|
|
|
Mums rašo„Jei kalba turi bent milijoną ja kalbančių – jai nėra grėsmės išnykti“
Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje įvyko vieša konferencija „Lietuvių kalba – šalies dvasinės kultūros dalis“.
Trumpiausia ir paslaptingiausia vasaros naktis skleidėsi bendrystėje
Kasmet Grūšlaukėje organizuojama Joninių šventė „Trumpiausios nakties paslaptys“ buvo surengta ir šių metų vėjuotą bei lietingą birželio 24 dieną. Šventė prasidėjo tradicinėmis sportinėmis varžybomis, kuriuose savo jėgas išbandė ne tik Grūšlaukės, bet ir aplinkinių kaimų ir miestelių gyventojai. Nors nuo pat ryto pliaupė lietus, tačiau žmonių tai neišgąsdino. Jie rungėsi krepšinio ir tinklinio aikštelėse, mėgino taiklumą smiginio ir šaudymo rungtyse. Sporto organizatorius Leonas Jazbutis džiaugėsi taip gausiai susirinkusiu jaunimu, o vakare nugalėtojams įteikė ir medalius. Po sportinių varžybų, vakare, visi rinkosi prie Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyriaus pastato, kur visus sukvietė renginio vedėjai Toma Bialaglovaitė ir Andrius Beržonskis. Joninių šventę atidarė Grūšlaukės skyriaus vokalinis-instrumentinis ansamblis (vad. Andrius Beržonskis) su tradicine Joninių daina. Pasveikinti Jonų ir Janinų atvyko Kretingos rajono Savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Domarkas ir Darbėnų seniūnijos seniūnas Alvydas Poškys. Grūšlaukės skyriaus vedėja šių eilučių autorė Silvija Juciuvienė įteikė padėkas prisidėjusiems prie šventės organizavimo. Daug ovacijų ir padėkos žodžių sulaukė pagrindiniai scenos statybos iniciatoriai. Po padėkų ir sportinių varžybų nugalėtojų apdovanojimų sekė iškilmingi varduvininkų sveikinimai. Jiems buvo įteikti ąžuolų vainikai. Sveikinimus Jonams pratęsė skyriaus saviveiklininkų ir Grūšlaukės mokyklos-daugiafunkcio centro mergaičių koncertas. Šventę vainikavo „X faktoriaus“ finalininkai, garsiausi žemaičiai – grupė „Žemaitukai“, kuri savo entuziazmu užkrėtė visus šventės dalyvius. Artėjant vidurnakčiui Jonai buvo pakviesti užkurti tradicinio Joninių laužo. Po šios ceremonijos prasidėjo gegužinė su gyvo garso grupe „Kompanija X“. Grūšlaukės jaunimo dėka vidurnaktį dangų nušvietė ir šventinis fejerverkas.
Silvija JUCIUVIENĖ
Kretingos rajono kultūros centro Grūšlaukės skyriaus vedėja
Salantiškiai šventė Rasas
Kai vasaros dangun vis aukščiau kyla saulė, pievos apsipila ryškiais gėlių žiedais ir akis džiugina laukų žaluma, Salantų kultūros centro darbuotojai salantiškius ir miesto svečius tradiciškai pakviečia kartu praleisti stebuklų kupiną Rasų šventės vakarą – „Žolynuos vasara pražydo“. Vieni svarbiausių Joninių, Rasų šventės komponentų – ugnis, vanduo, vainikas, varduvės. Šventės dalyviams teko prie visų šių komponentų prisiliesti. Iš laukuose surinktų žolynų buvo pinami vainikėliai, prie vartų vandeniu, kuris nuo seno laikomas gyvybės, atsinaujinimo simboliu, buvo plaunamos rankos, vėliau kuriamas laužas, kuris, kaip tikima, atbaidydavo piktąsias dvasias ir, žinoma, sveikinami varduvininkai. Salantų apylinkėse buvo paprotys Joninių rytą varduvininkus sveikinti su muzika. Eidavo jaunimo būrys vainikais nešini ir dainuodami. Kiekviename kieme tas būrys pašokdavo, varduvininką pasodindavo į kėdę, uždėdavo vainiką ir pakilnodavo. Ir mes su muzika sveikinome šventėje esančius Jonus, Jones, Janinas, Janytes, ir dovanojome dainas, skirtas būtent šio garbingo vardo nešiotojams.
Gražiausią vasaros šventę dedikavo ne tik Jonams
Rūdaičiai kartu su visu Kretingos rajonu ir Lietuva šventė vieną pagrindinių vasaros švenčių – Jonines. Šventinį savaitgalį, nepaisant niūrių debesų ir prapliupti grasinančio lietaus, rūdaitiškiai rinkosi draugėn. Šildė ne tik liepsnojantis Joninių laužas, bet ir bendrystė, daina bei šokiai. Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyrius Joninių šventę dedikavo ne tik Janinoms bei Jonams. Nuotaikingą šventę kultūros darbuotojai paskyrė visiems, mylintiems Rūdaičius, kuriantiems čia gyvenimą bei besidžiaugiantiems bendryste. Todėl nebe reikalo renginio tema pasirinkta emigracija ir patriotizmas. „Ne paslaptis, kad lietuviai emigruoja. Taip pat ne paslaptis, kad vyrauja mitas, jog kaime gyvenimas ne pats geriausias, nuobodus ar nykus. Sukvietę žmones kartu švęsti Joninių, žaidybine forma norėjome atkreipti dėmesį į emigracijos tendenciją ir kartu įrodyti, jog kaime, šiuo atveju Rūdaičiuose, gyventi yra gera. Juk čia turime saugią aplinką, vienas kitą pažįstančius žmones, galimybes darbuotis bendram labui, kurti bei gražiai gyventi“ – kalbėjo Kretingos rajono kultūros centro Rūdaičių skyriaus meno vadovė renginio vedėja Sigita Šimkutė. Jai antrino ir Rūdaičių skyriaus vedėjas Stasys Lukauskas.
Horizonte išvydo ir jūrą, ir ežerą Pranciškonų gimnazijos Gamtos būrelio nariai su vyresniąja biologijos mokytoja Rima Novikiene nuvyko į Pajūrio regioninį parką. Tai parkas Vakarų Lietuvoje, įsteigtas siekiant išsaugoti žemyninio pajūrio kraštovaizdžius, gamtines bei kultūros paveldo vertybes, biologinę Baltijos jūros įvairovę, jūrinius riedulynus. Pirmiausia ekskursijos dalyviai nuvyko į Karklę. Pasivaikščioję prie jūros, apsilankė Pajūrio regioninio parko direkcijoje, kurioje vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis jiems papasakojo apie Pajūrio regioninio parko saugomus objektus: augalus, gyvūnus. Vėliau būrelio nariai nuėjo prie Plazės (Plocio) ežero. Tai arčiausiai Baltijos jūros esantis ežeras Lietuvoje. Tai vienintelė vieta, kurioje galima matyti ir jūrą, ir ežerą. Viename ežero krante įsikūrusi kormoranų kolonija. Būrelio nariai juos stebėjo pro teleskopą. Nors šie paukščiai naikina medžius, palyginti žmonės miškų iškerta kur kas daugiau. Be to, atsiveria nuostabus vaizdas – miškas atrodo kaip žiemą, o jį supa kerinti vasariška augalija. Galiausiai būrelio nariai pajūriu nukeliavo prie Olando kepurės. Nuo Karklės kelias nebuvo trumpas. Nors ekskursijos dalyviai labai pavargo, buvo labai linksmi ir patenkinti.
Linas DAUGĖLA
Jaunųjų žurnalistų būrelio narys
Bibliotekos meta skaitymo iššūkį savo skaitytojams
Bibliotekos kviečia knygų mėgėjus priimti skaitymo iššūkį ir leistis į vasaros nuotykį. „Skaitymo iššūkis“ – tai žaismingos varžytuvės, vyksiančios iki rugpjūčio pabaigos. Jose dalyvauti kviečiami ne tik didžiųjų miestų, bet ir rajonų, miestelių bei kaimų skaitytojai. Dalyviams paskatinti ir nugalėtojams apdovanoti numatyta per 300 specialių prizų, suvenyrų ir dovanėlių. „Skaitymo iššūkio“ eiga, rezultatais ir gražiausiomis akimirkomis dalijamasi „Facebook“ paskyroje „Vasara su knyga“.
Vizitas į Rumuniją
Kretingos rajono švietimo centras sėkmingai įgyvendina tarptautinio Erasmus+ strateginių partnerysčių projekto „Sveikata – mūsų ateities garantas“ veiklų vykdymą. Praėjusių metų gruodžio mėnesį Lietuvoje įvyko pirmasis projekto partnerių susitikimas, kuriame dalyvavo mokytojai iš Rumunijos, Italijos, Ispanijos ir Lietuvos.
Mobilumo veiklos vyko Kluž-Napokos mieste – tai antras pagal dydį Rumunijos miestas. Programą rengė ir veiklas organizavo partneriai iš „Raluca Ripan“ profesinės mokyklos. Pagrindinis savaitę trukusios veiklos tikslas – susipažinti su sveikos mitybos ypatumais. Mokiniai pristatinėjo namuose parengtą informaciją apie tradicinius sveikus maisto patiekalus, gamino, degustavo ir vertino nacionalinius skirtingų šalių valgius. Praktinių užsiėmimų metu mokėsi nustatyti, kiek kalorijų reikia žmogui per dieną, atsižvelgiant į žmogaus amžių, lytį, fizinį aktyvumą. Dirbdami laboratorijoje skaičiavo maisto produktų ir patiekalų kaloringumą, atliko bandymus. Projekto dalyviams labai patiko šalies tradicinio patiekalo gaminimas. Centro mokiniai gamino skaniuosius šaltibarščius, kuriais liko sužavėti visi projekto dalyviai. Šis tradicinis lietuviškas patiekalas buvo puikiai įvertintas visų dalyvių.
Šventosios pagrindinėje mokykloje šiemet jau aštuntąjį kartą linksmai nuaidėjo respublikinis mokinių saviraiškos festivalis „Žuvėdros skrydis“. Birželio 1-2 d. čia „suskrido“ gausūs mokinių kolektyvai iš šešių Lietuvos vietovių. Šiemetinio renginio tikslas – ne tik pasidalyti kūrybiniais pasiekimais dainavimo, šokio, rūbų modeliavimo srityse, bet ir paminėti Tautinio kostiumo metus.
Skambant mokyklos himnui, šventės atidarymo vėliavą pakėlė ištikimiausieji šio festivalio dalyviai - uteniškiai ir plungiškiai. Eitynėse prisistatę miesteliui savo mokyklų vėliavomis ir linksmomis skanduotėmis, Ignalinos, Alytaus, Utenos raj. Leliūnų, Plungės, Kretingos raj. Vydmantų ir Šventosios jaunieji atlikėjai būrėsi mokyklos salėje, kur prasidėjo daugiau kaip 2 valandas trukęs renginys. Jį vedė VII kl. mokinė Elėja Vilkauskaitė, mokytojos Ingrida Griškėnienė ir Rimantė Toliušienė.
Pirmoji festivalio dalis buvo skirta svečių prisistatymui ir žemaičių, aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių bei lietuvninkų tautinės aprangos savitumams išsiaiškinti. Pradėję liaudies daina „Aušt aušrelė“, itin gražiai apie savo kraštą papasakojo tautiškai pasipuošę uteniškiai (vad. Aušra ir Edmundas Gutauskai). Tarmiškai apibūdinę savo aprangą – „kad tik navatniau, kad tik margiau, kad tik gražiau“, - aukštaičiai pademonstravo išskirtines jos detales: baltą nuometą, kuriam reikia net 3,5 m. drobės, siaurabrylę vyrų skrybėlę, pintinę juostą. Užbaigdami pasirodymą, aukštaičiai prisiekė: „Giesmelas gražiausias kaip iš tėviškės šulnio - gersiu ir gersiu visą umželį“... Ignalinos atstovai žemiečių pasakojimą papildė tarmiškų rūbų pavadinimų aiškinimu: „undarokas“ aukštaičiui – sijonas, „žiponas“ – švarkas, „našutka“ – palaidinė, „malinarka“ - paltas, „broškė“ – sagė...
Paskutinę mokslo metų dieną Salantų kultūros centre jau 13-ą kartą vyko Salantų gimnazijos Gabių mokinių šventė. Pagrindinis šventės tikslas – apdovanoti mokinius, laimėjusius prizines vietas konkursuose ir olimpiadose už gimnazijos ribų. Šiemet buvo apdovanoti 57 mokiniai ir jų tėvai, 3 kolektyvai-komandos ir 24 mokinius rengę mokytojai. Juos visus pasveikino Salantų gimnazijos pavaduotoja laikinai direktoriaus pareigas einanti Lina Vaitkuvienė, Salantų seniūnas Kazimieras Galdikas, Imbarės seniūnas Antanas Turauskis, Kūlupėnų seniūnė Rita Lubienė.
Šioje šventėje taip pat buvo paskelbti ir Metų mokiniai. Jais tapo Vidmantė Petrulevičiūtė (IV kl.), Karolis Margis (VI kl. ir Simona Domarkaitė (IIIG klasė).
Gamtosauginių mokyklų programos koordinatorius Renaldas Rimavičius įteikė Salantų gimnazijai Žaliąją vėliavą ir tarptautinį Gamtosauginių mokyklų sertifikatą. Šis titulas yra suteikiamas vieneriems metamas. Salantų gimnazija jį gavo jau dešimtą kartą. Šios programos koordinatorė mokykloje biologijos mokytoja metodininkė Rasa Bumblienė.
Visus šventės dalyvius džiugino Salantų gimnazijos meno kolektyvai, vadovaujami choreografijos mokytojos Donatos Lubytės ir muzikos mokytojos Valentinos Budrienės.
Šventės pabaigoje visi vaišinosi magiškuoju tortu.
Šventės iniciatoriai ir rėmėjai yra Salantų gimnazija ir trijų seniūnijų seniūnai.
Į Simono Daukanto progimnazijos Padėkos šventę buvo pakviesti 52 (iš viso mokykloje mokosi per 300 mokinių) geriausiai besimokantys, pelnę laimėjimų mokykloje, rajone ir respublikoje I-VIII klasių mokiniai ir jų tėvai. Pasak progimnazijos direktorės Sigitos Jonaitienės, pergalės neateina lengvai, – reikia noro, užsispyrimo, valios ir kruopštumo. Ji pasidžiaugė sėkmės akimirka tų mokinių, kurie baigė mokyklą tik labai gerais pažymiais, tų mokinių, kuriems pavyko laimėti įvairius konkursus ir olimpiadas.
Padėkota vaikams siekti laimėjimų padėjusiems pradinio ugdymo mokytojams: A. Bružienei, A. Lasienei, E. Mažutienei, J. Vainušienei, I. Jonauskienei, T. Jenkienei, R. Marciulevičienei, J. Valaičiui, bei dalykų mokytojams: D. Beivydienei, N. Andriuškytei, S. Katkuvienei, S. Dirmeitienei, V. Pukelienei, R. Katkuvienei, A. Bukauskienei, G. Macienei, Ž. Sabaliauskaitei, E. Mėžetienei, pavaduotojai ugdymui J. Leščiauskienei ir socialinei pedagogei D. Anužienei.
|
|
