|
|
|
(1184) 2017-09-12Vieniems nepatinka popierizmas, kitiems – kainos
Paskutinę rugsėjo dieną organizuojamos žemdirbių derliaus ir Moliūgo šventės mugėje prekiauti besiruošiantis rajone žinomas daržovių augintojas Romas Benetis teigė nesuprantantis, kodėl iš ūkininkų reikalaujama pluošto dokumentų ir dar dviem egzemplioriais, o tautodailininkės vardo neturinčiai suvenyrų prekeivei 28 eurai už vietą Rotušės a. atrodo neįkandama suma. Po institucijas – visą dieną „Dėl tokio dokumentų kiekio stebisi ir mano kolegos. Pavyzdžiui, Kaune ką tik įvykusioje mugėje pakako pristatyti tik ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą bei pažymą iš veterinarijos. O pas mus, be asmens dokumento, prašymo prekiauti, nustatytos rinkliavos mokėjimo pavedimo ar kvito su banko žymomis, reikalaujama pateikti dar ir mašinos techninės apžiūros talono kopiją. Daugelis ūkininkų nesuprantame, kuo čia dėta automobilio techninė apžiūra?“ – svarstė R. Benetis. Anot pašnekovo, norint susirinkti visus dokumentus, žmogus turi neturėti darbo, mat po institucijas tenka lakstyti kone visą dieną. Prie turgaus administracijos durų taip pat rikiuojasi eilės. Savo nuoskaudą „Pajūrio naujienoms“ išsakė ir, kaip telefonu prisistatė, suvenyrais prekiaujanti moteris, prašiusi neskelbti pavardės. „Kadangi tautodailininkės vardo neturiu, nuolaidų už prekybos vietą negaunu, o dabar tokiems, kaip aš, nustatytas 28 eurų mokestis – labai didelis. Prekiaudama švenčių metu kartais nesurenku nė 100 eurų, kur dar atvažiavimo iš kaimo į Kretingą išlaidos...“ – guodėsi pensininkė, buvusi tremtinė. Pasak moters, pagal anksčiau galiojusią tvarką pakako išsipirkti vieną vietą Rotušės aikštėje, po to, jeigu nori, buvo galima persikelti prekiauti ir į kitą miesto teritoriją. „Niekada nebuvo taip. Galbūt su šia ūmaus charakterio prekiautoja, su kuria konfliktavome ir per miesto šventę, organizatoriai nenorėjo pyktis ir toleravo“, – „Pajūrio naujienoms“ teigė Kretingos turgaus direktorius Nerijus Tertelis. Jo žodžiais, kai muges organizavo miesto seniūnija, Rotušės aikštė ir Maironio g. prie vasaros estrados taip pat būdavo apmokestinamos atskirai.
Asfaltuoja kelią per Nausėdus
Šią savaitę Darbėnų seniūnijos iniciatyva pradėtas asfaltuoti kelias per pagrindinę Nausėdų gyvenvietę. „Šį kelią tvarkome dalimis: šiemet išasfaltuosime 541 m kelio, – darbai kainuos per 35 tūkst. eurų. Pernai paklojome 350 m asfalto – tai kainavo per 20 tūkst. eurų. Tačiau dar liks nesutvarkytas maždaug 300-350 m ilgio kelio ruožas“, – pabrėžė Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Darbai atliekami iš Kelių direkcijos rajono keliams prižiūrėti skirtų lėšų. „Sutaupėme iš duobėms tvarkyti skirtų pinigų ir asfaltuojame Nausėdų kelią, nes jis yra labai prastos būklės. Abejojame, ar asfaltas bus tvirtas, nes pakloti tegalime vos 6 cm storio ir 4,5 m pločio danga. Tačiau sunkiasvorės mašinos tuo keliu beveik nevažinėja, o žmonės jau pavargo nuo dulkių“, – kalbėjo seniūnas. Jo žiniomis, Nausėdų gyvenvietėje gyvena nuo 100 iki 150 gyventojų.
„P. n.“ informacija
KRETINGOS RAJONE. KELYJE KRETINGA-SKUODAS. Rugsėjo 9 dieną apie 16.30 val. kelio 8-ajame kilometre 1951 m. gimęs motociklo „Suzuki“ vairuotojas staiga išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu, lenkimo manevrą atlikusiu automobiliu „Opel Astra“. Eismo įvykio metu politraumas patyrė motociklo vairuotojas ir 1953 m. gimusi jo keleivė. Automobilio keleivei, gimusiai 1963 m., sumušta krūtinės ląsta, moterys gydoma ambulatoriškai. PALANGOJE. PALIEPGIRIŲ KEL. Rugsėjo 8 dieną apie 10. 50 val. į darbo vietą atvykusi 1981 m. gimusi moteris pastebėjo, kad pavogta žoliapjovė-traktorius. Nuostolis – 3 tūkst. 149 eurai.
„P. n.“ informacija
Per atidarymą stadioną plovė liūtis
Praėjusio šeštadienio naktį pliaupęs lietus plovė Nidos gatvę ir šniokšdamas užliejo Akmenos slėnį bei jame įkurtą naująjį Paupio stadioną, kuriame iš ryto buvo surengta oficiali atidarymo šventė. Šventė prasidėjo futbolo turnyru Kretingos miesto seniūno taurei laimėti. Kretingos miesto seniūnijos sporto organizatorius, rajono tarybos narys Raimundas Puškorius džiaugėsi ir dėkojo 4 komandų sportininkams iš Plungės, Skuodo, Darbėnų bei „Topolio“ žaidėjams, kurie atstovavo Kretingai, kad šie nepabūgo lietaus, atvyko ir žaidė šlapioje aikštėje. Draugiškose turnyro rungtynėse nugalėjo darbėniškiai, antrą vietą iškovojo Plungės komanda, trečią užėmė kretingiškiai, ketvirti liko skuodiškiai.
Bažnyčios projektą pasitiko atviromis širdimis
„Įvyko didžiulis stebuklas“, – tokiais žodžiais Vydmantų parapijos tikintiesiems klebonas kunigas Karolis Petravičius pristatė jau bene du dešimtmečius laukiamos Vydmantų Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios naująjį projektinį pasiūlymą, kuris bendruomenės sutiktas su pagyrimais ir didelėmis viltimis. „Tikiuosi, kad per žiemos laikotarpį pavyks sutvarkyti visus reikiamus dokumentus, kad artimiausią vasarą arba rudenį Vydmantų bažnyčiai skirtoje vietoje galėtume padėti kertinį akmenį“, – viltingai kalbėjo klebonas. Susitikime su vydmantiškiais taip pat dalyvavo projekto architektas Alvydas Šeibokas bei Vydmantų seniūno pareigų konkursą laimėjęs Rimvydas Šakinis. „Projektuojama ne vien bažnyčia, o visas kompleksas su klebonija bei parapijos namais, kuriuose suplanuota šarvojimo salė, klasės vaikų katechezei, erdvė bendruomenei, keturi vienviečiai gyvenamieji butai, kuriuose prireikus galės pernakvoti netekties ištikti žmonės“, – kalbėjo klebonas. Naujoji bažnyčia turės 160 sėdimų vietų, iš viso talpins 250 žmonių. Jos aukštis – 16 m, bokšto aukštis sieks 25 m, su kryžiumi – 29 m.
Į postus – dvi direktorės
Geriausiu ugniagesiu gelbėtoju pripažintas kretingiškis
Iš šalies ugniagesių gelbėtojų varžybų kretingiškiai Arvydas Beržonskis ir Darius Kontrimas negrįžo tuščiomis – savo kategorijose pelnė prizines vietas. Tačiau jie nuoširdžiai džiaugėsi ir geriausiu šalies ugniagesiu gelbėtoju pripažinto Luko Strakšo sėkme – juk šis pareigūnas savo profesinį kelią pradėjo kartu su jais čia, Kretingoje. „Buvo gaila jį išleisti – Lukas jaunas ir perspektyvus pareigūnas. Jis pas mus atėjo baigęs Ugniagesių gelbėtojų mokyklą ir 2015 metais jau dalyvavo geriausio ugniagesio gelbėtojo varžybose, kur pelnė II vietą. Tais pačiais metais jis ir išvyko gyventi Vilnių, kur surado savo antrąją pusę“, – pasakojo Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Vaidotas Parnarauskas. Šiuo metu L. Strakšas dirba Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos I-ojoje komandoje. Dalyvaudamas geriausio šalies ugniagesio gelbėtojo varžybose, L. Strakšas kolegas aplenkė teorinių žinių išmanymu, profesiniais gebėjimais ir vikrumu.
Prieš svogūnų lauke šeimininkavusias moteris – viešumo rimbu
„Gal taip įpratę nuo kolūkių laukų?“ – svarstė Kurmaičiuose gyvenantis ūkininkas Evaldas Pleikys, jau nebesistebintis, kad ties jo laukais, kuriuose palikti džiūti svogūnai, sustoja svetimos mašinos. Paskutinį kartą jo uošvis telefonu užfiksavo svogūnus rinkti susiruošusias pusamžes moteris, ir šias nuotraukas paviešino internete, tikėdamasis taip vagiles bent jau sugėdinti.
Jaučiasi lyg gyventų Rusnėje
„Tuoj galėsime išplaukti tik su valtele“, – sakė Kretingos miesto Geležinkelio gatvės gyventojai, kai po gausesnio lietaus jų gatvė savaitgalį ir vėl paplūdo. Nors ši problema egzistuoja jau ne vienerius metus, kol kas gyventojai nepastebi, kad kas nors ją imtųsi rimtai spręsti. „Esame Kretingos Rusnė“, – sakė jie.
Kol vairuotojai spūstyje – į juos rankas tiesia „varguoliai“
Situacija, kai prie rekonstruojamo Žemaitės al. ruožo nusidriekia transporto eilė, pasinaudoja išmaldų prašytojai. Vasarą aplink spūstyje įstrigusius vairuotojus sukiojosi kurčiaisiais prisistatę vėliavėlių pardavėjai, vėliau juos pakeitė asmenys, demonstravę įvairias negalias ir prašę juos paremti.
Valėniškius supykdė komunalininkų mokestis
Valėnų kaimo senbuviai nustėro gavę sąskaitas iš bendrovės „Kretingos komunalininkas“: 39-iems šio kaimo žmonėms atliekų tvarkymo mokestis pusmečiui padidintas po 19 eurų už tai, kad jie, griuvus kolūkiui, buvo nusipirkę senąją pieninę.
„Grilio pieva“ – šventė su aukojimo tradicija
Vydmantuose gimė nauja tradicija – rugsėjo pradžioje į „Grilio pievą“, rengiamą gyvenvietės centro erdvėse, susiburti gausiai bendruomenei, į šventę sukviečiant ne vien vydmantiškius, bet ir aplinkinių kaimų gyventojus. Ši šventė dar ypatinga ir tuo, kad vydmantiškiai asmeninėmis lėšomis prisideda prie savo seniūnijos gyvenimo gerovės. „Neišsigandome šeštadienio naktį, o ir rytą gausiai nulijusio lietaus. Įdienojus žmonės pakaitomis būriais traukė į pievą: vieni ateidavo anksčiau, kiti vėliau. Norisi, kad kuo labiau susivienytų bendruomenė, – to ir siekia pernai išrinktoji taryba. Iš viso mūsų šventinėje pievoje pabuvojo apie pusė tūkstančio Vydmantų bei apylinkių gyventojų“, – kalbėjo Vydmantų bendruomenės pirmininkas Marius Žalimas, patikindamas, jog iš viso naujai įkurtoje jų seniūnijoje yra per 2 tūkst. gyventojų. Vasarai pasibaigus, kada gyvenimo ritmas sugrįžta į įprastas vėžes, kepant kepsnius ir niekur neskubant, M. Žalimo žodžiais, atsiranda didesnė galimybė pasišnekučiuoti ir geriau pažinti vienas kitą, aptarti, ko reikia, kad gyvenvietė gražėtų ir kad patiems būtų smagiau joje gyventi. |
|
