Pajūrio naujienos
Help
2019 Liepa
Pi18152229
An29162330
Tr310172431
Ke4111825
Pe5121926
Še6132027
Se7142128
Orų prognozė
Dieną22°C debesuotumas 10 %
Naktį12°C debesuotumas 25 %
Apklausa

Ar išvardintumėte dabartinį Ministrų kabinetą?

Taip
Ne
Neturiu nuomonės
Komentarų topas

Kuprinė

Paskelbus Lietuvos gimnazijų reitingus, visi suskubo juos vertinti. Vis dėlto, gimnazistų nuomone, jie neatspindi realių mokymosi sąlygų, kurios ne tik skatina mokinius siekti aukštų akademinių rezultatų, bet ir būti gerais žmonėmis bei įgyti socialinių įgūdžių.

Džiaugėsi įvertinimu

Žurnalas „Reitingai“ paskelbė geriausias gimnazijas, lyderių pozicijos ir šiemet neužleido Vilniaus licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija ir Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Neprastais rezultatais ir aukštais šuoliais gali pasidžiaugti kai kurios mūsų rajono gimnazijos. Pranciškonų gimnazija iš 35 vietos pakilo į 22. „Tai mokytojų, komandos darbo rezultatai. Mūsų gimnazijai tai didelis pasiekimas, džiuginantis mus“, – kalbėjo gimnazijos direktorius Alvydas Virbalis.

Dar stipriau pašoko Salantų gimnazija, kuri iš 180 vietos pakilo į 56. Salantų gimnazijos direktoriaus pareigas laikinai einanti Lina Vaitkuvienė taip pat džiaugėsi pasiektais rezultatais: „Dirbome nuosekliai ir sistemingai, analizuojame, kur yra problemų, mokiniams taikome konsultacijas akademiniais klausimais ir ne tik, mūsų pedagogai yra kompetentingi.“

Abi gimnazijos daugiausiai dėmesio skiria matematikai, lietuvių kalbai. „Prieš dvejus metus matematikos brandos egzaminas tapo privalomu, norint gauti nemokamą vietą aukštojoje mokykloje. Skirsime dar daugiau dėmesio šiai sričiai. Kilo mintis, kodėl per modulius neduodame papildomų pamokų, to tikslas, – kad mokiniams reikėtų kuo mažiau dirbti namuose ir nesuprantamus dalykus galėtų išsiaiškinti klasėje“, – paaiškino A. Virbalis, pridurdamas, kad lietuvių kalbai daug dėmesio skiriama buvo ir anksčiau.


Simas MARTINKUS

Dar ir šiandien pamenu tą akimirką, kai prieš pusę metų rimtai pradėjau svarstyti apie galimybę mokytis Klaipėdos Stasio Šimkaus muzikos konservatorijoje. Ši mintis mane aplankydavo ir anksčiau, bet visada pasakydavau sau, kad tai – tolima ateitis.

Daug apie tai niekada ir negalvodavau, tačiau tąkart aplankiusi idėja neleido gyventi iki pat mokslo metų pabaigos.

Pasiryžau nedelsti. Tėvai ir kiti artimieji šiam sumanymui pritarė ir įsitikino, kad su muzika noriu sieti savo gyvenimą. Vis dėlto galutinį sprendimą priimti teko man.

Nuvykęs į konservatorijoje įvykusią atvirų durų dieną, supratau, kad ta mokykla suteikia puikias galimybes tobulėti kiekvienam jaunajam muzikantui. Buvo atkreiptas dėmesys, kad mokiniai turi to norėti. Apsilankymas ten pastūmėjo galutinio apsisprendimo link. Po kelių dienų užpildžiau paraišką. Jaučiu, kad padariau teisingą sprendimą.

Noras mokytis tokio tipo mokykloje tikrai buvo ir yra, bet baimė neapleidžia. Juk aštuntokui nėra lengva priimti ateitį nulemsiantį sprendimą. Kai, atrodo, apie galbūt naująją būsimą mokyklą jau nebegalvoju, užtenka pradėti pokalbį su draugais, mokytojais ar kitais žmonėmis šia tema, kad vėl iš naujo apie tai suktųsi mintys.

Atstumas tarp Klaipėdos ir Kretingos nėra didelis. Kai kuriems gal ir sunku suprasti, kaip galima bijoti ir nenorėti gyventi bendrabutyje. Manau, kad gyvenimas bendrabutyje duos ir pliusų, ir minusų. Norėjimas vis labiau suprasti muzikos kalbą vis dėlto užgožia nerimą.

Apie tokį žingsnį tenka girdėti įvairių nuomonių. Daugiausia jos būna geros. Labiausiai įsiminė žmonių pasakyti žodžiai: „Jeigu kažkas nepavyktų mokantis muzikos konservatorijoje, visada gali grįžti“, „Daug dvyliktokų sunkiai apsisprendžia, kur nori stoti, o čia aštuntokas priėmė tokį sprendimą“. Tokie žodžiai tarsi įkvepia, priverčia vėl iš naujo viską apmąstyti. Pusmetį trukęs apsisprendimo procesas vis dėlto išėjo į naudą ir šiandien tvirtai žinau, ko noriu. O kaip bus, tik laikas parodys.

Manau, kad naujoji mokykla duos kažką kitokio, ypač muzikos prasme. Dažnai tenka pagalvoti, kad ,,paaukojęs” Pranciškonų gimnaziją, kurioje dabar mokausi, galiu niekada nebegauti to, ką ji man davė.

Kretingos meno mokykloje ketverius metus dainavau chore, mokiausi muzikos teorijos, grojau fortepijonu, taip pat turėjau balso lavinimo pamokas ir susipažinau su muzikos istorija. Tik dainavimas Kretingos meno mokyklos chore ,,Saulainė” leido pažinti chorinę muziką, apie kurią seniau buvau kiek kitokios nuomonės, ir privertė ją pamilti.

Renkantis specialybę Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje tikrai neabejojau, jog toliau noriu mokytis darbo su choru ir dar labiau gilintis į chorinę muziką. Tam, kad galėčiau tai daryti toliau, dar turiu išlaikyti stojamuosius egzaminus ir patekti į konservatoriją.


Žygio vadovas Vilius Adomaitis (iš kairės), jo dalyviai Adelė Danutė Osterberg, Simonas Baltūsis, Edgaras Zaboras, Kipras Melnikovas, Justas Vilčinskas, Erikas Ruzgaila, Emilija Razmaitė įveikė 33 km maršrutą.

Paskutinį gegužės savaitgalį grupė Pranciškonų gimnazijos mokinių išbandė savo jėgas 33 km žygyje. Tai buvo viena iš keturių DofE tarptautinių apdovanojimų programos veiklų, kurias sėkmingai užbaigę mokiniai galės dalyvauti birželį arba vasaros pabaigoje vykstančiuose DofE apdovanojimuose ir gauti sertifikatą bei ženklelį už savo pastangas.

Ugdo visapusiškas asmenybes

DofE tarptautinė apdovanojimų programa yra pasaulinė saviugdos programa, įkurta Didžiosios Britanijos princo Filipo ir skirta jauniems žmonėms nuo 14 iki 25 metų. Visos Lietuvos mastu šioje programoje dalyvauja per 100 mokyklų.

Kretingos Pranciškonų gimnazijoje ši programa vyksta pirmus metus, joje dalyvauja 10 jaunuolių.

„Vienas pagrindinių DofE tikslų – ugdyti visapusišką asmenybę“, – sakė DofE vadovė Kretingoje Pranciškonų gimnazijos matematikos mokytoja Violeta Baltūsienė.

Programoje jaunuoliams siūloma tobulėti keturiose skirtingose veiklose. Pirmoji – įgūdžių lavinimo veikla, kurią vykdydamas žmogus tobulėja įgydamas naujų įgūdžių pasirinktoje srityje. Antroji – aktyvi veikla, kurios metu žmogus tobulina savo kūną, pasirinkęs jam priimtiną aktyvaus judėjimo sritį. Trečioji sritis – savanorystė, ketvirtoji veikla – žygis.

Pastaroji apima socialinių, bendravimo kompetencijų ugdymą. „Žygis leidžia patikrinti save netikėtose, neįprastose situacijose, nes žygio aplinka šiuolaikiniam žmogui nėra įprasta“, – paaiškino DofE vadovė. Be to, yra lavinami ir įvairūs planavimo įgūdžiai, nes žygį mokiniai turi atlikti visiškai savarankiškai. Tos keturios sritys yra visapusiškas asmenybės ugdymas, akcentuojant į tai, kad žmogus turi ir padėti, ir bendrauti su kitais.

Pirmus metus Pranciškonų gimnazijoje vykstančios DofE programos vadovė V. Baltūsienė pastebėjo, kad ši programa lavina ir laiko planavimo įgūdžius, ugdo atsakomybės jausmą, nes be to, kad vykdo veiklą, žmogus pirmiausia turi ją pats sugalvoti, pasirinkti, suplanuoti.


Choreografijos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojančiai trečiakursei Indrei Petrulytei jau teko šokti ne viename spektaklyje, vienas jų – spektaklis „Graikas Zorba“ (dešinėje).

„Baletas – tai trapumas. Jis reikalauja labai didelio fizinio pasiruošimo, didelės ištvermės. Tai vienas sunkiausių šokių“, – tvirtino choreografijos studijas šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete studijuojanti trečiakursė Indrė Petrulytė.

Žavi nuo vaikystės

Raguviškiuose gyvenanti mergina jau būdama penkerių pradėjo lankyti Kretingos meno mokyklos šokių parengiamąją grupę. Kadangi buvo dar maža, po kurio laiko jai pabodo rutina ir nusprendė nebešokti.

Po metų, pasidžiaugusi vaikyste, ji vėl sugrįžo šokti. Mergina šoko klasikinius šokius „Vėjūnėse“ ir tautinių šokių būrelyje „Ratilėlis“. „Nelengvą darbą atpirkdavo konkursai ir kelionės su „Ratilėliu“, – prisiminė ji.

Taip pat I. Petrulytė norėjo mokytis Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje. „Kai man, vaikui, reikėjo pasirinkti likti su tėvais ar išvykti mokytis į kitą miestą, aš pasirinkau tėvus. Viena mano svajonių taip ir neišsipildė, gailiuosi dėl to“, – atviravo ji.

Vaikystė šokant neapsiėjo ir be linksmų nutikimų, kurie tuo metu galbūt nebuvo tokie linksmi. Mergina nepasitikrino savo sijono ir viduryje šokio pajautė, kaip jis slenka, nes nesilaikė viena saga. „Šokiui reikėjo ir rankų, todėl tekdavo sijoną paleisti, kol galiausiai jis visiškai nukrito per pasirodymą“, – šypseną keliančią istoriją prisiminė šokėja.

Visa tai I. Petrulytę išmokė savarankiškumo, tvarkingumo. „Vaikų būdavo daug, o mokytojos tik kelios, todėl kiekvienas turėjo atsakingai ruoštis. Šokiai – tai patys geriausi vaikystės prisiminimai“, – šypsojosi studentė.

Pasirinkimo nesigaili

I. Petrulytė stengsis šokti, kol galės.

„Studijose gaunu daug ir visko“, – teigė Indrė.

Tarp sunkių repeticijų, didžiausias atokvėpis jai – klasikos, baleto pamokos. Dar mergina mokosi ir pedagogikos – jai labai patinka psichologija, o labiausiai domisi vaikų raida.

Šiuolaikinis šokis Indrei taip pat ne svetimas, nors tai yra priešingybė baletui, vis dėlto pagrindą įgijo mokydamasi klasikinio šokio. Studentė pas baleto artistę Beatą Molytę baleto mokykloje atlieka praktiką – dirba su vaikais. „Jei neturėčiau galimybės, ateityje planuočiau dirbti su vaikais, ypač su pačiais mažiausiais. Jie nuoširdūs, visada sako tiesą, todėl galima iš jų pasimokyti“, – atviravo pašnekovė.

I. Petrulytė taip pat dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šiuo teatru mergina žavėjosi jau nuo vaikystės, norėjo ten patekti. Vasarą, po pirmo kurso, buvo skelbiama atranka, kad reikalingi darbuotojai baleto trupėje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Mergina dalyvavo joje, daug nesitikėjo, tačiau į trupę pateko. „Nebuvo lengva, nes esu jauna ir neturėjau patirties. Šokti neužtenka, kartais turi vaidinti, bet mūsų trupė yra lanksti, prisitaikanti. Retkarčiais tenka „perlipti“ per save, o jaunam žmogui kartais sunku tai padaryti. Tenka vaidinti visai kitokį vaidmenį negu esi už teatro ribų. Teatras suteikia daug patirties“, – kalbėjo I. Petrulytė.

Nepaisant gabumų, kad įvaldytum baleto meną, reikia labai daug dirbti, o jo rezultatą įvertina, anot merginos, žiūrovai: „Scenoje matoma kiekviena smulkmena. Kiekvieną tavo baimę scenoje pastebi žiūrovai. Tu turi stengtis to neparodyti. Svarbiausia mėgautis išėjimu į sceną. Aišku, pirmus kartus mano „didelės“ akys matėsi ir paskutinėje eilėje.“

Be abejo, studentė turi ir kitų mėgstamų veiklų. Gyvūnai – tai lyg I. Petrulytės atsipalaidavimo priemonė. Mergina mėgsta pasiimti savo ir tėvų šunis bei keliauti su jais prie jūros.

Vita MICKUTĖ

„P. n.“ akademijos narė


Vienuoliktoką Liną Ragainį (pirmas apačioje) į LRT įvykusią žinių viktoriną lydėjo jo klasės draugai ir auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Kretingos Pranciškonų gimnazijos vienuoliktokas Linas Ragainis savo žiniomis išplėšė žinių viktorinos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtojo titulą. Jis nugalėjo ne tik savo draugą kretingiškį Simoną Baltūsį, bet ir kitus konkurse dalyvavusius bendraamžius.

Išsipildžiusi svajonė

L. Ragainis „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ laida susižavėjo dar pradinėse klasėse. Ten dalyvauti tapo viena jo svajonių, tačiau vis pritrūkdavo ryžto.

Penktoje klasėje, atėjęs į Pranciškonų gimnaziją, šią svajonę padėjo į šalį, džiaugėsi nauja mokykla, draugais, mokytojais ir pamiršo tai, ko troško.

Pirmieji bandymai patekti į protingiausių Lietuvos vaikų žinių viktoriną prasidėjo septintoje ar aštuntoje klasėje. Tada vaikinas buvo jau susipažinęs su nauja mokykla ir galėjo pradėti siekti savo svajonės.

Bandymai nebuvo tokie sėkmingi, tačiau šiais metais tikslą pasiekti pavyko – Linas tapo protingiausias ir gabiausias vienuoliktokas Lietuvoje ir užsitarnavo Lietuvos tūkstantmečio vaiko vardą.

L. Ragainį į laidos filmavimą Vilniuje lydėjo 20 klasės draugų komanda ir jo auklėtoja lietuvių kalbos mokytoja Rita Dočkuvienė.

Auklėtoja turėjo pristatyti ir apibūdinti Liną, taip pat laidos dalyvis galėjo pasinaudoti mokytojo pagalba vienam klausimui. Vaikinas papasakojo smagią situaciją, kuomet, uždavęs klausimą auklėtojai ir vos į ją pažiūrėjęs, iškart prisiminė atsakymą.

Konkurso nugalėtojas prisipažino, kad buvo labai didelė įtampa, teko stipriai kovoti, kol nugalėjo visus varžovus. „Konkurse reikėjo ne tik mokėti atsakyti į visus klausimus, bet ir sudaryti taktiką, kuri padėtų laimėti. Ši laida reikalauja loginio mąstymo, taktikos ir kuo greitesnės reakcijos“, – kalbėjo vienuoliktokas.


Vienuoliktokės Gabrielė Žiobakaitė (kairėje) ir Ema Miliūtė nesigaili nusprendusios pradėti kurti gimnazijos laikraštį.

Dvi Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos vienuoliktokės į savo gyvenimą įliejo naują veiklą – gimnazijos laikraščio kūrimą. Ši idėja gimnazistėms pasirodė savotiškai įdomi, suteikianti naujos patirties.

Idėja neatsitiktinė

Trečiokės gimnazistės Ema Miliūtė ir Gabrielė Žiobakaitė nuo mokslo metų pradžios pradėjo leisti mokyklos laikraštį „Tai – apie mus“. Merginoms reikėjo atlikti projektinį darbą, o laikraštis joms pasirodė įdomi mintis. Todėl nedelsdamos kibo į darbą.

Laikraštis leidžiamas kiekvieną mėnesį, jame merginos rašo tam tikromis temomis, tokiomis, kaip „Nauji iššūkiai“, „Tradicijos“, „Idėjos“, „Tėvynė“, „Nuotykiai“. Temos siejamos su mėnesio šventėmis, asmeninėmis patirtimis.

Laikraštyje pateikiamos mokytojų, esamų ir buvusių gimnazijos mokinių nuomonės. Kūrėjoms tenka daryti interviu su įvairiais žmonėmis, jos neužmiršta ir mokyklos aktualijų, joje vykstančių renginių.

Ema ir Gabrielė atskleidė kiek neįprastą laikraščio pavadinimo atsiradimo istoriją: „Galvoje sukosi įvairios pavadinimo idėjos. Sugalvojome pasiklausyti dainų ir tikėtis, kad galbūt taip atsiras pavadinimas. Taip ir nutiko. Idėja kilo pasiklausius Marijono Mikutavičiaus dainos „Apie mus“. Supratome, kad būtent šios dainos žodžiai yra tinkamiausias pavadinimas.“

Kad „Tai – apie mus“ laikraštis būtų įdomus, nepakanka vien straipsnių ar įdomios informacijos, reikia parinkti temas atitinkančias nuotraukas. Jomis taip pat pasirūpina pačios kūrėjos.

„Kartais stengiamės suplanuoti, kur eisim, kaip rengsimės, o kartais viskas nutinka spontaniškai. Svarbiausia, kad nuotrauka perteiktų emociją“, – patirtimi dalijosi gimnazistės.

Vis dėlto, kad laikraščio turinys būtų dar įdomesnis, merginos nebijo pagalbos paprašyti ir kitų savo bendraamžių, kurie pasidalija savo darbais, fotografijomis.

Laikraštis spausdinamas A3 formatu gimnazijos bibliotekoje.


Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vos vienuolikos.

Pranciškonų gimnazijos devintokė Julija Naraškevičiūtė fotografiją pamėgo būdama vienuolikos. Jos darbai jau eksponuojami parodose. Merginą labiausiai žavi gamta, nes ją fotografuodama ji vis labiau atkreipia dėmesį į retai pastebimus dalykus gamtoje ir juos užfiksuoja.

Mokosi pati

Nors Julija fotografija pradėjo užsiimti anksti, tačiau didesnis supratimas apie šį meną atsirado prieš ketverius metus, po pirmojo laimėto konkurso. Paskui mergina vis dažniau dalyvaudavo konkursuose, kur taip pat pasirodydavo gerai. „Kai fotografuoju, visada atsipalaiduoju“, – tikino ji.

2017 m. tapo Kultūros paveldo departamento organizuoto moksleivių fotografijų konkurso „Kultūrinis kraštovaizdis: nuo piliakalnių iki miesto bokštų“ laureate. 2018 metais Kretingos rajono švietimo centro organizuoto fotografijų konkurse „Gyvoji istorija“ laimėjo I vietą.

Fotografų užsiėmimuose merginai dalyvauti teko tik vieną kartą. Jie vyko kartu su fotografų bendruomene Klaipėdoje, kur ji užmezgė naujų pažinčių ir galėjo bendrauti su šios srities atstovais.

Julija pasakojo, kad viską, ką dabar moka, išmoko pati. „Dažniausiai fotografuoju gamtą“, – labiausiai mėgstamą sritį įvardijo pašnekovė.

Dabar devintokės tikslas yra pradėti fotografuoti ir žmones. Devintokei žmones fotografuoti nepatinka vien dėl to, kad jie tuo metu nebūna natūralūs, laisvi, ne visai save išreiškia, kitaip negu gamta.

Kai kūrėjai tenka fotografuoti žmones renginiuose, tai ji daro paslapčiomis, nes, anot jos, tada jie būna atsipalaidavę ir natūralūs. „Pamatę fotografą žmonės save suvaržo, žiūri, kaip atrodo. Šie dalykai ir gadina visą nuotrauką, nes tada ji „spindi“ kitaip“, – paaiškino Julija.


Abiturientė Elzė Momgaudytė prisipažino, kad dėl artėjančių egzaminų nerimauja, nes tai turės įtakos tolimesniame jos gyvenime.

Vienas svarbiausių etapų kiekvieno abituriento gyvenime yra egzaminai, todėl natūralu, kad kyla baimė jų neišlaikyti arba gauti netinkamą rezultatą. Stresą mokiniai jaučia nevienodai. Kol vieni geria vaistus, mažinančius stresą, kiti – galvoja apie visai kitokius dalykus.

Jaudintis ar ne?

Abiturientė Indrė Anužytė teigė, kad labai nesijaudina dėl egzaminų, nes jie neturės didesnės įtakos jos gyvenime. Mergina planuoja studijuoti menus, o ten balą daugiausiai lems stojamasis egzaminas, o mokyklinius egzaminus užtenka tik išlaikyti. Be to, dvyliktokė pasakojo iš tėvų sulaukianti palaikymo, kas padeda labiau atsipalaiduoti.

Abiturientė Elzė Momgaudytė tikino priešingai: „Net labiausiai apsisprendę ir uoliausiai besimokantys abiturientai jaučia baimę prieš egzaminus.“ Tačiau dvyliktokė jaudinasi ne dėl to, kad neišlaikys, bet dėl blogų rezultatų, kurie gali smarkiai nuvilti artimuosius. Ji atskleidė, kad per daug negalvoja, kaip išlaikys: „Žinoma, norisi kuo geriau ir tam esu pasiruošusi įdėti visas pastangas, tačiau neužsibrėžiu per aukštų tikslų, nes, nepatenkinus savo lūkesčių, skaudžiau išgyvenčiau nesėkmę.“ O tai, anot mokinės, labai sumažintų jos motyvaciją ir savivertę. Egzaminai abiturientei nulems daug, kadangi ji ketina studijuoti užsienyje, o užsienio studentams taikomos sudėtingesnės stojimo sąlygos.

Dvyliktokės Elzės nuomone, viena pagrindinių baimės ir streso prieš egzaminus priežasčių yra nežinomas rytojus ir trumpalaikė laisvė, kurią ne visi žino kaip panaudoti.

Per didelis stresas gali neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Buvusi abiturientė Justina Paulauskaitė pasakojo, jog dėl per didelio jaudulio prieš egzaminus naktimis nemiegodavo. Vienu metu mokinė buvo atsidūrusi net ligoninėje, o dabar dėl patirto streso mergina susirgo migrena.

Vis dėlto Justina įsitikinusi, kad stresas turi ir teigiamą pusę: „Kuo daugiau streso patiri, tuo lengviau yra save tyrinėti.“ Ji taip pat pastebėjo, kad patiriant stresą buvo lengviau suprasti, ką ir kiek ji galinti.

Pirmakursė įsitikinusi, kad sudėtingiausi yra pirmieji egzaminai, vieši kalbėjimai. „Jie kėlė daugiausiai streso. Galbūt tam įtakos turėjo ir aplinkinių didesnis jaudulys, nuolatinis kalbėjimas apie egzaminus, net nuteikinėjimas. Dabar, kur mokausi, tau nesako „bus sunku“, „neišlaikysi“ ir pan. Čia visi supranta, kad tavo mokslai yra tavo asmeninis reikalas. Nori mokaisi, nori – ne“, – patirtimis dalijosi pašnekovė.


Vegetarišką mitybą praktikuojanti Monika Mickutė tikino, kad Kretingoje vegetariško maisto pasirinkimo netrūksta.

Aplankius kelias Kretingos įmones, teikiančias maitinimo paslaugas, paaiškėjo, kad vegetarams ir kitokias mitybos praktikas bandantiems žmonėms verslininkai yra palankūs, tačiau reikiamo poreikio nėra. Labiau sulaukiama klientų, kurie propaguoja sveiką gyvenimo būdą.

Problemų nemato

„Buvimas vegetaru nekelia daug problemų norint apsilankyti kavinėse, – tikino vienuoliktokė Melė Valkiūnaitė. – Beveik visada galima rasti kokį nors saldų patiekalą, kuris būtų be mėsos.“

Kita vegetarė Monika Mockutė taip pat tvirtino, kad kavinių meniu dažnai būna skyrelis, skirtas vegetarams, todėl visaverčiam gyvenimui mėsos atsisakymas problemų nesukelia. „Pagrindinė tokios mitybos praktikos pasirinkimo priežastis yra empatija gyvūnams, gyvūnų skerdimo ir tragiškų laikymo sąlygų rinkos nepalaikymas“, – savo pasirinkimą argumentavo M. Mockutė.

Ne tik veganai, bet ir žmonės, alergiški laktozei, negali vartoti karvės pieno, tačiau augalinis pienas yra išeitis. Kavinės prisitaiko ir prie laktozės netoleruojančių klientų poreikių. „Mr coffee“ savininkas Vitalijus Chudijašas sakė, kad naudoja karvės pieno pakaitalus. „Kava pasimėgauti užsukę veganai nepasisako esantys veganais, o tiesiog užsisako juodos kavos, – patirtimi dalijosi V. Chudijašas. – Kavos mėgėjų pasitaiko įvairaus amžiaus, kartais ateina maži vaikai ir paprašo juodos kavos. Dažniausiai jaunieji lankytojai užsisako pieno kokteilių, o su karvės ar augaliniu pienu kokteilis bus daromas, nurodo mamos.“

Daugiausiai lankytojų kavinė sulaukia vasarą, tada reikia prisitaikyti prie klientų poreikių ir jie yra pasiruošę padaryti kavą ar kokteilį pagal kiekvieno kliento užsakymą.


Gegužės 8 d. jau beveik dešimtą kartą įvyks „Jaunimo apdovanojimai 2018“. Per juos bus apdovanoti aktyviausi, labiausiai Kretingos rajone pasižymėję jaunuoliai, organizacijos.

Kretingos rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba „Jaunimo apdovanojimai 2018“ renginyje įteiks šešias nominacijas: jaunimo iniciatyva, organizacija, darbuotojas, draugas, lyderis ir renginys. Už kandidatus buvo galima balsuoti iki balandžio 19 d. elektroninėje erdvėje.

Beveik prieš dešimt metų gimusi idėja atkreipti dėmesį į rajone aktyviai veikiančius jaunuolius, su jais dirbančius žmones, organizacijas, neužmiršta. „Jaunimo reikalų taryba visada laukia kandidatų, tačiau kartais tenka juos paskatinti dalyvauti apdovanojimuose. Dažna to priežastis – nepasitikėjimas savimi ir galvojimas, kad nėra pakankamai tinkamas. Tačiau tai ne tiesa“, – kalbėjo Kretingos rajono jaunimo nevyriausybinių organizacijų asociacijos „Apskritasis stalas“ prezidentė Brigita Barkauskaitė-Tamašauskė.

Kas laimėjo nominacijas, paaiškės per apdovanojimus, kurie vyks gegužės 8 d. 18 val. Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. Renginį ves Haroldas Zenkovas, koncertuos grupė „Poezijos medžiotojai“. Taip pat laukia ir kitos staigmenos. „Bus tikrai smagu, ateiti verta“, – tikino B. Barkauskaitė-Tamašauskė.

„Kuprinės“ informacija


Visos teisės saugomos. © 2006-2017 UAB 'Pajūrio naujienos'. Atsakomybės apribojimas. pingvinas