|
|
|
(1193) 2017-10-13Nepamačius ženklų, „pažadins“ kalneliai
„Nesinori keiktis, bet kam šovė į galvą tokia mintis, kad reikia pastatyti kalniukus prieš pervažą?“, – taip kretingiškiai reagavo ir socialiniame interneto tinklapyje „Facebook“ užkūrė diskusiją, pamatę, kad abipus geležinkelio pervažos, kuri yra netoli naujųjų kapinių, išpilti greičio mažinimo kalneliai. Tačiau kelininkai įsitikinę, kad šios priemonės ateityje padės išvengti tragedijų ant geležinkelio bėgių. Pamatę naujuosius greičio mažinimo kalnelius abipus geležinkelio pervažos, žmonės viešojoje erdvėje svarstė, kam jie reikalingi – juk visi ir taip sustoja prie „Stop“ ženklų, o dabar būtinybė stabčioti dar prie kalnelių esą tik prailgins transporto eiles. „Kas dėsis per Vėlines?“, – klausė skaitytojai, paskambinę ir į redakciją. Greičio mažinimo kalneliai, įrengti prie pervažos, nustebino ir šalia esančių laidotuvių namų „Rimtis“ savininką Juozą Donauską. „Dar suprantu, greičio mažinimo kalnelio iš Darbėnų pusės prasmę – ten yra pėsčiųjų perėja, tai gal ir logiška vairuotojus priversti sumažinti greitį. Tačiau tas kalnelis, kuris yra iš Kretingos pusės, man atrodytų nereikalingas, nes visi ir taip susilėtina, artėdami prie pervažos. Retenybė, kad kas prie jos nesustotų – juk visi bijo baudų, – kalbėjo J. Donauskas. – Geriau už tuos pinigus būtų padarę praėjimą pėstiesiems per pervažą. Dabar šaligatvis keliu yra, o per bėgius saugaus praėjimo nėra. Tai būtų reikalingesnis dalykas.“
Ar jaučiate prasidėjusią prezidento rinkimų kovą?
Projekto neįvykdžius laiku, gresia delspinigiai
„Pajūrio naujienoms“ pradėjus domėtis, ar bendrovė „Šiaulių plentas“ įvykdys savo įsipareigojimus ir išasfaltuos žvyrkelius Kretingos rajone, šiuo klausimu savo poziciją išsakė ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.
Gausūs lietūs išryškino melioracijos problemas
Kasdien lietui merkiant žemę, specialistai stebi upių vandens lygio pakitimus – jie ramina, kad kol kas potvynio grėsmės Kretingos rajone nėra. Tačiau ir esamo paviršinio vandens patvinimo užtenka, kad būtų apnuogintos bėdos dėl netvarkingų melioracijos griovių.
Kretingos muziejus šiuo metu rengia parodą „Grafų Tiškevičių Žiemos sodo istorija“, skirtą Žiemos sodo atkūrimo 30-mečiui. Parodą planuojama atidaryti lapkričio 16 d. „Labai norėtųsi, kad rengiant parodą prisidėtų ir kretingiškiai – gal jie savo fotografijų albumuose turi Kretingos dvaro, parko, o ypač – Žiemos sodo vaizdų. Lauktume ir sovietinio laikotarpio, kada buvo pradėtas atkurti sodas, nuotraukų. Tikiuosi, kad jų išlikę ir kad kretingiškiai tomis nuotraukomis mielai pasidalins su Kretingos muziejumi“, – kalbėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.
Žiemos sodą Kretingos dvare įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius, 1875 m. nupirkęs dvarą, rekonstravęs rūmus ir pastatęs oranžeriją. Jau tada Žiemos sode puikavosi vėduoklinės palmės, augo bananmedžiai, kaktusai, apelsinmedžiai, laurai, citrinmedžiai, didžiulė araukarija, o koralais išpuoštomis sienomis raizgėsi vijokliai. Uolomis žemyn krito krioklys, kurio vanduo upeliukais tekėjo į nedidelius tvenkinius. Vandenyje nardė dekoratyvinės žuvys, o iš vieno tvenkinio tryško aukštas fontanas. 1912 m. grafas Aleksandras Tiškevičius oranžeriją perstatė ir sumažino. Po rekonstrukcijos sode buvo pasodinta naujų retų augalų, kurie buvo rūpestingai prižiūrimi.
KŪRYBOS KRAITĖ
„Kitoje erdvėje“ – šešėlių teatras
Šį lapkritį į Kretingą sugrįžta tradicinis netradicinio teatro festivalis „Kita erdvė. Vakarų krantas“, kurį nuspalvins du išskirtiniai renginiai: vienintelis Lietuvoje rankų šešėlių teatras „Budrugana“ ir jo spektaklis „Keturi metų laikai“, bei Klaipėdos kamerinis orkestras išvien su lėlių tetaro spektakliu „Katinėlis ir gaidelis“.
Lėlių kelias iš Kretingos
Apie liaudies vaidinimus, jų kilmę ir lėlininkystės tradicijas Kretingos vaikų ir jaunimo teatro „Atžalynas“ studijoje susirinkusiems kretingiškiams pasakojo garsi šalies lėlininkė teatrologė Salomėja Burneikaitė, tuo pačiu pristatydama savo projektą „Liaudiškoji lėlių teatro tradicija Žemaitijoje“. Lėlininkystė yra gyvenimo filosofija Domėtis Kretingos krašto lėlių istorija S. Burneikaitę paskatino 2005 m. „Atžalyno“ festivalio metu kretingiškio režisieriaus Algimanto Verbuto surengta išvyka „Lėlių keliu“, aplankant Grūšlaukės, Latvelių, Kalnalio, Dupulčių kaimų bei Salantų dievdirbius, senuosius gyventojus ir besiklausant jų pasakojimų. „Lėlės nuo seno egzistavo ritualuose, žaidimuose, siekiant paveikti antgamtinį pasaulį, anapusines būtybes. Liaudis ilgais žiemos vakarais, spragsint ugniakurui, vaidindavo šešėlių teatrą. Lėlių teatras egzistavo prasčiokų šeimose, o turtingesni vaikai žaisdavo su guvernantėmis. Pirštininė lėlytė – taip pat lėlių teatras, rusai turi savo Petrušką, prancūzai Pjerą, Italiją garsina medinis Pinokis“, – kalbėjo S. Burneikaitė. Žemaitiškos koplytėlės S. Burneikaitei primenančios krikščioniškose šalyse populiarų „šėpos teatrą“ – mažas kilnojamas bažnytėles, namelius, kuriose vaidinama prakartėlė – Jėzaus gimimo istorija. A. Verbuto ilgus metus kurta ir puoselėta kojūkininkų trupė, pastebėjo teatrologė, taip pat yra teatras su archaiškomis ištakomis. Lėlininkystė, tikino S. Burneikaitė, yra filosofija, gilus pasaulio pažinimas, ligi galo neištyrinėtas ir nesuprantamas. „Tarkim, Velykų saloje, ant žemės matosi tik akmenų stulpai, tačiau juos atkasus, pasimato turtinga kultūrinė dalis“, – pašnekovė savo pasakojimą iliustravo nuotraukomis.
Baroko muzikos renesansas Kretingoje
Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje, kuri šiemet mini 400 metų jubiliejų, buvo surengtas I tarptautinis Kretingos senosios muzikos festivalis – tai išskirtinė dovana miestiečiams be svečiams. Tris vakarus po žmonių sausakimšai pripildytos bažnyčios skliautais skambėjo unikaliais istoriniais vargonais atliekama senoji baroko muzika, menanti Lietuvos dvarų kultūrą, taip pat ir – Kretingos bažnyčios pastatymo pradžią.
Grafikės žvilgsnis į spalvotą dykumą
Ketvirtoji kretingiškės menininkės 29-erių Rasos Lazdauskaitės spalvotos grafikos paroda „Diena po lietaus“ buvo atidaryta šį lietingą spalį Kretingos bažnyčios galerijoje ir savo nuotaika bei spalvomis tarytum sugrąžino vasarą tarp jos skliautų.
„Baltijos rampoje“ – kretingiškio spektaklis estiškai
Tarptautiniame mėgėjų teatrų festivalyje „Baltijos rampa“, įvykusiame šį rudenį Jūrmaloje, buvo parodytas ir itin gerai įvertintas Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro vyriausiojo režisieriaus Nerijaus Gedmino su Estijos Rakverės miesto dramos grupe „KaRakTer“ sukurtas spektaklis Adomo Stančiko „Sraigė“. Pokyčiai neleidžia sustingti Šį spektaklį specialiai „Baltijos rampos“ festivaliui N. Gedminas kūrė praėjusią vasarą Rakverėje pagal bendrą Lietuvos-Latvijos-Estijos nacionalinių kultūros centrų bei mėgėjų teatrų asociacijos vykdytą meninį projektą, kuriuo buvo sumanyta apsikeisti režisieriais. Dalyvauti projekte iš kiekvienos šalies buvo pakviesta po du režisierius. Iš Lietuvos, be N. Gedmino, dar buvo pakviestas jo kolega anykštėnas režisierius Jonas Buziliauskas, dirbęs su mėgėjų teatro grupe Rygoje. Kitų Baltijos šalių režisieriai statė spektaklius Anykščių bei Joniškio mėgėjų teatruose.
KRETINGOJE. VILNIAUS ir SAVANORIŲ g. sankryžoje. Spalio 11 dieną apie 11 val. 1958 m. gimęs blaivus kretingiškis, vairuodamas maršrutinį keleivinį autobusą, siekdamas išvengti susidūrimo su netikėtai iš Savanorių g. išsukusiu lengvuoju automobiliu, staiga stabdė autobusą. Stabdymo metu susižalojo autobuse stovėjusi 80-metė moteris. Senjorei medikai diagnozavo dešinės rankos stipinkaulio lūžį, ji gydoma ambulatoriškai. KRETINGOS r. ŽIBININKŲ k. Spalio 9 dieną į Kretingos policiją kreipėsi gyventojas, kuris pasakojo, kad spalio 9 d. apie 22.45 val. grįžęs namo pastebėjo, jog, įsibrovus per pirmojo aukšto balkono duris, vagys iš namų išnešė 8 tūkst. Eur ir 380 JAV dolerių. PALANGOJE. KRETINGOS g. Spalio 12 d. apie 1 val. 20 min. bute konflikto metu neblaivus (2,64 prom.) vyras (g. 1974 m.) peiliu sužalojo vyrą (gim. 1982 m.), kuris dėl dešinio žasto durtinės žaizdos paguldytas į Klaipėdos ligoninę bei moterį (gim. 1977 m.), kuri dėl plaštakos pjautinės žaizdos gydoma ambulatoriškai. Įtariamasis uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija<
Kretingos veteranams – Masinio futbolo taurė
Kaune finišavo Lietuvos senjorų 50+ mažojo futbolo „8×8“ varžybos, iš kurių Kretingos futbolo veteranai sugrįžo iškovoję Lietuvos masinio futbolo asociacijos taurę. Po ne itin sėkmingo paskutinio turo, kurio susitikimai rugsėjo mėnesio pradžioje buvo surengti Kretingoje, kretingiškiai liko be didžiojo finalo, tačiau dar galėjo pakovoti dėl V-VIII v., arba Masinio futbolo asociacijos taurės. Pusfinalio rungtynes Kretingos „Veteranas“ žaidė su FK „Druskininkai“ komanda ir laimėjo 5:1. Įvarčių autoriai – Algis Einikis ir Laimutis Aukselis – po 2, Viktoras Budrys – 1. Kitos pusfinalio rungtynės tarp „Klaipėdos veteranų“ ir FK „Karmėlava“ komandų taip pat baigėsi rezultatu 5:1 klaipėdiečių naudai. Tad finale kretingiškiai varžėsi su klaipėdiečiais ir, pasibaigus rungtynių laikui, rezultatas buvo lygus – 1:1. Kas taps Masinio futbolo asociacijos taurės laimėtoju, lėmė baudiniai. Po jų serijos 3:2 nugalėjo Kretingos FK „Veteranas“. Geriausio mūsų komandos žaidėjo prizą pelnė Rimantas Macius.
Šokėjų pergalė
Šokėjų pergalė Sezoną pradėjo Pranciškonų sportinių šokių studijos „Ritmas“ šokėjai, treniruojami Alfonso Mačėno, Eglės Mačėnaitės ir Sigitos Mačėnaitės. Kaune įvykusiame tarptautiniame sportinių šokių konkurse „Rudens taurė 2017“ „Ritmo“ šokėjai Modestas Jonutis ir Evelina Petrauskaitė jaunių-II amžiaus grupėje D klasėje Lotyvnų Amerikos šokių programoje užėmė Iv. Anot trenerių, ši pora nuosekliai dirba per repeticijas, turi didelį norą laimėti, siekius, o tai ir davė gerą rezultatą. „Sezonas tik prasidėjo, ir mes, „Ritmo“ vadovai, tikimės, kad šokėjai nudžiugins dar ne viena pergale“, – teigė A. Mačėnas.
„P. n.“ informacija
Meistriškumo pamokas perduoda jaunimui
Kol orai leis, tol Kretingos jaunimo motobolo komanda tęs treniruotes Kretingos motodrome, kur mokosi valdyti motociklus ir perprasti šio žaidimo subtilybes. Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis ir treneris Renatas Žiubrys neslėpė: jei šie 16-17 metų vaikinai išliks tokie entuziastingi ir rodys progresą, jau artimiausią sezoną jų laukia varžybos išvykose, o galbūt ir pasirodymas Europos čempionate. E. Steckis pasidžiaugė, kad pavyko įgyvendinti jau ne vienerius metus brandintą idėją – suburti jaunimo motobolo komandą. Dalis jos narių treniruotis pradėjo jau pernai, o kai kurie į kolektyvą įsilieja kaip tik šiuo metu. „Kiekvienas rimtesnis motobolo klubas turi ir jaunimo komandą, kurioje išugdyti žaidėjai vėliau papildo pagrindinę suaugusiųjų komandą. Užsitikrinti pamainą yra būtina, jei norime, kad Kretingos motobolo komanda toliau gyvuotų, – kalbėjo E. Steckis. – Džiaugiamės, kad šį mūsų tikslą suprato ir palaikė Kretingos rajono savivaldybė bei privatūs rėmėjai – už jų skirtas lėšas keturis jaunimo komandai skirtus motociklus įsigijome pernai, o dar keturis – šiemet.“ E. Steckio teigimu, 8 motociklai bei jų parvežimas iš Vokietijos iš viso kainavo apie 25 tūkst. Eur. „Šie motociklai, kurių variklio galia – 80 kub. cm, yra specialiai pagaminti motobolui: jų korpusas yra žemesnis, yra laikiklis kamuoliui varyti, skiriasi kitos detalės“, – paaiškino E. Steckis.
Seniūnas „inauguracijos“ nešventė – paniro į rūpesčius
Antradienis buvo pirmoji oficiali Vydmantų seniūnijos seniūno Rimvydo Šakinio darbo diena. Ta proga naująjį vadovą pasveikino, sutarimo su kaimo žmonėmis palinkėjo Kretingos rajono meras Juozas Mažeika, Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas, šalia esančių švietimo ir kultūros įstaigų, bendruomenės centro atstovai. Daug metų iki tol vydmantiškių gerove rūpinęsis Antanas Gedminas savo įpėdiniui perdavė seniūnijos antspaudą.
„Tereko“ sėkmė JAV
Kretingos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „Terekas“ Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) pasirašė keletą sutarčių, pagal kurias iš „Tereko“ bus nupirkta šio įmonės sukurta plastikinės taros gaminimo įranga. „Nutarę pasitikrinti, kuo galėtume būti įdomūs Vakarų Amerikai, sudalyvavome tame krašte didžiausioje parodoje „Pack Expo Las Vegas“– specialiai tai parodai pagaminome plastikinės taros gaminimo įrangą. Idėja pristatyti save Vakarų Amerikai galėjo baigtis dideliu nuostoliu – kai laivas su įranga priartėjo prie Hiustono, kaip tik siautėjo uraganas, ir uostas neįsileido laivo. Bet viskas baigėsi laimingai, ir mūsų įranga buvo pristatyta į iš anksto išsinuomotą stendą“, – kalbėjo bendrovės „Terekas“ vykdantysis direktorius Gintautas Maksvytis. Jo pastebėjimu, parodoje savo įrangą eksponavo labai daug Kinijos gamintojų, – pasirodo, iš Kinijos pasiekti Vakarų Amerikos krantą nėra toli ir sudėtinga, tačiau kinai nesivargino atvežti ir parodyti savų gaminių. |
|
