| 2024 Balandis |
| Pi | 1 | 8 | 15 | 22 | 29 |
| An | 2 | 9 | 16 | 23 | 30 |
| Tr | 3 | 10 | 17 | 24 | |
| Ke | 4 | 11 | 18 | 25 | |
| Pe | 5 | 12 | 19 | 26 | |
| Še | 6 | 13 | 20 | 27 | |
| Se | 7 | 14 | 21 | 28 | | |
| Apklausa | Ar verta uždrausti azartinių lošimų reklamą? |
|
KuprinėDažna šiuolaikinio paauglio popietė ar savaitgalio rytas prasideda patogiai įsitaisius prie kompiuterio ekrano. Skubame prisijungti prie savo socialinio tinklapio ir pasitikrinti, kiek per naktį „laikų“ surinkome, kiek naujų „pakvietimų draugauti“ gavome, ir pasmalsauti, kas gi naujo įvyko ant geriausio draugo, bendraklasio ar šiaip pažįstamojo „sienos“.
Lėktuvo akimis, ausimis ar net siela galėtume pavadinti žmones, sėdinčius ne prie lėktuvo vairo, o esančius už tūkstančių kilometrų stikliniame bokšte, kur apstu specialios techninės aparatūros. Tai - skrydžių vadovai, esantys lyg lėktuvo globėjai, saugantys kelionę nuo pradžios iki galutinio tikslo. Apie atsakingą, bet kartu įdomią darbo patirtį su „Kuprinės“ skaitytojais dalijosi Valstybės įmonės „Oro navigacija“ Palangos skrydžių valdymo centro direktorius Albinas Balčiūnas.
- Dovilė URNIKIENĖ
- Kuprinė
- 2013-02-22
„Galbūt taip įdomiau“,- sakė keturiolikmetis jokūbaviškis Mantas Daugintis, paklaustas, kodėl jis piešia naudodamas tik paprastą pieštuką. Vaikinas, kuriam pats mėgstamiausias užsiėmimas yra bendrauti su žmonėmis, savotišką komunikaciją kuria ir savo piešiniais – žiūrovai juos gali įsivaizduoti tokiomis spalvomis, kokias tik dovanoja jų fantazija.
|
Greta Petrauskaitė, 17 metų:
- Jei aš turėčiau kur nors išvykti ir daiktus reiktų susidėti per 5 minutes, tada pirmiausia skambinčiau savo geriausiems draugams ir siūlyčiau vykti kartu sus manimi. Jie man svarbūs ir padėtų išgyventi bet kokioje situacijoje. Įsidėčiau maisto ir pasiimčiau savo telefoną bei peilį. Šie daiktai padėtų man išgyventi, jei tektų vykti į negyvenamą salą.
| |
Laurynas Janutis, 18 metų:
- Pirmiausia turbūt pasigriebčiau peilį, degtukų bei drabužių. Dar greitai įsimesčiau į kurpinę kokio maisto. Jeigu dar būtų laiko, atsisveikinčiau su tėvais ir kitais artimais žmonėmis. O daugiau ką čia suspėsi per kelias minutes.
| |
Gintarė Pociūtė, 17 metų:
- Stverčiau kuprinę, į ją įsidėčiau kokį šiltą megztinį, šaliką, vandens. Beje, dar ir miegmaišį pasiimčiau. Aišku, neapsieičiau be telefono, kuriame būtų daug muzikos, ir pakroviklio. Žinoma, ir pinigų pasiimčiau. Kažkaip gi reiktų išsiversti. Dar eičiau greit pavalgyti ir visu garsu padainuočiau karaokė. Be abejonės, dar ir su draugais atsisveikinčiau, kurie gyvena netoliese.
| |
Roman Zakrevskij, 17 metų:
- Aišku, kad drabužių, degtukų, nes gali prireikti laužą užsikurti ar panašiai. Ko gero, dar įsidėčiau peilį ar kitą stalo įrankį. Jei dar spėčiau, tai praneščiau artimiesiems, kad išvykstu. Telefono irgi nepamirščiau.
| |
Roberta Jurkutė, 17 metų:
- Pirmiausia pasiimčiau geriausią draugą, nes su juo nebus liūdna, jis padės man išgyventi. Be to, be žmonių jausiesi vienišas. Pasiimčiau peilį, geriamojo vandens, degtukų ir galbūt meškerę. Baisu, kai nutinka taip, jog staiga reikia išvykti iš namų – tai išgyveno mūsų seneliai ar proseneliai, kai lietuviai be jokio įspėjimo buvo tremiami į Sibirą.
| |
| |
Monika Valkiūnaitė, 19 metų:
- Ko gero, pasiimčiau kelias poras kojinių, rūbų, apatinio trikotažo, žinoma, ir pasą. Galbūt dar truputį popieriaus ir su kuo piešti. Jeigu turėčiau pinigų, tai ir jų šiek tiek pasiimčiau. O jeigu neturėčiau, tada nupieštus piešinius galėčiau parduoti – panaudočiau pasiimtą popierių ir pieštukus.
| |
| |
Mantas Jurevičius, 16 metų:
- Imčiau peilį, nes šis įrankis praverstų bet kokioje situacijoje. Tada pasiimčiau palapinę, reikalingų drabužių, degtukų, maisto ir telefoną. Šie daiktai yra svarbiausi. Telefonas man nėra labai svarbus todėl, kad jis bet kada gali išsikrauti. Tačiau, kol neišsikrovė, galėčiau juo džiaugtis ir panaudoti reikiamose situacijose.
| |
Karolis Paulikas, 21 metų:
- Žiūrint, kur vykti reikėtų. Jeigu nežinia kur, tai aišku, pirmiausia pasiimčiau telefoną, dokumentus, kelis atsarginius rūbus. Prisipilčiau vandens, gal dar kokį šokoladuką įsimesčiau. Dar paskambinčiau tėvams, artimiesiems ir atsisveikinčiau.
|
Kalbino Sandra URBONAITĖ ir Indrė JANUŠKAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS
"P. n." akademijos nariai
|
Ši žiema Pranciškonų gimanzijos gimanzistams buvo kiek neįprasta – į Italiją išvykę mokiniai stingdantį lietuvišką šaltį galėjo bent kelioms dienoms išmainyti į maloniai šildančią saulę.
Gabrielė Malūkaitė – Marijono Daujoto pagrindinės mokyklos septintokė, aplinkinius stebinanti savita pasaulėžiūra, kūryba ir išskirtiniais pomėgiais.
Pasižadu geriau mokytis. Galiu pasižadėti, jog tapsiu rūpestingesniu žmogumi. Daugiau laiko praleisiu su šeima, draugais. Bet taip bus nuo rytojaus. Ar nuo kito pirmadienio. Gal net nuo ateinančio mėnesio pirmos dienos?
Kaip įsivaizduojate barmenės darbą? Daugelis sakytų - nieko rimto, tik pilstyti kavą ir pateikti maistą. Tačiau tai – tik dalis darbų, kuriuos turi atlikti barmenė. Apie šio darbo ypatumus pasakojo barmenė Reda Trakienė.
- Dovilė URNIKIENĖ
- Kuprinė
- 2013-01-25
Naują vėją Kretingos Marijono Daujoto pagrindinei mokyklai įpūtė projektas „Kūrybinės partnerystės“ – jame dalyvaujančių IX c klasės mokinių akys žiba kalbant apie tai, kokios įdomios ir įtraukiančios gali būti pamokos, kai ir mokinys, ir mokytojas jaučiasi jaukiai svajodami, kaip mokslo žinias panaudoti praktiškai. Akivaizdus tokios bendrystės rezultatas – jau šį pavasarį mokykloje startuosiantis vietinis radijas.
|
Rugilė Regelskytė, 16 metų:
- Neįsivaizduoju be savo šeimos. Man Kalėdos - tai šiluma iš artimųjų, papuošta eglutė ir, žinoma, atostogos. Dovanas malonu gauti, tačiau jos nėra svarbiausias dalykas. Daug svarbiau - mylimi žmonės šalia.
| |
Deividas Baranauskas, 11 metų:
- Be dovanų ir gerai surengtų švenčių. Nors dovanos nėra pats svarbiausias dalykas. Svarbu šventinė nuotaika. Neįsivaizduoju švenčių be gražiai papuoštos eglės, buvimo kartu su šeima.
| |
Raimondas Bagočius, 15 metų:
- Neįsivaizduoju be dovanų, draugų, be savo šeimos. Nelabai aš laukiu švenčių, tačiau kai jos ateina, tai žada dovanas, gerą šventinę nuotaiką ir, žinoma, puikias atostogas.
| |
Rūta Ruginytė, 17 metų:
- Savo Kalėdų neįsivaizduoju be skanių meduolių, sausainių, be savo šeimos ir Kūčių pas močiutę. Malonu gauti dovanas, tačiau daug geriau žinoti, kad yra žmonių, kurie tave myli, rūpinasi ir stengiasi, kad tos dovanos patiktų. Labai laukiu Kalėdų, nes prasideda atostogos ir galiu išsimiegoti.
| |
Indrė Staponkutė, 17 metų:
- Nenorėčiau sutikti Kalėdų, Naujųjų metų be savo šeimos, artimiausių draugų. Be abejonės, patinka gauti dovanų, jei jos tokios, kokių troškau. Man Kalėdos - tai bendras šeimos susibūrimas ir buvimas kartu.
| |
| |
Ema Gagilaitė, 9 metų:
- Neįsivaizduočiau Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų be tėvų, gražios eglės ir dovanų. Jos man labai svarbios. Labiausiai kasmet laukiu Kalėdų. Tada susirenka visa šeima ir pabūname kartu.
| |
| |
Dominykas Songaila, 14 metų:
- Be giminių, be šeimos. Mes šeimoje keičiamės dovanomis. Įdomu būna, kas kam kokią dovaną nupirko. Nors man asmeniškai Kalėdos nėra labai didelė šventė. Tiesiog tai gera nuotaika ir atostogos.
| |
Gvidas Šliuožas, 11 metų:
- Žinoma, be dovanų. Man jos labai svarbios. Dažnai po egle randu knygų. Šiais metais taip pat Kalėdų senio prašiau gerų nuotykių knygų. Prasidėjusios žiemos šventės dar reiškia ir atostogas, o tai - irgi gera dovana.
|
Kalbino Indrė JANUŠKAITĖ, fotografavo Laurynas ŠIMKUS
"Pajūrio naujienų" akademijos nariai
|
|
|
