Pajūrio naujienos
Help
2019 Gruodis
Pi 29162330
An 310172431
Tr 4111825
Ke 5121926
Pe 6132027
Še 7142128
Se18152229
Orų prognozė
Dieną6°C debesuotumas 3 %
Naktį5°C debesuotumas 100 %
Apklausa

"Metų žmogaus 2019" rinkimai

Marius MEŠKAUSKAS
Aušra KUNDROTIENĖ
Dalia BRUŽIENĖ
Indrė JUODEIKIENĖ
Benediktas JURČYS
Arnas KARUŽAS
Kristina RIMIENĖ
Birutė STALMOKIENĖ
Julius KANARSKAS
Nijolė RAUDYTĖ
Juozas PELIONIS
Simas KONČIUS
Apklausa

Ar darbe patiriate patyčias?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

I. Girdvainienė primena, kad nėra nieko sveikesnio ir veiksmingesnio kūdikio organizmui už natūralų motinos pieną.

Šiuolaikiniame pasaulyje įvairūs pasiekimai leidžia atrasti alternatyvų kone bet kam, tačiau mokslininkai vienu klausimu sutaria vieningai – net ir pačiu sveikiausiu bei geriausiu laikomas kūdikio dirbtinis mišinėlis niekuomet neprilygs natūraliam motinos pienui.

Kodėl šis unikalus maistas yra būtinas kūdikiui, kokia yra žindymo nauda pačiai mamai ir kada palankiausias metas pradėti mokytis šios technikos, pasakoja „Vilniaus gimdymo namų“ akušerė, Lietuvos laktacijos ir žindymo konsultacijos asociacijos narė bei laktacijos konsultantė Ieva Girdvainienė.

Vertingesnio maisto kūdikiui nėra ir niekuomet nebus

Nesuskaičiuojamas kiekis medicinos tyrimų įvairiose pasaulio šalyse įrodė, kad žindymas – vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nuo kurio priklauso normalus jų augimas bei vystymasis.

Motinos pienas ne tik patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius pusę metų, bet ir skatina fizinį augimą bei protinę brandą, aprūpina organizmą imuninėmis medžiagomis, mažina staigios mirties riziką, ypač aktualią pirmaisiais naujagimio mėnesiais.

Taip pat žindymas reguliuoja kūdikio virškinimo trakto bei žarnyno veiklą, daro didelę įtaką taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi, kūno masės indeksui. Įrodyta, kad vyresniame amžiuje dažniau nutukę būna tie vaikai, kurie anksčiau buvo maitinami mišinėliais, o ne žindomi. Taip pat pastariesiems dažniau nustatomos alergijos ar tokios lėtinės ligos, kaip, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar kraujotakos sistemos sutrikimai.

Žindymas yra itin reikšmingas sukuriant glaudesnius mamos ir kūdikio tarpusavio ryšius, jie greičiau ir sąmoningiau supranta vienas kitą.


Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl vakcinacijos yra išsaugoma nuo 2 iki 3 milijonų gyvybių, tačiau šia tema atsiranda nemažai kritikų, kurie viešina moksliškai nepagrįstus faktus ir kelia spekuliacijas visuomenėje. Apie tai, kodėl rizika nesiskiepyti yra daug didesnė nei rizika pasiskiepijus ir kokie populiariausi vakcinacijos mitai klaidina visuomenę, pasakoja šeimos gydytoja iš Vilniaus Elena Šopytė.

Nauja medicinos era, išgelbėjusi milijonus gyvybių

Visais laikais buvo stengiamasi išvengti nepageidaujamų ligų: jau prieš tūkstančius metų žmonės įvairiausiais metodais bandė apsaugoti save nuo raupų ir kitų ligų, o tai palaipsniui atvedė pasaulį į šiuolaikinę vakcinaciją.

1796 m. E. Jenneris atliko eksperimentą, kai paimti pūliniai iš karvių raupais sergančio žmogaus buvo įskiepyti aštuonmečiam berniukui. Po pusantro mėnesio ta pati procedūra buvo pakartota naudojant žmonių raupais sergančiojo pūlius, ir nuo tos akimirkos, kai šis būdas pasitvirtino, prasidėjo nauja medicinos era. Tuomet prie E. Jennerio prisidėjo L. Pasteras, sukūręs vakciną nuo pasiutligės, ir vakcinacijos pasiekimai įsibėgėjo.

Pasaulis po vakcinų sukūrimo pasikeitė negrįžtamai: daug gyvybių nusinešusios užkrečiamos ligos likviduotos, sumažėjo sergamumas difterija, stablige, virusiniu hepatitu B ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis, buvo išnaikinti raupai.


Apie svajonę turėti daržą ir lemtingą laišką

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-09-06

Kretingiškė Irena Lukševičienė įrodė, kaip svajonė gali virsti realybe. Jos daržo istorija primena kino filmo siužetą.


Rugsėjo dovanos – sveikatai ir grožiui

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-09-06

Vaistažoles auginančios, augalų pasaulį pažįstančios kretingiškės Katerinos Labanauskienės žodžiais, rugsėįį augalai turi ypatingų savybių: kai kurie būtent tuo metu brandina uogas, kitų šaknys per vasarą būna prikaupusios aktyvių komponentų ir vitaminų, treti, ruošdamiesi žiemai, vis dar kaupia maistingąsias medžiagas, kurios naudingos ir žmonėms.


Priklausomybėms pasitelks metadoną

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-09-06

Kretingos Psichikos sveikatos centre – naujovė: bus įrengtas pakaitinio gydymo metadonu kabinetas, kuriame pagalbą galės gauti visi, turintys priklausomybę nuo opioidų, tokių, kaip heroinas, aguonų nuoviras. Paslaugą planuojama pradėti teikti nuo kitų metų.


Sielos žaizdas gydė Dievo meile

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-09-06

Beveik 25-erius metus iki šį pavasario Pakutuvėnų Šv. Antano parapijoje, kurią žmonės vadina paprastai – Pakūta, priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms padėjęs kretingiškis brolis pranciškonas buvęs ilgametis klebonas Gediminas Numgaudis atviravo, kad į jį kreipdavosi įvairūs žmonės, tačiau visiems padėti neturėjo fizinių galimybių. „Jie patys eidavo prašyti pagalbos, o man reikėjo kažką daryti“, – pradžią prisiminė jis.


Prieš dešimtmetį visoje Europoje buvo kalbama, jog tymai yra suvaldyti, tačiau didžiulis šios infekcinės ligos protrūkis sudrebino mūsų šalį dar šių metų pradžioje, o vienintelė to priežastis – nepakankamos skiepijimosi apimtys. Virusas pričiupo ir žinomą grupės „Rondo“ lyderį Aleksandrą Ivanauską-Farą, kuris dalijasi savo patirtimi, o apie šios klastingos ligos ypatybes bei galimas pasekmes pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė.


Kiekvienai žolei – sava misija

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

„Vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai sudžiovinti“, – sakė Katerina Labanauskienė.

Kretingoje gyvenanti pagal individualios veiklos pažymą aplinkiniuose miestuose dirbanti 34-erių kraštovaizdžio apželdinimo specialistė Katerina Labanauskienė ne tik mėgaujasi savo profesine veikla, bet domisi fitoterapija, kaime esančioje savo šeimos sodyboje pati augina galybę vaistinių augalų.

Teisingai surinkti, teisingai džiovinti

Įsisiūbavus vasarai – pats metasb gydomųjų savybių turinčių, organizmą ir imuninę sistemą stiprinančių augalų pasiruošti žiemai. Anot Katerinos, tas, kas šiuo tikslu nukeliauti į pamiškes ar palaukes randa laiko, patyrė, kaip smagu valandą kitą praleisti spalvingoje gamtoje, pasidžiaugti augmenija ir namo sugrįžti su ne tik gražia, kvepiančia, o dar ir sveikatai naudinga puokšte.

Gydymas vaistažolėmis – seniai pripažinta viena medicinos sričių. Tačiau vaistažoles reikia mokėti ir teisingai surinkti, ir teisingai džiovinti. Pirmiausia – augalai renkami iš atokiau nuo miestų, paplenčių, kelių esančių vietų, nes chemikalais, automobilių išmetamosiomis medžiagomis, sunkiaisiais metalais užterštos vaistažolės žmogaus sveikatai ne tik laukiamo efekto neduos, bet gali ir pakenkti.

Vaistinei žaliavai gali būti naudojamos šaknys, lapai, uogos, žievė, pumpurai, žiedai. Renkant augalų lapus ar stiebus, taip pat uogas, patogu naudotis žirklėmis arba sodo žnyplėmis, kerpant, kaip sakė Katerina, reikia palikti 1/3 augalo dalies. Vaistažoles geriausia rinkti iki 12 valandos saulėtą dieną, mat šlapi augalai gali pūti, pelyti.

Vaistažolės džiovinamos (pvz., mėtos, medetkos, melisos), distiliuojamos (gaminamas gėlių vanduo arba hidroliatai, kurie ypač naudingi veido odos priežiūrai), augalo lapus, žiedlapius ar stiebus užpilant šalto spaudimo aliejumi arba glicerinu ir po kurio laiko nusunkiant gaminami fitoliai, taip pat – tinktūros, fermentuojamos arbatos.

Pasak K. Labanauskienės, lengviausias vaistažolių ruošimo būdas – jas džiovinti. Džiovinama pavėsyje, ne didesnėje kaip 40 laipsnių temperatūroje, žaliavos sluoksnis turi būti 5–7 cm, kasdien reikia vartyti.

Džiovinti tinka ir orkaitė ar molinė krosnis, o jei džiovinami stiebai, visą puokštę galima pakabinti palėpėje arba kitoje vietoje, kur nepatenka saulės spinduliai. Pastaruoju metu populiarėja ir elektrinės džiovyklės. K. Labanauskienės teigimu, jos irgi tinka, tačiau būtina paisyti instrukcijos.

Vaistažolės smulkinamos jau išdžiūvusios – tik tada jos išsaugos vertingąsias medžiagas.

Sausas vaistažoles geriausia laikyti stikliniuose indeliuose, bet tinka ir popieriniai maišeliai. Augalų galiojimo laikas – apie 2–3 metus.

K. Labanauskienė patarė, ir kokių vaistingųjų augalų galime prisirinkti šiuo metu: ežiuolių, kraujažolių, pelynų, asiūklių, jonažolių, kiaulpienių šaknų, arkliauogių, gysločių, varnalėšų, medetkų, melisų, viržių, anyžių, kmynų.


Nenoriu į mokyklą!?

  • Edita KALNIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-08-02

Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva atkreipė dėmesį, kad mokyklai psichologiškai kartu turi ruoštis ir vaikai, ir tėvai.

Likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, kaip kurie jau svarsto, kaip vaikas eis apsirengęs rugsėjo 1-ąją, kokių kanceliarinių priemonių ar drabužių jam reikės. Specialistai atkreipė dėmesį, kad tiek vaikai, tiek tėvai turi pasirengti ir psichologiškai.

Pirmokų iššūkiai

Baigusių darželius laukia naujas etapas – pirma klasė. Jai pasirengti reikia ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. „Šeimoms labai svarbu atkreipti dėmesį ne į tai, kiek skaičių vaikas pažįsta ir kokie jo skaitymo gebėjimai, nes to bus mokomasi. Atėjus į pirmą klasę, jam prireiks bendravimo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir aplinka, gebėjimo palaukti, išgirsti ir, žinoma, gebėjimo spręsti konfliktus“, – atkreipė dėmesį Kretingos rajono Švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė Vika Gridiajeva.

Galvojantiems, kad vaikas to išmoks savaime, psichologai paaiškina, kad jie klysta. „Likus mėnesiui iki mokyklos labai svarbu kalbėtis su vaiku, kokie jo laukia pokyčiai, kaip atrodo mokykla, kas bus jo mokytoja, kur jis gali kreiptis, jeigu mokykloje jam kas nors nutiks. Raginčiau tėvus pasakoti apie pozityviąsias mokyklos gyvenimo puses – galimybę turėti draugų, naujus dalykus, kurių mokysis, smagias pertraukas, ekskursijas, būrelius, kuriuos galės lankyti ir panašiai“, – patarė V. Gridiajeva.

Tėvų laukia ir daugiau užduočių. Kad vaikui būtų lengviau pradėti mokytis pirmoje klasėje, psichologė sakė, kad reikia išgirsti savo vaikus, ką jie galvoja apie būsimus pokyčius, kokių fantazijų turi, ko bijo ar ko labai nenori.

Išgirdus vaikus reikėtų paaiškinti, kaip tą nerimą galima įveikti. „Jau vien apie tai kalbant, vaikai pasijus išklausyti ir išgirsti, ir tai sumažins nemalonius jausmus. Tačiau, jei tuo pačiu sužinos, kad kažkada ir mama su tėčiu panašiai jautėsi, supras, kad ir jis gali įveikti šią būseną“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Dažniausiai vaikų baimė – su juo galimai nedraugausiantys vaikai. Anot psichologės, tėvai turėtų papasakoti, kaip jie ieškojo draugų, kaip prieiti prie naujo nepažįstamo klasės draugo, ko klausti, ką galima jam pasakyti, ką pasiūlyti žaisti. „Prieš prasidedant mokyklai, tėvai vaikus taip pat gali supažindinti su būsimu klasės draugu ar drauge. Skatinu populiarėjančią tendenciją – mamoms ir tėčiams burtis į socialinio tinklo „Facebook“ grupę ir joje bendrauti, taip galima suorganizuoti ir „pažintinį pikniką“, – pasiūlė V. Gridiajeva.

Yra vaikų, kurie turi ir kitokių, specifinių baimių, pavyzdžiui, tualeto. „Svarbu, apžiūrint mokyklą, parodyti vaikui, kur jis yra, kaip jį pasiekti, kaip paprašyti mokytojos pagalbos“, – sakė V. Gridiajeva.

Vienas svarbus dalykas, kurį mokiniams reikėtų padaryti likus mėnesiui iki mokslo metų pradžios, – susidėlioti dienotvarkę. „Ji turi būti panaši į rugsėjo mėnesio dienotvarkę. Taip pat reikėtų pasikalbėti apie lūkesčius, ko tikitės iš savo dukros ar sūnaus šiemet, ką pastebėjote praėjusiais metais ir ko norėtumėte šiais metais. Jokiu būdu neperlenkti lazdos su grasinimais“, – atkreipė dėmesį V. Gridiajeva.

Taip pat svarbu netuščiažodžiauti. „Jei kilo problemų dėl lankomumo, prastų pažymių ar elgesio, svarbu išsiaiškinti priežastį, stengtis ją pašalinti. Jeigu kalbame apie elgesio sunkumų turinčius vaikus, apgalvoti motyvavimo priemones, kokį elgesį ir kokiu būdu skatinsite“, – tvirtino psichologė.


Bičių terapijos namelį pasistatęs Giedrius Kalnius prisipažino prieš tai turėjęs išmokti bitininkauti, kad pažintų šių vabzdžių elgsenos ir gyvenimo ypatumus.

Barkelių kaime, Kašučių ežero pakrantėje, poilsio oazę įkūręs Giedrius Kalnius tyla ir išskirtine ramybe dažnokai mėgaujasi savo paties įrengtame apiterapijos namelyje. „Išmiegu čia kokias 5–6 naktis, ir – kitas žmogus“, – G. Kalnius neslėpė, kad bičių skleidžiamos energijos poveikis sveikatai, bendrai organizmo savijautai ypač palankus šiandienos žmogui – skubančiam, panirusiam į darbus ir išmaniąsias technologijas.

Komfortą sukuria pušis

Namelyje „įdarbintos“ 12 bičių šeimų: 6 sustatytos vienoje namelio pusėje, antra tiek – kitoje. Gultai padaryti ir pats namelis pastatytas iš pušies.

„Dauguma apiterapijos populiarintojų rekomenduoja bičių namelius statyti iš kedro, bet mums, Lietuvoje, šis medis yra per brangus. Bet pušis irgi neprasta – sukuria pakankamai komfortabilią aplinką“, – tvirtino G. Kalnius.

Kad pasistatytų bičių terapijos namelį, visų pirma G. Kalnius turėjo išmokti bitininkauti. Šiuo metu 15 šeimų prižiūrintį G. Kalnių bitininkavimo paslapčių išmokė ir iki šiol tebekonsultuoja ilgametė bitininkė Vanda Irena Milštein iš Pesčių kaimo.

Apiterapijos namelyje „dirbančios“ bitės prineša mažiau medaus, bet šeimos, nors tam tikra prasme ir yra trikdomos, vystosi pakankamai gerai – didelių skirtumų tarp namelyje esančių ir kitų bityno šeimų G. Kalnius sakė neįžvelgęs: „Yra kaip yra: vienos šeimos yra stipresnės, kitos – silpnesnės, nemanau, kad tam turi įtakos bičių naudojimas apiterapijai.“


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas