|
|
|
Vakarų LietuvaPareiškė norą suorganizuoti pajėgiausių Europos motobolo klubų turnyrą
Centrinės Europos motobolo lygoje II vietą iškovojusi Kretingos motobolo komanda neslepia tikslo 2018 metų sezone siekti auksinės pergalės. Maža to – motobolo klubas pareiškė norą Kretingoje suorganizuoti šių metų FIM Europe (Tarptautinės Europos motosporto federacijos) Motobolo čempionų lygos kvalifikacinį etapą, taip siekiant mūsų žiūrovams parodyti aukščiausią meistriškumo lygį. Kretingos motobolo komanda tik visai neseniai sulaukė trofėjų, priminsiančių, kad Centrinės Europos motobolo lygoje pelnė II vietą. „Savo pasiekimais esame patenkinti, nors turėjome visas galimybes laimėti I vietą. Matyt, pritrūko meistriškumo, tad šįsyk čempionė vėl tapo komanda iš Baltarusijos – Pinsko „Avtomobilist“, – kalbėjo Kretingos motobolo klubo vadovas Eduardas Steckis ir komandos treneris Renatas Žiubrys. – Džiugina ir tai, kad Skuodo „Bartuvos“ komanda čempionate laimėjo II vietą. Lietuvoje yra tik dvi motobolo komandos ir abi jos tapo prizininkėmis tarp 6 komandų – tai rodo, kad mūsų šalyje yra aukštas šios sporto šakos lygis.“ Drąsiau įsitvirtina jaunimas E. Steckis ir R. Žiubrys įsitikinę, kad komanda tobulėti gali tik tada, kai joje yra maža žaidėjų kaita. Tad šiuo metu didžiausias iššūkis yra išlaikyti žaidėjus – jaunus vyrus neretai vilioja emigracija, žadanti didesnį uždarbį, negu gimtinėje. Dėl to, kad sudėtinga suderinti darbą užsienyje ir treniruotes Lietuvoje, jau mažai vilties 2018 metų sezoną aikštėje pamatyti patyrusį žaidėją Aivarą Večerskį, o jo brolis Mantas Večerskis, kuris buvo publikos numylėtinis, yra emigravęs į užsienį dar anksčiau. Tad vis drąsiau pagrindinėje komandoje, kurioje praėjusį sezoną žaidė Tomas Gudauskas, A. Večerskis, įsitvirtina ir jaunimas – Paulius Rudys, Justas Bendikas, Mindaugas Salys, o ypač gerus rezultatus praėjusį sezoną parodė Lukas Šimkus, įgavęs didesnį stabilumą. Komandos vadovų lūkesčius pateisino ir vartininkas Arūnas Tiškus, kuris pakeitė traumą gavusį ir dėl to komandos vartų negalėjusį saugoti Raimondą Alseiką.
„Tereko“ produkcijai – dešimtas aukso medalis
Tarptautinei kompanijai, turinčiai pasaulinį PET taros formavimo įrenginių pardavimų ir servisų tinklą, šis pramonininkų konfederacijos aukso medalis yra dešimtas. Be aukso, bendrovė yra pelniusi ir vieną sidabro medalį. Visi apdovanojimai skirtingais metais buvo gauti už skirtingų modelių PET taros pūtimo mašinas.
2017 metų geriausiu Lietuvos gaminiu nominuota mašina „FlexBlow 2-2” galima gaminti ne vien standartinius plastikinius siauro kakliuko butelius, bet ir plačiakaklius, iki 89 m skersmens, indelius. Be to, su „FlexBlow 2-2“ galima formuoti karšto užpylimo tarą, kuri atlaiko iki 85 proc. laipsnių temperatūrą. Rinkoje įprasta, kad tokią skirtingų rūšių plastikinę tarą pučia skirtingos mašinos.
„Tereke“ Kretingoje pernai buvo pagaminta 21 universali PET taros formavimo mašina, 2016 m. – 12. „Tereko“ PET taros pūtimo įrenginiai dirba 27 pasaulio šalyse. Įmonė turi savo filialus Danijoje, Švedijoje, šiemet tikisi atidaryti filialą Olandijoje. Jau dešimtmetį „Terekas“ mašinas parduoda su visu jų aptarnavimu ir valdymu. Įrenginius bendrovės specialistai aptarnauja vietoje, o po pasaulį pasklidusias savo mašinas „Terekas“ valdo internetu iš Kretingos. „Mes nuo 2003 metų esame ketvirtoje pasaulio pramonės revoliucijoje: instaliuojame savo įrenginį užsakovo patalpose ir iš savo žaliavos pagaminame tiek taros, kiek jis užsako“, – apie pažangų bendrovės veiklos modelį sakė jos generalinis direktorius Juozas Maksvytis, akcentuodamas, jog, eksportuodamas universalias PET taros pūtimo mašinas ir PET taros gamybą, „Terekas“ pastaraisiais metais padarė didžiulį šuolį ir žengia dar plačiau – intensyviai beldžiasi į JAV, Kanados, Pietų Afrikos rinkas. „Dabar per mėnesį parduodame 1–2 mašinas, bet rytoj vienas klientas paprašys 6–7 ir tam ruošiamės“, – teigė J. Maksvytis.
Mažeikių rajono gyventojui 58 metų Vytautui Mockui nepavyko teismo įtikinti, kad jis svetimos žemės savininku patapo pats to nesuprasdamas, dokumentuose nesusigaudydamas ir tik aklai pasitikėdamas menkai pažįstamu tarpininku. Nors realaus laisvės atėmimo V. Mockui pavyko išvengti, tačiau teismo nuosprendžiu iš jo bus konfiskuota 135,5 tūkst. Eur – tai ir yra suma, kuria kaltinamasis praturtėjo, pardavęs išvadą į jam neteisėtai atkurtą 151,86 ha ploto žemę, buvusią Kretingos apskrityje, Kartenos valsčiuje, Mišučių dvare.
Garsas, šviesa, LED ekranai, scenos, specialieji efektai – tokia yra renginių techninio aptarnavimo įmonės ProDJ direktoriaus 31-erių Dovydo Bajoro verslo kasdienybė. Tai, ką mato į renginius atėjęs žiūrovas, ir tai, kas lieka renginio užkulisiuose – skirtingi, bet vienas nuo kito neatsiejami dalykai, turintys reikšmės renginio sėkmei.
Susitikime-diskusijoje, kurią surengė Klaipėdos universitetas, Vakarų Lietuvos savivaldybių merai ne tik pasižadėjo toliau bendradarbiauti, bet palaikė ir idėją šią vienintelę regione esančią aukštąją mokyklą stiprinti ir remti finansiškai.
Pramogų ir laisvalaikio komplekse „Atostogų parkas“, prieš trejus metus įsikūrusiame Žibininkų kaime, tarp Palangos ir Kretingos, duris atvėrus pirčių kompleksui, nuo pat pirmų dienų jame pirtininku dirbantis 60-metis palangiškis Eduardas Mišeikis teigė, kad pirtis teikia malonumą kūnui ir laisvę mintims.
„Philip Morris International“ mini 20 metų veiklos sukaktį, kai įvykdė „plyno lauko“ investiciją ir fabriką iš Klaipėdos senamiesčio perkėlė į Laisvąją ekonominę zoną. Simboliška, kad šis jubiliejus sutapo ir su fabriko modernizavimo projekto pirmojo etapo užbaigimu – į plėtrą jau investuota 19 mln. Eur.
Spalio 1-osios vidurdienį, po Šv. Mišių katalikų bažnyčioje, Rotušės aikštėje startuos antrąkart surengta akcija- bėgimas „Šv. Pranciškaus taurė“. Į Kretingos miesto gatves iš visos Lietuvos pasipils minios bėgikų, kurie Šv. Pranciškaus vardu telks miesto bendruomenę tam, kad padėtų labdaros valgyklos „Rūpestėliai“ valgytojams.
Idėją parsivežė iš Bostono
Nauja Kretingos miesto bendruomenės tradicija tampantis bėgimas vienintelis Lietuvoje sutelkia šalies bėgikus bėgti už socialinėje atskirtyje esančius žmones.
Šio renginio idėjos generatorė labdaros-paramos fondo „Rūpestėliai“ vadovė Akvilė Virbalienė, ji taip pat – ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Socialinio darbo katedros vedėja, tvirtino, jog bėgdami žmonės vienu metu atlieka du gerus darbus – aukoja alkstančiajam bei telkia bendruomenę kilniam tikslui.
„Pernai sumanėme akciją – bėgti per Kretingą, kad atkreiptume visuomenės dėmesį į labiausiai pažeidžiamą miesto bendruomenės dalį – tuos žmones, kurie skursta, vargsta, nemoka ar negali patys savimi pasirūpinti. Šią idėją išvien su socialinio darbo kolegomis bei „Rūpestėlių“ atstovais parsivežėme iš Bostono, JAV, pamatę, kaip „Išganymo armijos“ savanoriai miesto gatvėse rinko aukas benamiams ir vargšams. Kilo mintis kažką panašaus padaryti ir Kretingoje“, – tvirtino A. Virbalienė.
Karteniškis 65-erių Arvydas Klovas apylinkėse kone keturis dešimtmečius buvo žinomas vien kaip tautodailininkas, drožiniais išpuošęs savąjį miestelį, Žemaitiją bei šalies parkus. O nuo pernai Kartenoje bei visame Kretingos rajone garsas pasklido apie jį kaip rožių sodo kūrėją-architektą, savo sodybą pavertusį šių išskirtinio grožio gėlių karalyste.
Kretingos r. Vydmantuose įsikūrusi ir jau ketvirtį amžiaus sėkmingai veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Vara“ Vakarų Lietuvos regione ir šalyje yra žinoma kaip patikima durų ir laiptų gamintoja. Šios įmonės steigėjas ir direktorius Rimvydas Beniušis, apibendrindamas 25-erių metų veiklos patirtį, prisipažino: „Lengvų dienų nebuvo. Kiekviena diena – pilna iššūkių ir būtinybės priimti greitus, tikslius ir įmonei palankius sprendimus“.
Nuo paprastumo – prie kokybės
Pirmosios staklės bendrovėje „Vara“ sugaudė 1992 m. birželio 10 d. Įmonės pradžia – kaip ir daugelio šalies bendrovių, kurios statėsi, kūrėsi, pradėjus byrėti kolūkiams ir tarybiniams ūkiams.
„Turint vadinamuosius baltuosius čekius reikėjo suburti bendriją – mūsų buvo 22 akcininkai, – prisiminė R. Beniušis, kuriam Vydmantų agrotarybiniame-prekybiniame ūkyje buvo patikėta vadovauti stalių bei paminklų dirbtuvėms. – Dirbome, kad atsiskaitytume su akcininkais, ir mums tai pavyko – 1995-aisiais jau tapau bendrovės šeimininku.“
Nuo pat įmonės įsikūrimo pradžios „Vara“ gamino laiptus, duris, paprastus langus, ir tai buvo gana paklausi produkcija, kurios gamyba turėjo perspektyvą – juk tuo metu dar nebuvo taip išpopuliarėjusio plastiko. „Bėgant laikui, pamačiau, jog būtinos investicijos – pasistatėme medienos džiovyklą, po to investavome į lentpjūvę. Išsigrynino gamyba: atsisakėme langų – mačiau, kūrėsi įmonės, kurios labai stipriai kibo į langus, tad nebuvo prasmės su tokiomis konkuruoti, tad, be durų ir laiptų, pradėjome gaminti dailylentes, parketą, kurį dabar kuo puikiausiai keičia mūsų gaminamos grindų lentos. Konkurencija nuo pat pradžių buvo didžiulė – medienos apdirbimo įmonės pradėjo dygti kaip grybai po lietaus, daug gamintojų pradėjo pas mus pirkti medieną. Tačiau yra vienas niuansas – žmonės pradėjo reikalauti ir kokybės“, – pastebėjo R. Beniušis, kuris sėkmės metais pavadino 1997-uosius, kai pirmą kartą įmonė „Vara“ sudalyvavo parodoje ir ten sutikti potencialūs klientai surado „Varos“ produkciją.
„Varos“ direktorius tiek įmonės veiklos pradžioje, tiek ir dabar, praėjus 25-iems metams nuo įsikūrimo, sakė laikosi dviejų principų: kokybės ir duoto žodžio laikymosi. Tai, anot jo, ir yra verslo sėkmės garantas. „Ir kai man perdavė vieno rimto kliento įvertinimą, jog visame Vakarų regione esu gerbiamas būtent už tvirtą žodį, man tai buvo daugiau negu aukso puodą laimėti“, – tvirtino R. Beniušis.
|
|
