Pajūrio naujienos
Help
2020 Liepa
Pi 6132027
An 7142128
Tr18152229
Ke29162330
Pe310172431
Še4111825
Se5121926
Orų prognozė
Dieną18°C debesuotumas 81 %
Naktį13°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar stringančias brangstančios statybas rajone sietumėte ir su korupcija?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Sveikata

Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms.

Kviečia prisijungti prie „Ratuotų mamų“ Visą vasarą, kiekvieną ketvirtadienio rytą, Kretingos Vasaros estradoje rengiami užsiėmimai mamoms ir jų jaunosioms atžaloms. „Ratuotų mamų“ iniciatyvos autorė, treniruočių vadovė ir „Step Up“ sporto studijos įkūrėja Ieva Januškienė teigė, kad šios veiklos imtis paskatino draugės ir noras suburti mamas bendrystei.

Moteris tikino, kad apie panašią veiklą svarstė seniai: „Sporto srityje dirbu 12 metų, labai mėgstu savo darbą. Kretingos Sporto mokykloje dirbu su mergaitėmis, tačiau šiuo metu esu motinystės atostogose. Susilaukusi pirmagimio Rafaelio, mintį apie bendras mamų treniruotes su vaikais vežimėliuose teko atidėti, nes berniukas buvo labai aktyvus. Dabar turiu mergytę Anabelą, ji daug ramesnė, tad nusprendžiau pabandyti.“

Pasak I. Januškienės, šiuo metu veiklose dalyvauja 5–8 mamos, tačiau norinčių ir susidomėjusių yra daugiau – keliuose užsiėmimuose bendryste džiaugėsi 15 mamų. Pašnekovės teigimu, tokius svyravimus lemia kelios priežastys. „Treniruotės dienos rytą atsikeli ir matai vaiko nuotaiką, kartais mažieji suserga ir dėl to neateinama, galiausiai tądien mamos turi kitų planų. Man ir pačiai teko atšaukti vieną treniruotę, nes abu vaikai sirgo“, – atskleidė iniciatyvos autorė.

Anot trenerės, dalyvauti šiuose užsiėmimuose su bet kokio amžiaus vaikais moterys gali bet kuriuo metu: „Registraciją vykdau dieną prieš užsiėmimus, kad galėčiau žinoti, kiek susirinks mamų. Taip pat primenu, kad niekas nesikeičia, ir treniruotė vyks, nes kartais visko gali nutikti. Bet galima ir prieš 15 minučių kreiptis pasitikslinti, ar bus taip vadinamų ratuotų mamų treniruotė.“

I. Januškienės teigimu, šių užsiėmimų metu mamos ne tik sportuoja, bet ir pasidalina motinystės džiaugsmais ar bėdomis. „Mamos nori sportuoti, pajudėti, pabendrauti. Taip pat šių užsiėmimų metu užsimezga vaikų draugystė. Kelios mamos atsiveda ir vyresnius vaikus, mergaitės bando judėti kartu, o kai atsibosta – bėgioja ir žaidžia, kartais ir padainuoja, nes treniruočių metu skamba muzika. Dažnai po užsiėmimų, jei mažieji dar turi jėgų, nueiname ir į vaikų žaidimų aikštelę“, – treniruotes apibūdino pašnekovė.

„Ratuotų mamų“ užsiėmimai vyksta ketvirtadieniais 11 val. „Treniruotėse svarbi gera nuotaika ir nusiteikimas. Juokauju, kad iš mamyčių čempionių nepadarysiu, bet tikrai smagiai pajudėsime ir vaikai pažais“, – su šypsena kalbėjo treniruočių vadovė.

I. Januškienė tvirtino, kad užsiėmimus planuoja vykdyti iki rugsėjo pabaigos, vėliau, jei aplinkybės leis, surengs smagų renginį, kuriame su mamomis baigs „Ratuotų mamų“ užsiėmimus.

Sigita RAZMUTĖ


Gyvūnų terapija taikoma ir Kretingos neįgaliesiems

  • Irena ŠEŠKEVIČIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Neįgalusis palaipsniui įvedamas į bendrystę su dideliu gyvūnu: pirmiausia paliečia, glosto, o po to susidraugauja.

Pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėjant įvairioms gyvūnų – šunų, žirgų, kačių, delfinų, gyvačių, sraigių, egzotinių gyvūnų – terapijai, skirtai žmogaus fizinei, emocinei, psichosocialinei sveikatai gerinti, ir Kretingos dienos veiklos centro neįgaliesiems yra taikomas gydymas žirgais, arba hipoterapija, ir šunimis, arba kaniterapija.

Dirba licencijuoti specialistai

Gyvūnų terapijos projektą Kretingos dienos veiklos centras, jo vadovės Birutės Viskontienės žodžiais, vykdo bendradarbiaudamas su Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija (SIŽGB) „Kretingos viltis“. Hipoterapijos užsiėmimai vyksta jau antrus, o kaniterapijos – pirmus metus. Jie rengiami individualiai arba grupėms: hipoterapijos užsiėmimuose dalyvauja 69 Kretingos dienos veiklos centro ir Salantų padalinio, o kaniterapijos – tik Kretingoje centrą lankantys neįgalieji.

„Tam, kad gyvūnų terapija būtų sėkmingai pritaikyta, būtinas licencijuotas specialistas, nes gyvūnas tėra tik įrankis saugiam numatomam rezultatui pasiekti. Pas mus į centrą atvyksta kaniterapeutė Loreta Jurkuvienė su 2 šunimis, taip pat dirba psichologė Alva Survilienė. O hipoterapijos užsiėmimams vykstame į žirgynus: kretingiškiai – į Remigijaus Urbio žirgyną Palangoje, o salantiškiai – į viešosios įstaigos „Raitija“ žirgyną Klausgalvuose“, – pasakojo B. Viskontienė.

Seansų trukmė – apie 30 min. Specialistas numato veiklos su gyvūnu eigą ir tikslą. Terapiniai gyvūnai negali dirbti tiek pat laiko, kiek žmogus, todėl užsiėmimų laikas yra limituotas. Gyvūnas pavargsta, nuolat dėmesį sukoncentravęs į asmenį, kuriam atliekama terapija.


Kelias į sveiką bėgimą – nusiauti batus

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-07-03
Paulius Karazinas įsitikinęs: tereikia peržengti psichologinį barjerą ir išdrįsti bėgti basomis, tuomet pats kūnas padiktuos, kaip statyti pėdą, kad bėgimas išties būtų malonus, lengvas ir teiktų sveikatą.

Dažnas bėgikas, net ir laikantis save tik mėgėju, turi bent kelias sportinių batų poras, pritaikytas skirtingoms dangoms, distancijoms, oro sąlygoms, be to, avalynės gamintojai vis ieško ir nuolat siūlo naujausias technologijas, kurios, teigiama, padeda dar labiau pagerinti bėgimo rezultatus ir sumažina traumų tikimybę. Tačiau tokios batų gamintojų naujienos visiškai nejaudina 32 metų kretingiškio Pauliaus Karazino – jis įsitikinęs, kad bėgimas basomis yra pats lengviausias būdas išsiugdyti sveiką bėgimo techniką ir savo pavyzdžiu įrodo, kad nusiauti batus nebaisu net ir šaltuoju metų sezonu.

„Bėgti basomis yra lengviau negu vaikščioti“, – tikino P. Karazinas, paaiškinęs, kad bėgant pėda dedama kitu kampu ir jos susilietimas su žeme yra trumpesnis, tad ir akmenukai neatrodo tokie aštrūs.

Tereikia pasitikėti savo kūnu ir jis, sureagavęs į žemės paviršių, natūraliai pritaikys žingsnio ilgį, pėdos statymą, kūno pasvirimo kampą – padarys viską, kad būtų sumažinta smūgio jėga į žemę ir išvengta traumų.

Bėga ne batai, o žmogus

P. Karazinas reguliariai bėgioja vienerius metus, šiuo metu per savaitę jis įveikia apie 70–80 km, tačiau bėgimo batų iki šiol neturi. Šaltuoju metu sezonu jis įsigijo tik atviras basutes, kurias pritaikė bėgimui, dar turi ir lengvus medžiaginius sportinius batus plonais padais – dažnu atveju šie per treniruotę atsiduria P. Karazino rankose, nes jis tiesiog neišveria jų nenusiavęs.

P. Karazinas įsitikinęs, kad batai, kurie avimi bėgant, pirmiausia turi būti apsauga, o ne natūralius judesius varžanti ar keičianti priemonė. „Geri batai yra tie, kurie netrukdo bėgti, ypač, kol ugdomi įpročiai. Vėliau, išsiugdžius kokybišką bėgimo techniką, batai nebetenka esmės – galima rinktis tiek paprastesnius, tiek brangesnius, nes tada jau bėga žmogus, o ne batai“, – dėstė P. Karazinas, pridūręs, kad išmokus bėgti su minimalistine avalyne, net ir nebesinori autis bėgimo batų su pakeltais kulnais ar amortizacija. P. Karazinas mano, kad specializuoti bėgimo batai tampa tarsi šiuolaikinio žmogaus kūną kaustanti grandinė – vartojimo kultūroje siunčiama žinutė, kad būtina įsigyti brangius batus, geriausia – kelias poras, prieš tai atlikus įvairius testus batams parinkti.

„Netikiu, kad keli centimetrai gumos, kad ir kokios naujausios technologijos jos viduje būtų įtaisytos, turi įtakos kokybiškam bėgimui. Pagrindinė bėda, kad pradėję bėgti avėdami brangiais batais, jaučiamės drąsiau, lyg atsakomybė nuo mūsų būtų perkeliama batams, stipriau smūgiuojame į žemę, nebejaučiame kūno siunčiamų signalų, bėgame didesniais žingsniai negu derėtų, norint nepatirti traumų“, – teigė P. Karazinas.


Birželio 4 d. duomenimis Lietuvoje:

*patvirtintų ligos atvejų skaičius konkretiems žmonėms: 1 tūkst. 687;

*sergančių žmonių skaičius: 334;

*per užvakar dieną patvirtintų naujų COVID-19 susirgusių žmonių skaičius: 3;

*mirusiųjų nuo koronaviruso žmonių skaičius: 71;

*užsikrėtusieji koronavirusu, mirę dėl kitų priežasčių: 9;

*pasveikusių žmonių skaičius: 1 tūkst. 273;

*izoliacijoje esančių žmonių skaičius: 294;

*paveiktomis teritorijomis laikomos visos šalys;

*nuo birželio 1 d. įvežtinių atvejų: 4.

Savivaldybės, kuriose šiuo metu nustatytas didžiausias sergamumas koronaviruso infekcija, dėl ko šią savaitę bus atliekama daugiau profilaktinių tyrimų: Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Lazdijų, Ignalinos, Šalčininkų ir Skuodo rajonų.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos birželio 4 d. 9 val. duomenimis:

*per užvakar dieną ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 5 tūkst. 928;

*iki šiol iš viso ištirta ėminių dėl įtariamo koronaviruso: 321 tūkst. 40 (iš jų – 100 tūkst. 335 iš mobilių punktų).

„P. n.“ informacija


Veiklą nutraukė Kretingos karščiavimo klinika

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-06-05

Nuo šios dienos uždarius Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) veikusią karščiavimo kliniką, pacientai, kuriems įtariama koronoviruso sukelta infekcinė liga, bus vežami į Klaipėdą.

Pacientus siųs į Klaipėdą

„Rajono Savivaldybė pasirašė dvišalę sutartį su Klaipėdos karščiavimo klinika ir įsipareigojo pagal poreikį užtikrinti pacientų pavėžėjimą, į budėjimus siųsti savo medikų komandą bei aprūpinti ją apsaugos nuo koronaviruso plitimo priemonėmis“, – sakė Savivaldybės gydytoja Zita Abelkienė.

Į Klaipėdoje, adresu Galinio Pylimo g. 3, Jūrininkų ligoninės sveikatos priežiūros centre, įsikūrusią karščiavimo kliniką bus registruojami tik tie sukarščiavę pacientai, kurie turės šeimos gydytojo siuntimą. Tebegalioja tos pačios taisyklės, kaip ir anksčiau: atvykus neleidžiama išlipti iš automobilio ir atidaryti lango, tol, kol nebus nurodyta kitaip, su savimi reikia turėti tapatybę patvirtinantį dokumentą bei A4 formato lapą su užrašytu mobiliojo telefono numeriu, kurį, atvykus į karščiavimo kliniką, reikės padėti koordinatoriaus nurodytoje vietoje automobilio salono viduje. Šiuo numeriu bus susisiekiama ir sutikrinami atvykusio žmogaus duomenys. Su šeimos gydytojo siuntimu atvykęs į karščiavimo kliniką, vidun žmogus galės įžengti tik gavęs darbuotojo leidimą ir užsidėjęs medicininę kaukę. Dėl koronaviruso infekcijos, skirtingai negu mobiliajame patikros punkte, jam bus ne tik paimamas tepinėlis iš nosiaryklės, bet sveikatą išsamiau patikrins ir gydytojas, bus padaryta plaučių rentgeno nuotrauka.

Mobilieji punktai priims savanorius

Pajutus peršalimo simptomus – suslogavus, pradėjus kosėti, patiriant galvos skausmus, dusulį ir, jei temperatūra pakilusi iki 37,3 laipsnio ribos, dėl to jaučiantis neramiai, galima skambinti karštosios linijos telefonu 1808, užsiregistruoti ir vykti į Kretingos rajono pacientus aptarnaujantį mobilųjį patikros punktą, esantį Klaipėdoje, prie „Švyturio“ arenos. Mobiliajame punkte, neišlipus iš automobilio, pacientui bus paimamas mėginys koronoviruso ligai nustatyti. Tada žmogus galės važiuoti namo ir izoliuotis, kol paaiškės tyrimo rezultatai. Jei paaiškės, kad pacientas serga, jis bus nugabentas į ligoninę.

„Mobiliųjų patikrų punktų veikla dabar, galima sakyti, dubliuojasi su karščiavimo klinikų, kurių, mano manymu, galėtų ir nebelikti, veikla. Nors mobiliuosiuose punktuose ir neatliekami rentgeno tyrimai, bet, gavus mėginio atsakymus, koronavirusu neužsikrėtusio žmogaus jokios kitos gydymo įstaigos nebijos priimti“, – teigė Z. Abelkienė.

Kretingoje karščiavimo klinika buvo atidaryta balandžio pradžioje, į ją buvo priimami 18–60 metų amžiaus pacientai, kurių temperatūra kreipimosi į šeimos gydytoją dieną buvo 37,8 laipsnio ir daugiau, taip pat – jaučiantys viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomus: šaltkrėtį, kosulį, gerklės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą. Pasak PSPC vyriausiojo gydytojo Arno Juškio, per visą klinikos gyvavimo laiką į ją kreipėsi apie 50 pacientų.

„Tai yra mažas skaičius, karščiavimo kliniką Kretingoje ilgiau laikyti buvo netikslinga“, – uždarymo motyvą įvardijo rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Girdvainė.


Netrukus Kartenos katalikiškoji palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė sulauks naujo vadovo – už jos vairo stos konkursą laimėjęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos patikrą praėjęs Normantas Žeimys, anksčiau dirbęs Kretingos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu, o pastaruoju metu – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Plungės skyriaus vyriausiuoju gydytoju-inspektoriumi.

Kretingos rajono savivaldybės gydytojos Zitos Abelkienės žodžiais, kol kas Kartenos katalikiškajai palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei vadovauja laikinoji ankstesnė vadovė gydytoja Janė Leščiauskienė, kuri ir perduos įstaigos valdymą N. Žeimiui.

„Problemų toje ligoninėje yra daug ir dėl senstančio personalo, ir dėl patalpų bei viso pastato renovacijos. Naujo vadovo laukia nemaži iššūkiai, kuriuos, tikimės, jis įveiks su Savivaldybės pagalba“, – sakė Z. Abelkienė.

Praėjusį mėnesį į šią gydymo įstaigą įsisukus Covid-19 virusui, liga buvo paguldžiusi kone 30 asmenų. Paskutinėmis žiniomis, dar serga 4 pacientai ir 6 darbuotojai.

„Ligoniai sveiksta ir jau po truputį išleidžiami namo. Iš viso ligoninėje dar liko 15 pacientų, nauji kol kas nėra apgyvendinami. Kitą savaitę ligoninėje vėl bus atliekamas tyrimas dėl koronaviruso“, – kalbėjo Z. Abelkienė.

Iš viso Kretingos rajone įsteigtos 95 slaugos vietos: daugiausiai jų – 38 – yra Kretingos rajono ligoninės Slaugos skyriuje, 30 – Kartenos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, 27 – Salantų ligoninėje.

„P. n.“ informacija


Atlikėjas Edgaras Lubys ragina atrasti naujų dalykų, tuomet yra daug pirmų kartų, o kol jų yra, tol esi laimingas!

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, dėl alkoholio vartojimo sukeliamų problemų kasmet pasaulyje miršta 3 milijonai žmonių ir skaičiai kiekvienais metais tik auga, tačiau vis daugiau žmonių išbraukia alkoholį iš savo gyvenimo ir jį pakeičia kitais pomėgiais.

Apie jau 12 metus besitęsiantį gyvenimą be alkoholio ir pokyčius jame pasakoja dainininkas Edgaras Lubys.

Alkoholis buvo norma

Edgaras Lubys yra 2003 metais susibūrusios, tačiau jau veiklą nutraukusios lengvojo roko grupės „Amberlife“ vokalistas ir dainų autorius. Atlikėjas 2013 metais viešai išreiškė norą būti žinomas savo tikruoju vardu, atsisakė sceninio vardo Amberlife ir po dvejų metų pasirodė Edgaro Lubio albumas „Tu – dalis manęs“.

Į muzikos ir pramogų pasaulį vokalistas įžengė dar visai jaunas, būdamas 19 metų. E. Lubys prisimena: 19–24 metų laikotarpiu tik labai mažoje dalyje koncertų jis pasirodydavo visiškai blaivus, tačiau tąmet tai atrodė visiškai normalu, nes tokį požiūrį buvo suformavęs bohemiškas muzikantų gyvenimas, vartojimo kultūra. Tuomet alkoholis buvo neatsiejama pramogų pasaulio dalis. Pramogų pasaulio renginių užkulisiuose jo būdavo apsčiai, tačiau atlikėjas svaigindamasis jausdavo ribas, nes svarbiau už pakeltą alaus bokalą yra suvokti savo veiksmus ant scenos ir „atliekama muzika pakylėti žmones į aukštesnę realybę, kurioje nėra baimės, melo ar nerimo, nes muzika tai tikrai gali.“


Kur dėti panaudotas kaukes ir pirštines

  • Audronė GRIEŽIENĖ
  • Sveikata
  • 2020-06-05
Panaudotas pirštines ir kaukes reikėtų tvarkyti namie: kaupti į atskirą plastiko maišelį ir tik tuomet išmesti į bendro naudojimo atliekų konteinerį. Tačiau tik nuo visuomenės sąmoningumo priklauso, kur šios atliekos iš tikrųjų atsiduria.

Karantino būtinybė išmokė žmones naujų įgūdžių: privertė dėvėti apsaugos priemones – pirštines, kaukes. Šios priemonės tapo lyg ir nauja atliekų rūšimi. Apie tai, kaip teisingai atsikratyti panaudotomis apsaugos priemonėmis, „Pajūrio naujienos“ kalbėjosi su Sveikatos apsaugos ministerijos visuomenės sveikatos specialiste Galina Zagrebneviene.

– Išėję iš prekybos centro, žvalgomės artimiausios šiukšliadėžės, kad švystelėtume panaudotas plastiko pirštines. Ilgėliau panaudoję vienkartinę kaukę taip pat išmetame į šiukšlių konteinerį. Ar gerai elgiamės?

– Kiekvienas prekybos centras turėtų pasirūpinti, kad jų klientai turėtų kur sudėti panaudotas pirštines – tam turėtų būti specialios talpyklos prie išėjimo arba toje vietoje, kur sudėtos dezinfekcinės priemonės. Nusimovęs pirštines, žmogus turėtų atsakingai jas įdėti į tą talpyklą, – jei ji lauke, įsitikinti, kad įmetė saugiai, ir atliekų neišnešios vėjas. Plastiko pirštinės yra lengvos, stipresnis vėjas lengvai jas pakelia ir išpučia. Neretai pastebime pirštines skraidant po aikštes, gatves, nes yra žmonių, kurie jas ir šiaip neatsakingai numeta, kur pasitaiko, apdergdami viešas vietas, kuriose ir patys būname.

– Ar viešoje vietoje, tarkim, prisėdus ant suolo parke, matant šalia besivoliojančią pirštinę, galima ją pakelti ir įmesti į artimiausią šiukšlių dėžę?

– Nerekomenduočiau imti šios atliekos nuo žemės, nebent su pirštine ar pagaliuku, tiesiogiai neliečiant. Reiktų ją įdėti į plastiko maišelį ir išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Rankos yra jautriausios, ant jų – milijonai bakterijų, ir per jas gali patekti koronaviruso užkratas. Pakėlę kito panaudotą pirštinę, nelieskite veido, ir, jei galite, išsyk dezinfekuokite savo rankas specialiu skysčiu arba tai padarykite grįžę namo.

– O kaip turėtume atsikratyti nebenaudojamų kaukių, respiratorių, guminių pirštinių?

– Rekomenduojama, kad žmonės asmenines apsaugos priemones tvarkytų savo namuose, o ne viešose vietose. Pirštinės ir kaukės, skirtos apsisaugoti nuo virusų, yra priskiriamos prie pavojingų atliekų, tad patariama jas karantinuoti apie tris paras ir tik tada išmesti į bendro naudojimo konteinerį.

Geriausia, parsinešus į namus, sudėti pirštines, vienkartines kaukes į maišelį, o šį užrišus, į dar vieną maišelį ir tada išmesti į bendrą buitinių atliekų konteinerį.


Ką padaryti, kad valstybės, verslas ir žmonės kuo greičiau atsigautų po koronaviruso sukeltos krizės? Nuogąstaujama, kad ES ūkis šiemet gali susitraukti 10–15 proc., tačiau tikrasis krizės mastas paaiškės tik rudenį. Natūralu, kad šalims vienoms ją įveikti būtų itin sunku. Laimė, esame Europos Sąjungos (ES) dalis. Europos mastu jau numatyta nemažai priemonių krizei įveikti.

Kai kurie ekonomikos sektoriai, visų pirma susiję su žmonių judėjimu ir paslaugomis, atsidūrė visiškoje nežinomybėje. Kas dešimtas europietis pragyvena iš turizmo, kuris šiuo metu visiškai sustojęs. Lietuvoje šis sektorius sudaro 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o štai Kroatijoje ir Graikijoje turistai suneša penktadalį ekonomikos. Apskritai visos paslaugų sritys, kurių daugelis iš esmės užsidarė bent trims mėnesiams, daugumoje ES valstybių sudaro ūkio pagrindą.

Europos ekonomikai gaivinti naudojamos įvairios priemonės – nuo esamo biudžeto lėšų ir paskolų iki biudžeto taisyklių švelninimo ar obligacijų supirkimo. Kovai su COVID-19 protrūkio padariniais visų pirma bus pasitelkti nepanaudoti 37 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondų. Lietuvai iš šio krepšelio teks net 1,5 mlrd. eurų. Papildomas milijardas iš ES biudžeto skirtas ir kaip garantija Europos investicijų fondui, kuris per bankus užtikrina paramą smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms. Taip tikimasi bent 100 tūkst. tokių įmonių Europoje suteikti 8 mlrd. eurų vertės paskolų.

153 mlrd. eurų siekiantis ES biudžetas sudaro vos apie 2 proc. visų ES valstybių biudžetų kartu sudėjus. Jis yra mažesnis už vienos vidutinio dydžio Vakarų Europos valstybės, pavyzdžiui, Belgijos ar Austrijos, biudžetą. Todėl nėra galimybių vien iš jo finansuoti reikšmingas visą žemyną apimančias ekonomikos skatinimo priemones. Europos Komisija jau krizės pradžioje pranešė išnaudojusi kiekvieną šiems metams numatytą biudžeto eurą.

Dėl to didžiausia dalis ES pagalbos bus teikiama paskolomis, taip pat leidžiant valstybėms lanksčiau planuoti išlaidas ir laikinai neribojant jų biudžeto deficito. ES turi geriausią įmanomą skolinimosi reitingą, todėl gali lengvai pritraukti lėšų rinkose ir palankiomis sąlygomis perskolinti jas valstybėms. Tikimasi nuo 2021 m. gerokai padidinti leidžiamą pasiskolinti sumą, kad valstybės dar dažniau naudotųsi šia galimybe.


Pasaulyje besitęsiant koronaviruso pandemijai, Europa įsijungė į kovą ir su siaučiančiu dezinformacijos virusu. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyvėjant dažniausiai priešiškų valstybių skleidžiamam melagingų naujienų srautui, kyla reali grėsmė demokratijai ir žmonių saugumui. Todėl Europos Sąjungos (ES) politikai ir ekspertai vienbalsiai teigia – būtina stiprinti bendradarbiavimą, piliečių atsparumą ir kritinį mąstymą.

Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu.

Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas