|
|
|
(1188) 2017-09-26Postringavimų apie ekstremalius įvykius ūkininkai nenorėjo girdėti
Kretingos rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija vis dėlto patenkino ūkininkų reikalavimą ir rajone, išskyrus Kretingos ir Salantų miestų seniūnijų teritorijas, dėl žliuginų dirvų paskelbė ekstremalią situaciją. Kriterijai – juodu ant balto Tačiau dėl šio sprendimo rajono ūkininkams teko pakovoti. Penktadienio rytą Savivaldybės posėdžių salėje įvykusio pasitarimo su meru Juozu Mažeika, administracijos direktoriumi Virginijumi Domarku, Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotoju Algimantu Gedvilu bei Civilinės saugos, viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušiene ir Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūniene buvo bandoma įtikinti, kad Kretingos rajonas neatitinka Lietuvos Vyriausybės nustatytų kriterijų. Pasak A. Gedvilo, savivaldybių lygiu ekstremali situacija gali būti skelbiama tik tada, kai iš nuolatinės vietos evakuojama 300 gyventojų, kai sutrikdomos 500 gyventojų būtiniausios veiklos sąlygos, ir tai trunka ilgiau negu 24 valandas, kai padariniai išplinta dviejuose trečdaliuose savivaldybės teritorijos, kai prašoma daugiau kaip trijų savivaldybių pagalbos. „Akivaizdu, kad mes neturim pagrindo skelbti ekstremalios situacijos, galim kalbėti tik apie ekstremalius įvykius atskiruose ūkininkų ūkiuose“, – sakė teisininkas. V. Domarkas pridūrė, kad tokiu atveju dėl ekstremalaus įvykio į Žemės ūkio ministeriją galėtų kreiptis kiekvienas nukentėjęs ūkininko ūkis atskirai, o iš prie „Kretingos vandenų“ esančios Agrometeorologijos stoties reikalingas pažymas apie kritulių kiekius ir dirvos drėgnumą užsakytų pati Savivaldybė.
Praėjusį penktadienį, rugsėjo 22 d., Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Kęstutis Navickas VĮ Kretingos miškų urėdijoje susitiko su urėdijos darbuotojais ir aptarė valstybės miškų sistemos pertvarkos eigą.
Su kariškiais aptarė bendradarbiavimą
Vakar Kretingos rajono savivaldybės meras Juozas Mažeika priėmė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vadą majorą Mindaugą Stackevičių, vyr. puskarininkį Žydrūną Šukį ir kuopos Kretingoje vadą, kapitoną Mindaugą Albrechtą.
Muziejus – apie tuos, kurie kūrė Nepriklausomybę
Kretingos muziejus rugsėjo 28 dieną pradeda edukacinę programą „Lietuva, tėvyne mūsų“, skirtą V–XII klasių mokiniams. Kretingos muziejaus Informacijos ir edukacijos skyriaus vedėjos Jurgitos Paulauskienės žodžiais, tai bus Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui skirta programa, siekiant supažindinti mokinius su savojo miesto Nepriklausomybės istorija ir ją kūrusiais žmonėmis.
Teisme prabilęs kaltinamasis abejonių neišsklaidė
„Nežinau, nesigilinau, neatsimenu“, – šiuos tris žodžius kartojo 58 metų Mažeikių rajono gyventojas Vytautas Mockus, atsakydamas į daugelį teisme jam pateiktų klausimų dėl to, kaip jam neteisėtai buvo atkurta nuosavybė į 151,86 ha ploto žemę Kretingos r., Mišučių kaime. Prokuratūros žiniomis, šis nekilnojamasis turtas, kurio vertė – 253 tūkst. 473 Eur, iki nacionalizacijos priklausė Vytautui Mongirdui, kuris net neturėjo palikuonių.
KRETINGOJE. LAISVĖS G. Rugsėjo 24 dieną apie 12 val. moteris pastebėjo, jog išdaužtas jos automobilio „Ford Mondeo“ langas ir pavogtas vaizdo registratorius, vertas 80 eurų. Netrukus pareigūnai sulaikė šiuo nusikaltimu įtariamą 1981 m. gimusį vyrą, jis uždarytas į areštinę. KRETINGOS R. KALGRAUŽIŲ K. Rugsėjo 22 dieną apie 22 val. sustabdytas mopedas be valstybinių numerių ženklų, kurio 1971 m. gimęs vairuotojas buvo neblaivus (1,53 prom.). PALANGOJE. J. BASANAVIČIAUS G. Rugsėjo 23 d. apie 23 val. 40 min. kavinėje konflikto metu neblaivus (1,29 prom.) vyras (gim. 1972 m.) peiliu sužalojo kitą vyrą (gim. 1971 m.), kuris dėl durtinės žaizdos krūtinėje paguldytas į Klaipėdos ligoninę. Įtariamasis uždarytas į areštinę.
„P. n.“ informacija
Veiklos sukaktį pasitinka naujomis investicijomis
„Philip Morris International“ mini 20 metų veiklos sukaktį, kai įvykdė „plyno lauko“ investiciją ir fabriką iš Klaipėdos senamiesčio perkėlė į Laisvąją ekonominę zoną. Simboliška, kad šis jubiliejus sutapo ir su fabriko modernizavimo projekto pirmojo etapo užbaigimu – į plėtrą jau investuota 19 mln. Eur.
Turi pasiūlymų, kaip organizuoti eismą Akmenės g.
Ilgametis vairavimo mokytojas Romanas Vizgaudas sureagavo į „Pajūrio naujienose“ paviešintą Akmenės g. gyventojų prašymą apriboti transporto eismą jų gatve – ši esanti per siaura intensyviam judėjimui, čia nėra šaligatvių pėstiesiems. Situaciją Akmenės gatvėje išanalizavęs R. Vizgaudas suformulavo keletą pasiūlymų, o kuris jų tinkamiausias – kvietė diskutuoti visuomenę.
Pagalba senolei – tik už pinigus
Garbaus amžiaus kretingiškė Bronė Gagilienė, nežinodama, kieno prašyti, kad nupjautų prie pat namo augančią ir, jos manymu, grėsmę keliančią pušį bei pašalintų širšių lizdą, pagalbos kreipėsi į redakciją. „Skambinau pagal skelbimus laikraštyje, kurie siūlosi atlieką įvairius darbus, bet man atsakė – neapsimoka arba tokių darbų nedirba. Artimųjų šalia neturiu, kaimynas dirba užsienyje, kas man gali padėti“, – susijaudinusi teiravosi 80-metė.
Tragiška eismo nelaimė
Rugsėjo 23 dieną apie 14.25 val. Laivių kaimo ribose, kelio Salantai-Plateliai-Alsėdžiai trečiajame kilometre, nereguliuojamoje sankryžoje automobilis „Honda Civic“, sukęs į kairę, susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusiu motociklu „Honda“. Šią transporto priemonę vairavęs mažeikiškis (g. 1983 m.) nuo patirtų sužalojimų žuvo vietoje. Automobilį „Honda Civic“ vairavusi plungiškė (gim. 1987 m.) buvo blaivi. Moteris dėl politraumos gydoma ligoninėje. Į eismo įvykio vietą buvo iškviesti ne tik medikai, bet ir ugniagesiai – jiems buvo pranešta, kad susidūrusiose transporto priemonėse yra galimai prispaustų žmonių. Atvykus į vietą, ši informacija nepasitvirtino, tačiau ugniagesiams teko automobilyje atjungti akumuliatorių ir nuo motociklo atitrūkusį kuro baką su kuru nunešti toliau nuo vietos. Po policijos apžiūros ugniagesiai patraukė transporto priemones nuo kelio, surinko išsiliejusį kurą bei tepalus ir sutvarkė įvykio vietą.
„P. n.“ informacija
Eitynės holokausto aukoms atminti
Praėjusį šeštadienį, rugsėjo 23-ąją, minint Lietuvos žydų genocido dieną, Kretingoje ir vėl buvo surengtos eitynės iš Rotušės aikštės į žydų kapines, taip pagerbiant mieste prieškariu gyvenusios ir karo pradžioje sunaikintos žydų bendruomenės žmonių atminimą. Šiųmetinės eitynės pratęsė pernai sumanytą naują prasmingą tradiciją, jos tapo tolerantiškumo ir pagarbos akcija. Pernai Lietuvoje surengus eitynes „Mirties keliu“, Kretingoje jas inicijavo pasauliečiai pranciškonai Jonas Drungilas ir Saulius Šopaga, jiems talkino pedagogai Vaidas Kuprelis ir Vilius Adomaitis, visi jie – ir Kretingos rajono tarybos nariai. Šeštadienio vakarą gausi dalyvių eisena, su giesmėmis pajudėjusi iš miesto centro, Mėguvos gatve pasiekė žydų kapines. Ten iš degančių žvakučių buvo sudėliota Dovydo žvaigždė, o viršum vartų plevėsavo Izraelio vėliava. Hebrajiškai žuvusiuosius apraudojo Kretingoje gyvenantis Klaipėdos žydų bendruomenės narys Isaac Zizis Kutzi, vėliau atminimo vakarą pratęsė krikščioniškos giesmės. Eisenos dalyviai, daugiausia – Pranciškonų gimnazijos mokiniai, pagal seną žydų paprotį žuvusiuosius pagerbė, ant jų kapų padėdami po akmenėlį. Mokiniai taip pat perskaitė pavardes 350 žuvusių kretingiškių, kurias, kaip tikino Pranciškonų gimnazijos istorijos mokytojas V. Kuprelis, jie gavo iš Tarptautinio holokausto muziejaus Jad Vašem, Jeruzalėje.
|
|
