Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 81 %
Naktį13°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar stringančias brangstančios statybas rajone sietumėte ir su korupcija?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Svorio metimas svarbus žmogaus sveikatai

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-05-08
Kineziterapeutė Viktorija Tarasenko atkreipė dėmesį, kad, norint numesti svorio, reikia ne tik susibalansuoti mitybą, bet ir sportuoti. Taip Viktorija atrodo dabar – numetusi 80 kg.

Kineziterapeutę Viktoriją Tarasenko asmeninė patirtis įkvėpė plačiau domėtis svorio metimo svarba žmogaus organizmui ir netgi pradėti tyrimą. Pati numetusi 80 kg ir išbandžiusi tam tikrą svorio metimo metodiką, specialistė akcentavo, kad, norint numesti svorio, nepakanka sureguliuoti mitybą – reikia ir sportuoti.

Numetė 80 kg

Viktorija nuo vaikystės buvo apkūni ir jos svoris vis augo – per metus priaugdavo apie 10 kg. „Vaikystėje dėl to kenčiau patyčias ir, be abejo, bandžiau mesti svorį, bet visi mėginimai buvo bevaisiai, o svoris vis augo. Metai bėgo, o aš vis storėjau ir storėjau, darėsi sunku eiti, nes greičiau paėjusi dusdavau, ką jau kalbėti apie lipimą laiptais, nesuspėdavau paskui drauges, bet atrodė, kad kitaip būti negali, neįsivaizduodavau kitokio gyvenimo“, – prisiminė kineziterapeutė.

Dėl turėto antsvorio moteris nenorėdavo susitikti su kitais žmonėmis, anot jos, kai kurie net nepažinodami jos bendraudavo nemaloniai. Tačiau tai nebuvo pagrindinis kriterijus, kodėl specialistė nutarė mesti svorį. „Prastėjo sveikata, dusulys stiprėjo, skaudėjo sąnarius, neturėdavau energijos. Tada pasvarsčiau, kad reikėtų pradėti sportuoti, tačiau vienai nesinorėjo, norėjau profesionalaus trenerio, kuris parodytų, ką daryti, bet tuo pačiu – ir sporto klubo arti namų. Nesinorėjo į tuos komercinius sporto klubus, kur renkamasi tik vardinės aprangos parodyti ir kreivai žiūri, vėl bijojau patyčių“, – pokyčių pradžią įvardijo V. Tarasenko.

Vis dėlto pirmą kartą nueiti į sporto klubą ją paskatino draugė. „Ji surado sporto klubą arti mano namų, į kurį nuėjome drauge. Už tai aš jai esu labai dėkinga“, – tikino Viktorija. Tai nebuvo vienintelis žmogus, merginą skatinęs pradėti sportuoti. Tame pačiame sporto klube draugė jai surado ir profesionalų trenerį, su kuriuo ir tęsė užsiėmimus.

„Treneris Ričardas Murnikovas sudarė sporto programą, išmokė, kaip reikia valgyti, ir nuolatos stūmė į priekį, labai palaikė, kontroliavo. Sunkiais momentais jo pasakyti žodžiai visada padėdavo“, – teigė V. Tarasenko. Taip per 2,5 metus mergina numetė 80 kilogramų. Prieš tai ji svėrė 145 kg.

Pagrindinis dalykas, kurį merginai teko pakeisti – tai požiūrį į maistą, nes ankščiau maistu slopindavo emocijas, o to atsisakiusi išmoko daugiau mėgautis gyvenimu.

Dabar Viktorija ir toliau sportuoja kartu su treneriu, neketina to mesti. „Trenerio dėka išmokau „draugauti“ su maistu. Žinau, nuo ko auga svoris. Jeigu labai kažko norisi, tai savęs neslopinu, suvalgau, tik žinau ribas. Pasidariau labai veikli, daug veikiu gyvenime, siekiu tikslų, daug dirbu. Jeigu anksčiau sėdėdavau namie ir norėjau būti tik namie, tai dabar norisi daug ką nuveikti“, – teigiamus pokyčius apibūdino V. Tarasenko.

Iniciatyva, suvienijusi moteris Šie pokyčiai merginą ir paskatino studijuoti kineziterapiją, tam įtakos turėjo ir jos profesinė veikla. „Kai teko pasirinkti, apie ką rašyti baigiamąjį darbą, žinojau, kad noriu jį rengti man svarbia tema. Todėl nusprendžiau plačiau domėtis apie antsvorį ir fizinių pratimų poveikį antsvoriui“, – sakė V. Tarasenko. Taip gimė iniciatyva sukurti moterų grupę socialiniame tinkle „Facebook“, kur Viktorija dalijasi savo asmenine patirtimi ir moterys viena kitą palaiko. „Atlikdama tyrimą susipažinau su tikrai puikiomis moterimis ir, kai matau, kokių jos rezultatų pasiekė bei toliau jų siekia, suprantu, kad visa idėja tikrai turi prasmę“, – patirtimi dalijosi kineziterapeutė. Socialinio tinklo grupėje yra daug moterų, kurios ir nedalyvavo tyrime, kai kurios gyvena kitose šalies miestuose ar net užsienyje. „Buvo džiugu, kai viena moteris, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, iš grupės narių pajutusi motyvaciją, pradėjo sportuoti ir numetė per 20 kg“, – vieną pavyzdžių įvardijo V. Tarasenko. Per tyrimą moteris 9 savaites sportuodavo po 3 kartus per savaitę. Buvo atliekami bubo aerobikos ir jėgos pratimai. Aerobiniai – tai kardiopratimai, didinantys pulsą ir padedantys pasiekti reikiamą pulso dažnį, kurio metu pasiekiamas riebalų deginimas, o jėgos pratimai skirti raumenims stiprinti. „Tyrimo rezultatai parodė teigiamą mankštos su kineziterapeutu poveikį“, – tikino V. Tarasenko.


Grįžti į vėžes – iššūkis medikams

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-05-08
Kretingos rajono medicinos įstaigų vadovai (iš kairės) – Augenija Juknevičienė, Tomas Skliuderis, Aleksandras Šalavėjus ir Arnas Juškys – sakė, kad pereinamasis periodas yra dar vienas išbandymas ir gydytojams, ir pacientams.

Vyriausybei pritarus palaipsniui atnaujinti sveikatos priežiūros įstaigų paslaugų teikimą pacientams, šią savaitę Kretingos medicinos įstaigos rengia darbo planus, kuriuos teiks derinti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. Tačiau, įsitikinusi „Kretingos šeimos medicinos centro“ vadovė Augenija Juknevičienė, jau niekuomet jų darbas nebebus toks, koks buvo ligi karantino.

Pereinamojo laikotarpio ypatumai

Kiekviena gydymo įstaiga pereinamuoju laikotarpiu turi numatyti, kiek galės priimti pacientų per dieną konsultacijoms ir procedūroms, užtikrinti darbui reikalingų kabinetų skaičių, jų dezinfekcijos tvarką.

Gydymo įstaigos privalo taip organizuoti tvarką, kad suvaldytų pacientų srautus – prie kabineto durų galės laukti tiek vienas pacientas, virusinės infekcijos simptomus turintys asmenys turi būti atskirti nuo jų neturinčiųjų. Tiesioginės konsultacijos tuo pačiu metu negali būti teikiamos greta esančiuose susisiekiančiuose kabinetuose.

Tačiau ir atnaujinus paslaugas, prioritetas, kaip ir ligi šiol, bus teikiamas darbui nuotoliniu būdu. Dėl tiesioginio vizito pas gydytoją pacientas turės kontaktuoti tiesiogiai su savo šeimos gydytoju, kuris nuspręs, ar šiam būtina lankytis įstaigoje. Vaistus ir medicinos pagalbos priemones, nedarbingumo pažymas, kaip ir ligi šiol, gydytojai išrašys elektroniniu būdu.

Skirstys pagal laiką ir grupes

„Dideli iššūkiai laukia. Tam tikras tiesiogines paslaugas teikėme ir per karantiną – gydėme po traumų, perrišome žaizdas, atlikome kardiogramas, tyrimus nėščiosioms, skiepijome vaikus, tačiau dabar teks suvaldyti pacientų srautus, derinti kiekvieno priėmimo laiką. Pacientus grupuosime pagal amžių ir ligas: vieną grupę sudarys vyresni negu 60 metų ir lėtinėmis ligomis sergantys asmenys, kitą – sergantys kvėpavimo takų infekcijomis, trečią – vaikai ir jaunuoliai iki 18 metų, ketvirtąją – visi kiti“, – kalbėjo A. Juknevičienė.

Ji paabejojo, ar pereinamasis laikotarpis baigsis birželį, ir nemano, kad ir vėliau darbas vyks taip pat, kaip ligi karantino: „Sukarščiavo vaikas, ir iš darželio tėvai jį veždavo tiesiai pas gydytoją. Šiaip ateidavo anksčiau ir sėdėdavo būriais prie kabineto durų, ar blogiau pasijutęs neregistruotas pacientas įsiprašydavo priimamas gydytojo. Dabar teks atvykti tik griežtai gydytojo paskirtu laiku ir tik tuo atveju, jeigu lankytis įstaigoje jam būtina.“

Įstaigos vadovė apgailestavo dėl pacientų, kurie laukia nesulaukia, kada galės apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. „Tačiau privalome būti budrūs: jeigu, nevaldant situacijos, ateitų bent vienas infekuotas žmogus, būtų didelė bėda visiems aplinkiniams“, – tikino ji.

Infekuotieji visuomenėje – lyg raupsuotieji

A. Juknevičienė neslėpė, kad jų įstaigos medikams jau teko gydyti 12 koronavirusu infekuotų pacientų: „Žinojome, kad jie serga – buvo ką tik po operacijų išrašyti iš ligoninės arba grįžusieji iš užsienio, tarp jų buvo ir gana jaunų, 20–30-mečių. Vieni jautė simptomus, kiti – ne. Gydome juos nuotoliniu būdu ir džiaugiamės jiems pasveikus. Įstaigos medikams tai irgi didžiulis išbandymas, nes teko ir tiesiogiai kontaktuoti su sergančiaisiais.“

Medikės žodžiais, labai gaila infekuotų pacientų, nes jie iš aplinkos sulaukia didžiulio atstūmimo: „Nors oficialiai informacija neskleidžiama, bet kaimynai greit susižino, mato dezinfekuojant laiptines. Suprantama aplinkinių baimė, tačiau užsikrėtę žmonės juk niekuo nekalti.“

Dėl saugumo, kad prireikus viena medikų komanda galėtų pakeisti kitą, du jų įstaigos kabinetai – Vytauto g. ir Savanorių g. – yra atsiskyrę, o iš kitų miestų atvykstantys gydytojai dirba nuotoliniu būdu.


Gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė pastebi, kad visuomenė sąmoningėja – dėl priklausomybės nebebijoma kreiptis pagalbos.

Nors jau daugiau nei penketą metų alkoholio vartojimas šalyje mažėja, tačiau Lietuva vis dar išlieka daugiausiai alkoholį vartojančių šalių sąrašo pirmose vietose. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga.

Apie tai, kokios grėsmės slypi anksti pradėjus vartoti alkoholį ir kokių priemonių imtis susidūrus su šia problema, pasakoja gydytoja psichiatrė Vilma Andrejauskienė.

Žaloja organizmą

Ne paslaptis, kad žmogaus organizmas auga, atsinaujina ir formuojasi visą gyvenimą ir alkoholis tam naudos neatneša. Atlikti tyrimai rodo, jog egzistuoja penkiolika genų, lemiančių organizmo reakciją į alkoholį. Net ir vienkartinis alkoholio padauginimas lemia blogą savijautą – sunkumą skrandyje, sutrikusią koordinaciją, suprastėjusią regą ar atmintį. Visa tai yra organizmo apsauginė reakcija, kuria siekiama sumažinti norą vartoti alkoholį.

Ilgalaikis svaigalų vartojimas turi kiek rimtesnių pasekmių – nyksta baltoji smegenų medžiaga, sutrikdoma hormonų sistemos veikla, prarandami vitaminai bei mineralai, tirpsta širdies raumenų ląstelės, didinančios miokardo infarkto išsivystymo riziką, kaupiasi riebalai, mat 1 gramas etilo alkoholio turi maždaug 7 kilokalorijas.

Apsvaigimas tampa tikslu

Anot gydytojos V. Andrejauskienės, ankstyvas vartojimas yra tarsi starto signalas pradėti veikti dėmesio, hiperaktyvumo, valgymo, procesiniams ir emociniams sutrikimams. Svaigalų paveiktas organizmas negalės taip greitai susiorientuoti savipagalbai ir netrukus paciento sveikatos kortelėje nuguls visas ligų rinkinys.

Specialistės teigimu, ankstyvo vartojimo grėsmė slypi besiplečiančiuose normų supratimo rėmuose. Jauni žmonės didžiąją dalį organizmo atsako į gaunamus nuodus įvardija kaip tinkamą ir priimtiną normą, todėl didesnis ir malonesnis apsvaigimas tampa tikslu, kurį bandoma įgyvendinti vartojant keletą psichotropinių medžiagų vienu metu, sukeliančių nemenkų iššūkių organizmui.


Koronaviruso protrūkis iš esmės pakeitė įprastą gyvenimą, sudavė stiprų smūgį valstybių sveikatos sistemai ir ekonomikai. Tūkstančiai europiečių užsikrėtė koronavirusu, bet krizės akivaizdoje ne mažiau užkrečiantis yra europiečių solidarumas. Įkvepiantys poelgiai – nuo pilietinių iniciatyvų iki šalių tarpusavio pagalbos – iš esmės prisideda prie kovos su pandemija, bet dažnai lieka paraštėse ir nesulaukia mūsų dėmesio.

Iš pradžių, susitelkusios ties savo problemomis, valstybės greitai suprato, kad virusą galės įveikti tik suvienijusios jėgas. Todėl Europos Sąjunga (ES) sparčiai ėmėsi telkti išteklius ir rengti bendrus medicinos priemonių pirkimus, taip pat patvirtino ekonominių priemonių paketą pandemijos padariniams sušvelninti. Europos Parlamento (EP) narys Liudas Mažylis teigė, kad dabar turime ne varžytis, kas elgėsi teisingiau, o tiesiog dirbti kartu. „Džiugu, kad sutelktai veikė ir EP nariai, patvirtinę ekonominių priemonių paketą labai didele balsų dauguma“, – akcentavo europarlamentaras.

Milijonai paprastų europiečių taip pat aktyviai dalyvauja kovoje su pandemija ir parodė solidarumą su savo ir kitų ES šalių piliečiais. Estijoje ir Danijoje sukurti tinklalapiai padeda rasti savanorius, galinčius nupirkti ir atvežti maisto senjorams, suteikti pagalbą skurstantiesiems ar medikams. Lietuvoje įkurtas savanorių pagalbos koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ pritraukė apie 4 tūkst. piliečių. Viena savanorių – Ioana Alexandru iš Rumunijos – akcentavo, kad nereikia dairytis toli nuo namų, kam reikia pagalbos. „Paprastas pokalbis telefonu ar vaizdo skambutis gali sumažinti vienatvės jausmą. Svarbu parodyti rūpestį, ypač šiais sunkiais laikais“, – sakė I. Alexandru.


Prie Darbėnų gimnazijos Taikos vėliava buvo iškelta Pasaulinės kultūros dienos proga.

Darbėnų gimnazijos direktorė Sonata Litvinienė informavo, kad šios mokyklos gimnazistės Ugnė Daukšaitė (IIIG, mokytoja Lina Butkuvienė) ir Evelina Malūkaitė (IVG, mokytoja Vanda Kontrimienė) dalyvavo respublikiniame mokinių rašinių konkurse „Kaip supranti žodžius: „Kultūra prasideda nuo kiekvieno iš mūsų?“, skirtame Pasaulinei kultūros dienai, ir abi laimėjo III vietą. Padėkas pasirašė Taikos vėliavos komiteto pirmininkė dr. Auksė Narvilienė ir respublikinio mokinių rašinio arba esė globėjas Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis.

Darbėnų gimnazija yra prisijungusi prie Taikos vėliavų mokyklų tinklo, kurį koordinuoja Taikos vėliavos komitetas. Ši vėliava prie gimnazijos suplevėsavo Pasaulinės kultūros dienos proga.

„P. n.“ informacija


Kovą Kretingoje padaugėjo gimimų

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-17

Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriaus vedėja Dalia Opulskienė pastebėjo, kad pavasarį visuomet padaugėja gimdymų, – tiesiog tokios tendencijos vyrauja gamtoje.

„Ir nors forumuose žmonės dalijasi informacija, kad gimdyvės iš Klaipėdos užplūdo Kretingos ligoninę, taip tikrai nėra. Netgi buvo momentų, kai po 2–3 dienas iš eilės mūsų skyrius buvo išvis tuščias. Kažkas padarė neteisingas išvadas, kažkam gal reikia sensacijų, nukreiptų prieš kitas ligonines“, – samprotavo vedėja, patikindama, jog kovą jų skyriuje gimdė tik 4 klaipėdietės.

Gerokai daugiau moterų į Kretingą atvyko gimdyti iš Skuodo, Plungės rajonų ir Palangos miesto, kurių ligoninėse akušerijos ginekologijos skyriai uždaryti jau anksčiau.

D. Opulskienė mano, kad naujagimių praėjusį kovą jų skyriuje padaugėjo dėl to, kad kretingiškės nebevažiuoja gimdyti į Klaipėdos universitetinę ligoninę. O nemaža dalis klaipėdiečių gimdyvių, medikės žiniomis, per pandemiją pasirenka gimdyti Kauno klinikose.

Iš viso šiemet Kretingos ligoninės Akušerijos ginekologijos skyriuje gimė 93 kūdikiai, dvynių tarp jų nebuvo. „Pagal Sveikatos ministerijos nustatytą planą, tam, kad Kretingos ligoninėje Akušerijos ginekologijos skyrius nebūtų uždarytas, kaip atsitiko aplinkiniuose rajonuose, per 4 mėnesius turėtų gimti 100 naujagimių, o iš viso per metus – 300 naujagimių. Ligi skyriaus išlikimo per šį mėnesį dar nepasiekėme būtinojo skaičiaus, tačiau viliamės, kad per dvi savaites dar sulauksime naujų gimdyvių“, – kalbėjo D. Opulskienė.


Tinklaraštininkė, keturių vaikų mama I. Arnauskienė teigia, kad vaikui susirgus svarbiausia sąmoningai vertinti kiekvieną situaciją, konsultuotis su kompetentingais specialistais ir atsakingai laikytis jų rekomendacijų vartojant nurodytus vaistus.

Kai gydytojai paskiria vaikams antibiotikų, jų tėvai neretai susimąsto: ar tokie stiprūs vaistai nepakenks vaiko imunitetui dar labiau, ar tikrai jie yra būtini ir galbūt yra įmanomi kiti gydymo metodai. Pasak kompetentingų gydytojų, toks nerimas dažniausiai būna visiškai nepagrįstas, todėl vertėtų atsakingai vertinti visas visuomenės sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas ir jokiu būdu šios grupės vaistais nepiktnaudžiauti. Apie tai, kaip savo vaikų sveikata rūpinasi ir kokiais pagrindiniais antibiotikų vartojimo principais vadovaujasi, pasakoja vaikų mados ir gyvenimo būdo tinklaraščio autorė, keturių vaikų mama Ieva Arnauskienė.

Auga taip pat, tačiau imunitetai – skirtingi

Kone visi vaikai vienaip ar kitaip yra sirgę tam tikromis ligomis, tačiau dažniausiai tai suaktyvėja pradėjus lankyti darželį arba mokyklą, kitaip tariant, kai padidėja tikimybė pasigauti kokį nors virusą ar bakteriją. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pataria dėl to labai nesijaudinti, nes šio etapo ligos padeda natūraliai formuotis vaiko imunitetui.

Taip pat svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus ir nevertėtų vieno lyginti su kitu, net jei ir abu yra iš tos pačios šeimos – vienas identišką ligą gali įveikti labai lengvai, o kitam gali prireikti stipresnių vaistų. Tai puikiai iliustruoja tinklaraštininkės I. Arnauskienės šeima, kurioje yra dvi dvynukų poros: dešimtmečiai berniukai Džiugas ir Mažvydas bei keturmetės mergaitės Mėta ir Ula.

Anot mamos, kai augo berniukai, būdami tokio amžiaus kaip mergaitės, jie sirgdavo labai dažnai, o dukros, palyginti su broliais, dabar beveik visai neserga. „Visus vaikus auginame vienodai, tačiau berniukų imunitetas tikrai prastesnis nei mergaičių. Prie berniukų greitai prikimba įvairūs peršalimai, roto virusas ar kitos ligos, o mergaitės kažkaip atsparesnės, bent jau kol kas“, – pasakoja I. Arnauskienė.


Žirgai gydo vaikų negalias

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03
Kineziterapeutes klaipėdietę Giedrę Šiudeikytę (kairėje) ir kretingiškę Ritą Gikarienę hipoterapija užsiimti paskatino magistro studijos.

Hipoterapija – kineziterapija asistuojant žirgams – taikoma negalią turintiems žmonėms gydyti. Kineziterapeutės kretingiškė Rita Gikarienė ir jos kolegė klaipėdietė Giedrė Šiudeikytė hipoterapiją taiko vaikų negalioms palengvinti. Ši terapija turi holistinį poveikį žmogui ir apima kelias sritis – fizinę, psichologinę, socialinę, pedagoginę.

Vadovaujasi Čekijos patirtimi

Kineziterapeutės Klaipėdos universitete studijuoja papildomos ir alternatyvios medicinos magistro programą. Kadangi terapija asistuojant gyvūnams yra priskiriama prie alternatyviosios medicinos, studentės, galvodamos apie būsimą magistro darbą, nutarė užsiimti hipoterapija.

„Su gyvūnais susijusi terapija man patiko labiausiai“, – tikino Rita.

Ją papildė ir Giedrė: „Man yra tekę užsiimti terapija su šunimis, tuomet pastebėjau, kad ji daugiausia padeda vaikų emocijoms atsiskleisti. O terapija su žirgais padeda ne tik emociniu, bet ir fiziniu atžvilgiu – turintiems cerebrinį paralyžių, laikysenos sutrikimų ir panašiai.“

Šia sritimi merginos daug domisi, įgyti patirties vyko ir į Šiaulius, kur hipoterapija viename žirgynų praktikuojama jau kurį laiką. Taip pat lankėsi ir Latvijoje, kur hipoterapija yra įteisinta kaip gydymo metodas. „Ten hipoterapeutai yra rengiami, tik iš pradžių jie turi įgyti medicininį išsilavinimą – tarkim, kaip mes šiuo atveju esame kineziterapeutės, po to papildomai galėtume siekti tapti hipoterapeutėmis. Lietuvoje tokie specialistai nėra rengiami, tačiau papildomos ir alternatyviosios medicinos specialybė suteikia galimybę tuo užsiimti“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Rengdamos užsiėmimus kineziterapeutės vadovaujasi Čekijoje taikomais kriterijais, pagal juos rinkosi žirgyną, maniežą ir žirgą. „Lygiuojamės į jų hipoterapeuto kriterijus. Taip pat aktyviai domimės Vokietijos ir Austrijos hipoterapijos pasiekimais“, – įvardijo kineziterapeutė Giedrė.

Čekija yra viena pagrindinių šalių Europoje, turinti tvirtus hipoterapijos pagrindus. „Pagal juos rengiame užsiėmimus ir žirgą. Čekai akcentuoja, kad hipoterapijos užsiėmimui nereikia jokių papildomų pratimų – gydoma žirgo impulsais gyvūnui einant“, – paaiškino G. Šiudeikytė.

Daugėja autizmą turinčių vaikų

Kineziterapeutės tikino, kad susidomėjimas hipoterapija yra didelis. „Rengdamos savo tyrimą nerimavome, kaip reikės apie jį kalbėtis su vaikų tėvais, nes žinojome, kad joks žirgynas mūsų nepriimtų neatlygintinai. Vis dėlto tėvai sutinka mokėti už užsiėmimus, jie patys pastebi naudą ir dauguma jų jau žino apie hipoterapiją, ypač auginantys neįgalius vaikus – tėvai domisi visomis alternatyvomis, kaip vaikui padėti“, – sakė G. Šiudeikytė.

Pašnekovių pastebėjimu, daugėja ir autizmo ar kitų raidos sutrikimų turinčių vaikų. „Galbūt kai kuriais atvejais autizmas nėra labai gerai atpažįstamas. Turime vaikų, kuriems, atrodo, yra viskas gerai, tačiau tam tikri elementai išduoda negalią. Jau dabar visuomenė, medikai žino, kad yra toks sutrikimas ir „nenurašo“ visko vaiko charakteriui“, – įžvalgomis dalijosi R. Gikarienė.

Vieni tėvai priima vaiko sutrikimą, kiti – vis dar nenori su tuo susitaikyti. „Yra žmonių, sakančių, kad diagnozę vaikui „prirašė“, ir jam viskas gerai. Kai kurie išvis nieko nedaro, nes mano, kad vaikas išaugs“, – teigė Giedrė.

Hipoterapiją lanko vaikai, turintys raidos, mišrų raidos sutrikimą, autizmą, Dauno sindromą, cerebrinį paralyžių. Jiems specialistės taiko individualią terapiją. „Nenaudojame tradicinio jojimui skirto balno, naudojame specialų balnelį, į kurį vaikas galėtų įsikibti, tačiau liktų kuo mažesnis atstumas tarp vaiko ir žirgo, kad vaikas jaustų žirgą, jo judesius, impulsus“, – kalbėjo R. Gikarienė.

Žirgą Viesulą „Pegaso“ žirgyne Pozingiuose Klaipėdos rajone merginos rinkosi taip pat labai atsakingai – žirgas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. „Juo turime visiškai pasitikėti, jis negali būti baikštus, kad neišgąsdintų vaikų, kuriems kiekvienas garsas – labai svarbus“, – atkreipė dėmesį Giedrė.

Merginos jodinėja ir pačios, kadangi nori pažinti gyvūną. „Žirgą, su kuriuo vedame užsiėmimus, ir pačios gerai pažįstame“, – tvirtino G. Šiudeikytė. Specialistės balnoja žirgą, jį šukuoja, rūpinasi, atlieka kitokią būtiną priežiūrą.

Užsiėmimą merginos veda dviese, tačiau jame dalyvauja ir žirgo vedlys, kuris rūpinasi, kad gyvūnas nepasibaidytų, kontroliuoja jį, valdo situaciją.


Lietuvos apiterapeutų asociacijos viceprezidentė habil. dr. Dalia Stasytytė-Bunevičienė, linkėdama visiems sveikatos, parengė rekomendacijas, kuo žmogaus sveikatai gali būti naudingi bičių produktai kovoje su virusų sukeltomis ligomis. Šiomis rekomendacijomis ji pasidalino per Lietuvos bitininkų sąjungos narius, jas gavo ir Kretingos bitininkų draugija.

Stabdo ir naikina virusus

Kaip išorinės apsaugos ir pagalbos priemonė nosies landų, lūpų, odos ir gleivinių apsaugai gali būti vartojami propolio – bičių pikio – tepalai. Patys stipriausi – propolio tepalai su bičių vašku. Profilaktiškai reikėtų tepti 2–4 kartus per dieną, ypač išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8 kartų visą padidėjusio sergamumo periodą.

Ypač veiklūs – vandeninis propolio purškalas, kuris labiau veikia virusus, o etanoliniai (spiritiniai) propolio purškalai – bakterijas ir grybelius. Vartojant profilaktiškai – vienas ar du įpurškimai į burną, gerklę 2–4 kartus per dieną, ypač prieš numatomą kontaktą viešose vietose ar darbe, išeinant iš namų, esant susirgimo požymiams – iki 8–10 kartų. Po purškalo pavartojimo negerti ir nevalgyti nors 15 minučių. Vartoti visą padidėjusio sergamumo periodą.

Virusus ir kitus infekcijų sukėlėjus naikina, jų vystymąsi stabdo propolio kapsulės, spiritinis propolio ekstraktas, kurio reikėtų vartoti po 30 lašų 3 kartus per dieną, įlašinus į 100–200 ml šilto virinto vandens. Rekomenduojama pusę pagaminto skysčio panaudoti gerklei skalauti, likusią – išgerti.


Slaugos ligoninėse rūpinamasi sunkiais ligoniais

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-04-03

Nepaisant apsunkintų sąlygų dėl koronaviruso pandemijos, Kartenos katalikiškojoje palaikomojo gydymo ir slaugos bei Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse užimtos kone visos lovos. Ligoninė vis dar neturi vadovo Slaugos ligoninėse asmenys gali būti gydomi ir prižiūrimi ligi 4 mėn. per metus. Laikinai be vadovo vis dar dirbančioje Kartenos katalikiškosios palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje yra užpildytas visas skyrius – jame 29 ligoniai.

Pasak vadovą pavaduojančios Kartenos PSPC šeimos gydytojos Janės Leščiauskienės, slaugos ligoninėje laikomasi griežto karantino – į skyrių neįleidžiami lankytojai, maisto iš namiškių taip pat neleidžiama priimti.

„Dabar jau nepriimame ir naujų ligonių, – visi yra atvykę anksčiau, dar ligi karantino paskelbimo. Baugu, kad kartu su nauju ligoniu nebūtų užvežtas ir virusas. Gerai, kad daugumai 4 mėn. slaugos terminas sueis balandžio pabaigoje, – ligi tol, tikimės, ir karantinas pasibaigs. Antraip, neaišku, kur reikėtų apgyvendinti tuos žmones, kurie vieniši arba tie, kurių vaikai liko užsienyje. Be abejo, ieškotume išeičių, – nepaliksi gi žmogaus gatvėje“, – kalbėjo J. Leščiauskienė, vildamasi, kad ligi to laiko atsiras ir asmuo, norintis dirbti šios įstaigos vadovu.

Atlaisvina vietas rajono ligoniams

Salantų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės vadovas Tomas Skliuderis patikino, kad įstaigos veikla tęsiama ir karantino sąlygomis, – šiuo metu skyriuje yra 30 slaugomų pacientų.

„Tuos asmenis, kurie baigė gydymo kursą, perdavėme artimiesiems, o 3 beglobius asmenis priglaudė Kretingos dienos veiklos centro Salantų padalinys – jie iš pradžių ir buvo apgyvendinti pas juos, tad tarėmės, kad priimtų atgal“, – kalbėjo ligoninės vadovas.

Jo žodžiais, planuoti guldymai dabar yra sustabdyti. Vyksta nuosaikus apsikeitimas ligoniais: kelis asmenis jie priglaudė iš Kretingos rajono ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus, šiam atlaisvinant vietas ir rengiantis galimam koronaviruso protrūkiui.

„Turime 14 laisvų slaugos lovų, – prireikus dar tiek pacientų galėtume priimti iš Kretingos rajono“, – sakė T. Skliuderis.

Susirgo pacientas

Svarbiausia, baiminosi vadovas, kad nepradėtų gabenti jau užkrėstus, bet apie tai dar nežinančius ligonius, nes senyvo amžiaus ir sunkūs ligoniai yra pagrindinėje rizikos grupėje. „Pašaliniai pas mus nepakliūva, o personalas yra informuotas apie saugos režimą. Pas slaugomus ligonius darbuotojos, be abejo, nevaikšto su skafandrais, bet kaukės, pirštinės yra privalomos. Šių priemonių ligoninei kol kas pakanka. Svarbu, kad nekiltų didžiulė pandemijos protrūkio banga, – antraip joje paskęstume visi“, – svarstė vyriausiasis gydytojas.

Jis neslėpė nerimo, kad koronaviruso židinys susiformavo pačioje Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir kad medikai tapo labiausiai pažeidžiama visuomenės dalimi.

T. Skliuderio žiniomis, COVID-19 viruso lengva forma yra užsikrėtęs vienas jų pacientas, kuris gydosi savo namuose kitame mieste.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas