Pajūrio naujienos
Help
2024 Kovas
Pi 4111825
An 5121926
Tr 6132027
Ke 7142128
Pe18152229
Še29162330
Se310172431
Komentarų topas

(103) 2007-01-12

Atėmė teisę dirbti medikėmis

  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Pirmas puslapis
Byla, kurioje buvo nagrinėjamos Antano ir Dijanos Rumšų kūdikio mirties aplinkybės, pritraukė visos šalies žiniasklaidos dėmesį.

Vakar teismas pripažino, kad gydytoja Stasė Madzajienė ir akušerė Nijolė Satkauskienė yra kaltos dėl naujagimio mirties. Iš jų atimta teisė dirbti medikėmis. Gydytoja dvejus metus negalės dirbti darbo, susijusio su žmonių gydymu, akušerė – pusantrų metų. Mirusio naujagimio tėvams Dijanai ir Antanui Rumšoms Kretingos ligoninė privalės sumokėti 120 tūkst. Lt neturtinei ir 2 tūkst. Lt turtinei žalai atlyginti. Rumšos buvo pareiškę 10 mln. Lt ieškinį.

Mano, kad bausmė – neadekvati nusikaltimui

Kretingos rajono teismo nuosprendžiu buvo nepatenkintos abi pusės. Medikės tikino esančios nekaltos, o nukentėjusieji, - kad bausmės - per švelnios, o priteista pinigų suma - per maža.

Nuteistos medikės savo kaltės nepripažino. N.Satkauskienė tvirtino tik vykdžiusi gydytojos nurodymus, o gydytoja S.Madzajienė tikino „veikus jėgas, kurios nepriklausė nuo jos valios“.

Nukentėjusiųjų Rumšų nuomone, bausmė - neadekvati nusikaltimui. Jų šeima patyrė baisias kančias, o teisiamos medikės jų net neatsiprašė. Nukentėjusieji mano, kad teisiami turėjo būti ir tuometinis ligoninės vyriausiasis gydytojas Vilius Matulionis bei gimdymo skyriaus vedėja Dalia Opulskienė. Rumšos netiki, kad vadovai nežinojo, jog S.Madzajienė nemoka atlikti cezario pjūvio.

„Jeigu ligoninės vadovas būtų ėmęsis priemonių anksčiau, mūsų kūdikis būtų buvęs gyvas“, - sakė A.Rumša.


Ar tenka išmesti maistą?

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gatvės interviu

Stasė Galdikienė:

- Ne. Aš moku taupyti. Visą gyvenimą gyvenau taupiai. Gyvename dviese su vyru, ir dar nuo abiejų pensijų sutaupome pinigėlių, kad pagelbėtume našlei dukrai išsipirkti butą. Su vyru maisto išsiverdame tiek, kiek suvalgome. Kai suvažiuoja 4 vaikai, 8 anūkai ir 4 proanūkiai, ruošiu daugiau. Bet neatsimenu, kad būčiau ką nors valgoma išmetusi į kibirą.

Antanas Litvinas:

- Tenka. Po švenčių išmetame daug ką, bet dažniausiai - mišraines. Toks jau lietuvio būdas – kad tik ant stalo nepritrūktų maisto. Na, žmona ir nepaskaičiuoja, ko kiek pirkti, ko kiek ruošti. Šuniui negaliu atiduoti atliekų: „čiau čiau“ veislės šuo maistui – įnoringas. Su alkanais paukšteliais ar valkataujančiais katinais nėra kada prasidėti.

Steponas Domarkas:

- Neišmetame maisto. Gyvename dviese su žmona, valgyti pakaitomis gaminame abudu. Sriubos stengiamės išsivirti tiek, kiek suvalgome. Jei lieka kokia lėkštė, nunešame kaimynei. Ji gyvena „biedniau“, - mažą pensiją tegauna. Duona irgi nespėja supelyti, perkame tik tam sykiui. Maistas dabar – labai brangus, būtų nuodėmė jį išmesti.

Ponia Zofija:

- Kaip kada. Kartais nusiperki, rodos, gerą produktą, ypač mėsos gaminį, o išpakuoji, žiūrėk – ir su kvapeliu. Turiu namų sargybinį: atlikusį skanų kąsnelį atiduodu jam, o neskanų – į šiukšliadėžę. Šiaip, gyvendama viena, stengiuosi pasiskaičiuoti, kiek suvalgysiu.


Rašo tyliai ir tylumoje

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Smiltys

Kumpikuose gyvenantis Juozas Baužys kartas nuo karto apsilanko “Smiltyse”. Jo plunksnai paklūsta praeities prisiminimai, gamtos reiškiniai, įvairūs nutikimai, kuriuos Juozas Baužys vis guldo į storus sąsiuvinius ir pats juos vadina juodraščiais. Dar vienas juodraštis - Juozo Baužio galvoje vis besidėliojančios mintys, kurios kuriančio ir rašančio žmogaus per darbo dieną neapleidžia nė minutei. Atėjus nakčiai, Juozas Baužys žino - sės prie stalo. Kad galėtų rašyti tyliai ir tylumoje.


Kūčių išvakarėse Kretingos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje kretingiškiams buvo pristatyta antroji Kretingos kultūros centro kamerinio choro kompaktinė plokštelė „Klaipėdos krašto religinė muzika“.


Kūryba - tarsi prasimušęs šaltinis

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys
Salomėjos Zelskytės eilėraščiuose daug šviesos, šilumos ir meilės, kurios, kaip pati sako, nereikia bijoti.

Kuriančio žmogaus pasaulis - tarsi iš žemės gelmių prasimušęs šaltinis. Tyliai tekėjęs sielos labirintais, vieną dieną panūsta išvysti dienos šviesą ir garsiai apreikšti savo buvimą.

Salomėja Zelskytė - Simono Daukanto vidurinės mokyklos vienuoliktokė - viename savo eilėraščių teigia, jog kiekvienas žmogus gali mokėti groti daugeliu instrumentų, bet tik vienas jų bus įaugęs į kraują, virpins tik pastarojo garsas - kaip tėviškės pievos kvapas. Grojančiai violončele, dainuojančiai ir šokančiai merginai žodis ir yra tas instrumentas, kuriuo ji išreiškia sudėtingą savo regėjimų pasaulį. Poetinis žodis jau porą metų nebėra svečias ir, anot Salomėjos, į jos gyvenimą įsiveržė spontaniškai. Mergina rašo veikiama aplinkos grožio, tačiau jo fone, kaip kontrastas - žmonių gyvenimai, jų tarpusavio santykiai. Ji galėtų valandų valandas sėdėti parke ant suolelio, žvelgti į praeinančius žmones ar bendrauti su šalia prisėdusiais, klausytis jų pasakojamų gyvenimo istorijų. “Žodžiai ateina patys,- sako Salomėja.- Reikia tik spėti juos užrašyti. Vėliau, skaitydama tai, ką parašiau, gludinu sąskambius, ieškau įdomesnių metaforų”.

Salomėjos eilėraščiuose daug šviesos, šilumos ir meilės, kurios, anot jaunosios poetės, nereikia bijoti. Ji pakelia sparnus, o skausmas - trumpalaikė būsena, kuri malšta, kai “vakaro šviesoj suvilgai žodžiais lūpas ir numazgoji kojas svečiui...”.

Mergina teigia, jog norint kurti, reikia daug skaityti, domėtis šių dienų poezijos pasauliu. Ją žavi klasikinė poezija, pastaruoju metu skaito Justiną Marcinkevičių. Atsivertusi internetinį tinklalapį rašyk.lt, susipažįsta su jaunaisiais kūrėjais, jų stiliumi.

Salomėja Zelskytė džiaugiasi, jog kūrybinio kelio pradžioje nereikėjo slėpti savo kūrybos, ji turėjo kam atsiverti. Visų pirma suolo draugei Justinai. Taip pat mergina dėkinga savo klasės auklėtojai, lietuvių kalbos mokytojai Reginai Katkuvienei, kuri yra pirmoji kritikė, vertintoja ir patarėja. “Jos dėka įgavau kūrybinės drąsos”,- sako jaunoji poetė.

Anot Salomėjos, kūrybai nuteikia ne tik kvapą gniaužiantis peizažas, raudoniu pritvinkęs saulėlydis, bet ir muzika. “Ypač mėgstu Kretingos grupę “Atika”, jų dainos mane įkvepia ne tik kūrybai, bet ir gyvenimo sampratai”.


Kad būtų perduota gyvoji tradicija

  • Danutė DUNAUSKAITĖ
  • Smiltys

Kretingos kultūros centre įvykusi folkloro kolektyvų apžiūra, kurios metu dėl dalyvavimo respublikinėje Dainų šventėje rungėsi kolektyvai iš Kretingos ir Palangos, leido giliau pažvelgti į etninės kultūros išsaugojimo ir jos perdavimo ateinančioms kartoms problemą.


  • Genė DRUNGILIENĖ
  • Iš policijos suvestinių

KRETINGA

TAIKOS g.

36 metų kretingiškis su dviem nepažįstamais vyriškiais nuėjo į namus, kuriuose buvo taip pat jam nepažįstami vyriškiai. Pastarieji jį sumušė ir atėmė du mobiliojo ryšio telefonus. Įtariamasis – 48 metų R.J. - sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

KĘSTUČIO g.

Antradienio pavakarę 45 metų blaivi kretingiškė, vairuodama automobilį “Ford Mondeo” ir sukdama iš namo kiemo į gatvę, partrenkė per važiuojamąją dalį ne pėsčiųjų perėjoje ėjusią 49 metų R.L. Pėsčiajai diagnozuotas kojos lūžis, ji gydoma ligoninėje.

PADVARIAI.

Pirmadienį iš namo kiemo buvo pavogtas automobilis „VW Golf“. Automobilis buvo paliktas atrakintas, o automobilio užvedimo spynelėje palikti rakteliai. Netrukus automobilis rastas Tūbausiuose. Dėl įvykio buvo sulaikyti įtariamieji, Kretingos rajono gyventojai: 28 metų K.V. ir 17 metų M.J.

ŠIAULIŲ – PALANGOS kelias.

Trečiadienio vakarą nenustatytos markės automobilis partrenkė31 metų budriškį dviratininką ir pasišalino iš įvykio vietos. Dviratininkui diagnozuotas kojos lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, jis gydomas ligoninėje.

MAŽUČIAI.

Naktį iš pirmadienio į antradienį degė pirtis. Ugnis įsiplieskė dėl dūmtraukio. Gaisro metu išdegė pora kvadratinių metrų lubų ir apie 10 kv. m grindų dangos.


Proginiame turnyre – pirma vieta

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sportas
Kretingos sporto mokyklos futbolininkai, proginiame turnyre Gargžduose užėmę I vietą: priekyje (iš kairės) – Martynas Viluckas, Simonas Paulius, Mindaugas Šoblinskas, Gediminas Žilys; stovi treneris Arvydas Balsevičius, Mantas Mažionis, Tomas Vainora, Artūras Vaitkus, Jurijus Kurbangalijevas, Tadas Gnedojus, Artūras Kurbangalijevas.

Kretingiškiai futbolininkai, gimę 1990 m. ir treniruojami Kretingos sporto mokyklos trenerio Arvydo Balsevičiaus, dalyvavo proginiame – kalėdiniame futbolo turnyre, kuris įvyko Gargžduose. Jaunieji Kretingos futbolininkai iš šio turnyro grįžo, užėmę pirmą vietą, nors pradžia, kaip teigė komandos treneris A.Balsevičius, buvusi gana sunki.Pirmasis susitikimas su Gargždų “Banga-2” baigėsi lygiosiomis – 2:2. Toliau sekė pergalės: 6:0 – prieš Šilutės SM, 1:0 – prieš Klaipėdos FM, o 1:2, vykstant įtemptai kovai, pralaimėta prieš Mažeikių komandą.

“Norint užimti pirmą vietą, reikėjo laimėti likusias rungtynes. Tad užtikrintai – 3:1 - buvo laimėta prieš Gargždų “Bangą-1”. O jau prieš paskutinįjį turą turnyrinė lentelė buvo labai paini: nesėkmės atveju kretingiškiai galėjo likti be medalių, sėkmės atveju – iškovoti taip trokštamą pirmą vietą. Tačiau mano auklėtiniai sužaidė kaip tikri čempionai – jie 3:0 nugalėjo Šiaulių “Napolio” futbolininkus ir tapo turnyro nugalėtojais”, - turnyro susitikimus komentavo A.Balsevičius.

Geriausiu Kretingos komandos žaidėju buvo išrinktas vartininkas Martynas Viluckas, geriausiu turnyro žaidėju tapo Artūras Kurbangalijevas.

Proginiame turnyre taip pat dalyvavo to paties trenerio ugdoma futbolininkų, gimusių 1996 m., komanda, kuri užėmė IV vietą.


Vietoj žibuoklių – voveraitės

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Gamta
Šį sausį miškuose randamos voveraitės yra minkštokos ir vandeningos. Jų nerekomenduojama valgyti, nes jos išdygo rudenį, tik iki šiol išsilaikė po paklote. Per tą laiką grybienoje vyko cheminės reakcijos, kurių metu prisikaupė toksinių medžiagų.

J.Basanavičiaus gatvės gyventoja Vijolita Drungilienė į redakciją atnešė pilną saują voveraičių, kad šiomis, sausį neįprastomis miško gėrybėmis pasidžiaugtų kartu su skaitytojais.

„Vieną rytą mano vyras Algis sykiu su savo broliu Petru išvyko į nuosavą mišką Voveraičiuose. Vyrai rengėsi išardyti bebrų užtvanką. „Išlydėdama pajuokavau: šiandien - mano gimtadienis, sakau, tad be žibučių iš miško negrįžk. Sakiau, pabūk kaip toj pasakoj apie dvylika mėnesių, kai sausį našlaitėlė ėjo žibuokliauti. Bet vyras grįžo su pilna sauja voveraičių. Buvo ne mažiau linksma: sausį - iš Voveraičių miško, ir su - voveraitėmis“, - juokėsi moteris.

O vyro mama, 87-erių Cicilija Stonkienė, paragino grybus nunešti į redakciją. „Ji yra nuolatinė „Pajūrio naujienų“ skaitytoja, ypač domisi straipsniais apie neįprastus gamtos reiškinius. Norėjo, kad žmonės žinotų, jog ir sausį auga grybai“, - pasakojo V.Drungilienė.

Moteris sakė, jog šių grybų nevirs. Jų užtektų pagardinti padažą ar troškinį, tačiau V.Drungilienė mano, kad po šalnų užaugę grybai yra nuodingi.

Vilniaus universiteto docentas, mikologas (mikologija – mokslas apie grybus, aut. pastaba) Ernestas Kutorga šiuo metu miške randamų voveraičių išties nerekomenduoja vartoti maistui. „Voveraitės vystėsi rudenį. Ligi šiol jos laikosi po samanomis, miško paklote. Tik atšilus orams jos ūgtelėjo. Tačiau vaisiakūniai nebėra švieži, - pasakojo mokslininkas. – Jau buvo šalnų, ir grybų audiniai galėjo apirti. Pakito jų cheminė sudėtis: ląstelienoje gaminasi toksinės medžiagos“.

Nors šiemet, E.Kutorgos žodžiais, žiema – kupina neįprastų gamtos reiškinių, tačiau mažai tikėtina, kad voveraitės būtų šviežiai išdygusios.

Tokiu oru, koks tvyro dabar, mokslininko teigimu, normaliai auga šaltamėgiai grybai, tokie, kaip žieminis kelmutis (ugniabudė). Jie auga ant kelmų, trūnijančios medienos, esant pakankamai drėgmės ir vos keliems laipsniams šilumos. Jie gali būti valgomi, tačiau kaip maisto produktas tėra menkaverčiai.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas