Pajūrio naujienos
Help
2018 Gegužė
Pi 7142128
An18152229
Tr29162330
Ke310172431
Pe4111825
Še5121926
Se6132027
Orų prognozė
Dieną21°C debesuotumas 42 %
Naktį7°C debesuotumas 100 %
Apklausa

Ar esama rajono sporto bazė tenkina sportuojančiųjų poreikius?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Besirengiant egzaminams

  • Kuprinė
  • 2018-03-30

Esu abiturientas, tad dabar visas jėgas tenka sutelkti į pasirengimą egzaminams. Ko reikia, kad jis būtų sklandus? Šių metų naujovė – laikant lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, galima rinktis tokius autorius, kokius patys abiturientai nori. Šis pakeitimas atsirado Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) iniciatyva ir pastangomis – džiugu, kad tai įvertino ir palaikė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.


Karolina Deliautaitė (kairėje) ir Augustė Regalaitė džiaugiasi laimėta pergale – jos tapo Lietuvos čempionėmis.

Kretingiškės lengvaatletės – dvidešimtmetė Augustė Regalaitė ir dvidešimt dvejų Karolina Deliautaitė – uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate, kuris įvyko Klaipėdoje, iškovojo aukso medalius. Šios dvi sportininkės, garsinančios ne tik Kretingos, bet ir Lietuvos vardą, toliau atkakliai sportuoja ir jau ruošiasi kitoms varžyboms. Tačiau kokia yra sėkmės kaina, norint pasiekti tokių aukštų rezultatų?

Čempionatas Klaipėdoje – vienas svarbiausių

Klaipėdoje vykęs uždarų patalpų čempionatas – vienas svarbiausių Lietuvos sportininkams. Pagal nustatytus normatyvus, ten susirenka geriausi Lietuvos lengvaatlečiai, jame dalyvauti privaloma rinktinės nariams. Tai – rimtos sezono varžybos, neįskaitant pasaulio ar Europos čempionato.

Pasak Augustės, šios varžybos jai buvo gana svarbios, joms reikėjo ilgiausiai ruoštis, o Karolina sakė: „Tai – pagrindinis žiemos startas, norėjosi apginti čempionės titulą. Tačiau su treneriu Jonu Čižausku žiemos sezono per daug neakcentuojame, mums svarbiau – vasaros sezonas.“

Augustė šuolio į tolį rungtyje pasiekė 5,77 m, o Karolina 60 m nubėgo per 7,47 sek. – tokie rezultatai abiem merginoms atnešė auksinę pergalę.

Pasidabinus aukso medaliais, merginas aplankė skirtingos mintys. „Pamačiusi preliminarų bėgimo rezultatą, nusivyliau, tačiau, kai jis buvo patikslintas, – džiaugiausi, nes nubėgau 0,01 sekundės blogiau, negu mano geriausias asmeninis rezultatas. Buvau tikrai patenkinta, kadangi šis sezonas man sėkmingai nesiklostė, buvo daug kliūčių ir problemų“, – teigė Karolina.

Augustė prisipažino, kad, nors ir labai ji džiaugėsi iškovota pergale, tačiau norėjosi pasirodyti dar geriau.


Ringlingų meno ir cirko muziejuje Sarasotoje, Floridos valstijoje.

Amerika yra ne tik tokia, kokią galima ją pamatyti per televiziją, – tuo įsitikino Pranciškonų gimnazijos mokinė Kotryna Vaineikytė, kuri pernai rugpjūtį išvyko mokytis į JAV. Mergina jau spėjo pakeliauti po šalį ir pasigrožėti jos kraštovaizdžiu, o kasdien lankant mokyklą su vietiniais mokiniais jai atsiskleidė ir vietinė kultūra, amerikiečių gyvenimo būdas. Savo įspūdžiais Kotryna pasidalijo su „Kuprinės“ skaitytojais.

Griežtai laisva amerikietiška mokykla

JAV mokymosi sistema skiriasi nuo Lietuvos kaip diena ir naktis.

„Viskas yra visiškai kitaip, ir man buvo labai sunku prie to priprasti, – prisipažino lietuvaitė. – Amerikoje viskas labai tvarkingai: visi pradeda ir baigia pamokas vienu metu, nes visi turi vienodą pamokų skaičių – 4 pamokas po 85 minutes. Mokinius iš pamokų išleisti draudžiama ir laisvų pamokų niekada nėra, jeigu mokytojas serga, jį pakeičia mokytojas iš specialios pavaduojančių mokytojų grupės. Jeigu mokinio nėra pamokose ir mokyklai niekas apie jo nebuvimo priežastis nepranešė, yra skambinama tėvams ir aiškinamasi, kur jis yra. Taigi taip paprastai iš pamokų „nepabėgsi“.

Pasak Kotrynos, didžiausias skirtumas yra tas, kad mokiniai jau nuo mažens renkasi, kokių pamokų nori, ir nevaikšto su viena klase pagal automatiškai mokyklos sudarytą tvarkaraštį. Mokslo metai suskirstyti į keturias dalis – ketvirčius. Taigi visą ketvirtį kiekvieną dieną eini į tų pačių keturių dalykų pamokas, o prasidėjus naujam ketvirčiui, gauni jau kitus mokymosi dalykus.

„Iš Amerikos galima pasimokyti organizuotumo ir pagalvoti apie idėją, kuri leistų mokiniams rinktis dalykus patiems, ypač, jeigu tai padeda mokiniui lengviau apsispręsti, kokiu gyvenimo keliu eiti“, – Kotryna detaliai paaiškino mokymosi sistemą.


Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbantis Vilius Trakys neįsivaizduoja savo gyvenimo be muzikos, kurią jis pamilo vaikystėje.

Iš Kretingos kilęs 25 metų Vilius Trakys šiuo metu gyvena uostamiestyje ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirba choro dainininku.

Šiandien be muzikos savo gyvenimo negalintis įsivaizduoti V. Trakys už paskatinimą siekti dainininko karjeros jaučiasi dėkingas tėvams ir muzikos mokytojams – tai jie neleido suabejoti savo talentu ir palaikė sunkiais momentais.

– Kas Jums sutelpa į sąvoką „muzika“? Ką ji jums reiškia?

– Muzika – tai tarsi gyvybės šaltinis, be kurio aš negalėčiau gyventi. Didžioji mano gyvenimo dalis praleista su muzika, kartais net pats nepajunti, kaip muzika tave supa, tiesiog jau esi prie to pripratęs, ir jei ji dingsta – atsiranda tuštuma.

– Kokios muzikos mėgstate klausytis pats?

– Klausau labai įvairių stilių. Muzika yra nuotaika, todėl pagal nuotaiką ir pasirenku stilių. RnB, House, pop rock, net sunku įvardinti mėgstamiausią.

– Ar be operinio dainavimo, mėgstate atlikti ir kitokių muzikos stiliaus kūrinius?

– Stodamas į universitetą net nenumaniau, jog teks dainuoti operas. Iš pradžių šis muzikos žanras buvo ganėtinai keistas, tiesiog buvau nepripratęs dainuoti šiuo stiliumi. Tačiau laikui bėgant vis labiau pradėjau domėtis operos solistais ir šį muzikos žanrą labai pamilau. Tačiau įvairiuose renginiuose mėgstu padainuoti ir populiariąsias dainas.


Kviečia rinkti geriausiuosius

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-02-23

Iki vasario 28 dienos dar galima balsuoti už geriausius 2017 metų Kretingos rajono jaunus lyderius, darbuotojus, organizacijas, iniciatyvas, renginius ir jaunimo draugus. O kas surinks daugiausiai visuomenės simpatijų ir bus labiausiai įvertintas Savivaldybės jaunimo reikalų tarybos, paaiškės per apdovanojimų vakarą kovo 7 dieną.


Kad kūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas

  • Dovilė URNIKIENĖ
  • Kuprinė
  • 2018-02-23
Trenerė ir mitybos konsultantė Rūta Beišytė-Aminova mokiniams patartų nepasikliauti sporto ar mitybos programomis, kurios žada greitą rezultatą.

Statistika skelbia, kad Lietuvoje vis daugėja mokinių, kurių kūno svoris yra per didelis, kad mokiniai per daug valgo nesveiko maisto ir per mažai juda, laisvalaikį praleisdami prie kompiuterių ar su išmaniaisiais telefonais rankose. Kaip suvaldyti kūno svorį, kuris paauglystėje bręstant neretai staiga pasikeičia, patarė asmeninė trenerė ir mitybos specialistė Rūta Beišytė-Aminova.

R. Beišytė-Aminova pasakojo vaikystėje buvusi „apvalus vaikas“, o paauglystėje gimęs noras pakeisti savo kūno formas vėliau ją ir paskatino pasirinkti trenerio profesiją. Tad ne iš vadovėlių žinanti, ką reiškia būti apkūniam, šiandien R. Beišytė-Aminova padeda kitiems pakeisti savo gyvenimo būdą, kad būtų galima džiaugtis ne tik gražėjančia figūra, bet ir geresne sveikata bei energija.

Būtinas suaugusiojo palaikymas

Paklausta, kokių patarimų duotų paaugliams, norintiems pagražinti savo kūno formas, R. Beišytė-Aminova akcentavo, kad visų pirma jų pagalbininkai ir padėjėjai turėtų būti tėvai – tai jie turėtų padėti atsirinkti, koks treneris ar mitybos specialistas galėtų padėti, kieno parašytais straipsniais, patarimais verta tikėti, o kam trūksta kompetencijos.

„Tėvai turi žinoti, ką vaikas valgo ir kaip jis sportuoja, kad nepadarytų klaidų ir nesužalotų savo sveikatos“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.

Jei tėvai nepalaiko noro labiau rūpintis savo kūnu, galbūt paauglys rastų kitą žmogų, kuriuo pasitikėtų ir su kuriuo galėtų pasitarti, tačiau, pasak R. Beišytės-Aminovos, suaugusio žmogaus žvilgsnis į mitybos ir sporto programas, kurių imamasi, – būtinas.

Atsirenkant sporto ir mitybos specialistą, kurių internete reklamuojasi labai daug, R. Beišytė-Aminova patarė atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar jis – šarminga asmenybė, bet kokius mokslus yra baigęs, kokius kursus išklausęs, kokie jo paties asmeniniai pasiekimai.

„Jei reklamoje yra tokie žodžiai kaip „sparčiausias“, „greičiausias“ būdas sulieknėti ir pan., tai yra pirmas pavojaus ženklas, kad mitybos specialistas nėra patikimas ir jam trumpalaikis efektas svarbiau už sveikatą“, – perspėjo R. Beišytė-Aminova.


Živilė Sabaliauskaitė (antra iš kairės) su bendraklasėmis vyresnėse klasėse.

Pakalbinome Kretingos meno mokyklos ir Kretingos Simono Daukanto progimnazijos dailės mokytoją Živilę Sabaliauskaitę apie tai, kaip jai sekėsi tada, kai ji buvo mokinė.

PAŽYMIAI.

Mokykloje man gautas geras pažymys nebuvo vertybė ir neteikė tiek laimės ir pasitenkinimo kaip įkvepiantys ir motyvuojantys mokytojų žodžiai. Visi dalykai sekėsi vienodai, gal tikslieji mokslai šiek tiek geriau.

PAŽYMIŲ KNYGELĖJE – DAUGIAU PAGYRIMŲ AR PASTABŲ?

Per visą savo laiką mokykloje nesu gavusi nei pastabos, nei pagyrimo.

PAŽYMIŲ „TAISYMAS“.

Pažymių netaisydavau, nes niekada nesvajojau turėti vien 10 ar 9, nelabai suprasdavau, kodėl mano draugai stengdavosi gauti kuo geresnį pažymį.

ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVYKIS.

Dabar konkretaus įvykio neprisimenu, bet visada kelia šypseną įgytos naujos patirtys ilgų kelionių metu, naktiniai žygiai, ilgi vakariniai pokalbiai prie laužo su draugais. Mokyklai esu dėkinga už geras drauges, kurias ten suradau ir labai branginu jų draugystę iki šiol.

Užrašė Dovilė URNIKIENĖ


Dar neišblėso Pranciškonų gimnazijos moksleivių ir mokytojų patirti įspūdžiai vasario mėnesį apsilankius Europos Parlamente Strasbūro mieste Prancūzijoje. Ši kelionė – laimėto „Euroscolos“ konkurso pagrindinis prizas.

„Euroscolos“ programa suteikia galimybę aplankyti Europos Parlamento (EP) būstinę Strasbūre, dalyvauti jaunimo debatuose ir balsavime Europos Sąjungos (ES) klausimais. Programos tikslas yra supažindinti jaunimą su EP darbu, skatinti domėjimąsi ES vykstančiais procesais ir pateikti gilesnį Europos, kaip visumos, vaizdą. Debatai vyksta anglų ir prancūzų kalbomis.

„Euroscolos“ dienoje dalyvavo apie penki šimtai 16–18 metų mokinių iš devyniolikos Europos Sąjungos valstybių. Šiame renginyje Lietuvai atstovavo dvidešimt keturi Pranciškonų gimnazijos mokiniai ir du mokytojai.


Tomas PERKUMAS Kretingos Simono Daukanto progimnazijos mokinių tarybos pirmininkas

Mūsų mokinių tarybą sudaro po 3–4 atstovus iš kiekvienos V–VIII klasės, taigi iš viso taryboje yra 21 mokinys.

Būdami tokia komanda, mes organizuojame renginius. Pavyzdžiui, šįmet išradingai ir kūrybiškai paminėjome 100 metų valstybės atkūrimo sukaktį, tad renginių, akcijų mokykloje tikrai netrūko.

Be to, keletą kartų per metus mokykloje rengiame diskotekas, kurias veda patys mokiniai, jos visiems labai patinka ir yra laukiamos. Ką įdomaus galėtume nuveikti ir suorganizuoti, pasiūlo patys mokiniai.

Man dalyvavimas mokinių savivaldoje yra labai įdomi veikla, patinka organizuoti ir vesti renginius.

Savo gyvenimo be veiklos mokinių taryboje dabar net neįsivaizduoju – ji man duoda neįkainojamos patirties. Išmokė įveikti scenos baimę, suteikė žinių, kurių neišmoksi per pamokas, leido susipažinti su naujais žmonėmis.

Be to, kadangi priklausome Lietuvos moksleivių sąjungai, kiekvieną mėnesį su jos nariais aptariame moksleiviško gyvenimo aktualijas.

Manau, kad šiuolaikiniams mokiniams yra daug galimybių įdomiai parleisti savo laisvalaikį ir susirasti mėgstamos veiklos. Pavyzdžiui, Simono Daukanto progimnazijoje yra labai daug įvairių būrelių – dailės, keramikos, sporto, šokio ir kt., tereikia išsirinkti.

Aš pats dar lankau Kretingos meno mokyklą, kur mokausi groti birbyne. Tad stengdamasis suderinti muzikos pamokas, darbą mokinių savivaldoje ir mokslus – šiuo metu esu aštuntokas – turiu planuoti laiką ir užduotis atlikti, nelaukdamas paskutinės dienos.

Man tikrai labai patinka mokytis Simono Daukanto progimnazijoje, kurioje vis atsiranda naujovių – pavyzdžiui, ne taip seniai įrengtas žaidimų kambarys, kur per pertraukas žaidžiame stalo tenisą, biliardą, stalo futbolą.

Jau dabar galiu pasakyti, kad bus gaila baigti mokyklą, nes joje daug ko atradau.


Jau pasitikę Vasario 16-ąją ir laukdami Kovo 11-osios, išdrįskime pakalbėti apie ne tokią jau smagią Lietuvos praeitį, kurioje – daugybė skaudžių įvykių. Atrodo, tokia maža šalis, o iškentė labai daug. Vienas niūrus ir daugybę gyvybių atėmęs įvykis – tremtis. Ją patyrė ir mano senelis Antanas Slušnys, gimęs 1936 metais gruodžio 3 dieną, Rubulių kaime, Kretingos rajone. Ir jam teko paragauti, ką reiškia būti išvarytam iš namų ir ištremtam į tolimą kraštą, garsėjantį savo šalčiu ir vargiai tinkamomis gyventi sąlygomis.


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas