ji 2 metus dirbo privačiame moderniame reabilitacijos centre, gausiai aprūpintame šiuolaikine aparatūra. Kineziterapeuto darbas – masažas, elektroterapija, mankšta. „Maltoje kineziterapeutas ir dirba visus šiuos darbus, kai Lietuvoje – tik vienoje srityje: jeigu masažas, vadinasi, – tik masažas, jeigu elektroterapija, tai ir specializuojiesi tik joje“, – kodėl buvo įdomu dirbti Maltoje, paaiškino kineziterapeutė.

Dar vienas įdomus dalykas – kad Maltoje nėra reabilitologų. Tad pats kineziterapeutas privalo testuoti pacientą, jeigu kas neaišku – konsultuotis su šeimos gydytoju. Kineziterapeutas Maltoje pats skiria gydymą, ir rezultatą – kad pacientas nebejaustų skausmo – būtina pasiekti per savaitę.

„Kineziterapijos esmė – esant sveikatos problemoms, sumažėjus darbingumui ir judėjimo laisvei, padėti žmogui sugrįžti į normalų gyvenimą, tarkim, kad jis pakiltų iš neįgaliojo vežimėlio, kad nebereiktų lazdos ir pan. Tokio rezultato dažniausiai pavykdavo pasiekti pacientui taikant individualų kineziterapinį gydymą, kai Lietuvoje, J. Tirevičiūtės pastebėjimu, dažniausiai apsiribojama viena ir ta pačia schema – 5 masažai, 5 seansai elektroterapijos, 5-kart mankšta. „Būdavo, jog žmogui masažas visiškai nereikalingas, tada keiti į kitą kompleksą, kuris duodavo konkretų rezultatą“, – kineziterapeutė atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje dažniausiai taikomos normuotos ir visiems vienodos procedūros, daugiau dirbama didelėmis grupėmis, mažai individualizuoto darbo, kuriam Maltoje skiriamas ypatingas dėmesys.


Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytojos Bonetos Baltrūnienės teigimu, šio laikmečio vaikų sveikatos rykštės – sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

Pasibaigus mokslo metams, šeimos gydytojai jau ragina tėvus susirūpinti, kad jų vaikams būtų patikrinta sveikata prieš ateinantį rugsėjį. „Per vasarą vaikai gali pakoreguoti kai kuriuos blogus įpročius ir rudenį į mokyklą išeiti gerokai sveikesni“, – tvirtino Kretingos šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Boneta Baltrūnienė, kuri rūpinasi daugiau kaip 400 mažųjų savo pacientų sveikata.

Ydingas grandininis procesas

B. Baltrūnienės žodžiais, profilaktinis sveikatos patikrinimas privalomas visiems vaikams – nuo lopšelinukų-darželinukų iki abiturientų – kasmet, prieš pradedant vaikui lankyti ugdymo ar mokymo įstaigą. „Šeimos gydytojas vaiko sveikatą patikrina visapusiškai – klausą, akis, širdį, apžiūri stuburą, atlieka reikalingus kraujo ir šlapimo tyrimus ir pagal tai objektyviai įvertina jo sveikatos būklę“, – tvirtino medikė.

Šeimos gydytojai dažniausiai išskiria tokias pagrindines vaikų sveikatos problemas: sutrikusi rega, iškrypęs stuburas ir viršsvoris.

„Tai yra grandinis procesas: vaikai labai daug laiko praleidžia prie kompiuterio, mobiliųjų telefonų ar televizoriaus, jų akys nuolat įtemptos, be to, į ekranus dažnas žiūri netaisyklingai sėdėdamas. Vaikai taip įsijaučia į vyksmą, kad nuolat kažką kramsnoja, nesuvokdami suvalgyto maisto kiekio, dėl to automatiškai auga viršsvoris. Dažnas vaikas pats gydytojui prisipažįsta, kad valgo bet kaip – nuolat kramto, jaučiasi sotus ir jam nebesinori normaliai pagaminto maisto. O to pasekmė – užkietėję vaiko viduriai, atsirandantys diegliai“, – pagrindinę šio laikmečio vaikų sveikatos problemą apibūdino šeimos gydytoja.


Kristina Piluckytė:

– Taip, prasidėjus uogų metui, nusiskinu ir čia pat ragauju. Nebijau užkrato, nes visos tos gėrybės užauginamos mamos sode, darže, netręštos žmogaus sveikatai pavojingais chemikalais. Dar skaniau ką tik nusiskinta braškė ar vyšnia.

Neringa GAGILIENĖ:

– Nuo mažens tėvų buvau mokoma prieš valgant vaisius, daržoves ir uogas nusiplauti. Šią nuostatą skiepiju ir savo dukroms. Nusiskynusios kokią uogą, jos tuoj bėga nusiplauti. Nors mes turime savo daržą, tačiau juk negali uždrausti nei dulkei nusėsti, nei vabalui ar katinui prabėgti.

Donatas ŠIMELIŪNAS:

– Dabar gyvenu pas močiutę, kuri turi sodą ir daržą. Prisirpusios uogos, žinoma, vilioja. Dažniausiai jas valgau tiesiai iš lysvės – nebijau kuo nors apsikrėsti. Tiek metų jau taip darau, ir nė karto nebuvau susirgęs. Kartais net turguje nusipirkęs braškių, jei labai noriu, kol pareinu namo, suvalgau neplautas.

Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistės Linos KELEVIŠIENĖS komentaras

– Šviežios uogos – vitaminų ir mineralų šaltinis. Bet nenuplauta uoga, dedama į burną, gali „padovanoti“ sudėtingų ir sunkiai išgydomų ligų. Niekada nežinome, kas lietė uogą – įvairūs vabzdžiai, musės, blakės, benamiai šunys ar katės, laukiniai gyvūnai. Galų gale, ir mūsų pačių rankos sode nebūna tokios švarios, tarsi ką tik nuplautos. Valgydami neplautas uogas žmonės dažniausiai užsikrečia helmintozėmis. Ši liga išsivysto, kai kirminai parazituoja žmogaus organizme. Galima užsikrėsti ir kitomis bakterinėmis bei virusinėmis infekcijomis: bakterine dizenterija, žarnyno lazdelės sukelta infekcija, vidurių šiltine, hepatitu A ir pirmuonių sukeltomis ligomis: toksoplazmoze, liambliaze, kriptosporidiaze, amebiaze, balantidiaze ir kt. Norint išvengti užsikrėtimo, uogas būtina kruopščiai plauti tekančiu švariu vandeniu ir nepamiršti tinkamos rankų higienos.

Kalbino Audrone GRIEŽIENĖ, fotografavo Rita NAGIENĖ


  • Iš po­li­ci­jos su­ves­ti­nių

KRETINGOS m.

J. BASANAVIČIAUS g. liepos 2 d. apie 9 val. vyras, gimęs 1959 m., pastebėjo, kad iš statomo objekto teritorijos pavogta betono maišyklė, kurios vertė – 180 eurų.

KRETINGOS r.

PRŪDGALIO k. liepos 3 d. apie 11 val. atvykęs į jam priklausančią negyvenamąją sodybą, 1970 m. gimęs vyras pamatė, kad, sugadinus pakabinamąją spyną, patekta į kroviniams gabenti jūra skirto konteinerio vidų. Pagrobtas metalo virinimo aparatas, kurio vertė – 200 eurų, ir 300 eurų kainuojanti benzininė žoliapjovė.

PADVARIŲ k., Salantų g., liepos 2 d. apie 15 val. vyras, gimęs 1987 m., sulaikė neblaivų automobilio „Opel Zafira“ vairuotoją, gimusį 1964 m. Vairuotojas, kuriam nustatytas 2,13 prom. girtumas, sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

PALANGOJE.

VYTAUTO g. Liepos 8 d. 10 val. vyras, gimęs 1989 m., pastebėjo, kad iš namo kiemo pavogtas jo pilkos spalvos automobilis „Toyota Auris“. Padaryta 22 tūkst. 800 eurų žala.

VANAGUPĖS g. liepos 8 d. nuo 13 iki 15. 35 val. apvogtas butas. Dingo dokumentai, nešiojamasis kompiuteris ir jo priedai, automobilio BMW registracijos dokumentai ir užvedimo raktas, vyriški ir moteriški kvepalai, kosmetikos rinkinys, kredito kortelės, lauko teniso raketės, 5 tūkst. 800 eurų grynųjų pinigų, du rankiniai laikrodžiai, moteriški kailiniai, vaikiški drabužiai, du džemperiai, piniginė. Iš viso padaryta 21 tūkst. 950 eurų žala. Į butą patekta išlaužus miegamojo kambario lango rėmą.

BANGŲ g. gyventoja liepos 7 d. apie 18 val. pastebėjo, kad buvo įsibrauta į šeimos namus. Pavogti įvairūs daiktai, padaryta 6 tūkst. 870 eurų žala.

Iš daugiabučio namo kiemo automobilių stovėjimo aikštelės dingo išvakarėse apie 20 val. paliktas 2017 m. pagamintas automobilis „BMW 528i“. Liepos 3 d. apie tai Policijos komisariatui pranešė 1995 m. gimęs šio automobilio savininkas. Jis patyrė 9 tūkst. eurų nuostolį.

LIEPOJOS pl. liepos 8 d. apie 16. 45 val. neblaivus vyras (2,14 prom.), vairuodamas automobilį „VW Golf“, sukėlė eismo įvykį. Jo metu žmonės nenukentėjo. Vairuotojas uždarytas į areštinę.

VYTAUTO g. po namu įrengtoje transporto priemonių stovėjimo aikštelėje liepos 3 d. apie 13. 50 val. pastebėta, kad pavogti įmonei priklausančio automobilio „BMW X4“ kairiosios ir dešiniosios pusės veidrodėlių stiklai. Padaryta apie 700 eurų žala.

„P. n.“ informacija


Kretingos kolektyvų delegacija šventinėje eisenoje

Šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos...“ šokio, teatro, dainų bei folkloro ritmu visą savaitę sukosi daugiau nei pusė tūkstančio kretingiškių.

Kretingos rajono savivaldybės atstovės spaudai Gintarės Benaitytės teigimu, šiemet Dainų šventėje iš viso dalyvavo 31 Kretingos rajono kolektyvas iš Kretingos, Darbėnų, Kartenos, Kurmaičių, S. Įpilties, Šukės, Vydmantų bei Salantų. Kretingos rajonui Dainų šventėje atstovavo penki chorai, šeši folkloro kolektyvai, trys liaudies instrumentų ansambliai, liaudies instrumentų orkestras, dešimt liaudies šokių kolektyvų, trys mėgėjų teatro kolektyvai, vokalinis ansamblis ir pučiamųjų orkestras bei choreografinė grupė. „Iš viso dainų šventėje pasirodė 578 dalyviai, kartu su organizacinės darbo grupės nariais ir medicinos personalu Kretingos rajono delegaciją sudarė 629 asmenys“, – sakė G. Benaitytė.

Pasidomėti, kaip Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje seksis nemažam būriui talentingų, dainuojančių ir šokančių rajono mokinių bei suaugusiųjų kolektyvams iš Kretingos rajono bei apžvelgti, kokiomis sąlygomis jie gyvena, kaip sklandžiai užtikrinamas kolektyvų pavėžėjimas, į Vilnių buvo išvykę ir Savivaldybės vadovai. Meras Juozas Mažeika ir administracijos direktorius Virginijus Domarkas Dainų šventės renginiuose lankėsi nuo praėjusio trečiadienio, mero pavaduotoja Danutė Skruibienė atvyko praėjusį ketvirtadienį.

Vadovai apsilankė Ansamblių vakare „Tėvyne mūsų“, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte „Vario audra“ bei Šokių dienoje „Saulės rato ritimai“. Jie nepraleido ir Dainų šventės kulminacijos, vieno spalvingiausių, smagiausių ir gyvybingiausių šventės renginių: liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną vadovai kartu su šventės dalyviais žygiavo šventinėse šimtmečio eitynėse iš Katedros aikštės į Vingio parką bei apsilankė parko estradoje įvykusioje Dainų dienoje „Vienybė težydi“, kurioje dalyvavo per 12 tūkst. dainininkų iš visos Lietuvos.


Kūlupėnų gyvenvietę papuošė Antano Lubio sukurta skulptūra „Verpstė“. Tuo pasidžiaugė vietos bendruomenė, susirinkusi giedoti „Tautiškos giesmės“.

Liepos 6-oji – Valstybės, arba Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo, diena neatsiejama nuo iniciatyvos vieningai sugiedoti „Tautišką giesmę“ – valstybės himną, kuris plačiai skambėjo ir mūsų rajone: giedoti himno telkėsi miestelėnai, bendruomenės, pavieniai žmonės.

KŪLUPĖNUOSE iniciatyva kartu sugiedoti „Tautišką giesmę“ sutapo su gražiu Valstybės dienos paminėjimo akcentu: nuo šiol Kūlupėnų gyvenvietę puošia tautodailininko Antano Lubio sukurta medžio skulptūra „Verpstė“, kuri ne tik įprasmina Kūlupėnus, kaip linų kraštą, kažkada puoselėjusį linų auginimo ir dorojimo tradicijas, bet ir simbolizuoja Lietuvos 100-metį. Medžio meistras, 2016 m. rajono Savivaldybės kultūros ir meno premijos nominantas, Kūlupėnų bažnyčios medžio darbų – šventoriaus kryžiaus, centrinio altoriaus, klausyklų – autorius, „Verpstę“ sukūrė iš ąžuolo, kurį bendruomenei padovanojo Kretingos miškų urėdija.

Per 100-ą himno giedoti susirinkusių kūlupėniškių pasveikino Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mergaičių ansamblis (vad. Ona Karnauskienė, akomponavo Stasys Jucys), skulptūrą pašventino Kūlupėnų parapijos klebonas Mindaugas Nausėda, renginį vedė Kretingos rajono kultūros centro Kūlupėnų skyriaus vedėja Jovita Rimkuvienė, susirinkusiems priminusi verpstės reikšmę ir simboliką lietuvių tautos gyvenime.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas