|
|
|
SveikataSveikatos formulė rudenį – kokia ji?
Ruduo žavus savo jaukumu. Tačiau plintantys peršalimo ligų virusai, parsinešti vaikų iš darželių ar mokyklų, neretam aptemdo džiaugsmą gražiais orais, atitraukia nuo kasdienių darbų ir pakoreguoja rutiną. Kad organizmas taptų atsparesnis ligoms ar jau persirgus peršalimo ligomis, būtinas pastiprinimas iš šalies. Sportas vandenyje, pirtys, haloterapija, gydomosios mineralinio geoterminio vandens procedūros „Mineralų jūra“, Kneipo takelis, masažai, deguonies kokteiliai – tai malonios organizmo imuniteto stiprinimo priemonės, kurias verta prisiminti artėjant darganų ir ligų sezonui. Kaip kovoti su rudens iššūkiais organizmui, pataria Medicinos centro „Natura Termo SPA“, įsikūrusio poilsio ir sveikatinimo komplekse „Atostogų parkas“, medicinos vadovas gydytojas Nerijus Kemeklis. Sportas stiprina organizmą Sportas vandenyje ypatingai naudingas sveikatos stiprinimui. „Sportuojant, atliekant pratimus, plaukiant ar tiesiog judant vandenyje ne tik stiprinami nugaros bei kiti raumenys, bet gerėja kraujotaka, širdies darbas, tuo pačiu ir kvėpavimo bei smegenų veikla, ir visa tai turi teigiamos įtakos mūsų apsauginiam mechanizmui – imunitetui. Sportas vandenyje yra tinkama imuniteto stiprinimo priemonė tiek dideliam, tiek mažam. Baseinuose judėti gali tiek mažas vaikas, tiek senjoras“, – pasakojo jis. Poilsio ir sveikatingumo komplekse „Atostogų parkas“ vėsiuoju metų laiku veikia net 13 skirtingų temperatūrų ir paskirties baseinų. Treniruočių baseine keturis kartus per dieną vyksta mankštos vandenyje su šias treniruotes vedančiais treneriais. Taip pat čia rasite sumontuotus povandeninius dviračius bei suspausto oro geizerius iš dugno, 3 skirtingų aukščių, intensyvumo ir diametro masažinius purkštukus sienoje, 2 skirtingas krentančio vandens kaskadas lubose. „Atostogų parke“ plaukti ir sustiprinti raumenis galite 25 m. ilgio, 4 plaukimo takelių plaukimo baseine. Imuniteto stiprinimui įrengtas Kneipo takelis. Jo dugnas išklotas akmenukais, kuriais masažuojamos pėdos ir stimuliuojami jose esantys refleksogeniniai taškai. Skirtingos baseinėlių talpos pripildytos skirtingos temperatūros vandeniu. Brendant per tokius baseinėlius aktyvėja kraujotaka. Atsipalaiduoti ir nuraminti mintis galite net 4 čia veikiančiuose masažiniuose baseinuose: 3 jų rasite viduje, 1 – lauke.
Kai šunys – ne tik ištikimi draugai, bet ir gydytojai
Dažnas intuityviai jaučiame, kad gyvūnai susirgus ramina ir savaip guodžia, tačiau tik palyginus neseniai juos pradėta pasitelkti pagalbinio gydymo tikslais: vis populiaresnės tampa delfinų, žirgų, o ypač – šunų terapijos. Šunų terapiją, arba kaniterapiją (lotyniškai „canis“ – šuo, terapija – gydymo būdas) viena pirmųjų Lietuvoje išvien su bendraminčiais savanoriais ėmė taikyti Iveta Šikšniuvienė, šiandieną vadovaujanti Kaune įkurtam Kaniterapinės pagalbos centrui. Darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Socialine darbuotoja Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikose dirbančiai I. Šikšniuvienei tiesioginis darbas siejasi su pomėgiu ir savanoryste Kaniterapinės pagalbos centre. Šio centro savanoriai kartu su savo augintiniais yra kviečiami ir itin laukiami jos tiesioginėje darbovietėje – Kauno klinikose, ypač Vaikų onkologijos skyriuje, Onkologijos ir hematologijos klinikoje, Psichiatrijos klinikos vaikų ir paauglių sektoriuje, taip pat Neonatologijos klinikoje, kur motinos slaugo neišnešiotus kūdikius. Kaniterapinę pagalbą teikiančios savanorės yra kviečiamos atvykti ir į kitus šalies miestus – ligonines, dienos centrus, senelių namus. Jos – gana dažnos viešnios ir Šv. Pranciškaus onkologijos centre Klaipėdoje, viena savanorių šiuo metu gyvena Plungėje ir dažnokai apsilanko ne tik pas onkoligonius, bet ir senelių namuose, Palangos socialinių paslaugų centre. „Nors esame savanorės, tačiau profesionaliai teikiame sertifikuotas paslaugas. Mūsų šunys yra testuoti – anksčiau savanorius ir jų augintinius apmokydavo treneriai iš Italijos ir Austrijos, dabar jau mūsų centro dvi merginos išsilaikė kvalifikacijos egzaminus ir yra sertifikuotos šunų trenerės, dabar apmoko kitus“, – kalbėjo I. Šikšniuvienė.
Vaikų tantrumai – iššūkis tėvams ir aplinkiniams
Ne vienas šeimoje yra susidūręs su vaikų kaprizais, „ožiais“, nepaaiškinamais pykčio priepuoliais. Šis elgesys turi ir mokslinį pavadinimą – tantrumai, kuriuos Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva įvardino kaip išsireguliavusią vaiko būseną. – Kas vyksta, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai? – Pykčio priepuoliai registruojami ne tik emociniu ir kognityviniu lygiu, bet taip pat ir fiziniu bei neurologiniu. Siekdama paaiškinti sudėtingas vaikų būsenas, tėvams dažnai naudoju 3-jų aukštų pavyzdį. Mūsų smegenys, vaizdžiai tariant, yra iš 3 dalių: reptilijos smegenų, kurios atsakingos už primityviausius mūsų gebėjimus ir išlikimą; II aukšte turime emocines smegenis, kurios fiksuoja mūsų emocijas, siekia tikslų arba nori kažko išvengti; III aukštas – protingosios smegenys, iš esmės kaktinė smegenų skiltis, išskirianti mus nuo gyvūnų – kai ši sritis aktyvi, mes galime save valdyti, kaupti patirtį, racionaliai mąstyti ir priimti geriausius mums sprendimus. Vaikas, patiriantis tantrumą, yra žmogus reaguojantis su savo pirmykštėmis smegenimis, kurios jį skatina pulti, bėgti arba sustingti. Svarbiausia, kad tai nėra valingas vaiko pasirinkimas išvesti tėvus ar pedagogus iš proto – milžiniškas pyktis yra fiziologinė būsena, kai vaiko pulsas smarkiai pakyla, kvėpavimas padažnėja, smarkiai dirba ir jo vegetacinė sistema – jis prakaituoja, smarkiai susiaurėja matymo laukas, vaikas nepraranda klausos, tačiau praktiškai tuo metu negirdi jokių žodžių. Tai ne šiaip pyktis... Tai pyktis, baimė, emocinis skausmas ir siekis išgyventi viename. Tai yra ypač sudėtinga ir energiją eikvojanti būsena ne tik mums, tėvams ar pedagogams, o kaip tik mažiems vaikams.
Daugiau pacientų kompensuos už akinių lęšius
Gera žinia regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms – gerokai padidėjo kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. „Tai ilgai lauktas pokytis regos negalią turintiems pacientams. Padidinus akinių lęšių įkainius, prognozuojama, kad dvigubai daugiau pacientų galės pasinaudoti galimybe įsigyti jiems būtinus kompensuojamuosius akinių lęšius ir tai taps reikšminga finansine parama šių pacientų namų ūkiams“, – sakė VLK Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas. Nuo rugsėjo pabaigos akinių lęšiai nebeskirstomi į skiriamus vaikams ir suaugusiesiems, o grupuojami taip: – paprastieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra mažesnė arba lygi 6.0 sferinėms dioptrijoms ir (arba) mažesnė arba lygi 2.0 cilindrinėms dioptrijoms); – sudėtingieji akinių lęšiai (kurių laužiamoji galia yra didesnė kaip 6.0 sferinės dioptrijos ir (arba) didesnė kaip 2.0 cilindrinės dioptrijos).
Šv. Pranciškaus onkologijos centrui Klaipėdoje – 10 metų
Posūkis priešais ligoninių kompleksą Klaipėdoje, važiuojant nuo Kretingos, veda modernaus Šv. Pranciškaus onkologijos centro link. Šį rudenį savo veiklos 10-metį švenčiantis onkologijos centras išvien su Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir vienuolynu, juos juosiančiais rožių ir levandų sodais, sakurų giraite kuria jaukų Vilties miestą, kur dvasinę atgaivą suranda ligoniai. Išaugo iš bendruomenės vienuolyne Onkocentre veikia „Vilties piligrimų“ bendruomenė, susibūrusi prieš 23-jus metus po Kretingos pranciškonų vienuolyno stogu. Ligi šiol ja, gerokai išplėtojusia savo veiklą, rūpinasi šio onkologinėmis ligomis sergančiųjų sambūrio įkūrėja ir Šv. Pranciškaus onkologijos centro vadovė Aldona Kerpytė, ir pati net du kartus įveikusi klastingąją ligą. Suburti bendruomenę ji ir ėmėsi būtent tuomet, kai pirmąkart prieš 23 metus išgirdo diagnozę – vėžys, gydėsi, o po to jai norėjosi dalintis bendryste su kitais to paties likimo žmonėmis. Šį poreikį tuomet ji išsakė Kretingos vienuolyno broliams pranciškonams, kurie priglaudė besiburiančią bendruomenę savo patalpose ir patys dvasiškai stiprino ligonius. „Bendruomenė augo, sunkiai betilpome vienuolyno patalpose. Broliai pradėjo rutulioti mintį pastatyti atskirą centrą: 2005-aisiais buvo įregistruota visuomeninė organizacija – Šv. Pranciškaus onkologijos centras, domėjomės, ką galime daryti – pradėjome rengti projektus, ieškoti lėšų ES fonduose, geradarių, prasidėjo statyba. 2013 m. buvo pastatyta pirmoji onkocentro dalis, o 2015-aisiais – antrasis pastatas, greta augo ir kiti Vilties miesto statiniai“, – pradžią prisiminė A. Kerpytė.
Kiekvienas gali mesti rūkyti – svarbu kreiptis pagalbos
Žmogus sutvertas taip, kad nuolatos ieško būdų nusiraminti, atsipalaiduoti ir atitrūkti. Vieniems tai fizinis aktyvumas, muzika, o kitiems – rūkymas. Vis dėlto, šiuolaikinis pasaulis kupinas įvairių veiklų ir praktikų, padedančių atsipalaiduoti ir nekenkiančių organizmui, tad belieka pasirinkti, o rūkymo atsisakyti. Metimo kelias gali būti sunkus, tačiau kiekviena kelionė tikslo link prasideda nuo sprendimo priėmimo, šiuo atveju – sprendimo mesti rūkyti. Didžiausią įtaką daro aplinkiniai „Rūkyti pradėjau dar 2017 metais. Iš pradžių užtekdavo pakelio savaitei, tada poreikis išaugo iki dviejų, trijų pakelių savaitei, kol, galiausiai, pakelio neužtekdavo nė dienai. Mane supę žmonės galėtų patvirtinti, kad galėdavau surūkyti vieną cigaretę po kitos“, – pasakojo prieš metus rūkymo atsisakęs Kristijonas. Vaikinas sako, kad, nepaisant to, jog aplinka nespaudė pradėti rūkyti, jis pasidavė „bandos jausmui“ ir nuolat matomas pavyzdys nejučia tapo jo gyvenimo dalimi. Antakalnio psichikos sveikatos centro vedėja Aušra Bagdonaitė pabrėžia, jog rūkančių bendraamžių, tėvų ar aplinkinių įtaka yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių tabako vartojimą, greta patraukliai pateikiamų cigarečių ir tabako gaminių pakuočių. Taip pat ji akcentuoja evoliucionuojančią tabako pramonę ir atsirandančių priemonių gausą. Sudaromas klaidingas įspūdis, kad šios priemonės neva sukelia mažiau žalos nei klasikinės cigaretės. Anot Antakalnio poliklinikos gydytojos psichiatrės, dirbančios dienos stacionare suaugusiems, Auksės Šileikytės, kiekvienais metais pasaulyje nuo tabako rūkymo sukeltų ligų miršta nuo 5 iki 7 milijonų žmonių, pusė šių mirčių – priešlaikinės, jų galima išvengti. „Rūkymas daro neigiamą įtaką imuninei sistemai, todėl didėja plaučių infekcijos rizika. Rūkant dažniau sergama plaučių uždegimu, kitomis ūmiomis kvėpavimo sistemos ligomis, taip pat didėja tikimybė susirgti gripu, peršalimo ligomis, tuberkulioze“, – dėstė ekspertė.
Svarbu sąmoningai priimti sprendimą nebevartoti alkoholio
2019 metais Lietuva pateko į daugiausia alkoholio vartojimą sumažinusių šalių penketuką. Nuo 2015 iki 2019 metų vienam 15 m. ir vyresniam Lietuvos gyventojui tenkančio gryno alkoholio kiekį pavyko sumažinti net 17 proc., iki 12,8 litro. 2022-aisiais rodiklis nukrito iki 11,2 litro, kaip praneša Valstybės duomenų agentūra. Anot laikinosios Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės Gražinos Belian, tai lėmė šioje srityje subalansuota politika, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla. Svaiginantis malonumas, virtęs gailesčiu sau Alkoholis yra psichoaktyvi medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Alkoholiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės vartoja alkoholinius gėrimus norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti, priešingai, – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti. „Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio. Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizinis ir emocinis išsekimas, kurį jis jausdavo dienomis po išgertuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau jo viduje tūno tuštuma: „Labiausiai nemėgdavau ir net bijodavau ryte pasižiūrėti į veidrodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę būtų atidavęs.“
Atostogos, stiprinančios imunitetą
Dauguma sutiks, kad po vasaros atostogų norisi... tikrų atostogų. Vasara pas mus tokia trumpa, kad visas jėgas atiduodame stengdamiesi pasiimti iš jos kuo daugiau. Kelionės, kurortai, iškylos, baidarės, sodybos, ir štai – jau ruduo. Nenuostabu, kad po tokio maratono norisi atgauti jėgas, nusiteikti ilgam šaltajam sezonui ir sustiprėti. Tam idealiai tinka rudeninis poilsis „Atostogų parke“, kuris įsikūręs Kretingos rajone, netoli Palangos, ir vaikus užburia gausybe vidaus ir lauko baseinų. Imuniteto stiprinimas – kodėl taip svarbu dabar Vaikų imuniteto stiprinimas rudenį ypač aktualu, tam yra kelios priežastys. Pirmiausia – sugrįžę į kolektyvus vaikai vėl dalinasi virusais, kurių yra šimtai. Jeigu vasarą vaikas galėjo nė karto nesučiaudėti, nes žaidė tik su kiemo vaikais lauke, tai rugsėjo mėnesį darželio grupėse ir mokyklų klasėse vėl vyksta virusų dalybos. Antra priežastis – rudeninė adaptacija, kuri paveikia ne tik naujokus – pirmą kartą pravėrusius darželio duris bei pirmokėlius. Visi vaikai, naujai patekę ar sugrįžę į mokslo metų rutiną, patiria adaptaciją. O ji, kaip žinia, nėra imuniteto draugė. Adaptacija – tai stresas, iššūkis organizmui, o tai silpnina organizmo atsparumą. Ne mažiau svarbi priežastis, kodėl turėtume sustiprinti vaiko imunitetą dabar, – tai ilgi mokslo metai prieš akis, kai vaiko fizinė sveikata lems viską: mokslo kokybę, būrelius, socializaciją. Jei imunitetas bus stiprus, vaikai rečiau sirgs, o susirgę kur kas greičiau pasveiks. Nereikės ilgų savaičių namuose prie ekranų, o jums – nedarbingumo lapelių ir nepatogumo dėl laiku neatliktų darbų. Vaiko sveikatinimas kaip pramoga „Atostogų parke“ per pirmąsias rudenines mokinių atostogas, o jei vaikai darželinukai, – bet kada arba tiesiog savaitgalį, galite vaikams suteikti koncentruotą imuniteto stiprinimo programą. Ji vaikams bus kaip pramoga, bet turės didžiulę išliekamąją vertę. Viską išbandykite kartu su vaikais, nes stiprus imunitetas svarbus ir tėvams. Galbūt nepagalvojote, bet viskas, ką išvardinome apie vaikus, skirta ir tėvams. Vaikai iš darželių ir mokyklų namo parneša virusus, tėvai rugsėjo mėnesį išgyvena lygiai tokią pačią adaptaciją ir t.t. Visas mechanizmas tas pats, tik apie save nesusimąstome. Ką jūs galėsite kartu nuveikti stiprindami šeimos imunitetą? Net jeigu nedarysite nieko, „Atostogų parko“ teritorijoje su kiekvienu įkvėpto oro gurkšniu stiprėsite. Apsistoję rąstinėse vilose pušyne kvėpuosite itin švaraus pušų ir jūros oro kokteiliu. Kadangi parke yra tiek lauko, tiek vidaus baseinų, oro sąlygos nesutrukdys mėgautis vandens pramogomis, o jos vaikus puikiai grūdina ir suteikia laimės hormonų, kurie, kaip žinia, labiausiai stiprina imunitetą. Kitos jums sukurtos imunitetą budinančios ir stiprinančios paslaugos: Kneipo takelis, haloterapija, pirtys bei hamamo procedūra. Jeigu viską išbandysite, tai bus didžiulė investicija į sveikatą belaukiant šaltojo sezono iššūkių.
Maisto rijikų čempionatams specialistai sako „ne“
Daugelyje Lietuvos miestų – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Palangoje, Kretingoje, Jonavoje, Plungėje, Mažeikiuose, Elektrėnuose, Gargžduose – populiarūs verslo organizuojami picų, biurgerių, cepelinų ar šaltibarščių rijikų čempionatai. Emocijos geros, bet kas toliau? Pagrindiniai kriterijai dalyviams – siūlomo produkto suvalgymo kiekis, greitis ir laikas. Ir šį rugpjūtį Palangoje įvyko picų valgymo čempionato finalas, sutraukęs apie 200 dalyvių. Geriausią rezultatą pasiekė mažeikiškis, aplenkęs 19 picos fanų, atvykusių iš visos Lietuvos: 42 cm dydžio „Fanų“ picą jam pavyko suvalgyti per 2 minutes ir 33 sekundes. Mada organizuoti tokius čempionatus parėjo iš užsienio: įspūdį matyt padarė garsus didelių maisto kiekių rijikas tuomet 24-erių amerikietis Joey Chestnutas – 2008-aisiais per 10 minučių jis suvalgė 45 gabalėlius picos, o kitame čempionate per 10 minučių surijo 59 dešrainius. Organizatoriams ir dalyviams tokie konkursai kelia nuotaiką, teikia gerų emocijų, tačiau, ką apie tai mano medikai ir dietistai? „Mums kelia pasibaisėjimą, nė vienas gydytojas tokiems renginiams nepritars, nes tai yra žmogaus sveikatos žalojimas“, – atviravo vidaus organų endoskopijas Kretingos ligoninėje atliekantis ir su įvairiomis pacientų problemomis susiduriantis vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Aleksandras Šalavėjus. Anot jo, nuo darželio, mokyklos laikų vaikai mokomi maistą valgyti tvarkingai, neskubant ir nedideliais kiekiais, svarbu yra smulkiai sukramtyti. „O čia skatinama priešingai: suryti gausiai ir kuo greičiau“, – sakė specialistas.
Mintys žvelgiant į brolio Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos paveikslą-herbarą
Jurgis Ambraziejus Pabrėža – iškilus sielos ir kūno gydytojas, gamtamokslininkas, vadintas keistuoliu, pasiėmęs lazdą ir būrį vaikų braidydavęs po pievas, landžiodavęs po miškus, rankiodamas ir apžiūrinėdamas kiekvieną augalą nuo didžiausio medžio iki mažiausio kimino, juos vardais pavadindavęs. Tik jo dėka galime džiaugtis tokiais gražiais pavadinimais, kaip rasakila ar bitkrėslė. Augalais J. Pabrėža, kaip pats viename laiške rašė, domėjosi nuo pat mažų dienų: „Dar vaikas būdamas pamėgau augalus, juos sodinau, ravėjau ir su jais žaidžiau. Norėdamas pažinti jų savybes, darydavau tinktūras.“ Laiške tėvams jis su ypatingu rūpesčiu rašė ir apie savo augalus: „Mano mieli augalėliai! Kas jus prižiūrės, kas palaistys? Miela man buvo jumis rūpintis, bet mokslas nuo jūs mane atplėšė. Dabar, kai nebeliko man vilties jus pamatyti, pavedu jus savo seseriai Onai, tegul drauge su Katriute jus žiūri, laisto, kasa... kai jų bus daugiau, tegul ir kaimynėms jų duoda, ypačiai toms, iš kurių aš juokiaus ar tyčiojaus... Savo medžius, liepas, beržus, ąžuolėlį, skiepus atiduodu broliams, kad juos prižiūrėtų...“ Simboliška, kad laiško citatoje išsakyta jo valia, jog pasidauginę augalai būtų dalijami kaimynams, vykdoma net iki mūsų dienų: vienuolyno kiemelyje išplitę augalai buvo dalijami kretingiškiams, kurie karta iš kartos rūpestingai prižiūri Pabrėžos augalus – baltąjį šalaviją, levandą, juozažolę – augina griežtai atskirai nuo kitų tos pačios rūšies augalų ir dalina draugams. Viename laiškų J. Pabrėža pasisakė, kodėl rimtai ėmėsi gydymo ir žoliavimo: „Tapęs pasauliniu kunigu ir eidamas savo luomo pareigas, dažnai turėdavau lankyti įvairius ligonius, neturinčius jokios medicininės pagalbos, o jų kančios labai mane jaudindavo, tad norėjau nors šiek tiek padėti jiems gydytis. Tačiau, kadangi neturėjau jokio šios specialybės vadovo, kuris man būtų atskyręs vaistinius augalus nuo nevaistinių, buvau priverstas iš eilės rinkti ir determinuoti visus augalus, kuriuos tik pastebėjau pievoje, ir tai vis tik tam, kad pažinčiau ir atrinkčiau vaistinguosius. Teisybė, kai kurių augalų savybės mane dargi nudžiugino, bet kiek tai iš manęs pareikalavo triūso, gal tik tas supras, kas pats šioje srityje plūkėsi be jokio vadovo.“
|
|
