Pajūrio naujienos
Help
2019 Birželis
Pi 3101724
An 4111825
Tr 5121926
Ke 6132027
Pe 7142128
Še18152229
Se29162330
Orų prognozė
Dieną28°C debesuotumas 1 %
Naktį20°C debesuotumas 2 %
Apklausa

Ar be šaulių Kretingoje būtų užtikrinta viešoji tvarka?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Dailės terapijoje žmonės ne tik piešia, bet taip pat projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenis, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai.

Per dailės terapiją piešdami ir ne tik žmonės gali papasakoti daug daugiau negu kalbėdami. „Dailės terapijos būdu galime pagerinti fizinę, psichinę ir emocinę aplinką“, – teigė Kretingos rajono švietimo centro Pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus psichologė, vedanti dailės terapijos užsiėmimus, Vika Gridiajeva.

Kitokia technika

Terapija – tai saugesnis, jautresnis būdas pačiam žmogui pažvelgti į save. „Raktas į atvirą ir gilų pokalbį su žmogumi yra ne technikoje, o psichologo ir kliento ryšyje, pasitikėjime ir žmogaus vidiniame nusiteikime – pasiruošęs jis kalbėti ir spręsti savo problemas ar dar ne. Ir visai nesvarbu, ar taikysi muzikos, dailės, šokio ar rašymo terapijos techniką“, – kalbėjo V. Gridiajeva.

Terapeutui, psichologui padedant dailės terapijoje, saugioje aplinkoje, galima pažvelgti į savo vidų ir tam nereikia būti menininku. „Užteka to, kad turi problemą, kurią sieki išspręsti. Galbūt tai išgyvenami nemalonūs jausmai, galbūt esi pats pasiklydęs savyje ir ieškai atsakymo, o gal jūsų šeimoje vyksta procesai, kurių nesupranti“, – tvirtino V. Gridiajeva.

Dailės terapiją galima naudoti ir kaip išveiką, ir kaip psichoterapiją bei taikyti įvairaus amžiaus žmonėms. „Vedu ir skatinu dailės terapijos metodus taikyti darželiuose, nes tai gali būti nuostabus būdas ikimokyklinukams išreikšti pyktį, baimę, liūdesį. Šalia išraiškos išmokti, kaip su tais jausmais gyventi, suprasti jų reikalingumą. Dažnai taikau dailės terapijos technikas asmeninėse konsultacijose. Dažniausiai šiai avantiūrai pritaria moterys, ir tai būna nepaprasta kelionė po spalvas, formas ir vidinį pasaulį“, – patirtimi dalijosi V. Gridiajeva.

Dailės terapijoje ne tik piešiama, bet kiekvienas dalyvis projektuoja savo vidinę patirtį ir per akmenukus, sagutes, gamtos teikiamas gėrybes. Kiekviena technika parenkama individualiai, nes psichinis ir emocinis pasaulis nenuspėjamas.

Problemos – pagal amžių

Per konsultacijas ar grupinius susitikimus siekiama išspręsti problemas. Skirtingų amžiaus grupių žmonės susiduria su skirtingomis problemomis.

„Mamų dažnai užduodamas klausimas – ar esu gera mama? Kalbame apie savivertę, pasitikėjimą savimi ir baimę. Dažnai dirbant su moterimis iškyla ir vienatvės, bejėgiškumo jausmai“, – įvardino psichologė.

Jaunimui labai aktualios santykių šeimoje problemos. „Dažnai tėvai galvoja, kad jų keturiolikmetis sūnus ar dukra labiausiai išgyvena dėl meilės ar simpatijos klasės draugui ar draugei, bet grupiniuose užsiėmimuose dažniausiai paauglių užduodami klausimai: kodėl tėvai manęs negirdi? Ar aš jiems nesvarbus?“ – toliau vardino specialistė.

Ikimokyklinio amžiaus vaikų problemos kiek kitokios – elgesio ir emocijų nevaldymo. Pasak V. Gridiajevos, dažnai į psichologą kreipiasi ne sunerimę tėvai, o vaikų auklėtojai, pastebėję, kad jo elgesys skiriasi nuo kitų. Vienais atvejais paaiškėja, kad vaikas turi rimtesnių problemų, tokių, kaip skyrybų krizė namuose, tėvų emigracija ir panašiai. Kartais specialistams tenka nuraminti ir auklėtojas, ir tėvus, kad viskas nėra taip blogai.

Dažniausiai žmonės vienu metu susiduria ne su viena problema. „Kai žmogui blogai – blogai būna iš esmės visur.

O kada viskas atrodo niūriai – apima beviltiškumo jausmas, ir esant tokioje būsenoje kalbėti dažnai žmonės nebemato prasmės: „juk vis tiek nieko nepakeisi“. Bet tie, kurie savo noru kreipiasi pagalbos į specialistus, dažniausiai jau yra stadijoje, kai ta būsena būna įkyrėjusi ir norisi pokyčių“, – sakė V. Gridiajeva.


Klaipėdos universitetinės ligoninės Gimdymo skyriaus kolektyvas: (iš kairės) akušerė Rasa Šulčiuvienė, vedėjas Leonas Janušas, vyriausioji akušerė Rasa Liutikienė, vyriausioji slaugos administratorė Liuda Mažonienė, gydytoja Sigita Neverauskienė ir akušerė Regina Mačernienė.

Klaipėdos universitetinėje ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamente jau 11 metų sėkmingai veikia Mažos rizikos gimdymų poskyris, kuriame naujagimius priima vien akušerės, nedalyvaujant gydytojui. Gimdyvės vis drąsiau pasitiki savo prigimtinėmis galiomis, tačiau iškilus bent mažiausiai abejonei dėl jos, vaisiaus ar naujagimio būklės, gydytojai išsyk skuba į pagalbą, pasitelkę pažangią diagnostikos ir gydymo aparatūrą.

Kaip naujagimiui palankios ligoninės principai derinami su medicinos technologijomis, pasakojo Gimdymo skyriaus vedėjas Leonas Janušas, gydytoja akušerė ginekologė Sigita Neverauskienė bei Neonatologijos centro vadovė Albina Bulaukienė.

Gimdyvėms užtikrina privatumą

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kasmet pasaulį išvysta nuo 3 tūkst. 100 iki 3 tūkst. 200 naujagimių: pernai – 3 tūkst. 81 naujagimis, iš jų – 45 poros dvynių.

Ligoninė būtų pajėgi priimti ir dar 500–600 gimdymų, tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, mažėja. Specialistus neramina ir didelis Cezario pjūvio operacijų procentas, – pernai siekė 24,5 proc.

Du trečdaliai gimdyvių yra klaipėdietės, tačiau gimdyti atvyksta ir moterų iš Palangos, Kretingos, Plungės, Šilutės, netgi – Kaliningrado. Rusijos pilietes čia traukia natūralumas, namus primenanti palatų aplinka.

Po ligoninės Akušerijos-ginekologijos departamento remonto, atlikto Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis, aplinka pasikeitė neatpažįstamai – visur šviesu, jauku ir šilta, palatos aprūpintos naujausia įranga ir priemonėmis, palengvinančiomis personalo darbą. Ligoninėje yra 9 gimdyklos, kuriose lovų padėtis gali būti keičiama, taip padedant nėščiajai rasti patogiausią pozą sąrėmių metu, o vėliau ta pati lova performuojama į gimdymo stalą.

Kiekvienai pacientei yra užtikrinamas privatumas – Pogimdyminiame skyriuje yra 40 palatų, visos jos vienvietės ir jaukiai įrengtos. Sudaryta galimybė pernakt kartu su motina bei kūdikiu pasilikti ir tėvui ar kitam artimam žmogui, – ligoninėje yra 10 šeiminių palatų, iš kurių 7-ose įrengtas tualetas ir dušas.


Šiųmetinio gripo pamokos

  • Audronė PUIŠIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-03-01
Kretingos šeimos medicinos centro direktorė šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad gripo galima išvengti skiepijantis.

Nors Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumas gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) mažėja, Kretingos rajono savivaldybė – viena tų, kurioje gripo epidemija dar nėra atšaukta.

Septintąją šių metų savaitę sergamumas gripu Kretingos rajone siekė 158 atvejus, ŪVKTI – 702 atvejus, o bendras rodiklis sudarė 227,4 atvejus 10 tūkst. gyventojų ir yra didžiausias Klaipėdos apskrityje, kurioje bendras rodiklio vidurkis siekė 148 atvejus 10 tūkst. gyventojų.

„Šiais metais gripas mus visus išmokė daug pamokų“, – įsitikinusi Kretingos šeimos medicinos centro direktorė šeimos gydytoja Augenija Juknevičienė, kurios pastebėjimu, sveikatai deramą dėmesį reikia skirti visus metus, ne tik per epidemijas.

– Gerbiama gydytoja, priminkite, kuo gripas skiriasi nuo peršalimo ligų?

– Gripas – ūmi virusinė infekcija, kuriai būdinga ūmi ligos pradžia ir ryškūs simptomai: labai aukšta – kartais net iki 40 laipsnių – temperatūra, šaltkrėtis, gerklės, galvos, raumenų, akių obuolių skausmai, vadinamasis kaulų laužymas, sausas kosulys, bendras silpnumas. Peršalus savijauta yra kitokia – kamuoja sloga, skauda peršti gerklę, temperatūra nelabai aukšta – vienu žodžiu, nėra tokios ūmios pradžios.

– Ką neteisingai daro žmonės, gydami nuo gripo?

– Visų pirma, susirgus gripu, nereikėtų eiti į kolektyvą – ugdymo įstaigą, darbą. Būtina laikytis asmens higienos – plauti rankas, nosį, skalauti gerklę, vėdinti patalpas. Sergant gripu jokiu būdu negalima imtis savigydos ir pradėti vartoti antibiotikus, tačiau simptominis gydymas – leistinas: galima vartoti čiulpiamas tabletes, gerti arbatos, kokio nors vaisto nuo kosulio.

Labai svarbu, kad ūmiuoju ligos periodu žmogus vis dėlto patektų pas medikus, kad gripas būtų diagnozuotas. Dažniausiai pakanka diagnozuoti kliniškai, tačiau tai galima padaryti ir pagal tyrimus: gripui nustatyti imamas tepinėlis iš nosiaryklės testui atlikti, bet šį tyrimą taiko ne visos gydymo įstaigos. Visų pirma – kad šis tyrimas kol kas yra mokamas ir gan nepigus.

– Tad kokiais atvejais būtina kreiptis į medikus?

– Jeigu ligonis karščiuoja 3–4 dienas, jeigu temperatūra atkakliai laikosi – tarkim, išgėrus vaistų, ji nukrenta, bet ir vėl kyla, jeigu atsiranda kitų komplikacijų – įkyrus kosulys, dusulys, stipresni galvos, ausų skausmai, būtina atsidurti pas gydytoją. Tačiau medikai visada perspėja pacientus – ar jie sirgtų gripu, ar kokia kita virusine infekcija, temperatūrą mažinantys vaistai tinka, bet jais piktnaudžiauti negalima: privalu žinoti, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems didelė temperatūra laikoma tuomet, kai termometras rodo daugiau kaip 38 laipsnius.


Gripas trauktis nenori

  • Sveikata
  • 2019-02-12

Šeštoji metų savaitė sergamumo gripu bei ūminėmis viršutinių takų infekcinėmis ligomis atžvilgiu kol kas nedžiugina – kreivės vis dar kyla aukštyn.

Penktąją metų savaitę Kretingos rajone gripu sirgo 125 gyventojai, o šią, 6-ąją, – 228, iš jų 72 asmenys iki 17-os metų. Ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis 5-ąją savaitę sirgo 782, 6-ąją šiek tiek mažiau – 763 gyventojai, tarp kurių 451 iki 17-os metų.

Klaipėdos mieste šią savaitę gripu serga 1 tūkst. 212 asmenų, tarp jų 414 – iki 17-os metų. Ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejų skaičius – 2 tūkst. 383, 1 tūkst. 417 – iki 17-os metų. Klaipėdos rajone sergančiųjų gripu yra 240, iš kurių 129 – iki 17-os metų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sukeltomis ligomis čia serga 546 gyventojai, tarp kurių 389 – iki 17-os metų. Šilutės rajone sergančiųjų gripu – 245, 66 – iki 17-os metų. Viršutinėmis kvėpavimo ligomis serga taip pat 245 asmenys, tarp jų 177 – iki 17-os metų.

Mažesniame Skuodo rajone ir sergančiųjų mažiau. Gripas nustatytas 45 asmenims, iš kurių 5 – iki 17-os metų, o ūmios kvėpavimo takų ligos – 78 žmonėms, iš kurių 37 – iki 17-os metų.

Palangos mieste šią savaitę gripu serga 94 gyventojai, tarp kurių 33 iki 17-os metų, beveik tiek pat yra sergančiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 95, iš jų 57 – iki 17-os metų.

Laimingiausia Neringos savivaldybė – šią savaitę čia nė vienas asmuo neserga gripu, o 26-ems gyventojams, tarp jų 17-ai iki 17-os metų nustatyta ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija.

Iš viso Klaipėdos apskrityje 6-ąją metų savaitę gripu serga 2 tūkst. 64, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis – 2 tūkst. 545 gyventojai. Iš 60-ies Lietuvos savivaldybių gripo epidemija paskelbta 31-oje, tarp jų – ir Kretingos rajono savivaldybėje.

„P. n.“ informacija


Spręs, ar Kretingoje skelbti gripo epidemiją

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2019-02-05

Šalyje siaučiant gripui ir trečdalyje savivaldybių – iš 60-ties jau 19-oje – paskelbus gripo epidemiją, šiandien pas Kretingos rajono merą Juozą Mažeiką susirinkę Visuomenės sveikatos centro bei Socialinių reikalų ir sveikatos skyriaus specialistai spręs, ar jau laikas skelbti epidemiją ir Kretingos rajone.


Kai tenka lankytis ligoninėje ar poliklinikoje, kai kuriems pacientams vis dar kyla klausimas, kaip derėtų elgtis, ar reikia gydytojui neoficialiai atsidėkoti pinigais ar dovanomis. Kartais atrodo, kad visi pas gydytojus eina su vokeliu grynųjų pinigų kišenėje. Tačiau sociologiniai tyrimai rodo ir gydytojai sako, kad situacija jau tikrai nebėra tokia.

Psichologinės paramos ir konsultavimo centro direktorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Ieva Šidlauskaitė-Stripeikienė sako, kad kyšiai medikams sovietmečiu išplitęs ydingas reiškinys, liūdnas to laikotarpio palikimas. Visuomenėje buvo susiformavusi nuomonė, kad duodamas kyšį tu tarytum užsitikrini sau didesnį gydytojo dėmesį, geresnį gydymą. Tačiau toks požiūris vis retesnis. Jaunosios kartos, aukštesnio išsilavinimo ir geriau informuoti žmonės neoficialiai atsidėkoja vis rečiau, o dauguma jaunųjų gydytojų visiškai atsisako imti bet kokias dovanas iš pacientų.

Kyšis nepagerins gydymo

Sveikatos apsaugos ministro patarėja dr. Nendrė Černiauskienė sakė, kad nė vienas gydytojas nesielgs taip, kad tyčia pakenktų pacientui, o įbruktas kyšis nepadidins jo kvalifikacijos ir profesionalumo. Bet kuriuo atveju jis gydys, kaip leidžia jo turimos žinios, sukaupta patirtis, kaip numatyta gydymo schemose.

„Tai įsisąmonina vis daugiau pacientų. Be to, daugelis supranta, kad tiek kyšio ėmimas, tiek jo davimas yra nusikaltimas, kurį daro tiek medikas, tiek pacientas. Tai gresia rimtomis piniginėmis baudomis, o gydytojas rizikuoja netekti licencijos“, – sakė dr. N. Černiauskienė.


„Kretingos odontologijos centro“ įkūrėjos gydytojos odontologės Dovilė Gutianskienė (kairėje) ir Aušra Staražinskienė džiaugėsi, jog geriausia dovana pirmajam klinikos gimtadieniui – pacientų pasitikėjimas jais.

Šį gruodį sukanka vieneri metai, kai pačioje miesto širdyje, Birutės g. 1, pradėjo veikti moderni klinika „Kretingos odontologijos centras“, kur atliekamos visos paslaugos – nuo dantų higienos ir gydymo iki protezavimo bei implantavimo.

„Šie metai buvo labai darbingi: kretingiškiai mus šiltai priėmė ir labai džiaugiamės įgijusios jų pasitikėjimą“, – kalbėjo klinikos įkūrėjos klaipėdietės gydytojos odontologės Dovilė Gutianskienė ir Aušra Staražinskienė, turinčio kelerių metų aukštos kvalifikacijos darbo patirtį. Be jų klinikoje dar dirba gydytojas implantologas Žygimantas Ilgauskas bei odontologė Vaida Pankevičienė.

D. Gutianskienė ir A. Staražinskienė sakė, jog jų klinikoje dirbama su pačia moderniausia Lietuvoje aparatūra: JAV kompanijos „Labomed“ mikroskopu, leidžiančiu iki keliasdešimties kartų išdidinti vaizdą ir kruopščiai apžiūrėti kanalus, danties ar šaknies įskilimus ir kokybiškai juos išgydyti. O po Naujųjų metų laukiama atgabenant modernų panoraminį rentgeno aparatą, kuriuo kompiuterio ekrane bus galima pamatyti visą burnos vaizdą.


Pasak Ievos Zasimauskaitės-Kiltinavičienės, siekiant išsilaisvinti iš priklausomybių, svarbu tvirtai apsispręsti, pasiryžti, ir susirasti aplinką, žmones, kurie gyvena laisvą, prasmingą gyvenimą.

Kvaišalų vartojimas sužlugdo gyvenimus, labai greitai žmogų nugramzdina į duobę, iš kurios sunku išlipti. Dar daugiau: statistiniai duomenys byloja, kad Lietuvoje kasmet nuo perdozavimo miršta iki šimto žmonių.

Šiais metais didžiojoje „Eurovizijos“ dainų konkurso scenoje savo balsu tūkstančius sužavėjusi Ieva Zasimauskaitė-Kiltinavičienė narkomaniją pavadina šių dienų baubu, tačiau į narkotikus vartojančius žmones ji patarė žiūrėti kaip į ligonius – jų neatstumti, o padėti. Kad tokia pagalba reikalinga, teigia ir priklausomi žmonės.

Aplinkiniai dažniausiai nesupranta

Žemaitijos miestelyje gyvenantis 34-erių metų Saulius turi šeimą, du mažamečius vaikus, kuriems niekada nelinkėtų to, ką pačiam teko išgyventi. Be jokių kvaišalų devynerius metus gyvenantis vyras įsikūrė toliau nuo „nuodėmingų vietovių“, taip bando nuo aplinkinių slėpti savo tapatybę.

„Bet kokia priklausomybė yra liga, tačiau ne visi tai suvokia. Sveikųjų požiūris į narkomaną yra panašus kaip į žmogžudį, raupsuotąjį. Tai priklausomus žmones dar daugiau stumia į neviltį, depresiją. Narkotikai tampa savotišku maištu prieš tokią situaciją“, – prisiminimais dalijasi devynerių metų patirtį vartojant narkotikus turintis vyras.

Pašnekovas apgailestavo, kad net geriausi draugai jį paliko, juos pakeitė tokie patys kaip jis – narkomanai.

„Nenoriu nieko kaltinti. Tik kai pradėjau vis labiau klimpti į narkotikų liūną, buvau per jaunas susitvarkyti su savo problema. Augau be tėvo, mamai buvo svarbesnių dalykų“, – nuoskaudos neslepia vyras.


Ar eilės trumpės, priklausys ne tik nuo gydytojo

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Kretingos šeimos medicinos centro direktorė Augenija Juknevičienė įsitikinusi, kad greitas, kokybiškas ir sklandus pacientų priėmimas pas gydytojus įmanomas tik esant geranoriškam abipusiam bendradarbiavimui.

Nuo sausio 1 dienos įsigalios nauja tvarka: pacientas pas šeimos gydytoją turės patekti ne ilgiau kaip per 7 dienas, o pas gydytoją specialistą – per 30 dienų. Ir nors Kretingos šeimos medicinos centro pacientai įprastai per panašų terminą priimami ir dabar, įstaigos direktorė Augenija Juknevičienė atkreipė dėmesį, kad tai, ar trumpės eilės prie kabinetų, priklausys ne tik nuo gydytojų, bet ir pacientų. Sveikatos priežiūros sistemoje esama ir daugiau naujovių, kurias pravartu žinoti.

– Kaip vertinate tai, jog įstatymu nustatyti terminai, per kuriuos pacientai turės būti priimami gydytojų?

– Pas šeimos gydytojus pacientai turės patekti per 7 kalendorines dienas – tai šiek tiek neramina, nes, pasitaikius šventinėms dienoms, darbo savaitė tampa trumpesnė, tad gydytojams gali būti sunku suspėti priimti visus besikreipiančius pacientus. Manau, kad turėtume kalbėti tik apie skubios pagalbos suteikimo terminus. Mano galva, būtų teisingiau, jei įstatyme būtų nurodyta „per 7–10 darbo dienas“.

Kalbant apie II lygio sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui bus siūlomas tas gydytojas specialistas, pas kurį trumpiausios eilės. Ar tai visada bus gerai – svarstytina. Jei pacientas norės patekti pas savo norimą gydytoją specialistą, nors pas jį ir ilgesnė eilė, ir sutiks laukti vizito ilgiau kaip 30 dienų – tai turėsime pažymėti elektroninėje sistemoje.

Nebebus galima ir užsiregistruoti iš karto pas kelis tos pačios srities II lygio gydytojus specialistus, o taip, pasirodo, gana dažnai pasitaikydavo.

– O kiek šiuo metu pacientams tenka laukti, kad patektų pas Kretingos šeimos medicinos centro gydytojus?

– Šiuo metu dauguma mūsų pacientų pas šeimos gydytojus yra priimami per savaitę ir tik retais atvejais tenka laukti iki 10 dienų. Tačiau to kaina – didelis gydytojų darbo krūvis, nes kiekvienas aptarnauja vidutiniškai po 1,5 tūkst. pacientų, ne paslaptis, kad tenka popierius pildyti ir po darbo.

Kiek tenka domėtis, neteko girdėti, kad tokie terminai būtų nustatyti kitose valstybėse. Be to, Lietuvoje nėra reglamentuota, kiek pacientų vienas šeimos gydytojas turėtų aptarnauti ir kiek konkrečiai laiko vienam pacientui skirti. Dabar gi įstaigos finansavimas priklauso nuo joje prisirašiusiųjų pacientų skaičiaus. Susidaro kebli situacija: gydytojui geresnį uždarbį galima pasiūlyti tik jei turės daug pacientų, tačiau jam reikia suspėti visus juos priimti per nustatytą terminą. O juk mums svarbu ir darbo kokybė. Neramina, kad tai gali dar labiau paskatinti jaunų šeimos gydytojų emigraciją.


Motinos pienas – tai ne tik maistas kūdikiui

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2018-12-11
Gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė teigė, kad motinos pienas yra unikalus tuo, jog, augant kūdikiui, keičiasi ir jo sudėtis, taip patenkinant besikeičiančius mažylio poreikius.

„Yra ne vienas atvejis, kai kūdikį žindė net ne biologinė mama, o jį įsivaikinusi moteris. Tai parodo, kiek daug lemia moters noras žindyti“, – pasakymą, kad pienas visų pirma gaminasi smegenyse, pavyzdžiu iliustravo gydytoja dietologė Barbora Jarašūnė, kuri Kretingoje skaito paskaitas apie žindymą.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja išimtinai tik motinos pienu kūdikius maitinti iki 6 mėn., o tuomet, jau pradėjus papildomą maitinimą kitais maisto produktais, tęsti žindymą mažiausiai iki 2 metų.

Motinos pienas – ne tik maistas

Naujagimis visų reikalingų medžiagų gauna iš motinos pieno, tačiau jam tai yra ne tik maisto šaltinis – tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas mažina riziką susirgti infekcijomis, padeda išvengti pirmųjų dantų ėduonies, formuoja taisyklingą sąkandį, užtikrina sklandesnį virškinamojo trakto darbą, mažina riziką susirgti cukriniu diabetu ir ateityje turėti nutukimo problemų.

Maža to, ilgalaikis žindymas prisideda prie kūdikio intelekto, psichinės ir socialinės raidos vystymosi, stiprina jo ir motinos ryšį.

Žindyti yra naudinga ir motinai: po gimdymo greičiau susitraukia gimda, mažesnis pogimdyvinis kraujavimas, mažesnė tikimybė išgyventi pogimdyvinę depresiją, žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – mažėja rizika susirgti krūtų, gimdos, kiaušidžių, skydliaukės vėžiu, II tipo cukriniu diabetu, osteoporoze, reumatoidiniu artritu, geležies stokos anemija, širdies ir kraujagyslių ligomis ir kt. Be to, mažėja kūno svoris, nes žindymas pareikalauja apie 500 kcal per dieną. Žindymas yra ir natūrali kontracepcija – jei kūdikis maitinimas išimtinai tik motinos pienu ir ne rečiau kaip kas 4 val., o naktį – ne rečiau kaip kas 6 val., o motinai po gimdymo neatsinaujino menstruacijos, egzistuoja 98 proc. tikimybė, kad moteris nepastos.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas